Nato

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) buvo įkurta 1949m Šiaurės Atlato sutartimi, kuri plačiai visuomenei geriau žinoma kaip Vašingtono sutartis.

Politiniai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai

NATO įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ą straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO priambulėje, Aljanco nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.

Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei neepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei jam pritaria visos valstybės-narės.

Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė pllačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.

NATO transformacija

1989m Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėka baigėsi karinis ir ideologinis Europos padalijimas ir iširo Varšuvos paktas. Sovietų sąjungos žlugimas 1991m pratęsė šį procesą. Pažymėtos ir kitos po 19

989m įvestos svarbios naujovės. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmimas Romos aukščiausio lygio susitikime 1991m, išaugęs bendradarbiavimas ir kordinacija su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Koncepcija numatė mažinti priklausomumą nuo branduolinio ginklo.

NATO politinės ir karinės struktūros

Šiaurės Atlanto sąjungos taryba(NAC)
NAC yra pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas. Ji turi efektyvią politinę valdžia, sprendimų galias ir susideda iš visų 19 NATO valstybių atstovų, posėdžiaujačių bent kartą per savaitę. Šiaurės Atlanto sutartis numato Tarybai pačiai kurti papildomus organus. Jos veikloje nenumatyta balsavimų arba daugumos priimta sprendimo teisė, todėl visų narių vyriausybės yra Tarybos suformuluotos politikos dalis. Kiekviena atstovaujama valstybė išlaiko savo suverenumą ir yra atsakinga už savo veiksmus.
Taryboje kiekvienai vyriausybei atstovauja nuolatinis atstovas, turintis ambasadoriaus rangą, o dirbti padeda įvairaus dydžio politinis ir karinis personalas arba delegacija prrie NATO. Tarybos susirinkimams vadovaujo NATO generalinis sekretorius.

Gynybos planavimo komitetas(DPC)
Komitetas sprendžia bendros gynybos ir gynybos planavimo klausimus

Branduolinio planavimo grupė(NPG)
Tai pagrindinis koncultacijų forumas dėl branduolinių pajėgų vietos NATO saugumo ir gynybos politikoje.

Karinis komitetas- tai vyriausioji vadovybė, kurią kontroliuoja Taryba ir DPC, o kai reikalai susiję su branduoliniu ginklu-NPG. Jis susideda iš valstybių štabų viršininkų.

NATO finansavimas

NATO struktūroms išlaikyti yra suskurtas bendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstybės, remdamosis išlaidų pasidalijimo principu. NATO finansiniai ištekliai skiriami į du atskirus t.y. ka

arinį ir civilinį biudžetus. Spręsti finansiniam išteklių sunkumams buvo įkurta Vyriausioji išteklių taryba(SRB).

Naujos pajėgų struktūros

Nuo 1990 06 vykusio Londone aukščiausio lygio Aljanso susitikimo prasidėjo esminė NATO transformacija. Jos tikslas sukurti atskiras, bet ne atskirtas karines pajėgas, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek NATO tiek VES.
Pasikeitus padėčiai 1993m NATO valstybių taikos metu esančios pajėgos, palyginti su 1990m, sumažėjo ¼ . NATO dispozicijai priklausančias pajėgas galima suskirstyti į 3 kategorijas: neatidėliotinos ir greito ragavimo pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos ir neišskleistos (rezervinės) pajėgos.

Partnerystė taikos labui(PFP)
Ji pristatyta NATO 1994 sausio mėn. Briuselio aukščiausio lygio susitikime. Ši programa siekė išplėsti ir intensyvinti politini bei karinį bendradarbiavimą Europoje, padidinti stabilumą, sumažinti grėsmę taikai ir stiprinti Aljanso bendradarbiavimą. Joje dalyvauja ir Lietuva.

NATO vaidmuo taikos palaikymo procese buvusioje Jugoslavijoje
1992m buvo nuspręsta palaikyti taikos palaikymo operacijas. 1995m konfliktas buvo galutinai išspręstas bendradaarbiuajant su JT. Prasidėjo NATO vadauvaujamų taikos palaikymo pajėgų dislokavimas Bosnijoj Hercogovinoj. NATO pasmerkė priešiškas Bosnijos serbų akcijas. JT perdavus valdžią į NATO rankas 1995 12 14d buvo pasirašyta taikos sutartis ir leido sukurti NATO vadovaujamas taikos palaikymo pajėgas Bosnijoje.

