TURINYS
1 Kas yra NATO? 22 Datos ir pagrindiniai faktai 33 NATO struktūra 64 NATO ginklai 85 Lietuvos kelias į NATO 85.1 Intensyvus dialogas 95.2 NATO narystės veiksmų planas ir Lietuva 95.3 Pasirengimo narystei NATO programos turinys 105.4 Kas toliau? 116 Dokumento nagrinėjimas 136.1 Klausimai: 136.2 Atsakymai: 147 Testas 158 Literatūros sąrašas 161 Kas yra NATO?Ką reiškia trumpinys NATO. North Atlantic Treaty Organization – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Lietuviškai šios organizacijos trumpinys skambėtų “ŠASO”. Bet tradiciškai vartojama NATO arba tiesiog Aljansas.NATO (1949 balandžio 4d.) – tai ginybinė organizacija, kurią sudaro susivienijusios laisvos ir nepriklausomos valstybės. Susivienijusios, kad diplomatinėmis, prireikus ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę kaip būtinas sąlygas demokratiniam savo visuomenių vystymuisi ir ekonominiam klestėjimui.NATO vienija 20 valstybių: Belgiją, Olandiją, Čekiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Graikiją, Ispaniją, Islandiją, Italiją, JAV, Kanadą, Lenkiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Turkiją, Vengriją, Vokietiją. Dabar ruosiasi įstoti (buvo pakviestos): Slovakija, Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Albanija, Makedonija ir Kroatija.Svarbiausi NATO tikslai:• Saugoti NATO narių nepriklausomybę;• Užtikrinti saugumą;• Puoselėti demokratiją;• Garantuoti taiką.Aljanso narių tarpusavio įsipareigojimai:• Veikti pagal kolektyvinės gynybos principą “visi už vieną”;• Išlaikyti ir plėtoti savo valstybės bei bendrą gynybinį Aljanso pajėgumą;• Užtikrinti viena kitos laisvę, saugumą ir nepriklausomybę, ginti demokratiją bei žmogaus laisvės principus;• Bendromis jėgomis palaikyti taiką ir stabilumą neramiuose regionuose, kurie nėra Aljanso valstybių teritorijose.Naujos grėsmės. Po Šaltojo karo atsirado naujos grėsmės, su kuriomis NATO pasirengusi kovoti:• Regioniniai ir etniniai konfliktai;• Ekologinės katastrofos;• Teritoriniai ginčai;• Religinis ekstremizmas;• Organizuotas nusiklstamumas;• Terorizmas;• Masinio naikinimo ginklų platinimas.2 Datos ir pagrindiniai faktaiData Įvykis1946m. Pasibaigus II-jam pasauliniui karui, Europą perskyrė “geležinė uždanga”, padalijusi kontinentą į dvi Šaltojo karo krečiamas zonas. Sovietų Sąjunga, okupavusi nepriklausomas rytų Europos tautas, puoselėjo tolesnius ekspancinius planus.
1949m. balandžio 4d. Siekdamos atgrąsyti priešą ir apginti savo nepriklausomybę, Belgija, Danija, D.Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį, kurios pagrindu buvo įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO). Steigiamąja sutartimi buvo patvirtintas įsipareigojimas tarptautinius ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, o karinio puolimo atveju – gintis bendromis pastangomis.1950m. Prasidėjus Korėjos karui Aljanso šalys nusprendė kurti integruotas karines pajėgas.1952m. vasario mėn. Į NATO buvo priimtos Turkija ir Graikija. Taip pat reorganizuota NATO struktūra, Aljansas pertvarkytas į nuolat veikiančią organizaciją su būstine Paryžiuje.1954m. SSSR išreiškė norą būti NATO nare. Netrukus JAV, D.Britanijos ir Prancūzijos iniciatyva šis prašymas buvo atmestas.1955m. Buvo pasirašyta Varšuvos sutartis (paktas) – atsvara NATO (sutartį pasirašė SSSR, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Vokietijos Demokratinė Respublika, Rumunija).1955m. gegužės mėn. Priimta Vokietijos Federacinė Respublika.1955m. liepos mėn. Paryžiuje įvyko pirmoji Aljanso valstybių parlamentarų konfederacija; tokie susitikimai nuo 1966m. Vadinami NATO Parlamentine Asamblėja.1955m. gruodžio mėn. Šiaurės atlanto taryba Aljanso šalių pajėgas nutarė apginkluoti branduoliniais ginklais. 