Nato

NATO ISTORIJA

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, santykiai tarp buvusiųsąjungininkių JAV ir Sovietų Sąjungos ėmė vis labiau blogėti. Vakarų šalisneramino Sovietų Sąjungos ekspansyvi veikla Vidurio ir Rytų Europoje.Visose šalyse, į kurias įžengė Raudonoji armija, greitai valdžiojeįsitvirtindavo komunistų partijos. Pasaulyje formavosi nauja politinėsituacija, kurią geriausiai apibūdina 1946 m. Fultone pasakyta V. Čerčiliokalba: “Mes suprantame Rusijos norą jaustis saugiai Vakarų pasienyje. […]Mes sveikiname ją teisėtai užėmusią vietą tarp vadovaujančių pasauliovalstybių. […] Tačiau mano pareiga yra pateikti jums kai kuriuos faktusapie dabartinę padėtį Europoje. Nuo Štetino prie Baltijos jūros iki TriestoAdrijos jūros pakrantėje ant žemyno nusileido geležinė uždanga. Visosvidurio ir rytų Europos senovės valstybių sostinės – Varšuva, Berlynas,Praha, Viena, Budapeštas, Belgradas, Bukareštas ir Sofija […] lieka už šioslinijos.” Netrukus JAV politinis veikėjas Bernardas Baruchas laikotarpį poAntrojo pasaulinio karo pavadino Šaltuoju karu.

Santykiai tarp Vakarų ir Rytų ypač pablogėjo 1948 m. Vakarų Berlynoblokados metu, kai sovietų kariuomenė be išankstinio įspėjimo užblokavoVakarų Berlyno antžeminį susisiekimą su Vakarų Vokietija. Agresyvi SovietųSąjungos politika Vakarų šalis vertė ieškoti naujų galimybių savo saugumuiužtikrinti. Tam buvo palanki ir JAV užsienio politika. Po Antro pasauliniokaro JAV ėmė aktyviau dalyvauti Europos reikaluose. Vakarų Europai buvolabai svarbus Maršalo ekonominės paramos planas bei politinės Trumenodoktrinos nuostatos. Vakarų šalių vadovai suprato, kad užtikrinti saugumąEuropoje be Jungtinių Amerikos Valstijų paramos yra nerealu.

1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone dvylikos valstybių užsienio reikalųministrai įkūrė Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO). Jos nariaiįsipareigojo tarptautinius ginčus spęsti taikiomis priemonėmis, o karinioužpuolimo atveju gintis bendromis pastangomis. Pradžioje tai buvo daugiaupolitinė deklaracija ir sąjungininkai manė, kad tai turėtų pristabdytiSovietų Sąjungos siekius plėsti savo įtaką Europoje. Tačiau 1950 m.prasidėjęs Korėjos karas pakeitė sąjungininkų nuomonę. Tais pačiais metaissąjungininkai nutarė kurti integruotas karines pajėgas. Paryžiuje buvoįkurta Vyriausioji jungtinių pajėgų Europoje vadavietė, kurios pirmuojuvadovu tapo D. Eizenhaueris.

Tolimesnė NATO raida rodė šios organizacijos lankstumą ir reikalingumą.1952 m. į NATO buvo priimtos Turkija ir Graikija. Tokiu būdu buvo išplėstasaugumo zona Viduržemio jūros baseine. Netrukus NATO buvo pertvarkyta įnuolatinę organizaciją su būstine Paryžiuje. 1955 m. į NATO buvo priimtapenkioliktoji jos narė Vokietijos Federacinė Respublika. Jos priėmimas taposvarbiu žingsniu tolimesniame Europos vienijimosi procese. VokietijosFederacinės Respublikos priėmimas į NATO paskatino Sovietų Sąjungą 1955 m.įkurti Varšuvos sutarties organizaciją. Pagrindinis šio organizacijostikslas buvo sudaryti atsvarą NATO blokui, o taip pat jos pagalbaefektyviai kontroliuoti Rytų Europos šalis. Šeštajame dešimtmetyje, įkūrusVaršuvos sutarties organizaciją, nusistovėjo jėgų pusiausvyra Europoje.

Septintajame dešimtmetyje tarp NATO sąjungininkų iškilo tam tikrųnesutarimų. Prancūzijos prezidentą Š. de Golį neramino anglosaksų vyravimasAljanse. 1966 m. Prancūzija pareiškė apie savo pasitraukimą iš NATO karinėsorganizacijos ir bandė ieškoti kitų saugumo kūrimo garantų. Tuo metu NATOvadavietė buvo perkelta iš Paryžiaus į Briuselį. Tačiau Prancūzijos požiūrįį tarptautinę situaciją pakeitė 1968 m. įvykiai Čekoslovakijoje. Prancūzijanusprendė sugrįžti į NATO, o Albanija pasitraukė iš Varšuvos sutartiesorganizacijos.

Kitas svarbus NATO raidos etapas buvo 1982 m., kai Ispanija tapošešioliktąja NATO nare. Daugiau iki šaltojo karo pabaigos į NATO nebuvopriimta nei viena valstybė.

Šaltojo karo metu NATO garantavo Europos saugumą ir politinės padėtiesstabilumą. Nei viena NATO narė nebuvo užpulta, nei vienoje iš jųneįsigalėjo komunistinės idėjos. Europoje buvo sukurta patikima saugumosistema, kuri leido Aljanso narėms jaustis saugiai. Nors Šaltojo karo metuišryškėjo nesutarimų tarp atskirų NATO šalių, tačiau kolektyvinio saugumosistema atlaikė išbandymus.

Šiaurės Atlanto sutartis (ištrauka)

5 straipsnis

Šalys sutinka, kad ginkluotas užpuolimas vienos ar kelių iš jų atžvilgiuEuropoje ar Šiaurės Amerikoje bus traktuojamas kaip užpuolimas prieš jasvisas; dėl to jos sutinka, kad, jei toks ginkluotas užpuolimas įvyktų,kiekviena iš jų įgyvendindama Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyjeįtvirtintą individualios ir kolektyvinės savigynos teisę, individualiai ardrauge su kitomis šalimis suteiks užpultajai šaliai ar šalims pagalbąimdamasi veiksmų, kuriuos ji mano esant būtinus tam, kad būtų atkurtas iružtikrintas Šiaurės Atlanto regiono saugumas.

10 straipsnis

Šalys visų sutarimo pagrindu gali kviesti bet kurią kitą Europos valstybę,kuri yra pasirengusi laikytis Sutarties principų ir prisidėti prie ŠiaurėsAtlanto regiono saugumo, prisijungi prie šios sutarties.

Politiniai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai

NATO įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ą straipsnį, yragynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniubendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO priambulėje, Aljanco nariai yraįsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją,vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybėsprincipais.

Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bentvienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei

nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios gintiviena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybiųEuropoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei jam pritariavisos valstybės-narės.

Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija irišplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokiasEuropos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumąvisoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukėnaujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.

NATO transformacija

1989m Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėkabaigėsi karinis ir ideologinis Europos padalijimas ir iširo Varšuvospaktas. Sovietų sąjungos žlugimas 1991m pratęsė šį procesą. Pažymėtos irkitos po 1989m įvestos svarbios naujovės. Tai naujos strategijoskoncepcijos priėmimas Romos aukščiausio lygio susitikime 1991m, išaugęsbendradarbiavimas ir kordinacija su kitomis tarptautinėmis institucijomis.Koncepcija numatė mažinti priklausomumą nuo branduolinio ginklo.