Ginklų kontrolė

Aljanso tikslas- užkirsti kelia NBC(branduolinių) ginklų platinimui, bei juos naikinti diplomatinėmis priemonėmis. Šiaurės Atlanto taryba įkūrė politinę-karinę grupę dėl ginglų platinimo(SGP). Ji vykdo tarptautine ginklų kontrolę bei reguliuoja nusiginklavimo ir neplatinimo normas, susitarimus. Taip pa

at buvo įsteigta NATO vyriausioji gynybos grupė platinimo klausimais(DGP), kuri svarsto karines galimybes, reikalingas siekiant sustabdyti NBC platinimą ir apsaugoti NATO gyventojus, teritoriją bei pajėgas. Aljanso karinių galimybių vaidmuo pasireiškė NBC ginklų devalvavimu, ginklų įsigyjimo paklausos mažinimu ir jų įsigyjimo ar panaudojimo kaštų didinimu.

Aljansas yra sudaręs sąveiką su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija(ESBO), kuri atlieka esminį vadmenį palaikanrt saugumą ir stabilumą Europos žemyne. NATO taip pat sudarius sąjungą su VES.
Visi pilnateisiai VES nariai yra NATO nariai. Šis ryšys sustiprina abiejų organizacijų turimas saugumo garantijas. Didėjantis Europos valstybių narystės NATO, ES, VES suderinamumas turės teigiamą įtaką Europos saugumui.

NATO plėtimasis

NATO užsienio reikalų ministrai nutarė, kad plėtimosi stadiją sudarys 3 elementai: intensivus ir individualus dialogas su suinteresuotais partneriais, grindžiamas plėtimosi studija ir pirmoje fazėje atliktais pristatymais; tolesnis PFP programos stiprinimas, aptarimas, kaip NATO turi persitvarkyti, kad užtikrintų, jog plėtimasis nepakenks Aljanso efektyvumui.

Madrido deklaracija

1997 07 08 Madride įvyko NATO aukščiausio lygio susitikimas, kuris apibrėžė naujus NATO tikslus, žengiant į XXI amžių. Ji įeis į NATO istoriją kaip dokumentas, kuriuo 3 vidurio Europos valstybės- Vengrija, Čekija ir Lenkija- buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės.
Pažanga, pasiekta Madrido deklaracijoje:
· Jungtinių mobilios paskirties pajėgų(CJTF) koncepcijos įgyvendinimas
· Europos saugumo ir gynybos identiteto(ESDI) NATO viduje kūrimas
· NATO karinių pajėgų pertvarkimas, išlaikant Aljanso karinį efektyvumą
Madrido deklaracija užbaigiama Aljanso pa

asižadėjimu likti ištikimai laisvai bei nepadalintai Euroatlantinei bendruomenei, kurioje taika ir gerovė yra prieinama visiems. Savo atnaujinta struktūra ryžtingesne laikysena ir su didėjančiu narių skaičiumi, NATO ir toliau vaidins savo vaidmenį siekiant šio tikslo bei atsakant į pavojus, iškylančius Euroatlantinio regiono saugumui.

1999m Lenkija, Čekija ir Vengrija tapo pilnateisėmis NATO narėmis. Nuotraukoje- iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija.

NATO Šiandien

Dabar Lietuva deda daug pastangų norėdama tapti pilnateise NATO nare. O tuo tarpu NATO vis dar nenutraukia Jugoslavijos bombardavimo. Toliau pateikiame publikacijas iš “Lietuvos ryto” susijusias su šiomis temomis.

