Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875m, Varėnoje vargonininko šeimoje.Vėliau tėvai persikėlė į Druskininkus .Ten gimė dar devynetas vaikų.Visuose knygose aprašančiose Čiurlionio autobiografija , tvirtinama,
Kad nuo mažens Čiurlionis augo muzikalioje šeimoje.(tėvas –vargonininkas)“Prie pianino pradėjo “lipti” ir Kastuko rankos –gana anksti.
Penkerių metukų jau skambino iš ausies daineles,o septynerių skaitė gaidas.Tėvas netrukus pardėjo jį vestis prie vargonų.”*1
1885 metais jis pabaigė Druskininkų pagrindinę mokyklą. Pradėjo pavaduoti tėvą prie vargonų, laisvu laiku mokėsi skambinti pianinu.Kad vaikas muzikiniais gabumais jau lenkia tėvą ,pastebėjo dažnai pas Čiurlionius užsukdavęs gydytojas Markevičius .Šis žmmogus taip pat domėjosi muzika , buvo baigęs fortepijono specialybę Maskvoje. Jo dėka
jaunajam Kastukui buvo surasta mokytoja-panelė Undoič.Po kiek laiko mokytoja ,teigė ,kad gabiam berniukui reikia mokytis specialioje muzikos
mokykloje.Vėl gi gydytojo Markevičiaus dėka keturiolikmetis buvo priimtas
į kunigaikščio Oginskio globojamą muzikos mokyklą Plungėje. Skaitytoje
literatūroje , rašoma,kad vaikui buvo sunku skirtis su gimtaisiais namais,
o Plungėje stipriai sunegalavo ,kad buvo išsiųstas keletui mėnesių į namus.Po kiek laiko Konstantinas pats pasiprašė siunčiamas atgal į mokyklą.Pasak jo jį tiesiog sužavėjęs orkestras. Tad būsimasis muzikos
genijus intensyviai semiasi žiinių : mokosi pagrindinių muzikos teorijos dalykų,orkestre groja fleita ir gieda chore, nepraleidžia progos skambinti pianinu ar groti vargonais. Savarankiškai pradeda studijuoti kai kuriuos instrumentus ir piešti.Žinia, būtent M.K. Čiurlionio domėjimasis muzika ir paskatino jį užsiimti ir tapyba.Plungėje jaunuolis gyveno beveik ap

pie penkerius metus. Tai buvo tarsi mažytis startas į platesnius meno vandenis , tolimesnėje jo kūrybos raidoje.Stasio Ylos knygoje”M.K. Čiurlionis.Kūrėjas ir žmogus.” Rašoma jog būtent besimokant Plungėje vis
labiau ryškėjo noras kurti muziką,komponuoti ir piešti. Net keletas pirmųjų jo kompozicinių bandymų buvo atlikta kunigaikščio orkestre. Aprašomi ir
Čiurlionio motinos pasakojimai kuriuose tvirtinama ,kad jau iš Plungės buvo parsivežtas pluoštas piešinių: miestelio bažnyčia,kunigaikščio rūmai,
Bobrungos upelis ,parko gamtos vaizdai. Pabaigęs mokslus Plungėje ,
Muzikantas ilgai neužsibuvo Druskininkuose .Kunigaikštis jam pasiūlė
Vykti į muzikos institutą Varšuvoje ,net stipendiją pažadėjo.Būtent šia kelione Čiurlionis ir pradėjo savo nelengvą ir nelabai sėkmingą , sunkią
Muziko, dalininko , kūrėjo erą. Kuri kaip vėliau matysime truko labai trumpai.