NATO politinės ir karinės struktūros

Šiaurės Atlanto sąjungos taryba(NAC) NAC yra pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas. Ji turi efektyviąpolitinę valdžia, sprendimų galias ir susideda iš visų 19 NATO valstybiųatstovų, posėdžiaujačių bent kartą per savaitę. Šiaurės Atlanto sutartisnumato Tarybai pačiai kurti papildomus organus. Jos veikloje nenumatytabalsavimų arba daugumos priimta sprendimo teisė, todėl visų nariųvyriausybės yra Tarybos suformuluotos politikos dalis. Kiekvienaatstovaujama valstybė išlaiko savo suverenumą ir yra atsakinga už savoveiksmus. Taryboje kiekvienai vyriausybei atstovauja nuolatinis atstovas, turintisambasadoriaus rangą, o dirbti padeda įvairaus dydžio politinis ir karinispersonalas arba delegacija prie NATO. Tarybos susirinkimams vadovaujo NATOgeneralinis sekretorius.

Gynybos planavimo komitetas(DPC) Komitetas sprendžia bendros gynybos ir gynybos planavimo klausimus

Branduolinio planavimo grupė(NPG) Tai pagrindinis koncultacijų forumas dėl branduolinių pajėgų vietos NATOsaugumo ir gynybos politikoje.

Karinis komitetas- tai vyriausioji vadovybė, kurią kontroliuoja Taryba irDPC, o kai reikalai susiję su branduoliniu ginklu-NPG. Jis susideda išvalstybių štabų viršininkų.

NATO finansavimas

NATO struktūroms išlaikyti yra suskurtas bendras civilinis ir karinisfondas. Jį sudaro valstybės, remdamosis išlaidų pasidalijimo principu. NATOfinansiniai ištekliai skiriami į du atskirus t.y. karinį ir civilinįbiudžetus. Spręsti finansiniam išteklių sunkumams buvo įkurta Vyriausiojiišteklių taryba(SRB).

NATO šalių karinės išlaidos:

|Metai |Mild. Doleriais ||1949 |18,7 ||1959 |61,6 ||1969 |106,4 ||1973 |120 ||1976 |170 ||1977 |165,3 ||1978 |189,1 |

NATO šalių ginkluotosios pajėgos ir karinės išlaidos (1978m.).:

|Valstybės |Žmonių sk. kariuo- menėje |Karinis biudžetas || | |(mln. dol) ||JAV |2 068 800 |113 000 ||VFR |489 900 |21 355 ||Prancūzija |502 800 |17 518 ||D. Britanija |313 300 |13 579 ||Italija |362 000 |5 610 ||Olandija |109 700 |4 208 ||Kanada |80 000 |3 635 ||Belgija |87 100 |3 143 ||Turkija |485 000 |2 286 ||Graikija |190 100 |1 523 ||Danija |34 000 |1 320 ||Norvegija |39 000 |1 291 ||Portugalija |63 500 |568 ||Liuksenburgas | 7 000 |37 ||*Islandija | —— | —— |

*Islandija tik suteikia savo teritorija karinėms bazėms

Naujos pajėgų struktūros

Nuo 1990 06 vykusio Londone aukščiausio lygio Aljanso susitikimo prasidėjoesminė NATO transformacija. Jos tikslas sukurti atskiras, bet ne atskirtaskarines pajėgas, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek NATO tiek VES. Pasikeitus padėčiai 1993m NATO valstybių taikos metu esančios pajėgos,palyginti su 1990m, sumažėjo ¼ . NATO dispozicijai priklausančias pajėgasgalima suskirstyti į 3 kategorijas: neatidėliotinos ir greito ragavimopajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos ir neišskleistos(rezervinės) pajėgos.

Partnerystė taikos labui(PFP) Ji pristatyta NATO 1994 sausio mėn. Briuselio aukščiausio lygiosusitikime. Ši programa siekė išplėsti ir intensyvinti politini bei karinįbendradarbiavimą Europoje, padidinti stabilumą, sumažinti grėsmę taikai irstiprinti Aljanso bendradarbiavimą. Joje dalyvauja ir Lietuva.

NATO vaidmuo taikos palaikymo procese buvusioje Jugoslavijoje 1992m buvo nuspręsta palaikyti taikos palaikymo operacijas. 1995mkonfliktas buvo galutinai išspręstas bendradaarbiuajant su JT. PrasidėjoNATO vadauvaujamų taikos palaikymo pajėgų dislokavimas BosnijojHercogovinoj. NATO pasmerkė priešiškas Bosnijos serbų akcijas. JT perdavusvaldžią į NATO rankas 1995 12 14d buvo pasirašyta taikos sutartis ir leidosukurti NATO vadovaujamas taikos palaikymo pajėgas Bosnijoje.

Ginklų kontrolė

Aljanso tikslas- užkirsti kelia NBC(branduolinių) ginklų platinimui, beijuos naikinti diplomatinėmis priemonėmis. Šiaurės Atlanto taryba įkūrėpolitinę-karinę grupę dėl ginglų platinimo(SGP). Ji vykdo tarptautineginklų kontrolę bei reguliuoja nusiginklavimo ir neplatinimo normas,susitarimus. Taip pat buvo įsteigta NATO vyriausioji gynybos grupėplatinimo klausimais(DGP), kuri svarsto karines galimybes, reikalingassiekiant sustabdyti NBC platinimą ir apsaugoti NATO gyventojus, teritorijąbei pajėgas. Aljanso karinių galimybių vaidmuo pasireiškė NBC ginklųdevalvavimu, ginklų įsigyjimo paklausos mažinimu ir jų įsigyjimo arpanaudojimo kaštų didinimu.

Aljansas yra sudaręs sąveiką su Europos saugumo ir bendradarbiavimoorganizacija(ESBO), kuri atlieka esminį vadmenį palaikanrt saugumą irstabilumą Europos žemyne. NATO taip pat sudarius sąjungą su VES. Visi pilnateisiai VES nariai yra NATO nariai. Šis ryšys sustiprina abiejųorganizacijų turimas saugumo garantijas. Didėjantis Europos valstybiųnarystės NATO, ES, VES suderinamumas turės teigiamą įtaką Europos saugumui.

NATO plėtimasis

NATO užsienio reikalų ministrai nutarė, kad plėtimosi stadiją sudarys 3elementai: intensivus ir individualus dialogas su suinteresuotaispartneriais, grindžiamas plėtimosi studija ir poirmoje fazėje atliktais

pristatymasi; tolesnis PFP programos stiprinimas, aptarimas, kaip NATO turipersitvarkyti, kad užtikrintų, jog plėtimasis nepakenks Aljansoefektyvumui.

Madrido deklaracija

1997 07 08 Madride įvyko NATO aukščiausio lygio susitikimas, kurisapibrėžė naujus NATO tikslus, žengiant į XXI amžių. Ji įeis į NATO istorijąkaip dokumentas, kuriuo 3 vidurio Europos valstybės- Vengrija, Čekija irLenkija- buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės. Pa˛anga, pasiekta Madrido deklaracijoje: • Jungtinių mobilios paskirties pajėgų(CJTF) koncepcijos įgyvendinimas • Europos saugumo ir gynybos identiteto(ESDI) NATO viduje kūrimas • NATO karinių pajėgų pertvarkimas, išlaikant Aljanso karinį efektyvumą Madrido deklaracija užbaigiama Aljanso pasižadėjimu likti ištikimailaisvai bei nepadalintai Euroatlantinei bendruomenei, kurioje taika irgerovė yra prieinama visiems. Savo atnaujinta struktūra ryžtingesnelaikysena ir su didėjančiu narių skaičiumi, NATO ir toliau vaidins savovaidmenį siekiant šio tikslo bei atsakant į pavojus, iškylančiusEuroatlantinio regiono saugumui.

1999m Lenkija, Čekija ir Vengrija tapo pilnateisėmis NATO narėmis.Nuotraukoje- iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija.

NATO šiandien

Dabar Lietuva deda daug pastangų norėdama tapti pilnateise NATO nare. Otuo tarpu NATO vis dar nenutraukia Jugoslavijos bombardavimo. Toliaupateikiame publikacijas iš “Lietuvos ryto” susijusias su šiomis temomis.