Error! No bookmark name given.Bombos ir kraujas NATO pergalės vis nepriartina Trypčiojimas ties sausumos pajėgų įvedimo riba naudingas tik Jugoslavijos diktatoriuiAr gali karą laimėti visi?NATO teigia, kad laimi karą prieš Jugoslaviją. Pralaimėjimais netenka skųstis ir Kosovo išlaisvinimo armijai (KIA). Tačiau pergale gali džiaugtis ir Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, vejantis iš Kosovo albanus.Šiaurės Atlanto aljansas teigia sunaikinęs didžiąją dalį Jugoslavijos oro pajėgų, amunicijos, naftos perdirbimo gamyklas ir trečdalį sunkiosios ginkluotės Kosove. Yra pranešimų, kad serbų nuotaikos blogėja.Tuo pat metu nauji KIA kariai dygsta kaip grybai po lietaus. Tiesa, jie apsiriboja nedideliais susirėmimais su serbų pajėgomis.”NATO kariauja vieną karą, o serbai – kitą, – teigė Londono tarptautinio strateginių studijų instituto direktoriaus pavaduotojas Gordonas Adamsas. – Žvelgiant etninio valymo požiūriu, S.Miloševičius laimi. Šiuolaikinio technologijų karo požiūriu NATO pergalė nekelia abejonių”.Kariuomenė pavydi policijaiAljanso duomenimis, Kosove, kur du milijonai albanų kadaise sudarė 90 procentų gyventojų, yra 40 tūkstančių kovojančių serbų. Pusė jų yra kariai, kiti priklauso specialiosioms policijos pajėgoms. Be to, yra 5 tūkstančiai desantininkų.Tiesiogiai kaunasi policija, ginkluota automatais “Kalašnikov”, o armija teikia artilerijos paramą.80 procentų Jugoslavijos kariuomenės sudaro šauktiniai ir rezervo kariai. NATO karinės žvalgybos duomenimis, armijoje vis daugėja nepatenkintų karu žmonių. Daugelis kareivių pavydi specialiajai policijai, su kuria S.Miloševičius visuomet geriau elgėsi ir mokėjo dosniau.NATO būstinėje manoma, kad Belgrade yra dar daugiau blaiviai mąstančių žmonių, kurie abejoja S.Miloševičiaus teisumu. Tačiau tai tiksliai nustatyti sunku.Žinių daug, veiksmų mažaPagrindinis serbų ir KIA kovų placdarmas yra Albanijos ir Makedonijos pasienis nuo Pečo (Vakarų Kosovas) iki Uroševaco provincijos pietuose. Serbai nesėkmingai mėgino atkirsti kelius vakaruose, Juniko apylinkėse, kuriais iš Albanijos KIA gauna maisto ir šaudmenų.NATO generolas majoras Walteris Jertzas teigė, jog Aljansas sugebėjo nustatyti apytiksles serbų slapto pajėgų dislokavimo vietas. Kai tik jie pajudės, NATO nedelsdama smogs.Stengdamasi atmesti klausimus, kodėl nesirengiama įvesti sausumos pajėgų, NATO kasdien kartoja, kad oro smūgių taktika pateisina lūkesčius. Juolab kad yra žinių apie serbų karių dezertyravimą ir opozicijos protestus.Albanų vijimas nesiliaujaSavo ruožtu S.Miloševičius sėkmingai baigia vyti iš Kosovo beveik visus (išskyrus 130 tūkstančių iš 1,8 mln.) albanus. Tad viltys, kad vien oro smūgiais galima priversti Belgradą įsileisti NATO vadovaujamas sausumos taikdarių pajėgas ir grąžinti albanų pabėgėlius, baigia išgaruoti kaip kamparas.Tiesa, Briuselio koridoriuose kai kas tikisi, kad pasikartos N.Ceausescu scenarijus – S.Miloševičius ir jo