*1 Yla Stasys.M.K.Čiurlionis.Kūrėjas ir žmogus.Muzika –pirmoji jo kalba.V.-1992.-15p

Nuo 1893-94 metų Varšuvoje studijuoja fortepijono specialybę. Muzikinės
Disciplinos sekėsi puikiai, bet bendrieji daalykai šiek tiek sunkiau.
Pirmuoju savo gyvenime išvystu didmiesčiu-Varšuva pernelyg nesižavėjo.Gamta-buvo ir liko didžiausia M.K.Čiurlionio aistra, davusį peną jo kūrybai.Būtent Varšuvoje susipažįsta su įvairiais žmonėmis.Dar konservatorijoje įsimyli Eugenijaus Moravskio seserį Mariją.Apie šią merginą jis nepasakoja savo šeimos nariams. Meilės istorija baigiasi nelaimingai 1900 metais ji,tėvo verčiama išteka už našlio inžinieriaus. Jos tėvų prašomas Čiurlionis dalyvauja net pabroliu vestuvėse.Studijų metai Varšuvoje itin darbingi, jaunajam muzikui.Baigdamas konservatoriją , parašė apie 25-30 fugų,14polifonijos kūrinėlių, 20 variacijų ir 2 sonatas.1899 metais baigia konservatoriją ,diplominis darbas ,kūrinys –kantata “De profundis” chorui su

u orkestru. Kūrinys buvo trijų dalių ,bet nespėtas suinstrumentuoti,gal dėl to ir nebuvo atliktas baigiamojo akto koncerte.Kunigaikštis Oginskis studijų baigimo proga padovanojo jam fortepijoną. Įspūdingai Kosto grįžimą po studijų į namus aprašo jo sesuo Jadvyga Čiurlionytė.”1899metai. Mūsų nameliuose didelis sąjūdis- Kastukas parvažiuoja namo su diplomu.Telegrama sukrėtė visus –ir didelius ,ir mažus..O keliu klampoja tėvas su vaikais –saulė kepina ,kojos smėlyje klimpsta,bet širdyje šventė.Iš tolo pasigirsta kažkokia daina,ji veržiasi iš jaunos stiprios krūtinės.Palauk ,juk tai “šėriau žirgelį”,Kastuko mėgstama daina.Iš už krūmo pasirodo Kastukas..Taip prasideda laimingos vasaros šventės.”*2 Įvairiuose atsiminimuose apie Čiurlionį rašoma ,jog diplomą muzikas laikė tik “dideliu gabalu minkšto popieriaus, nutapytais kraštais.”*3 Šis kūrėjo gyvenimo periodas reikšmingas nes gimė pirmoji lietuviška simfoninė poema “Miške”. Čiurlionio poema “Miške” parašoma ne tik M.Zamoiskio paskelbtam konkursui, muzikas išbando savo jėgas. Nors kūriniams atsiųsti duotas terminas jau pasibaigęs, tačiau atsiųsta partitūra priimama.Čiurlionis gavęs materialinę paramą iš kunigaikščio ,išvažiuoja studijuoti į Leipcigą nesulaukęs konkurso rezultatų.Po kiek laiko sužinoma ,jog “Miške” gavo garbės atsiliepimą,bet be piniginio apdovanojimo.Analizuotoje literatūroje yra įvairiausių versijų dėl šios poemos nepremijavimo priežasčių.Teigiama,jog premija Čiurlioniui neva paskirta,bet neišmokėta..V.Landsbergio knygoje “Čiurlionio muzika”,teigiama ,kad premija galėjo būti nepaskirta ir dėl poemos turinio bei stiliaus naujumo nesupratimo tuometinėje Lenkijos inteligentijoje.Poema “Miške” – tai pirmasis Čiurlionio darbas nustebinęs kritikus,muzikos mėgėjus savo sa
avitumu .Žinia,tai nebus jo paskutinis darbas turintys susikurtą savąjį muzikinį braižą,nepanašų ar nukopijuotą nuo garsių šio laikmečio muzikų praktikų ir teoretikų.

*2Čiurlionytė Jadvyga.Atsiminimai apie M.K. Čiurlionį.Varšuvoje.-V.-1973.
59-64p
*3 Landsbergis Vytautas.Pavasario sonata.V.-1965.27p