Bombos ir kraujas NATO pergalės vis nepriartina Trypčiojimas ties sausumos pajėgų įvedimo riba naudingas tik Jugoslavijosdiktatoriui Ar gali karą laimėti visi? NATO teigia, kad laimi karą prieš Jugoslaviją. Pralaimėjimais netenkaskųstis ir Kosovo išlaisvinimo armijai (KIA). Tačiau pergale gali džiaugtisir Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, vejantis iš Kosovoalbanus. Šiaurės Atlanto aljansas teigia sunaikinęs didžiąją dalį Jugoslavijos oropajėgų, amunicijos, naftos perdirbimo gamyklas ir trečdalį sunkiosiosginkluotės Kosove. Yra pranešimų, kad serbų nuotaikos blogėja. Tuo pat metu nauji KIA kariai dygsta kaip grybai po lietaus. Tiesa, jieapsiriboja nedideliais susirėmimais su serbų pajėgomis. “NATO kariauja vieną karą, o serbai – kitą, – teigė Londono tarptautiniostrateginių studijų instituto direktoriaus pavaduotojas Gordonas Adamsas. –Žvelgiant etninio valymo požiūriu, S.Miloševičius laimi. Šiuolaikiniotechnologijų karo požiūriu NATO pergalė nekelia abejonių”. Kariuomenė pavydi policijai Aljanso duomenimis, Kosove, kur du milijonai albanų kadaise sudarė 90procentų gyventojų, yra 40 tūkstančių kovojančių serbų. Pusė jų yra kariai,kiti priklauso specialiosioms policijos pajėgoms. Be to, yra 5 tūkstančiaidesantininkų. Tiesiogiai kaunasi policija, ginkluota automatais “Kalašnikov”, o armijateikia artilerijos paramą. 80 procentų Jugoslavijos kariuomenės sudaro šauktiniai ir rezervo kariai.NATO karinės žvalgybos duomenimis, armijoje vis daugėja nepatenkintų karužmonių. Daugelis kareivių pavydi specialiajai policijai, su kuriaS.Miloševičius visuomet geriau elgėsi ir mokėjo dosniau. NATO būstinėje manoma, kad Belgrade yra dar daugiau blaiviai mąstančiųžmonių, kurie abejoja S.Miloševičiaus teisumu. Tačiau tai tiksliainustatyti sunku. Žinių daug, veiksmų maža Pagrindinis serbų ir KIA kovų placdarmas yra Albanijos ir Makedonijospasienis nuo Pečo (Vakarų Kosovas) iki Uroševaco provincijos pietuose.Serbai nesėkmingai mėgino atkirsti kelius vakaruose, Juniko apylinkėse,kuriais iš Albanijos KIA gauna maisto ir šaudmenų. NATO generolas majoras Walteris Jertzas teigė, jog Aljansas sugebėjonustatyti apytiksles serbų slapto pajėgų dislokavimo vietas. Kai tik jiepajudės, NATO nedelsdama smogs. Stengdamasi atmesti klausimus, kodėl nesirengiama įvesti sausumos pajėgų,NATO kasdien kartoja, kad oro smūgių taktika pateisina lūkesčius. Juolab kad yra žinių apie serbų karių dezertyravimą ir opozicijosprotestus. Albanų vijimas nesiliauja Savo ruožtu S.Miloševičius sėkmingai baigia vyti iš Kosovo beveik visus(išskyrus 130 tūkstančių iš 1,8 mln.) albanus. Tad viltys, kad vien orosmūgiais galima priversti Belgradą įsileisti NATO vadovaujamas sausumostaikdarių pajėgas ir grąžinti albanų pabėgėlius, baigia išgaruoti kaipkamparas. Tiesa, Briuselio koridoriuose kai kas tikisi, kad pasikartos N.Ceausescuscenarijus – S.Miloševičius ir jo žmona bus nuversti, kaip prieš 10 metųRumunijos diktatorius. Dauguma albanų pabėgėlių tikrai negrįš į gimtąsias vietas iki žiemos.Vakarų diplomatinės pastangos, stengiantis palenkti į savo pusę Rusiją,sukasi kaip vilkelis vienoje vietoje. Jugoslavija atsisako nusilenkti. “Grąžinti pabėgėlius gali prireikti bent poros metų”, – sakė britųgenerolas Johnas Reithas, kuris vadovauja Aljanso pagalbos Kosovopabėgėliams Albanijoje misijai. Nesuderinami reikalavimai Aukšto rango NATO diplomatas Briuselyje pripažino, kad tikros Jugoslavijospozicijos jie nežino. Be to, pasak to paties diplomato, neatrodo, kadartimiausiu metu pavyktų gauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimąpanaudoti sausumos pajėgas Kosove, nebent rusai greitai su tuo sutiktų. Jugoslavijos užsienio reikalų ministerijos pareigūno Nebojšos Vujovičiausteigimu, pagrindinė politinio susitarimo sąlyga – prieš tai nutrauktibombardavimus. Tad nenuostabu, kad NATO generolai, kalbėdami apie būtinybę tęstibombardavimą, žvalgosi per petį, žiūrėdami, ar visuomenė nepritartųsausumos pajėgų įvedimui. Rusija kalba apie leidimą keliems tūkstančiams serbų karių pasiliktiKosove ir apie tai, kad Belgradas galėtų pasirinkti taikdarių pajėgas,kuriose nebūtų NATO šalių, dalyvaujančių bombardavime. Aljansui tainetinka. S.Miloševičiaus pozicija labiau patiktų marsiečiams, o ne NATO.