1966m. Spalio mėn. NATO vadavietė buvo perkelta į Belgiją.1979m. gruodžio mėn. Priimtas “Double track” (Dvigubos eigos) sprendimas dėl branduolinių pajėgų modernizavimo ir JAV sausumos raketų sistemų dislokavimo Europoje.1982m. Ispanija tapo NATO nare.1989m. Sugriauta Berlyno siena, susivienijo Vokietija, pradėjo byrėti Varšuvos sutarties blokas.1990m. liepos mėn. Londone NATO valstybių vadovų susitikime buvo priimta deklaracija dėl Aljanso transformavimo: Rytų ir Vidurio Europos valstybėms pateikti pasiųlymai bendradarbiauti, užmegzti diplomatinius santykius.1990m. lapkričio mėn. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje buvo pasirašyta Naujosios Europos Paryžiaus Chartija. Su Chartijos pasirašymu siejama ir Šaltojo karo pabaiga.1991m. Subyrėjo Sovietų Sąjunga.1991m. lapkričio mėn. NATO valstybių vadovų susitikime paskelbta nauja NATO strateginė koncepcija, priimta deklaracija dėl taikos ir bendradarbiavimo.1991m. gruodžio mėn. Buvo įsteigta Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba (NACC – North Atlantic Cooperation Council), steigiamajame susitikime dalyvavo 16 NATO, 6 buvusio Varšuvos pakto ir 3 Baltijos valstybės.1993m. LR Seimas prieme rezoliuciją, kurioje rekomendavo Vyriausybei įteikti prašymą, išreiškiantį Lietuvos siekį tapti NATO nare.1994m. sausio 4d. LR prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė laišką NATO Generaliniam sekretoriui Manfredui Viorneriui su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO.1994m. sausio mėn. NATO įkūrė karinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo programą “Partnerystė taikos labui”, kurioje galėjo dalyvauti ne tik Aljanso valstybės narės. Tarp programoje dalyvavusių 27 valstybių taip pat buvo Rusija, neutralios valstybės (Austrija, Suomija, Švedija ir Šveicarija) ir kitos. Ši programa buvo išplėsta ir patobulinta NATO viršūnių susitikimuise 1997m. Madride ir 1999m. Vašingtone.1994m. sausio 27d. LR prezidentas A.Brazauskas oficialaus vizito NATO būstinėje metu pasirašė “partnerystės taikos labui” rėminį (angl. Framework) dokumentą.1994m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų (JT) Generalinis sekretorius oficialiai paprašė NATO, kad ji užtikrintų JT pajėgų Bosnijoje ir Hercogovinoje saugumą.1995m. Gruodžio 16d. NATO taikos daliniai įžengia į Bosniją ir Hercogoviną ir prisidėjo nutraukiant karo veiksmus.1996m. balandžio mėn. NATO Generalinis… sekretorius Chavjeras Solana (Javier Solana) atvyko oficialaus vizito į Lietuvą.1996m. LR Seimas priemė rezoliucija dėl NATO plėtimosi.1997m. gegužės mėn. Rusijos prezidentas B.Jelcinas ir 16 NATO valstybių vadovai pasirašė pagrindinį aktą dėl Rusijos Federacijos ir NATO savitarpio santykių, bendradarbiavimo ir saugumo.1997m. liepos mėn. NATO viršūnių susitikime (Madride) Čekija, Lenkija ir Vengrija buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės Aljanse, o Estija, Latvija ir Lietuva, Rumunija ir Slovėnija buvo paminėtos kaip potencialios kandidatės į NATO nares.1997m. liepos mėn. Euroatlantinės partnerystės derybos valstybių vadovų susitikime buvo pasirašyta NATO ir Ukrainos partenrystės sutartis.1999m. Aljanso pajėgos aktyviai prisidėjo prie konflikto Balkanuose sureguliavimo.1999m. kovo mėn. Į NATO buvo priimtos Čekija, Lenkija ir Vengrija (I-asis plėtros etapas pasibaigus Šaltajam karui).NATO pradėjo intensyvius karinius veiksmus buvusioje Jugoslavijoje, Rusija sustabdė bendradarbiavimą su NATO.1999m. balandžo