Muzikoje išsilieja ne kokie tolimi ir ar svajojami aplankyti kraštai (Kostas ir broliai vis svajodavo aplankyti Afriką,nuolat domėjosi jos kultūra ir papročiais) apie kurių grožį sužinota tik iš skaitytų knygų .O gimtųjų namų kraštovaizdis , gamtos grožis.Kad būtent apie “kalbama” poemoje “Miške” rodo ir Čiurlionio rašytų “dienoraščių “ fragmentai.Vėjas, ramybė , šlamesys, ilgesys..būtent tokie jausmai atsispindi Čiurlionio kūryboje.Pirmoji lietuviška simfoninė poema buvo tarsi svarbi sąsaja su kita poema “Jūra”.Būtent šios dvi poemos davė didelį impulsą lietuvių muzikui ,ne tik atrasti kažką naujo muzikoje,bet ir surasti naujų idėjų ,minčių ..tapyboje.Tačiau apie Čiurlionio kūrybos vertinimą Lietuvoje kalbėsime kiek vėliau.Po studijų baigimo M.K.Čiurlionis studijas tęsia(1901m) Leipcigo Karališkoje konservatorijoje.”Laikas bėga:dirbu,skambinu ,dainuoju,skaitau, ir man beveik gera.”*4Taip studijas Leipcige apibūdina draugui Markevičiui.Nuolat bendraudavo laiškais su artimaisiais ir draugais.Studijų metais suserga kunigaikštis ,materialinę paramą suteikia Moravskis.Visą gyvenimą M.K. Čiurlionį persekiojo neturtas ir skurdas.Siekti gero ir stabilaus gyvenimo nebuvo muziko tikslas.Svarbiausia atsidavimas muzikai, tapybai,vėliau ir visuomeniniai veiklai.Juk tik pabaigusiam Varšuvos konservatoriją kompozitoriui buvo siūloma direktoriaus vieta Liublino muzikos mokykloje.Jis atsisakė.Net po studijų Leipcigo konservatorijoje jis atsisakė dėstytojo vietos Varšuvos konservatorijoje. Tačiau savo nuveiktais da

arbais Leipcige nebuvo patenkintas.Nors per aštuonerius mėnesius parašė keturių dalių styginį kvartetą,simfoninę uvertiūrą “Kęstutis” ,simfonijos pirmąją dalį,fugą vargonams, “Sanctus” ir “Kyrie” mišriam chorui,trio,simfoninę fantaziją orkestrui,koncertinę pjesę violončelei,daugiau kaip 30 kanonų, 10 fugų ir keletą pjesių fortepijonui.Tarp šių kūrinių buvo ir lietuviškos melodijos “Dainelė” fortepijonui, ir noktiurno eskizas su dainos “Močiutę mano” motyvu.Muzikai būtent šio laikmečio Čiurlionio kūryboje randa ryškius jo kūrybos subrendimo bruožus. Pasak jų dingsta Šopeno ir kitų muzikų –profesionalų svetimos įtakos.Kompozicijos savitesnės ir sudėtingesnės, muzika darosi drąsesnė.Leipcige Čiurlionis sukomponavo uvertiūrą simfoniniam orkestrui,kuri vėliau žuvo.Iš randamų jo rašytų laiškų galima tik spėti,kad buvo rašoma dvi ar net trys uvertiūros.Daugelis muzikos kritikų spėja,jog “Jūrą “Čiurlionis sumanė rašyti dar Leipcige. Manoma ,kad poemos sukūrimas yra 1903 metų gruodį-1904m,vėliau tik 1906-1907metais.
1904-1905-ieji metai Čiurlionis vėl Varšuvoje,1904metais įstoja į Varšuvos Dailės mokyklą.Čiurlionis suorganizuoja Varšuvos Lietuvių savišalpos draugijos chorą ir jam vadovauja. Labai svarbu paminėti ir jo dailės darbus .1906-1909 metais Čiurlionis pradeda domėtis liaudies pasakomis, legendomis,kosmoso būtimi,būtent ten ieško temų savo kūrybai .

*4Yla Stasys M.K.Čiurlionis .Kūrėjas ir žmogus.-V.-1992.47p
Šiuo laikotarpiu jo paveiksluose pradeda vyrauti romantinės tendencijos ir pasakų motyvai. 1906-1908metais Čiurlionis sukūrė pirmųjų Lietuvoje meniškų plakatų projektus Lietuvių dailės draugijos parodoms.Taip pat sukūrė savo nebaigtos operos “Jūratė” scenovaizdžių eskizus.Menininką viliojo didelės apimties temos.Pradeda tapyti ciklus, sonatas-atspindinčias laiko vaizdavimą.Tapyba apėmė platų diapazoną:nuo medelio iki visatos.
1907 metais sausio 9 dieną atidaroma Pirmoji lietuvių dailės paroda.Ten eksponuojama dvylikos dailininkų kūriniai.Parodoje buvo trisdešimt trys
M.K.Čiurlionio darbai.Tai gerai žinomi darbai:”Audra”,”Pasaulio sutvėrimas”,”Tyla”,”Rūstybė”,”Bokštas”..Išsiuntęs paveikslus į Vilnių ,
Kalėdom ir pats autorius parvyko į Lietuvą.Paroda sulaukė didelio susidomėjimo Lietuvos visuomenėje net buvo pratęsta.Beje, į parodos atidarymą atvyko visa Čiurlionio šeima. Didelį susidomėjimą sukėlė Čiurlionio darbai,susidomėjimą ,bet ne pripažinimą ir palaikymą.Tuo įsitikino ir pats autorius.”Turbūt pats autorius Dievas žino į ką panašus.Panašus į slibiną ,kuris ryja mergeles.Aš jį pažįstu.”*5 Taip atsakė
Čiurlionis išgirdęs parodos dviejų lankytojų pokalbį. Spaudos atsiliepimai apie šią parodą buvo gausūs, bet nepalankūs Čiurlioniui. Daugelis jo kūrybą vadino minčių chaosu, dekadentinis simbolistas,revoliucinis novatorius su fantastikos ir pesimizmo bruožais.”Nė nepretenduoju būti suprastas,- prasitarė Pleirytei –Puidienei.-Jie ne kartą kreipėsi į mane,reikalaudami paaiškinimų..Ar galima išaiškinti ,ką jaučia siela?
Ar Dievas galima atvaizduoti?”*6 Nors spaudoje būtą daugiau nepalankių nei palankių atsiliepimų apie Čiurlionio darbus.Vis dėl to ,jis pasidarė plačiau žinomas, dažniau minimas. Visuomenė sužinojo jog šis žmogus
Baigia rašyti simfoninę poemą “Jūrą”, ir greitai Lietuvos klausytojai turės galimybę išgirsti naują operą “Jūratė”.
M.K. Čiurlionis niekuomet nebuvo didelis lietuvybės puoselėtojas. Po spaudos atgavimo jis aktyviai įsitraukia į šią veiklą.Persikelia į Vilnių, tai atsitiko ir dėl politinių motyvų( suimtas E.Moravskis priklausęs lenkų socialistų partijai, draugai pataria Čiurlioniui kuo greičiau išvykti).Naujame draugų rate jis susipažįsta su Krokuvos universiteto studente ,žurnaliste –Sofija Kymantaite.Jos paskatintas jis intensyviai pradeda mokytis lietuvių kalbos.Domėtis lietuvių poezija ir proza.Susižavi liaudies dainomis, pradeda vadovauti “Vilniaus kanklių “draugijos chorui,renka ir harmonizuoja dainas,išleidžia dainų rinkinėlį vaikų chorui “Vieversėlis” (1908),rūpinasi įsteigti Tautos namus.Į tautos namų sukūrimą jis dėjo dideles viltis. Ten turėjo būti :koncertinė ir teatro salės,tautos muziejaus salė,biblioteka ir viešoji skaitykla.Deja į tokią idėją buvo reaguojama gana pasyviai ,pinigų trūkumas,prabanga..Gyvendamas Vilniuje Čiurlionis užsiima plačia kultūrine veikla ir ruošiasi organizuoti antrąją parodą.Ši paroda pasak Čiurlionio buvo įvairesnė ir stipresnė.Į kompozitoriaus tapyba buvo atkreiptas dėmesys.Kritikai pripažino,kad darbai pasižymi originalumu.
*5 Yla Stasys.M.K. Čiurlionis.Kūrėjas ir žmogus.-V.-1992.108-109p