Jugoslavijos prezidentas siūlo variantą, pagal kurį pergale galėtų girtisabi pusės. Tai prilygtų NATO pralaimėjimui ir Kosovo albanų pardavimui. Oro antpuolių gali neužtekti Nors NATO toliau vengia pareiškimų dėl sausumos pajėgų įvedimo, Aljansopolitikoje ryškėja posūkis prie tokios išeities, kurios niekas nenori. Nė prieš jokią valdančiąją koaliciją neatsakingas Vakarų įgaliotinisBosnijoje Carlosas Westendorpas prisidėjo prie atsargos kariškių, manančių,kad karas sausumoje neišvengiamas. “Jeigu nepasiųsime sausumos pajėgų, šis konfliktas niekada nesibaigs, –sakė C.Westendorpas. – Būtų lengviau, jeigu kariai įžengtų į Kosovą suS.Miloševičiaus leidimu. Taip ir jis išvengtų didelių Vakarų invazijospajėgų”. Net Pentagono atstovas K.Baconas užsiminė, jog niekas negali garantuoti,kad oro atakų kampanijos pakaks Belgradui įtikinti. “Nereikia užsimerkti irprieš kitas galimybes”, – sakė Pentagono atstovas, pripažindamas, jog tamtikri skaičiavimai jau padaryti, nors bendros nuomonės NATO neturi. Dar prieš kelias savaites nebuvo galima net įsivaizduoti, kad Pentagonasviešai prabils apie galimą invaziją. Kalbos viena, darbai – kita Prasidėjo jau trečias oro smūgių mėnuo. To niekas nesitikėjo – neiS.Miloševičius, nei NATO. Tačiau gali būti ir taip, kad karas Kosove tėkš purvo ant naujotūkstantmečio sutikimo iškilmių. “Vietoj nesutarimų Briuselyje vis daugėja nepasitenkinimo Belgrade ženklų,– sakė JAV prezidentas Billas Clintonas “The New York Times”. – Serbųkariai palieka savo postus, serbų civiliai protestuoja prieš savo lyderiopolitiką, jauni vyrai vengia armijos, žinomi serbai ragina S.Miloševičiųpriimti NATO sąlygas”. Tačiau S.Miloševičiaus kariai rausia apkasus prie Makedonijos beiAlbanijos sienų ir deda minas. Be to, tęsiasi etninis valymas. S.Miloševičius veja vieną Kosovo kaimą po kito, miestą po miesto. Galbūt S.Miloševičių drąsina Vokietijos ir Italijos protestai priešDidžiosios Britanijos pasiūlymą pradėti sausumos karą. “Mes neturimegalvoti apie sausumos karių intervenciją, reikia rasti diplomatinį krizėssprendimo būdą”, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Lamberto Dini,teigdamas, jog NATO smūgiai kenkia ne tik kariniams objektams, bet irpaprastiems gyventojams. “Apache” Kosove nepasirodė Prasidėjus trečiam bombardavimo mėnesiui, neįmanoma spėti, ar greitai bussusitarta, ar prasidės žiaurus karas sausumoje. Serbai gerai įsitvirtinę irapsikasę, tad net atkakliausi NATO oro smūgių šalininkai pradėjo reikštiabejones ar bent pripažinti, kad kampanija vyksta ne taip sklandžiai, kaiptikėtasi. Kai kurie teigia, kad kaltas prastas valdymas, kiti abejoja operacijossparta bei mastu. “Manau, sraigtasparniai “Apache” tapo tarsi kampanijos simboliu”, – sakėJAV senatorius iš Delavero, demokratas Josephas Bidenas. 24 sraigtasparniai, skirti kovai prieš sausumos pajėgas, prieš keliassavaites buvo nusiųsti į Albaniją, tačiau Kosove taip ir nebuvo panaudoti.Tiesa, du iš jų jau sudužo per pratybas. Signalas S.Miloševičiui Po 10 dienų diskusijų antradienį NATO nusprendė padvigubinti savo pajėgasJugoslavijos pasienyje iki beveik 50 tūkstančių karių su sunkiąja technikair pabūklais. Tačiau ekspertai abejoja, ar S.Miloševičiui šis paslėptas grasinimaspadarys įspūdį. Juolab kad Vokietija atvirai priešinasi sausumos kariųpanaudojimui. Vakarų pareigūnai teigia, kad vadinamųjų KFOR (Kosovo Force) pajėgųsustiprinimas yra trigubas signalas Belgradui: dėl NATO politinės vienybės,pasirengimo sausumos karui ir ryžto diktuoti taikos susitarimo sąlygas. Taip pat bus sustiprintos Vakarų pozicijos derantis su Rusija, kuri ikišiol nemano, kad NATO turi būti taikdarių misijos šerdis. Galbūt taip pavyks įtikinti Maskvą nusileisti iki septynių galingiausiųpasaulio valstybių ir Rusijos (G-8) aukščiausiojo lygio susitikimo Kelnebirželio 18-19 dienomis. Ši data laikoma neoficialiu terminu Vakaramssusitarti su Rusija. Pažadų ir realybės painiava Pasak vieno aukšto rango Vakarų pareigūno, jeigu iki Kelno susitikimonepavyks įtikinti S.Miloševičiaus sudaryti taikos sutartį arba JT SaugumoTarybai nepasiseks priimti rezoliucijos dėl Kosovo, Šiaurės Atlantosutarties organizacija imsis priemonių šiai problemai spręsti kariniu būdu. Nepaisant tokių pareiškimų, daugelis karinių ekspertų abejoja, ar KFOR buspanaudotos invazijai. Be sausumos operacijos, ekspertų teigimu, Vakaramstektų sudaryti taikos sutartį, kuri toli gražu neatitiktų jų tikslų. AP, Reuters ir “Lietuvos ryto” inf.

NATO akylai stebi kiekvieną kandidatę

Vilniuje vyko konferencija “NATO po 50 metų: naujas senasis Aljansas” Lietuva – gerai pasirengusi Prezidentas Valdas Adamkus mano, kad Lietuva yra viena geriausių NATOnarystei pasirengusių kandidačių. “Ji vadovaujasi demokratinės politikos principais, palaiko gerus santykiussu kaimynais ir tiesiogiai ribojasi su Aljansu”, – sakė Prezidentaspirmadienį atidarydamas tarptautinę konferenciją apie NATO veiklosperspektyvas “NATO po 50 metų: naujas senasis Aljansas”. V.Adamkaus nuomone, Lietuvos visavertei narystei NATO labiausiai trukdoišlikę psichologiniai barjerai. Jis pažymėjo, kad Rytuose išliko “šaltojokaro” metais susiformavęs neigiamas Aljanso įvaizdis, o Vakaruose kartaiskyla dvejonių dėl NATO plėtros neigiamo poveikio santykiams su Rusija. Solidus tarptautinis forumas Į Vilniaus rotušėje vykstantį renginį susirinko apie pusantro šimtodalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių: ministrai, parlamentarai,nacionalinio saugumo, gynybos ekspertai, politologai ir žurnalistai iš JAV,

Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Čekijos,Rumunijos, Lenkijos, Slovėnijos, Estijos, Latvijos ir kitų šalių. Vilniaus konferencijoje įvyko trys sesijos, kurių pirmoji skirta NATO irBaltijos regionui, antroji – naujiems Aljanso iššūkiams po viršūniųsusitikimo Vašingtone balandį ir trečioji – NATO vaidmeniui valdantkonfliktą buvusioje Jugoslavijoje. Vienos dienos konferenciją Vilniuje “NATO po 50 metų: naujas senasisAljansas” surengė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Atlantosutarties Lietuvos bendrija. Sandėrių su Rusija nėra Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, pirmadienį kalbėjęskonferencijoje, sakė, kad Rusijos politinė parama prezidento SlobodanoMiloševičiaus režimui reiškia, kad jos argumentai prieš NATO plėtimą netekopolitinio svorio. Tačiau V.Landsbergis neatmetė galimybės, kad NATO mainais už Rusijosatsisakymą remti S.Miloševičių gali pažadėti nepriimti Baltijos šalių. Tačiau JAV valstybės sekretorės padėjėjo pavaduotojas Europos ir Kanadosreikalams Ronaldas D.Asmusas garantavo, kad jo šalis, dalyvaudamasprendžiant Kosovo problemą, į sandėrius su Rusija dėl NATO plėtimo neinair neis: “Per susitikimus su Rusija dėl Kosovo krizės nekalbame apie NATOplėtimą, ir nebus jokių susitarimų mainais už NATO plėtimą”. Jis taip pat pabrėžė, kad NATO jokiai valstybei nenusileis ir nepakelsnarystės reikalavimų kartelės dėl įvykių Kosove. Pasak JAV pareigūno, kiekvienos šalies pasirengimas NATO narystei busvertinamas individualiai, įskaitant ir Lietuvą: “Visos kandidatėstraktuojamos ir vertinamos individualiai. Mes nekalbame apie Baltijos šaliųgrupę, mes vertiname atskirai Lietuvą”. Jis gyrė didelę Lietuvos pažangą siekiant narystės NATO ir neatmetėgalimybės, kad Lietuva per kitą plėtros ratą bus pakviesta į Aljansą. “Lietuva yra sėkmės pavyzdys”, – sakė R.D.Asmusas. Šalys vertinamos atskirai Trys Baltijos valstybės turi būti vertinamos kiekviena atskirai, svarstantapie jų pasirengimą NATO narystei, teigė tarptautinės konferencijosVilniuje dalyviai. “Baltijos valstybes reikia diferencijuoti pagal jų pasiruošimą ir kviestijas į Euroatlantines institucijas individualiai, o ne grupe”, – sako JAVnevyriausybinės Užsienio reikalų tarybos ekspertas Stephenas Larrabee. Pasak S.Larrabee, Baltijos šalių diferenciacija atspindėtų realią padėtįir paskatintų atsiliekančias valstybes siekti NATO narystės standartų.Eksperto įsitikinimu, dabar didžiausią pažangą yra padariusi Lietuva. Beto, mano ekspertas, Lietuvos santykiai su Rusija yra geriausi, ji turinedidelę ir gerai integruotą vietos rusų bendruomenę, todėl Lietuvospakvietimas sukeltų mažiausią Rusijos pasipriešinimą. Tokia nuostata išdėstyta ir S.Larrabee vadovaujamų ekspertų paruoštojestudijoje. Baltijos šalių individualiam vertinimui konferencijoje pritarė ir Danijosgynybos ministras Hansas Haekkerupas, nors anksčiau Danija ragino NATOvisas tris šalis drauge kviesti į Aljansą. Posėdžiui pirmininkavęs Tarptautinės gynybos patarėjų grupės Baltijosšalims pirmininkas Garry Johnsonas reziumavo, kad vienos Baltijos šaliespakvietimas į NATO būtų gerai, dviejų – dar geriau, o visų trijų – tiesiogpuiku. BNS ir “Lietuvos ryto” inf.