mėn. Jubiliejiniame NATO viršūnių susitikime Vašingtone buvo priimta strateginė koncepcija, pagal kurią Aljansas gali vykdyti karines misijas regionuose, kurie nėra NATO valstybių teritorijose. Pritarta “atvirų durų” koncepcijai bei įvardintos 9 valstybės kandidatės.2000m. Spalio 31d. LR vyriausybė patvirtino naują Lietuvos pasirengimo narystei NATO programą 2000-2001m.2001m. gegužės 27-31d. Lietuvoje vyko NATO Parlamentinės asamblėjos sesija.2001m. rugsėjo 11d. Buvo įvykdyti teroristiniai islamo fundamentalistų aktai JAV.2001m. Atnaujinamas konstruktyvus bendradarbiavimas tarp Rusijos ir NATO.2001m. spalio 4d. Pirmą kartą buvo pritaikytas 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis: Aljansas nutarė veikti prieš islamo fundamentalistų teroristines grupuotes. Įvykdyti teroristiniai aktai prieš taikius JAV gyventojus buvo įvertinti kaip iššūkis pasaulio demokratinei sąrangai bei visoms NATO valstybėms.2002m. Vyko NATO viršūnių susitikimas Prahoje, kuriame buvo aptariamos tolesnės Aljnso plėtros galimybės. Į NATO buvo pakviesta Lietuva.3 NATO struktūraNato veikla organizuojama kaip karinių ir politinių struktūrinių padalinių sistema. Svarbus jos bruožas – politinės struktūros turi didesnes galias nei karinės.Generalinis sekretorius – NATO valstybių vadovų skiriamas vyriausias tarptautinis politikas, vykdomasis Aljanso vadovas.Šiaurės Atlanto taryba – aukščiausias Aljanso sprendimų organas, įkurtas 1949m. rugsėjo 17d., vadovaujantis Vašingtono sutarties 9 straipsniu.Gynybos planavimo komitetas – svarsto visus su gynyba ir koleltyviniu gynybos planavimu susijusius klausimus.Įvairūs komitetai ir darbo grupės – daugelis jų tiesiogiai pavaldžios Šiaurės Atlanto Tarybai, Gynybos planavimo komitetui (konsultacijų, valdymų ir kontrolės taryba, saugumo komitetas, mokslo komitetas ir kt.).
Branduolinio planavimo grupė – čia susirenka NATO šalių gynybos ministrai aptarti specifinių, su branduolinėmis pajėgomis susijusių problemų (branduolinių pajėgų dislokavimo, branduolinių ginklų saugumo, branduolinių ginklų neplatinimo ir kt.).Karinis komitetas – pagrindinė NATO karinė vadovybė, kuri pataria bei teikia pasiūlymus NATO politinei vadovybei gynybos, karinės politikos ir strategijos klausimais, tiesiogiai vadovauja NATO vadavietėms.Kanados-JAV regioninio planavimo grupė – ši struktūra kaip Jungtinių pajėgų Europoje ir Atlante vadavietės tiesiogiai atsakinga Kariniam komitetui, vykdo Aljanso karinius pavedimus savo teritorijoje, teikia Kariniam komitetui regioninio planavimo siūlymus.Jungtinių pajėgų Atlante vadavietė – čia įsikūręs Jungtinių pajėgų Atlante vadas ir jo štabas. Ši struktūra tiesiogiai atsakinga Kariniam komitetui, vykdo Aljanso karinius pavedimus vadavietės teritorijoje.Jungtinių pajėgų Europoje vadavietė – čia įsikūręs Jungtinių pajėgų Europoje vadas ir jo štabas. Ši struktūra tiesiogiai atsakinga Kariniam komitetui, vykdo Aljanso karinius pavedimus vadavietės teritorijoje.5 Lietuvos kelias į NATOKiekviena valstybė įvairiais būdais siekia užtikrinti savo saugumą. Lietuva vienu iš pagrindinių savo saugumo, nepriklausomybės ir gerovės garantų laiko narystę NATO, todėl pasiektas šis užsienio politikos tikslas mūsų šaliai yra labai svarbus. Šio tikslo įgyvendinimas dažniausiai yra apibūdinama kaip “integracija”. Žodis “integracija” reiškia įsijungimą, tapimą dalimi (lot. integratio – atnaujinimas, atstatymas; dalių, elementų jungimas(-is) į visumą). Tapusi šio Aljanso nare, Lietuva privalo dalytis su kitomis NATO narėmis visais šios savarankiškos sąjungos teikiamais privalumais bei rūpesčiais.5.1 Intensyvus dialogas Intensyvus dialogas iki Vašingtono viršūnių susitikimo, kuriame buvo patvirtintas Narystės veiksmų planas, buvo vienintelis instrumentas, leidžiantis Lietuvai tiesiogiai kelti visus su NATO naryste susijusius klausimus. Intensyvaus dialogo metu vykusiose diskusijose Lietuva teikė naujausią informaciją apie politinius ir ekonomius pokyčius Lietuvoje. 