žmona bus nuversti, kaip prieš 10 metų Rumunijos diktatorius.Dauguma albanų pabėgėlių tikrai negrįš į gimtąsias vietas iki žiemos. Vakarų diplomatinės pastangos, stengiantis palenkti į savo pusę Rusiją, sukasi kaip vilkelis vienoje vietoje. Jugoslavija atsisako nusilenkti.”Grąžinti pabėgėlius gali prireikti bent poros metų”, – sakė britų generolas Johnas Reithas, kuris vadovauja Aljanso pagalbos Kosovo pabėgėliams Albanijoje misijai.Nesuderinami reikalavimaiAukšto rango NATO diplomatas Briuselyje pripažino, kad tikros Jugoslavijos pozicijos jie nežino. Be to, pasak to paties diplomato, neatrodo, kad artimiausiu metu pavyktų gauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimą panaudoti sausumos pajėgas Kosove, nebent rusai greitai su tuo sutiktų.Jugoslavijos užsienio reikalų ministerijos pareigūno Nebojšos Vujovičiaus teigimu, pagrindinė politinio susitarimo sąlyga – prieš tai nutraukti bombardavimus.Tad nenuostabu, kad NATO generolai, kalbėdami apie būtinybę tęsti bombardavimą, žvalgosi per petį, žiūrėdami, ar visuomenė nepritartų sausumos pajėgų įvedimui.Rusija kalba apie leidimą keliems tūkstančiams serbų karių pasilikti Kosove ir apie tai, kad Belgradas galėtų pasirinkti taikdarių pajėgas, kuriose nebūtų NATO šalių, dalyvaujančių bombardavime. Aljansui tai netinka.S.Miloševičiaus pozicija labiau patiktų marsiečiams, o ne NATO. Jugoslavijos prezidentas siūlo variantą, pagal kurį pergale galėtų girtis abi pusės. Tai prilygtų NATO pralaimėjimui ir Kosovo albanų pardavimui.Oro antpuolių gali neužtektiNors NATO toliau vengia pareiškimų dėl sausumos pajėgų įvedimo, Aljanso politikoje ryškėja posūkis prie tokios išeities, kurios niekas nenori.Nė prieš jokią valdančiąją koaliciją neatsakingas Vakarų įgaliotinis Bosnijoje Carlosas Westendorpas prisidėjo prie atsargos kariškių, manančių, kad karas sausumoje neišvengiamas.”Jeigu nepasiųsime sausumos pajėgų, šis konfliktas niekada nesibaigs, – sakė C.Westendorpas. – Būtų lengviau, jeigu kariai įžengtų į Kosovą su S.Miloševičiaus leidimu. Taip ir jis išvengtų didelių Vakarų invazijos pajėgų”.Net Pentagono atstovas K.Baconas užsiminė, jog niekas negali garantuoti, kad oro atakų kampanijos pakaks Belgradui įtikinti. “Nereikia užsimerkti ir prieš kitas galimybes”, – sakė Pentagono atstovas, pripažindamas, jog tam tikri skaičiavimai jau padaryti, nors bendros nuomonės NATO neturi.Dar prieš kelias savaites nebuvo galima net įsivaizduoti, kad Pentagonas viešai prabils apie galimą invaziją.Kalbos viena, darbai – kitaPrasidėjo jau trečias oro smūgių mėnuo. To niekas nesitikėjo – nei S.Miloševičius, nei NATO.Tačiau gali būti ir taip, kad karas Kosove tėkš purvo ant naujo tūkstantmečio sutikimo iškilmių.”Vietoj nesutarimų Briuselyje vis daugėja nepasitenkinimo Belgrade ženklų, – sakė JAV prezidentas Billas Clintonas “The New York Times”. – Serbų kariai palieka savo postus, serbų civiliai protestuoja prieš savo lyderio politiką, jauni