LIETUVOS IR NATO BENDRADARBIAVIMAS Pastarąjį dešimtmetį vienas iš pagrindinių Lietuvos užsienio politikosstrateginių tikslų yra narystė NATO. Integruotis į NATO siekė LDDP,konservatorių vyriausybės, tiek ir dabartinė – koalicinė liberalų irsocialliberalų – vyriausybė. 2000 m. integracijos į NATO siekį patvirtinoLietuvos seimo parlamentinių partijų vadovų ir atstovų komunikatas. 1991 m. buvo užmegzti pirmieji Lietuvos ir NATO kontaktai, kai Lietuvakartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis buvo pakviesta įkurtiŠiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybą. Tokiu būdu Lietuva siekė užmegztineformalius ryšius su kitomis valstybėmis, spręsti savo valstybės saugumoklausimus, bendradarbiauti įvairių lygių NATO institucijose. Politiniobendradarbiavimo pradžioje buvo pasikeista aukščiausių pareigūnų vizitais.1992 m. Lietuvoje lankėsi NATO generalinis sekretorius M. Verneris, oAtkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis viešėjo NATO būstinėjeBriuselyje. Kitas svarbus Lietuvos integracijos į NATO etapas buvo 1994 m. sausio 4 d.Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko oficialus laiškas NATOgeneraliniam sekretoriui. Šiame laiške buvo oficialiai paprašyta priimtiLietuvą į NATO. Prezidentas rašė: “Lietuva siekia įnešti savo indėlį įŠiaurės Atlanto saugumą įstodama į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją”.1994 m. Briuselyje buvo atidarytas Lietuvos biuras prie NATO. Ilgainiui jisbuvo reorganizuotas į aukštesnio rango nuolatinę atstovybę – Lietuvosmisiją prie NATO, vadovaujamą ambasadoriaus L. Linkevičiaus. 1994 m. įkūrus Taikos Partnerystės programą, Lietuva kartu su kitomisŠiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos šalimis pradėjo konsultuotis dėlkarinio bendradarbiavimo. Mūsų šalis buvo antroji Vidurio Europos valstybė,prisijungusi prie Taikos partnerystės programos ir tapo viena aktyviausiųjos dalyvių. Ši programa turi padėti Lietuvai geriau pasiruošti narysteiNATO. Per kelerius metus buvo suformuotas teisinių santykių su Aljansupagrindas. Sutartyse buvo numatyta rengti karines pratybas Lietuvosteritorijoje, keistis informacija apie gynybos ir finansinius planus beibendradarbiavimui reikalinga slapta informacija. Šie susitarimai sudarėgalimybę mūsų šaliai dalyvauti tarptautiniuose taikos palaikymo pratybosebei plėsti ryšius su Aljansu ir jo partneriais. Vykstant diskusijoms Aljanse dėl plėtros į Rytus, tapo aišku, kad ne visosTaikos partnerystės dalyvės vienu metu įstos į NATO. 1995 m. Lietuvai, kaipir kitoms šalims, buvo pateikta, ką kandidatės turėtų padaryti, norėdamostapti Aljanso narėmis. Lietuva viena pirmųjų pradėjo dalyvauti politinėse

NATO plėtros konsultacijose, kurios vyko su kiekviena kandidate atskirai.Tokiu būdu NATO gauna informaciją apie konkrečius Lietuvos žingsniussiekiant narystės bei šalies santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuva aktyviai dalyvauja diskusijose dėl plėtros ir teikia pasiūlymus,kaip šį procesą ne tik paspartinti, bet ir pritaikyti prie kiekvienosšalies galimybių. 1996 m. Lietuva įteikė dokumentą, kuriame pasiūlė visasšalis partneres pakviesti derybų dėl narystės vienu metu, o tik po to jasdiferencijuoti pagal kiekvienos šalies padarytą pažangą. Vėliau Lietuvapradėjo propaguoti idėją, kad bent viena Baltijos šalis būtų priimta. Tokiašalis realiausiai galėtų būti Lietuva, kadangi iš kitų Baltijos šalių jiyra padariusi didžiausią pažangą. Lietuvoje sparčiausiai pagal NATOstandartus plėtojamos ginkluotosios pajėgos ir teisinė bazė, skiriamifinansiniai ištekliai. Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių turi sieną suNATO nare Lenkija, be to palaiko geriausius santykius su kaimyninėmisvalstybėmis. 1999 m. priėmus Lenkiją, Čekiją ir Vengriją į NATO tapo aišku, kad NATOplėtra bus tęsiama toliau. NATO viršūnių susitikime Vašingtone buvopripažinta Rumunijos, Slovėnijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga.Nors Lietuva diplomatiškai paminėta su kitomis dviem Baltijos valstybėmis,jai kaip aktyviausiai Taikos partnerystės programos dalyvei atsiveriageriausios perspektyvos tapti NATO nare. Lietuvos priėmimą lems ryžtingasir aiškus politinis sprendimas. Paskelbus NATO “atvirų durų politiką”, Rusijos politikai sunerimo dėlAljanso plėtros į Rytus. Jie pradėjo siekti, kad Vakarų politikai RytųBaltijos regioną paskelbtų ypatingu geopolitiniu dariniu, kuriame neturėtųbūti svetimų valstybių karinių pajėgų. Tačiau Lietuva atmetė Rusijosargumentus, nes yra įsitikinusi, kad Baltijos šalių narystė NATO tiksustiprintų stabilumą regione, o Rusija tuo turėtų būti suinteresuota. Šalies vyriausybė konkrečiais darbais rodo, kad yra pasirengusi prisiimtine tik narystės teikiamus privalumus, bet ir įsipareigojimus. Jau keletąmetų Lietuva siunčia savo taikdarius į NATO vadovaujamas taikos palaikymooperacijas bei vykdo Aljanso standartus atitinkančias kariuomenės reformas.2001 m. Lietuva yra įsipareigojusi padidinti išlaidas gynybai iki 2%bendrojo vidaus produkto.