1998 m. Lietuva įteikė NATO išsamų dokumentą “Pasiūlymas diskusijai: ekonomika pagrįstas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vystymo planas”.5.2 NATO narystės veiksmų planas ir Lietuva 1999 metais Vašingtono viršūnių susitikime buvo patvirtintas NATO Narystės veiksmų planas. Jis skirtas tik narystės siekiančioms valstybėms, t.y. 10 šalių, tarp jų ir Lietuvai. Šiuo planu buvo siekiama padėti valstybėms, norinčioms tapti NATO narėmis, pasirengti būsimai narystei. Numatyta, jog kasmet bus ruošiamas kiekvienos valstybės kandidatės dalyvavimo įgyvendinant Narystės veiksmų planą įvertinimas. Taip pirmą kartą atsirado galimybė gauti grįžtamąją informaciją (feedback) iš NATO. NATO Narystės veiksmų planas išskyrė penkias pasiruošimo narystei sritis: politinę ir ekonominę; gynybinę ir karinę; išteklių; įslaptintos informacijos apsaugos; teisinių klausimų.Lietuvos integracijos į NATO koordinavimo komisija prie LR Vyriausybės. Seimo NATO reikalų komisija Siekiant geriau pasiruošti narystei bei koordinuoti pasiruošimo veiksmus ir įtraukti kitas LR institucijas į šią veiklą, 1999 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Lietuvos integracijos į NATO koordinavimo komisija prie LR Vyriausybės.Komisiją sudaro 14 Lietuvos vyriausybinių institucijų atstovai, jai vadovauja Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministrai.2000 m. rugsėjo mėn.. LR Vyriausybė pritarė Koordinacinės komisijos paruoštai Lietuvos pasirengimo narystei NATO programai, ir jau spalio mėn. programa buvo pristatyta Aljansui. 2000 m. spalio 8 d. išrinktas Seimas patvirtino naujos sudėties 15 narių NATO reikalų komisiją, kurią sudaro įvairių parlamentinių frakcijų atstovai. Komisijos pirmininkas – Vaclov Stankevič. Komisijos uždaviniai: užtikrinti Seimo atstovų NATO Parlamentinėje Asamblėjoje bei Vakarų Europos Sąjungoje (VES) darbo koordinavimą integracijos į NATO srityje; sustiprinti parlamentinę integracijos į NATO kontrolę; rūpintis platesniu visuomenės informavimu integracijos į NATO klausimais; inicijuoti ir rengti įstatymų projektus integracijos į NATO klausimams teisiškai sureguliuoti.Taigi, sukurti ir įstatymdavystės, ir vykdomosios valdžios instrumentai, reikalingi Lietuvos integracijai į NATO.5.3 Pasirengimo narystei NATO programos turinys Lietuvos pasirengimo narystei NATO programa – praktinių priemonių, kurių Lietuva imasi ruošdamasi narystei NATO, planas. Politinėje/ekonominėje programos dalyje Lietuva praktiškai atsakė į NATO plėtimosi studijos nuostatas ir konstatavo, kad šioje srityje yra pasirengusi tapti NATO nare. Politinėje srityje numatytos kelios konsultacijų sritys. Viena iš jų – krizių valdymas, užimantis svarbią vietą Aljanso veikloje. Lietuva turi siekti nacionalinės krizių valdymo sistemos suderinamumo su NATO. Gynybos ir karinių klausimų dalyje, be kitų aspektų, pateiktas Lietuvos kariuomenės ilgalaikės raidos planas. Šis dešimties metų kariuomenės plėtros planas praktiškai yra integracijos į NATO karines struktūras programa. Išteklių dalyje pristatytas Lietuvos gynybos biudžetas, nacionaliniai mechanizmai, reguliuojantys gynybos sistemos biudžeto resursus ir pan.Reiktų išskirti labai svarbų Lietuvos įsipareigojimą didinti išlaidas gynybai. 