*6 Ten pat
Dar vienas reikšmingas įvykis muziko gyvenime- Sofija Kymantaitė.
Jie nuolat susitikdavo įvairiuose lietuvių susibūrimuose ar bendraminčių
Rateliuose.Greitai tarp jų užsimezgė draugystė.Manau ,nesuklysiu tvirtindama,jog Čiurlionis kaip kultūrinį palikimą paliko ne tik savo muzikos kūrinius ar paveikslus,bet puikų romantinį-literatūrinį palikimą- laiškus mylimajai Sofijai. “Norėčiau apsupti Tave gegužiu ,pilnu gėlių kvapo ir tylos, o po kojų Tau ištiesti puikiausią Maharani kilimą,austą iš auksinių voratinklių ir baltesnių už sniegą chrizantemų,norėčiau,kad ilsėdamasi ant jo ,klausytumeis tylos, kuri yra Naujos Kalbos giesmė.Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo ,iš šimtametės girios paslaptingos kalbos,iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio.”*7
Tokių laiškų savo būsimajai žmonai Čiurlionis yra parašęs gyvendamas Peterburge.. Jie tarsi dar viena nauja meno erdvė ,kur kompozitorius save realizuoja. Laiškų melodingumą ,skambumą , vaizdingumą- galima lyginti su autoriaus kuriama muzika ar tapomais darbais.M.K. Čiurlionio žmona buvo aktyvi lietuvių inteligentijos atstovė .Kartu jie buvo bendraminčiai.Kad Čiurlioniui ji buvo ypatingas žmogus rodo išlikę įvairūs laiškai,artimųjų žmonių atsiminimai. Čiurlionio kelionė Peterburgan įvyko 1908metais.Jo darbai pristatomi čionykščiams dailininkams būdamas labai kuklus jis neatvyksta į pristatymą.O Peterburgas juo susidomi.Kalbėta,jog tokiems darbams negalima surasti kokią nors meno kryptį.Jie saviti ,jų neįmanoma priskirti ar pasakyti kokią įtaka šiems kūriniams turėjo koks nors žymus dailininkas.Peterburge Čiurlionis daug ir intensyviai dirba,lankosi parodose, jį sužavi Ermitažas.1909 metais Lietuvoje susituokia su mylimąja
Sofija.Po kiek laiko jie kartu grįžta į Peterburgą.Peterburgo inteligentija turi galimybę susipažinti su Čiurlionio darbu “Rex”, o 1909 sausio –vasario mėnesį Peterburgo gyventojai išgirsta Čiurlionio muziką.” Šiuolaikinės muzikos vakaruose” buvo atlikti du preliudai ir mažų peizažų ciklas “Jūra”.
Būtent Peterburge jis parašė apie dvidešimt savo geriausių preliudų ir fugų.Palaiko ryšius su Lietuva.Siunčia pasiūlymus steigti nacionalinę muzikantų asociaciją,parengti muzikos populiarinimo programą,lietuvių muzikos konkurso projektus,rašo įvairius straipsnius.Nepaisant augančio pripažinimo ,dailininkas kenčia skurdą,jį kankina ilgesys mylimai žmonai,apimtas vienatvės jis silpsta netik morališkai,bet ir fiziškai.Tai matyti ir iš jo kūrybos t.y. tapybos darbų .Psichiškai išsekusį vyrą Čiurlionienė parsiveža į Lietuvą.Grįžęs į Druskininkus,vėliau buvo gydomas Raudondvaryje.Po kiek laiko Čiurlioniams gimsta dukra –Danutė.Kai Čiurlionis gydėsi Raudondvaryje,namiškiai turėjo vilties ,kad greitai viskas
Susitvarkys ir liga nueis užmarštin.tik trisdešimt penkerius metus teišgyvenęs Čiurlionis mirė, galutinė vyro mirties išvada ,pasakyta žmonai buvo tokia: smarkus plaučių uždegimas,staiga išsiliejęs kraujas į smegenis.1911 metais,balandžio tryliktąją į Vilniaus geležinkelio stotį parvežti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palaikai.
*7M.K.Čiurlionis .Laiškai Sofijai.-V.-1973.140-141p