vyrai vengia armijos, žinomi serbai ragina S.Miloševičių priimti NATO sąlygas”.Tačiau S.Miloševičiaus kariai rausia apkasus prie Makedonijos bei Albanijos sienų ir deda minas. Be to, tęsiasi etninis valymas.S.Miloševičius veja vieną Kosovo kaimą po kito, miestą po miesto.Galbūt S.Miloševičių drąsina Vokietijos ir Italijos protestai prieš Didžiosios Britanijos pasiūlymą pradėti sausumos karą. “Mes neturime galvoti apie sausumos karių intervenciją, reikia rasti diplomatinį krizės sprendimo būdą”, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Lamberto Dini, teigdamas, jog NATO smūgiai kenkia ne tik kariniams objektams, bet ir paprastiems gyventojams.”Apache” Kosove nepasirodėPrasidėjus trečiam bombardavimo mėnesiui, neįmanoma spėti, ar greitai bus susitarta, ar prasidės žiaurus karas sausumoje. Serbai gerai įsitvirtinę ir apsikasę, tad net atkakliausi NATO oro smūgių šalininkai pradėjo reikšti abejones ar bent pripažinti, kad kampanija vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi.Kai kurie teigia, kad kaltas prastas valdymas, kiti abejoja operacijos sparta bei mastu.”Manau, sraigtasparniai “Apache” tapo tarsi kampanijos simboliu”, – sakė JAV senatorius iš Delavero, demokratas Josephas Bidenas.24 sraigtasparniai, skirti kovai prieš sausumos pajėgas, prieš kelias savaites buvo nusiųsti į Albaniją, tačiau Kosove taip ir nebuvo panaudoti. Tiesa, du iš jų jau sudužo per pratybas.Signalas S.MiloševičiuiPo 10 dienų diskusijų antradienį NATO nusprendė padvigubinti savo pajėgas Jugoslavijos pasienyje iki beveik 50 tūkstančių karių su sunkiąja technika ir pabūklais.Tačiau ekspertai abejoja, ar S.Miloševičiui šis paslėptas grasinimas padarys įspūdį. Juolab kad Vokietija atvirai priešinasi sausumos karių panaudojimui.Vakarų pareigūnai teigia, kad vadinamųjų KFOR (Kosovo Force) pajėgų sustiprinimas yra trigubas signalas Belgradui: dėl NATO politinės vienybės, pasirengimo sausumos karui ir ryžto diktuoti taikos susitarimo sąlygas.Taip pat bus sustiprintos Vakarų pozicijos derantis su Rusija, kuri iki šiol nemano, kad NATO turi būti taikdarių misijos šerdis. Galbūt taip pavyks įtikinti Maskvą nusileisti iki septynių galingiausių pasaulio valstybių ir Rusijos (G-8) aukščiausiojo lygio susitikimo Kelne birželio 18-19 dienomis. Ši data laikoma neoficialiu terminu Vakarams susitarti su Rusija.Pažadų ir realybės painiavaPasak vieno aukšto rango Vakarų pareigūno, jeigu iki Kelno susitikimo nepavyks įtikinti S.Miloševičiaus sudaryti taikos sutartį arba JT Saugumo Tarybai nepasiseks priimti rezoliucijos dėl Kosovo, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija imsis priemonių šiai problemai spręsti kariniu būdu.Nepaisant tokių pareiškimų, daugelis karinių ekspertų abejoja, ar KFOR bus panaudotos invazijai. Be sausumos operacijos, ekspertų teigimu, Vakarams tektų sudaryti taikos sutartį, kuri toli gražu neatitiktų jų tikslų.AP, Reuters ir “Lietuvos ryto” inf.