1999 m. sausio mėn. Seimas priėmė LR Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymą. Įstatymas tiesiogiai susiejo išlaidas gynybai su BVP. Numatyta, kad iki 2001 m. šios išlaidos sudarys iki 2% BVP. Toks finansavimas įgalino Lietuvą įgyvendinti gynybinių pajėgumų vystymo planą, taip pasiruošiant narystei, bei parodė rimtus ketinimus ir įsipareigojimus, siekiant narystės NATO.2000 m. gruodžio 19 d. Seimo priimtame biudžeto įstatyme gynybos išlaidoms 2001 m. numatyta 1.95 % BVP. Įslaptintos informacijos apsaugos srityje pristatyta LR veiksmų programa užtikrinant: fizinį saugumą; asmeninį saugumą (personalo atranka); dokumentų administravimą; pramoninį saugumą; informacijos, perduodamos elektroninio ryšio priemonėmis, apsaugą. Teisinių klausimų skyriuje apžvelgtos Lietuvos tarptautinės gynybos sutartys, Konstitucijos nuostatos, reglamentuojančios gynybos ir užsienio politiką, Lietuvos teisės aktų suderinimas su NATO tarptautinėmis sutartimis. Pastarasis aspektas yra vienas svarbiausių narystės NATO reikalavimų. Šiuo metu nėra esminių teisinių kliūčių Lietuvos narystei Aljanse.5.4 Kas toliau? Siekdama narystės NATO Lietuva pasiruošusi: nuosekliai bei proporcingai didinti išlaidas krašto apsaugai; įgyvendinti karinius NATO standartus bei saugumo reikalavimus; sukurti krizių valdymo sistemą; analizuoti teisinius klausimus; prisidėti prie NATO misijų (Bosnijoje-Hercegovinoje, Kosove); išlaikyti ir plėsti LR santykius su Lenkija (BALTBAT), JAV, kitomis NATO narėmis, taip pat ir su narystės siekiančiomis valstybėmis;
toliau palaikyti gerus santykius su Rusija ir Baltarusija. 2002 m. lapkričio 21 d. Prahos viršūnių susitikime Aljanso valstybių vadovai pakvietė Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės. Pasibaigus deryboms prasidės ratifikacijos procesas – Lietuvos įstojimą į NATO turės ratifikuoti visų NATO valstybių parlamentai.6 Dokumento nagrinėjimasIš Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio Vašingtone, 1949m. balandžio 4d.“Šalys sutinka, kad ginkluotas užpuolimas vienos ar kelių iš jų Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus traktuojamas kaip užpuolimas prieš jas visas; <…> kiekviena iš jų <…> individualiai ar drauge su kitomis šalimis suteiks užpultajai šaliai ar šalims pagalbą imdamasi veiksmų <…>, kad būtų atkurtas ir užtikrintas Šiaurės Atlanto regiono saugumas.”6.1 Klausimai:1. Kokios šalys pasirašė šią sutartį?
2. Paaiškinkite šį sakinį: “…ginkluotas užpuolimas vienos ar kelių iš jų Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus traktuojamas kaip užpuolimas prieš jas visas…”.
3. Apie kokius veiksmus kalbama, kai valstybės nori suteikti pagalbą nukentėjusiai (-ioms)?
4. Kada ir kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą buvo pritaikytas šis sutarties straipsnis?
5. Įvardinkite bent du įvykius (konfliktus, karus) kada NATO karinės pajėgos buvo panaudotos už Aljanso ribų.
6. Tai pirminis ar antrinis šaltinis?6.2 Atsakymai:1. Belgija, Danija, D.Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija ir Prancūzija.
2.Tai reiškia, kad valstybės privalės padėti viena kitai, nors jos ir nebus susijusios su įvykiu. Aljanso narės įsipareigojusios veikti pagal kolektyvinės gynybos principą “visi už vieną.
3.Apie tokius, kurie ji(-os) mano esant būtinus tam, kad būtų atkurtas ir užtikrintas Šiaurės Atlanto regiono saugumas.
4.2001m. spalio 4d.: Aljansas nutarė veikti prieš islamo fundamentalistų teroristines grupuotes.
5.Bosnijos ir Hercogovinos karas, konfliktas Balkanuose, karas buvusioje Jugoslavijoje.
