kvalifikacijos kelimo strategija

Žmonės turi būti pasirengę aptarnauti naujas technologijas, teikti modernius patarnavimus, priimti ekonomiškus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sprendimus. Derama profesinė kvalifikacija būtina!

Kita vertus, tai žmogaus egzistencijos ir aukšto gyvenimo lygio sąlyga. Šis teiginys yra bendras ir Vakarų šalims, ir pokomunistinėms Rytų bei Vidurio Europos šalims. Bet ši problema sudėtingesnė pokomunistinėms šalims, nes:
• Ūkio sferos iš esmės perstruktūrizuojamos ;
• Vyksta kapitalo perskirstymas, dėl to keičiasi socialiniai santykiai;
• Reikia susipažinti su visiškai nauju rinkos mechanizmu ir jį suprasti;
• reikia susipažinti su mažai žinomomis Vakarų šalimis, jų įstatymais, tradicijomis;
• šie prrocesai vyksta remiantis sena išsilavinimo, dažnai tolima rinkai, baze.
Restruktūrizavimas, perėjimas į naujas veiklos sritis veikia visos dirbančios visuomenės struktūrą: kinta kvalifikaciniai reikalavimai ir profesinė struktūra.
Sėkmingai pertvarkyti įmonės įmanoma tik tuo atveju, jei įmonėje dirba deramai motyvuoti, susipažinę su naujausiais laimėjimais, smalsus, energingi, atsakingi darbuotojai. Visa tai pasiekiama ugdant įmonės darbuotojus, sukūrus mokymo ir kvalifikacijos kėlimo stimulų sistemą.
Turizmo agentūra “WEST EXPRESS” nuo savo veiklos pradžios Lietuvoje (nuo 1992 metų) yra sukūrus savo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą kuri atitinka Europos šalių bei Lietuvos reeikalavimų sąlygas. