NATO moksleivio akimis
1949metų balandžio 4 diena. Žmonių atmintyje dar gyvi baisūs Antrojo pasaulinio karo vaizdai, jų ausyse dar tebeskamba kraupus karo pabūklų aidas. Tuo tarpu pasaulį jau apgaubė naujos grėsmės skraistė- tai Šaltasis karas. Pirmasis apie šią grėsmę viešai prieš trejus metus Fultone prakalbo V. Čerčilis . “ Nuo Šteteno prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos ant žemyno nusileido geležinė uždanga”- tarsi baisus griausmas nuskambėjo žymiojo politiko žodžiai. Iš tiesų, ne tik Europa , bet ir visas pasaulis pasidalino į dvi dalis : vienoje klestėjo laisvė, demokratija ir teisingumas, kitoje – despotija , prievarta ir vergija. Tokiomis aplinkybėmis 1949metų balandžio 4-ąją dvylikos valstybių atstovai Vašingtone pasirašo sutartį, kuria įkūria Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją- NATO. Šios organizacijos tikslas – ginti laisvę bei demokratiją ir atsispirti Blogio imperijos Rytuose grėsmei. Tikriausiai mano kartai sunku suvokti, koks didelis pavojus buvo iškilęs visai žmonijai dėl dviejų skirtingų ideologijų ir vertybių priešpriešos Šaltojo karo metu. Nusileidus “ geležinei uždangai”, pasaulį apėmė beprotiškos ginklavimosi varžybos , kurios , atrodo, turėjo tik vieną logišką pabaigą- branduolinį karą. Buvo akimirkų ( Kubos krizė 1962m.) , kai atrodė , kad pasaulis jau pasmerktas pražūčiai. Sunku net įsivaizduoti, ką tokiomis akimirkomis išgyveno žmonės! Nuolatinę baimę? Neviltį ? Kaip jaučiasi žmogus gyvenantis, tik ta diena ir nežinantis , kas bus rytoj ? Kaip jaučiasi žmogus , kai bet kurią akimirką jo gyvenimas gali subyrėti kaip kortų namelis? … Įdomu, ką tuo metu žmonės sapnuodavo?… Gal Hirosimą , Nagasakį?… Laimei, nei aš, nei būsimosiosios kartos atsakymų į šiuos klausimus niekada nebesužinosime. 1989 metais griuvo Berlyno siena. Netrukus subyrėjo sovietų Blogio imperija. Šie įvykiai parodė , kad žmogaus laisvės troškimas yra stipresnis už bet kokius barjerus ir geležines vergijos grandines. Taipogi tai reiškė Šaltojo karo pabaigą. Tad koks gi buvo NATO vaidmuo Šaltojo karo metais? Kaip NATO įtakojo sėkmingą karo baigtį? Aš esu įsitikinęs, kad būtent ši tarptautinė organizacija nulėmė Vakarų civilizacijos pergalę. Tik pasibaigus Antrajam pasauliniui karui , nusilpusios ir išvargusios Vakarų Europos valstybės buvo lengvas grobis grėsmingai Rytų meškai, apsiginklavusiai kūju ir pjautuvu . Vakarų Europos valstybėms liko vienintelė išeitis- vienytis . O vienybė yra didžiulė jėga.Kartais ji net daro stebuklus…. Mes , lietuviai, sausio 13-ąją beginkliai apgynę savo laisvę nuo priešo tankų ir ginklų , tai tikrai turėtume suprasti. Taigi susivienijusios Vakarų Europos valstybės, dar pasitelkusios JAV bei Kanadą, tapo didele jėga – NATO. Toks demokratinių Vakarų valstybių solidarumas ir bendradarbiavimas negalėjo neišgąsdinti net ir labai agresyviai nusiteikusio priešo Rytuose. Tiesa, SSRS , atsakydama į NATO gimimą, įkūrė savo vadovaujamą karinį bloką- VSO . Tačiau argi galėjo prievarta ir grasinimais sukurta valstybių sąjunga pasipriešinti laisva valia įsteigtai NATO? Ar galėjo smurtu paremta, prigimtines žmogaus laisves varžanti ideologija nugalėti NATO skleidžiamas amžinąsias tautos ir žmogaus vertybes? Į šiuos klausimus aiškiai atsakė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės, po keturis dešimtmešius trukusios kovos nugalėjusios Blogio imperiją. Ši pergalė buvo svarbi ne tik NATO narėms. Tai buvo didžiullis laimėjimas laisvės siekiančioms tautoms, taip pat ir mums, lietuviams. Ši didi NATO pergalė padėjo pamatus dabartinei Europai : stabiliai, tolerantiškai, siekiančiai taikos ir saugumo.