KAI KURIE NARYSTĖS ALJANSE PRIVALUMAI

  Patys akivaizdžiausi narystės Aljanse privalumai yra didesnis saugumas irstabilumas. Ypač verta paminėti, kad narystė teikia garantą, kuris yraŠiaurės Atlanto sutarties pagrindas, kad šalys narės ginkluoto puolimoprieš bet kurią iš jų atveju ateis viena kitai į pagalbą – ir kiekvienaatskirai, ir visos kartu. Jis užtikrina, kad nė vienai šaliai netekspasikliauti vien tik savo pačios pastangomis ir ekonominiais resursais, jeiiškils pavojus saugumui. Tačiau nei viena tauta neatsisako teisės vykdytinacionalines prievoles prieš savo piliečius ir neišsižada atsakomybės užsavo pačios gynybą. NATO to už jas nedaro, ji tik suteikia priemones taiatlikti kartu. Aljansas įgalina šalis nares realizuoti esminiusnacionalinio saugumo uždavinius kolektyviai. Dėl to atsirandantis šaliųnarių vienodo saugumo jausmas, nepriklausomai nuo jų situacijų aratitinkamų nacionalinio karinio pajėgumo skirtumų, dar labiau sustiprinabendrą stabilumą. Nors konsultuotis su Aljanso nariais galima įvairiais klausimais, į šaliųnarių valstybinius reikalus nesikišama. Aljanso forumuose valstybėsbevelija nekelti tokių klausimų, kurie yra šalies vidaus reikalas. Jei tarpšalių narių kyla ginčai ar atsiranda problemų, narystės Aljanse privalumaivaidina svarbų vaidmenį, nors NATO struktūra neleidžia tiesiogiai įsikišti.Be to, tai ir nėra jos tikslas. Jei narės nori, jos gali priimti NATOgeneralinio sekretoriaus pasiūlymą tarpininkauti. Tačiau, kad ir kokiosbūtų aplinkybės, suinteresuotos šalys tuo pat metu, kai dar tik ieškoskubesnių savo problemų sprendimo, gali bendradarbiauti ir dirbti viena sukita tame pačiame aljanse, pasikliaudamos savo patirtimi ir besinaudodamosNATO siūlomu užsienio saugumu. Panašius privalumus turi ir partnerystėNATO, kuri jau padėjo kai kurioms šalims partnerėms išspręsti užsitęsusiasregionines problemas. Dar vienas iš narystės NATO privalumų yra tas, kad Aljanso narės turikoordinuotą balsą kituose tarptautiniuose forumuose. Reguliarus irnatūralus jų tarpusavio bendravimas kasdien NATO būstinėje Briuselyje irtarp valstybių narių sostinių bei įprastas konsultavimasis su kitų nariųvyriausybėmis sustiprina įtaką ir vaidmenį, kurį kiekviena tauta vaidinasavo tarptautiniuose santykiuose apskritai. Toks bendravimas praverčiašalims narėms sunkiais laikais ar nesutarimų atvejais ir leidžia jomspasisemti naudos iš bendro abipusio supratimo bei pagarbos. Tai leidžiajoms rasti visiems priimtinas išeitis ir priimti bendrus sprendimus. Be to,toks bendravimas įgalina NATO valstybes įsijungti į derybas kituosetarptautiniuose forumuose, kadangi jos iš anksto žino savo sąjungininkiųnuomonę ir dažnai turi gerai suderintus politinius tikslus. Pavyzdžiui,dvišalėse ir daugiašalėse derybose dėl ginklų kontrolės ir nusiginklavimoNATO narės dažnai susitardavo dėl bendros pozicijos ir suderindavo savoveiksmus, jų balsas tapdavo stipresnis ir įtakingesnis. Per programą“Partnerystė taikos labui” ir kitus bendradarbiavimo su Aljansu forumusšalys, nusprendusios aktyviai dalyvauti, taipogi užsitikrina tvirtesnįbalsą tarptautiniuose santykiuose ir tai, kad jos bus išgirstos.

 

NACIONALINIO SAUGUMO SAMPRATA

Lietuvos istorija akivaizdžiai iliustruoja, kad be aiškios nacionalinio

saugumo užtikrinimo sampratos mažai tautai išlikti pasaulyje yra sudėtinga.Šiandien, žvelgdami iš naujo amžiaus į praeitį, matome, kad XX a. Lietuvosnepriklausoma valstybė egzistavo 30 metų iš kurių tik puse gyvenodemokratijos sąlygomis. Istorijos pamokos Lietuvos valstybei buvoskaudžios, todėl sunku pateisinti kai kurių politikų ir partijųpasisakymus, kad esame maži ir apsiginti nuo didelių priešų vis tieknepajėgsime. Dar sunkiau suprasti, kai teigiama, kad kariuomenėnereikalinga, o jungimasis į NATO yra tik papildomos išlaidos. Saugumoužtikrinimui nėra daug alternatyvų. Galima rinktis neutraliteto politiką,mažų valstybių sąjungą, sąjungą su viena didele valstybe arba kolektyviniosaugumo sistemą. Trumpai apžvelkime kiekvieną iš šių alternatyvų.

Neutraliteto politika nedidelei valstybei yra labai patraukli. Tačiau šiąpolitiką sąlygoja du faktoriai: geopolitinė padėtis ir finansiniaiištekliai. Lietuvai dėl geopolitinės padėties ir nestiprios ekonomikosneutraliteto politikos būtų sunku laikytis. Be to, ir istorinė patirtis, irdabartinės Europos raida rodo, kad ši politika yra neperspektyvi.

Kitas saugumo užtikrinimo būdas būtų Baltijos valstybių sąjunga. Tačiauistorinė patirtis ir šių dienų Baltijos valstybių skirtingi interesai rodo,kad šis kelias nėra pats optimaliausias. Baltijos šalių sukurta karinėsąjunga nebūtų stiprus karinis vienetas, kuris agresijos sąlygomis sugebėtųilgai priešintis didesniam agresoriui.

Dar vienas būdas – ieškoti vieno stipraus sąjungininko, kuris padėtųužtikrinti saugumą. JAV su tokiu siūlymu greičiausiai nesutiktų, nes jaupriklauso kolektyvinio saugumo sistemai. Sąjunga su Rusija negalima, nes šivalstybė Lietuvai istoriškai buvo didžiausias grėsmės šaltinis. Be to, yrapriimtas Konstitucinis aktas “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo įpostsovieties Rytų sąjungas”.

Ketvirtas būdas garantuoti nacionalinį saugumą būtų jungimasis įkolektyvinio saugumo sistemą, kuriai atstovauja NATO. Šios organizacijosegzistavimo patirtis patvirtina, kad nei viena šalis, priklausanti NATO,per 50 metų nuo jos įkūrimo nebuvo užpulta. Aljanso suteiktos saugumogarantijos sudarytų palankias sąlygas investicijoms, užtikrintų šaliespolitinį stabilumą bei spartesnę ekonominę pažangą. Lietuvai būtų žymiaipigiau dalyvauti kolektyvinės gynybos sistemoje nei laikytis neutraliteto,nes gynybai reikėtų skirti mažesnį procentą lėšų nuo bendro valstybėsbiudžeto.

1990 m. atsikūrusios Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirinko kolektyvinįnacionalinio saugumo užtikrinimo būdą, pareiškusi valią jungtis į NATO.1996 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Nacionaliniosaugumo pagrindų įstatymą, kuriame suformuota nacionalinio saugumoužtikrinimo būdai ir priemonės.

Lietuvos Respublikos Seimo NATO reikalų komisija Seimo NATO reikalų komisija sudaryta 1999 m. birželio 29 d. Seimo nutarimuNr. VIII-1272. Tų pačių metų lapkričio 4 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-1393buvo patvirtinti NATO reikalų komisijos nuostatai, kuriuose išdėstytisvarbiausi Komisijos uždaviniai: * užtikrinti Seimo komitetų bei Seimo delegacijų NATO ParlamentinėjeAsamblėjoje bei Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje darbo koordinavimąintegracijos į NATO srityje; * stiprinti parlamentinę integracijos į NATO kontrolę; * rūpintis visuomenės platesniu informavimu nacionalinio saugumo,valstybės gynybos bei integracijos į NATO klausimais; * inicijuoti ir rengti įstatymų, jų papildymų bei pakeitimų Seimo nutarimųprojektus nacionalinio saugumo, valstybės gynybos bei integracijos į NATOklausimams teisiškai sureguliuoti; * rūpintis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, kasmetinių Seimorezoliucijų dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitųįgyvendinimu; * plėsti ir stiprinti parlamentinius ryšius su NATO šalių ir siekiančiųnarystės šioje organizacijoje šalių parlamentais.

Trumpas svarbiausių

NATO vartojamų santrumpų ir sąvokų žodynėlis

CFE Sutartis dël áprastinës ginkluotës Europoje (Conventional Forces in Europe Treaty). CFE sutartis yra svarbiausia ginkluotës kontrolës sutartis, Europos saugumo pagrindas. Nuo 1999 m., kai NATO ir tuometinës Varðuvos Sutarties Organizacijos ðalys pasiraðë CFE sutartá, Europoje buvo sunaikinta daugiau kaip 58 000 karinës árangos vienetø. 1999 m. kovo mënesá Rusija, NATO ir kitos Europos ðalys pasiekë susitarimà dël visø pagrindiniø CFE punktø, atveriantá kelià CFE sutarties atnaujinimui Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos aukðèiausio lygio susitikimo 1999 m. lapkrièio mënesá Stambule metu.