Susirinkęs gausus būrys inteligentijos ,apdėjo karstą gėlių vainikais.”Rūtos” draugija ,kuriai jis piešė didelę uždangą ir vėliau
Ji buvo netinkamai panaudota, menininkas net gi negavo viso žadėto
Užmokesčio už šį darbą ,jį vadino ” dvasios galiūnu ir draugu”.Staiga pasigedo visi tie kurie nesuprato,o gal nenorėjo suprasti šio menininko talento.1911m.Vilniuje surengta pomirtinė dailininko paveikslų paroda.Vėliau rusų dailininkų iniciatyva paroda perkelta į Maskvą ,po to į
Peterburgą.

Čiurlionis pirmasis lietuvių menininkas atsisakęs šabloninio meno : kaimo vaizdų, standartinių saulėlydžių ar saulėtekių..Tuo tarpu tuometinė inteligentija, krašto šviesuomenė, žodžio , plunksnos ir kiti meno žmonės, suglumo ,o gal išsigando , būtų neteisinga pasakyti,kad nesuprato? Čiurlionio tapybos,tuomet kodėl tik po jo mirties buvo pripažinta Čiurlionio kūryba ir svarba Lietuvos kultūrai.Manau, konservatyvi visuomenė, nenorėjo ,o gal dar nereikėjo pripažinti,kad kūryba gali būti įvairialypė. Inteligentai juk negalėjo būti nesusipažinę su tuometine Europos kultūrine padėtimi ir būti nematę žymiųjų dailininkų darbų.Galima teigti,kad pats Čiurlionis taip ir neįgyvendino svajonės nuvykti į Paryžių, tačiau Varšuvos ir Leipcigo muziejai davė daug minčių ir peno jaunai kūrybingai asmenybei.

Įvadas

Šio darbo paskirtis išanalizuoti vieno iš žymiausių ir ryškiausių Lietuvos menininkų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą.
M.K. Čiurlionis pirmiausia iškilo kaip gabus muzikas,nors jau besimokydamas Plungės muzikos mokykloje piešdavo eskizus.Vėliau gabus studentas ,tęsė studijas Varšuvoje,Leipcige, pradėjo domėtis lietuvių proza ir poezija ,aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo eigoje, be muzikos kūrimo ,tapė paveikslus,kurie Lietuvoje nesulaukė pripažinimo,ieškojo laimės Peterburge.Tik po mirties pradėtas vertinti jo kultūrinis palikimas.Stebimasi be galo originaliais paveikslais ,neturinčiais
Jokio meninio panašumo su pasaulinio lygio dailininkais.Čiurlionis –pirmųjų lietuviškų sonatų,kvarteto ir simfonijos autorius.Lietuvoje Čiurlionis pirmasis ėmė naudoti lietuvių tautos dainų intonacijas.
Manau,kad dabar nėra daug dėmesio skiriama šiai originaliai asmenybei.
Mokykloje suteikiama gana mažai biografinių žinių apie M.K.Čiurlionį.
Dailės pamokų metu taip pat galėtų būti nagrinėjama Čiurlionio kūryba.
Teigiu,kad jo darbai galėtų drąsiai konkuruoti su didžiausiame pasaulio muziejuje Luvre eksponuojamais darbais.Tiesa,spaudoje buvo rašoma,kad 2000 metais Čiurlionio paveikslus norėtų eksponuoti žymusis Prancūzijos- Impresionistų muziejus.Tuomet šiuos darbus išvystų ir jais domėtųsi daugiau žmonių nei Lietuvoje.Nėra rūpinamasi ir jo kultūriniu palikimu, vasarą žiniasklaida informavo jog Druskininkuose įsikūrusio muziejaus patalpos yra avarinės būklės,dėl to gali nukentėti ir Čiurlionio paveikslai.
Apie šį kūrėją yra be galo daug informacijos periodinėje spaudoje ,išleista
Keletas knygų. Tačiau dauguma šių informacijos šaltinių yra parašyti 1970-
1976metais.Knygos pasakojančios apie menininko gyvenimą, taip pat seno
leidimo. Ten suteikiama nemažai vertingos informacijos apie kūrėjo jaunystę,studijas, jo šeimą. Manau, šiam darbui būtų pravertę ir dabartinių meno kritikų naujas požiūris į M.K. Čiurlionio kūrybą ir jo asmenybę.
Naudodamasi gausia literatūra išanalizavau M.K.Čiurlionio mano manymu svarbiausius gyvenimo etapus.

Leave a Comment