Pasibaigus Šaltajam karui, atrodė, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai naujajame pasaulyje nebeliko vietos. Tačiau pati NATO su tuo kategoriškai nesutiko. Organizacija nusprendė, kad jai dar ne metas pasitraukti į pasaulio istorijos vadovėlių puslapius, kad ji pati gali tą istoriją kurti. Nuo tada prasidėjo ir tebesitęsia nuostabus NATO transformacijos procesas. Organizacija tarsi gyvas organizmas nuolatos augo, keitėsi ir šiandieninė NATO jau yra visiškai kitokia , nei buvo prieš keliolika metų. Organizacija turi naujus tikslus, naują politikos ir karinę strategiją. Nepaisant to, kad organizacija jau turi net dvidešimt šešias nares ir daugybę partnerių, ji yra daug lankstesnė , mobilesnė ir sugeba tiesiog neįtikėtinai prisitaikyti prie žaibiškai besikeičiančio pasaulio . Šiandien svarbiausias organizacijos tikslas- visapusiško saugumo( ne tik karinio, bet ir socialinio , ekonominio) ir stabilumo užtikrinimas pasaulyje. NATO savo tikslus įgyvendina labai efektyviai , sprendžia pačias opiausias mūsų saugumo problemas. Visų pirma, NATO aktyviai kovoja su terorizmu. Verta paminėti, kad po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone daugiau nei pusę metų JAV oro erdvę saugojo NATO įspėjimo ir valdymo iš oro sistemos lėktuvai. Tokia parama ,be abejonės , buvo labai svarbi kritiniu šaliai metu, ji bent iš dalies padėjo JAV visuomenei pasijusti saugesnei. Kita svarbi NATO veiklos sritis – krizių valdymas ir taikos palaikymo operacijos. Užtenka prisiminti praėjusiame dešimtmetyje NATO vykdytas taikos palaikymo operacijas Bosnijoje ir Hercogovinoje, Kosove . Jų reikšmė tiesiog neišmatuojama : dėl NATO įsikišimo šiose šalyse buvo išvengta didelio kraujo praliejimo. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija nuolat padeda stichinių nelaimių ištiktoms šalims . Tokios operacijos ypač svarbios paprastiems piliečiams , didina žmonių saugumo jausmą ir pasitikėjimą organizacija. Dar vienas reikšmingas NATO nuopelnas- branduolinių ginklų kontrolė ir neplatinimo prevencija . Dabartiniame pasaulyje, kuriame vis dar nepavyksta pažaboti terorizmo, masinio naikinimo ginklai žmonėms kelia bene didžiausią baimę. Šios grėsmės panaikinimas- tikriausiai svarbiausia užduotis, siekiant užtikrinti visuotinį saugumą. Galiausiai, NATO aktyviai dirba mokslinio bendradarbiavimo ir ekologijos srityse. Taigi, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, Šaltojo karo metais apgynusi demokratiją ir laisvę nuo tironijos , pastaruosius du dešimtmečius kovoja su naujomis grėsmėmis : terorizmu, etniniais konfliktais, ekologinėmis problemomis karinėje srityje. Organizacijos universalumas ir lankstumas leidžia tikėtis, jog ateityje ji dar labiau plės savo veiklą. Taigi NATO – ateities organizacija, padėsianti užtikrinti saugesnį rytojų. Visgi, nepaisant didelių NATO pastangų , saugumas ir stabilumas pasaulyje dar atrodo lyg nepasiekiama svajonė, tolimas miražas. Štai , galbūt dabar , kuomet jūs skaitote šį rašinį , kažkur Irake prie mečetės ar turgaus aikštėje susisprogdino savižudis? Galbūt kokioje gūdžioje Afganistano provincijoje , sunkvežimiui užvažiavus ant minos, žuvo NATO karys? Bet niekada nepamirškime : kiekvienas didis tikslas reikalauja aukų. Kartais labai didelių… O tai, ką šiuo metu Afganistane ir Irake daro NATO kariai yra nepaprastai kilnu ir svarbu. Kiekvienas Afganistano Provincijų