CJTFs Daugianacionalinës jungtinës specialios paskirties pajëgos (Combined Joint Task Forces) yra ásteigtos 1994 metais. Karinë daugianacionaliniø jungtiniø specialios paskirties pajëgø koncepcija sukurta siekiant NATO suteikti lanksèias priemones reaguoti á naujus pavojus, áskaitant operacijas, kuriose dalyvauja ne NATO ðalys, didinant NATO galimybes greitai dislokuoti daugianacionalines ávairios paskirties pajëgas, pritaikytas ypatingoms karinëms uþduotims, tokioms kaip humanitarinë pagalba ir taikos palaikymas. Daug CJTFs koncepcijos elementø buvo pritaikyta NATO vadovaujamose taikos palaikymo operacijose Balkanuose. Koncepcija taip pat ágalina turëti atskiriamas, bet ne pavienes karines pajëgas, kurias galëtø panaudoti NATO, arba, ypatingomis aplinkybëmis, Vakarø Europos Sàjunga, arba Europos Sàjunga.

EADRCC Euroatlantinis reagavimo á krizes koordinavimo centras (Euro- Atlantic Disaster Response Coordination Centre). Euroatlantinis reagavimo á krizes koordinavimo centras Rusijos pasiûlymu 1998 m. geguþæ buvo ákurtas prie NATO centrinës bûstinës kaip Euroatlantinës partnerystës tarybos (EAPC) patronuojama institucija. Artimai bendradarbiaudamas su JT Humanitariniø reikalø koordinavimo tarnyba, jis tarnauja kaip pagalbos iðtikus didelëms nelaimëms EAPC šalyse koordinavimo centras. EADRCC jau veikë kaip koordinavimo priemonë teikiant pagalbà potvynio Vakarø Ukrainoje, Rumunijoje ir Vengrijoje

metu, taip pat padedant Turkijai likviduoti 1999 m. þemës drebëjimo pasekmes. Jis taip pat atliko svarbø vaidmená organizuojant humanitarinæ pagalbà Kosovo krizës metu. EAPC Euroatlantinë partnerystës taryba (Euro-Atlantic Partnership Council). Ásteigta 1997 geguþæ kaip Ðiaurës Atlanto bendradarbiavimo tarybos veiklos tæsëja. EAPC yra platesnio politinio programos “Partnerystë taikos labui” (angl. – PfP) aspekto ir artimesnio praktinio bendradarbiavimo pagrindas. Joje susitinka NATO ðaliø ir NATO partneriø, ið viso 46 valstybiø, atstovai. Vaðingtone 1999 m. balandþio mënesá, kità dienà po NATO aukðèiausio lygio susitikimo, vyko EAPC valstybiø ir vyriausybiø vadovø susitikimas. ESDI Europos saugumo ir gynybos identitetas (European Security and Defence Identity). ESDI plëtros Aljanse tikslas yra suteikti galimybæ visoms Europos NATO narëms áneðti á NATO didesná indëlá ir taip ágyvendinti dalijimosi atsakomybe idëjà, transatlantinæ partnerystæ, sudarant galimybæ veikti kartu europiniame kontekste. ESDI yra esminë Aljanso struktûrø pertvarkos dalis. KFOR Kosovo pajëgos (Kosovo Force). Pagal 1999 m. birþelio 10 d. Jungtiniø Tautø Saugumo tarybos rezoliucijà Nr. 1244 JT patronuojamos daugianacionalinës pajëgos. Laukiant sprendimo, NATO buvusioje Jugoslavijos respublikoje Makedonijoje dislokavo puolimui pasiruoðusias KFOR pajëgas. Ðie kariai kovo pabaigoje, prasidëjus NATO oro kampanijai, buvo pavaldûs jungtiniø pajëgø Europoje vadovybës greito reagavimo korpuso vadui. Atsiþvelgiant á vis didesnius mastus ágaunanèià pabëgëliø krizæ, jie palaipsniui buvo perskirstyti humanitarinëms uþduotims vykdyti. Kartu su papildomomis á regionà atsiøstomis pajëgomis ðie kariai vykdë svarbias uþduotis teikdami tiesioginæ pagalbà pabëgëliams buvusioje Jugoslavijos respublikoje Makedonijoje (1), ir padëdami tarptautinëms humanitarinëms organizacijoms. NAC Ðiaurës Atlanto taryba (North Atlantic Council). Ją sudaro valstybiø Aljanso nariø atstovai. Tai aukðèiausias NATO sprendimø priëmimo organas. Taryba reguliariai susirenka Briuselyje ambasadoriø lygiu, ne maþiau kaip du kartus per metus – uþsienio reikalø ir gynybos ministrø lygiu, ir kartais, kaip 1999 m. Vaðingtone, rengiami aukðèiausio lygio susitikimai valstybiø ir vyriausybiø vadovø lygiu. NATO Ðiaurës Atlanto Sutarties Organizacija (North Atlantic Treaty Organisation). Ákurta 1949 m. balandá Vaðingtono sutartimi kaip Vakarø kolektyvinës gynybos sistema. 1999 m. kovà prie organizacijos prisijungë trys nauji nariai, ir dabar joje yra 19 valstybiø nariø. Nuo deðimtojo deðimtmeèio pradþios NATO sàjungininkai þymiai sumaþino savo karines pajëgas ir pritaikë Aljanso karinio vadovavimo struktûrà vykdyti naujas bûsimø kriziø valdymo, taikos palaikymo ir taikos uþtikrinimo misijas. NATO ðalys per programà “Partnerystë taikos labui” aktyviai bendradarbiauja su Aljansui nepriklausanèiomis Europos valstybëmis. 1997 metø geguþæ su Rusijos Federacija buvo pasiraðytas NATO – Rusijos Steigimo aktas. 1997 metø liepà NATO su Ukraina pasiraðë Iðskirtinës partnerystës chartijà. 1999 metø balandá per Vaðingtono aukðèiausio lygio susitikimà NATO paþymëjo savo 50-ties metø sukaktá. NATO-Russia PJC Nuolatinë jungtinë taryba (NATO-Russia Permanent Joint Council). PJC buvo ásteigta remiantis 1997 metø geguþæ pasiraðytu Pagrindiniu NATO – Rusijos aktu. Pagrindiniame akte numatyti reguliarûs PJC susirinkimai ambasadoriø lygiu, bei kas dveji metai – uþsienio reikalø ministrø lygio susitikimai. Tarybos paskirtis yra diskutuojant politiniais ir saugumo klausimais sudaryti galimybes konsultacijoms, bendradarbiavimui ir bendro poþiûrio formavimui. Prasidëjus sàjungininkø aviacijos operacijoms siekiant nutraukti ir uþbaigti Kosovo konfliktà, Rusija sustabdë savo dalyvavimà ðiame forume. Aljansas iðreiðkë apgailestavimà dël ðio sprendimo, pripaþindamas, jog kaip ir Rusijai, Aljansui labai svarbu surasti politiná Kosovo krizës sprendimà. NATO ðalys toliau artimai bendradarbiauja su Rusija diplomatiniø iniciatyvø plotmëje siekdamos uþbaigti konfliktà. NUC NATO ir Ukrainos komisija (NATO-Ukraine Commission) buvo ásteigta remiantis NATO ir Ukrainos Iðskirtinës partnerystës chartija. Komisija ne maþiau kaip du kartus per metus susirenka perþiûrëti NATO ir Ukrainos santykiø plëtros paþangà. 1999 m. balandþio 24 d. Vaðingtone buvo surengtas aukðèiausio lygio NATO ir Ukrainos valstybiø ir vyriausybiø vadovø susitikimas. OSCE (ESBO) Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (Organisation for Security and Cooperation in Europe). Anksèiau žinoma kaip Saugumo ir Bendradarbiavimo Europoje Konferencija, ESBO ið pradþiø buvo politinis procesas, nustatantis esminius tarptautiniø reikalø tvarkymà reglamentuojanèius principus, skirtas tarp valstybiø sumaþinti átampà ir sukurti daugiau pasitikëjimo. Ðiuo metu organizacijai priklauso 55 valstybës, áskaitant visà Europà, Kanadà ir JAV. ESBO priþiûrëjo rinkimus Bosnijoje ir Hercogovinoje, o 1998 metø pabaigoje – 1999 metø pradþioje organizavo tarptautinæ patikrinimo misijà Kosove, kurios uþduotis buvo stebëti, kaip vykdomos JT saugumo tarybos rezoliucijos dël krizës. 1999 metø kovà, po derybø dël politiniø sureguliavimo þlugimo, ESBO tikrintojai buvo atðaukti.