NATO akylai stebi kiekvieną kandidatę

Vilniuje vyko konferencija “NATO po 50 metų: naujas senasis Aljansas”
Lietuva – gerai pasirengusi
Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad Lietuva yra viena geriausių NATO narystei pasirengusių kandidačių.
“Ji vadovaujasi demokratinės politikos principais, palaiko gerus santykius su kaimynais ir tiesiogiai ribojasi su Aljansu”, – sakė Prezidentas pirmadienį atidarydamas tarptautinę konferenciją apie NATO veiklos perspektyvas “NATO po 50 metų: naujas senasis Aljansas”.
V.Adamkaus nuomone, Lietuvos visavertei narystei NATO labiausiai trukdo išlikę psichologiniai barjerai. Jis pažymėjo, kad Rytuose išliko “šaltojo karo” metais susiformavęs neigiamas Aljanso įvaizdis, o Vakaruose kartais kyla dvejonių dėl NATO plėtros neigiamo poveikio santykiams su Rusija.
Solidus tarptautinis forumas
Į Vilniaus rotušėje vykstantį renginį susirinko apie pusantro šimto dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių: ministrai, parlamentarai, nacionalinio saugumo, gynybos ekspertai, politologai ir žurnalistai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Čekijos, Rumunijos, Lenkijos, Slovėnijos, Estijos, Latvijos ir kitų šalių.
Vilniaus konferencijoje įvyko trys sesijos, kurių pirmoji skirta NATO ir Baltijos regionui, antroji – naujiems Aljanso iššūkiams po viršūnių susitikimo Vašingtone balandį ir trečioji – NATO vaidmeniui valdant konfliktą buvusioje Jugoslavijoje.
Vienos dienos konferenciją Vilniuje “NATO po 50 metų: naujas senasis Aljansas” surengė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Atlanto sutarties Lietuvos bendrija.
Sandėrių su Rusija nėra
Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, pirmadienį kalbėjęs konferencijoje, sakė, kad Rusijos politinė parama prezidento Slobodano Miloševičiaus režimui reiškia, kad jos argumentai prieš NATO plėtimą neteko politinio svorio.
Tačiau V.Landsbergis neatmetė galimybės, kad NATO mainais už Rusijos atsisakymą remti S.Miloševičių gali pažadėti nepriimti Baltijos šalių.
Tačiau JAV valstybės sekretorės padėjėjo pavaduotojas Europos ir Kanados reikalams Ronaldas D.Asmusas garantavo, kad jo šalis, dalyvaudama sprendžiant Kosovo problemą, į sandėrius su Rusija dėl NATO plėtimo neina ir neis: “Per susitikimus su Rusija dėl Kosovo krizės nekalbame apie NATO plėtimą, ir nebus jokių susitarimų mainais už NATO plėtimą”.
Jis taip pat pabrėžė, kad NATO jokiai valstybei nenusileis ir nepakels narystės reikalavimų kartelės dėl įvykių Kosove.
Pasak JAV pareigūno, kiekvienos šalies pasirengimas NATO narystei bus vertinamas individualiai, įskaitant ir Lietuvą: “Visos kandidatės traktuojamos ir vertinamos individualiai. Mes nekalbame apie Baltijos šalių grupę, mes vertiname atskirai Lietuvą”.
Jis gyrė didelę Lietuvos pažangą siekiant narystės NATO ir neatmetė galimybės, kad Lietuva per kitą plėtros ratą bus pakviesta į Aljansą.
“Lietuva yra sėkmės pavyzdys”, – sakė R.D.Asmusas.
Šalys vertinamos atskirai
Trys Baltijos valstybės turi būti vertinamos kiekviena atskirai, svarstant apie jų pasirengimą NATO narystei, teigė tarptautinės konferencijos Vilniuje dalyviai.
“Baltijos valstybes reikia diferencijuoti pagal jų pasiruošimą ir kviesti jas į Euroatlantines institucijas individualiai, o ne grupe”, – sako JAV nevyriausybinės Užsienio reikalų tarybos ekspertas Stephenas Larrabee.
Pasak S.Larrabee, Baltijos šalių diferenciacija atspindėtų realią padėtį ir paskatintų atsiliekančias valstybes siekti NATO narystės standartų. Eksperto įsitikinimu, dabar didžiausią pažangą yra padariusi Lietuva. Be to, mano ekspertas, Lietuvos santykiai su Rusija yra geriausi, ji turi nedidelę ir gerai integruotą vietos rusų bendruomenę, todėl Lietuvos pakvietimas sukeltų mažiausią Rusijos pasipriešinimą.
Tokia nuostata išdėstyta ir S.Larrabee vadovaujamų ekspertų paruoštoje studijoje.
Baltijos šalių individualiam vertinimui konferencijoje pritarė ir Danijos gynybos ministras Hansas Haekkerupas, nors anksčiau Danija ragino NATO visas tris šalis drauge kviesti į Aljansą.
Posėdžiui pirmininkavęs Tarptautinės gynybos patarėjų grupės Baltijos šalims pirmininkas Garry Johnsonas reziumavo, kad vienos Baltijos šalies pakvietimas į NATO būtų gerai, dviejų – dar geriau, o visų trijų – tiesiog puiku.
BNS ir “Lietuvos ryto” inf.

Leave a Comment