Atkūrimo grupių karių iš eilinio afganų karo vado paimtas ginklas galbūt išgelbėja šimtus gyvybių. Kiekvienas NATO karių apmokomas Irako policininkas ateity galbūt svariai prisidės prie tvarkos šalyje įvedimo. Šis NATO karių darbas nėra iš karto pastebimas, tačiau ateityje jis tikrai atneš vaisių. Aš džiaugiuosi , kad NATO priėmė iššūkį ir bando užtikrinti saugumą ten , kur , kai kurių skeptikų nuomone, stabilumą užtikrinti yra tiek pat galimybių, kiek Sisifui užridenti akmenį į kalno viršūnę. Ypač džiaugiuosi bei didžiuojuosi, kad tiek Afganistane , tiek Irake dėl kilnių tikslų prakaitą lieja ir mano šalies , Lietuvos, kariai. Šiandien Lietuvos kariai kartu su kitų NATO šalių kareiviais dalyvauja misijoje Irake. Afganistane lietuvių pajėgos vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. NATO būstinėje Briuselyje įsikūrusi Letuvos delegacija. Lietuva – Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narė! Įgyvendintas tikslas, kurio mūsų šalis aktyviai siekė nuo pat 1994metų, kuomet LR prezidentas A. Brazauskas kreipėsi į NATO generalinį sekretorių, prašydamas priimti Lietuvą į šią tarptautinę organizaciją. Ir štai, kovo 29-ąją minėsime jau antrąsias įstojimo į NATO metines. Prabėgus dvejiem metam nuo šios įsimintinos datos, galima drąsiai pasakyti : narystė NATO – milžiniškas Lietuvos laimėjimas. Pirmiausia, Lietuva pagal penktąjį Vašingtono sutarties straipsnį , kuris skelbia , kad vienos NATO narės užpuolimas bus traktuojamas kaip išpuolis prieš jas visas, gavo saugumo garantijas . Lietuva pateko į tokią saugumo aplinką, kokioje dar niekada nebuvo. Valstybei, vien per pastąrąjį šimtmetį išgyvenusiai du siaubingus karus ir žiaurią, penkis dešimtmečius trukusią sovietinę okupaciją , tokios saugumo garantijos – neįkainojama vertybė .Svarbu ir tai ,kad Lietuva tiek politiniu, tiek kariniu požiūriu integravosi į transatlantinę erdvę, tapo lygiaverte Vakarų valstybių partnere.Tai atveria vis didesnes galimybes mūsų šaliai įtakoti bendrą Europos ir pasaulio ateitį. Tiesa, narystės NATO nauda Lietuvai yra gana abstrakti, ne visados jaučiama kasdieniniame žmonių gyvenime. Dėl to visuomenėje atsiranda nemažai narystės šioje organizacijoje skeptikų. Žmogus- iš prigimties paviršutiniška būtybė. Jis tiki tik tuo, ką mato , vertina tik tai, ką gali paliesti ir kuo gali naudotis. Bet kaipgi išmatuoti tokias vertybes kaip valstybės autoriteto pripažinimas , jos saugumas? O galbūt aš nupiešiau per šviesų NATO paveikslą ? Galbūt jame per daug baltos spalvos, optimizmo? Galbūt….. Visgi aš aprašiau NATO tokią , kokią matau savo , Lietuvos MOKSLEIVIO ,akimis. Ir niekas manęs neįtikins , kad neverta siųsti į Afganistaną Lietuvos karių , po to , kai neseniai dokumentiniame filme “ Smėlio generolai” pamačiau, ką toje šalyje veikia mūsų kariai . Jie nekariauja, nekovoja – jie padeda žmonėms . Kokių dar reikia argumentų dalyvauti NATO misijose, kai pamatai per karą sužalotų ir tėvų netekusių vaikų akyse viltį ir džiaugsmą? Džiaugsmą , apsilankius NATO kariams… Ir niekas manęs neįtikins, kad nevertėjo stoti į NATO, po to ,kai išgirdau fantastišką naikintuvo, pakilusio iš Zuoknių oro uosto ir skriejančio Lietuvos padange, variklio griausmą ir akimirką pajutau nuostabų visiško saugumo jausmą. Aš tenoriu ramiai gyventi saugiame ir taikiame pasaulyje, ir esu įsitikinęs, kad NATO yra pajėgi išpildyti šį troškimą.