6.Pirminis, kadangi tai ištrauka iš Šiaurės Atlanto sutarties.7 Testas
1) Kada buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis?a) 1950m. balandžio 14d.b) 1949m. balandžio 4d.c) 1945m. sausio 4d.d) 1949m. birželio 10d.2) Kiek valstybių šiuo metu vienija NATO?a) 26b) 19c) 15d) 25
3) Kurios valstybės 1952m. tapo NATO narėmis?a) Ispanija ir Italijab) Čekija, Lenkija ir Vengrijac) Graikija ir Turkijad) Suomija ir Švedija
4) Kurios valstybės iš Vengrijos kaimynių yra NATO narės?a) Nė vienab) Ukraina ir Austrijac) Visosd) Slovakija, Rumunija, Slovėnija
5) Kada Lietuva oficialiai pareiškė norą tapti NATO narė?a) 1992m., kai Baltijos šalyse lankėsi NATO Generalinis sekretoriusb) 1991m., kai buvo įsteigta Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo taryba. Steigiamajame susitikime dalyvavo 16 NATO, 6 buvusio Varšuvos pakto ir 3 Baltijos valstybės.c) 1994m., kai Prezidentas Algirdas Brazauskas parašė laišką NATO Generaliniam sekretoriui su prašymu priimti Lietuvą į NATO.d) 1994m., kai Prezidentas Algirdas Brazauskas pasirašė Taikos Partnerystės rėminį dokumentą.
6) Kiek valstybių pasirašė pirmiausia Šiaurės Atlanto sutartį?a) 12 valstybiųb) 3 valstybiųc) 26 valstybiųd) 17 valstybių
7) Kas yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas Lietuvoje?a) Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkasb) Lietuvos Respublikos Prezidentas, jam neesant – Seimo pirmininkasc) Lietuvos Respublikos Prezidentasd) Kas 4 metus Prezidento skiriamas asmuo
8) Kurios iš šių šalių nėra NATO narės?a) Danija, Portugalija, Belgijab) Liuksemburgas, Turkija, Lenkijac) Švedija, Šveicarija, Suomijad) Lietuva, Norvegija, Čekija
9) Kuri NATO valstybė turi sieną su Rusija?a) Norvegijab) Vokietijac) Vengrijad) Slovakija
10) Kuriame mieste buvo įsteigta pirmoji oficiali NATO būstinė?a) Briuselyjeb) Prahojec) Vienojed) Paryžiuje
11) Kada Vilniuje įvyko NATO Parlamentinės Asamblėjos posėdis?a) 2000m. gruodžio mėn.b) 2001m. sausio mėn.c) 2001m.gegužės mėn.d) 1999m. spalio mėn.
12) Svarbiausi NATO tikslai yra:a) Išsaugoti jos narių valstybių nepriklausomybę
b) Užtikrinti šios organizacijos narių saugumą ir puoselėti taikąc) Puoselėti demokratijąd) Tinka visi atsakymai13) Kur 1949m. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis?a) Londoneb) Vašingtonec) Briuselyjed) Paryžiuje
14) Kurioje šalyje yra rengiamos tarptautinės “Amber Hope” pratybos?a) Estijojeb) Lenkijojec) Latvijojed) Lietuvoje
15) Kurios valstybės 2002m. lapkričio 21d. buvo pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės?a) Islandija, Lietuva, Bulgarija, Kroatija, Italijab) Slovakija, Slovėnija, Portugalija, Lietuva, Danijac) Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnijad) Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina8 Literatūros sąrašasR.Lopata, G.Vitkus “NATO vakar, šiandien, rytoj”, 1999, Vilnius“NATO 1949-1999. Jubiliejinis leidinys”, 1999, Briuselis: NATO informacijos ir spaudos skyrius“NATO Partnerystė vardan taikos”, 1994, Briuselis“Lietuvos saugumo kelias – narystė NATO”, 2000, Vilnius“Lietuva ir NATO: Kas? Kaip? Kodėl?: klausimai ir atsakymai”, 2000, Vilnius“NATO žinios”, savaitraščio “Atgimimas” priedas, 2001Laimutis Deveikis “Politologija”, 1996, Litterae Universitatiswww.nato.intwww.natonews.comwww.nc3a.nato.intwww.kforonline.comwww.kam.ltwww.urm.lthttp://www3.lrs.lt/nato/vilnius2001www.nato.ltwww.nato.ot.lt