PARP Programos “Partnerystë taikos labui” Planavimo ir perþiûros procesas (PfP Planning and Review Process). PARP buvo ásteigtas 1994 metø lapkritá kaip atskira programos “Partnerystë taikos labui” dalis pageidaujanèioms jame dalyvauti ðalims. Proceso tikslas – kuriant ir perþiûrint tarpusavyje suderintus planavimo tikslus skatinti gynybos planavimo skaidrumà ir vystyti ðaliø NATO partneriø pajëgø sàveikumà su NATO ðaliø pajëgomis. Ðiuo metu procese dalyvauja septyniolika ðaliø NATO partneriø. PfP Partnerystë taikos labui (Partnership for Peace). 1994 m. sausá pradëta programa, suteikianti ðalims Aljanso partnerëms galimybæ kartu su NATO dalyvauti bendradarbiavimo saugumo srityje programose, pritaikytose prie jø individualiø poreikiø. Á ðias programas áeina tokia veikla, kaip karinës pratybos ir civilinës saugos operacijos.

PfP buvo iðplësta suteikiant ðalims partnerëms daugiau teisiø planuojant ir vadovaujant bûsimoms programoms. Ðiuo metu programoje “Partnerystë taikos labui” dalyvauja 26 šalys. SACEUR ir SACLANT Europos jungtiniø pajëgø vadas (Supreme Allied Commander Europe) ir Atlanto jungtiniø pajëgø vadas (Supreme Allied Commander Atlantic) yra du pagrindiniai vadai, atsakingi uþ Aljanso karinæ struktûrà. SFOR ir IFOR NATO vadovaujamos stabilizavimo pajëgos (SFOR) (Stabilisation Force) buvo dislokuotos Bosnijoje ir Hercogovinoje nuo 1996 metø gruodþio kaip viena ið priemoniø buvusioje Jugoslavijoje uþtikrinti Deitono taikos sutarties ágyvendinimà. Jos pakeitë ágyvendinimo pajëgas (IFOR) (Implementation Force), kurios buvo atsakingos uþ kariniø taikos sutarties aspektø ágyvendinimo prieþiûrà. Prie SFOR pajëgø prisidëjo daugiau kaip 35 NATO ir ne NATO ðalys; SFOR pajëgas sudaro daugiau kaip 30 000 kariø. SHAPE Vyriausioji jungtiniø Europos pajëgø vadavietë (Supreme Headquarters Allied Powers Europe). Prie Monso Belgijoje ásikûrusi sàjungininkø Europos pajëgø vadavietë. Strategic Concept Strateginë koncepcija yra pagrindinis dokumentas, apibrëþiantis Aljanso tikslus, ir pateikiantis svarbiausias instrukcijas dël politiniø bei kariniø priemoniø, kurios turi bûti naudojamos jiems pasiekti. Jame apibrëþti Aljanso ir jo veiklos pagrindai, taip pat NATO karinei vadovybei pateikiama kariniø pajëgumø vystymo bei pasiruoðimo galimoms operacijoms kryptis. Strateginë koncepcija pirmà kartà buvo iðleista 1991 metais. Naujausias strateginës koncepcijos variantas buvo patvirtintas ir publikuotas 1999 metais Vaðingtono aukðèiausio lygio susitikimo metu. Be to, kad Strateginëje koncepcijoje yra atsiþvelgta á karybos vystymàsi nuo 1991 metø, joje patvirtinamas Aljanso ásipareigojimas palaikyti kolektyvinæ gynybà ir transatlantinius ryðius. WEU Vakarø Europos Sàjunga (Western European Union). VES buvo ákurta 1948 m. Briuselio sutartimi. Dabar joje yra deðimt valstybiø nariø, visos jos yra ir NATO narës. VES taip pat turi ir asocijuotas nares (valstybes NATO nares, nepriklausanèias ES), asocijuotus partnerius (valstybes, nesanèias nei ES, nei NATO narëmis), ir keletà valstybiø, turinèiø stebëtojo statusà. VES buvo atgaivinta 1984 metais, siekiant plëtoti bendrà Europos gynybos identitetà ir sustiprinti Aljanso europinê šaką.

WMD Initiative Masinio naikinimo ginklø iniciatyva, kuri buvo paskelbta Vašingtono aukšèiausio lygio susitikime 1999 metø balandá intensyvinant konsultacijas nusiginklavimo ir kovos su masinio naikinimo ginklø (WMD) plitimu klausimais, siekiant atkreipti kitø valstybiø dëmesá á WMD plitimo pavojø. 2000 metø geguþæ NATO centrinëje bûstinëje buvo ásteigtas WMD centras, kurio tikslas – koordinuoti veiklà ðioje srityje ir remti pastangas gerinant Aljanso pasirengimà reaguoti á WMD ir jø gabenimo priemoniø pavojø.

Pastaba:

Turkija pripaþásta Makedonijos Respublikà jos konstituciniu pavadinimu.

NATO ŽODYNĖLIS

Kas yra NATO? (North Atlantic Treaty Organization- anglų k. ŠiaurėsAtlanto sutarties organizacija).

Tai 19 Vakarų demokratinių valstybių kolektyvinės gynybos organizacija,siekianti apginti nuo išorės grėsmių savo nares, jų piliečių teises irlaisves. Aljanso tikslas- išsaugoti ir išplėsti saugumą bei stabilumąvisoje Euroatlantinėje erdvėje. Kas priklauso NATO ?

NATO narėmis yra: Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija,Islandija, Ispanija, Italija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas,Norvegija, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Turkija, Vengrija, Vokietija Kaip veikia NATO?

NATO veikimo pagrindas- kolektyvinės gynybos principas “visi už vieną.”1949 m. Vašingtono sutarties 5 straipsnis skelbia: “šalys sutinka, kadginkluotas užpuolimas vienos ar kelių iš jų atžvilgiu Europoje ar ŠiaurėsAmerikoje bus laikomas užpuolimu prieš jas visas <…> kiekviena iš jųsuteiks užpultajai šaliai ar šalims pagalbą…”

Kaip priimami sprendimai NATO viduje? Vienbalsiai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės-narės nuomonę. Ką reiškia integracija?

Valstybė, integruodamasi į organizaciją, įsipareigoja kartu siektiorganizacijos tikslų, laikytis jos veikimo principų, prisiderinti prieorganizacijos nariams keliamų reikalavimų. Šis procesas vadinamasintegracija. Naujasis NATO- kas tai?

Naujasis NATO atsisako Šaltojo karo stereotipų ir yra pasirengęs kovoti sunaujomis grėsmėmis: regioniniais ir etniniais konfliktais, nestabilumu,kylančiu dėl ekonominių ar socialinių krizių valstybių viduje, terorizmu,masinio naikinimo ginklų platinimu.

Informacijos šaltiniai:

1. http://www.nato.lt/

2. http://www.delfi.lt/

3. http://www.lrytas.lt/

4. http://www.nato.int/

5. http://www.guardian.co.uk/worldlatest/

6. http://www.lrs.lt/

7. http://www.urm.lt/

8. http://www.atgimimas.lt/

9. http://mokslo.centras.lt/

10. http://www.tingiu.lt/

11. http://www.mokslai.com/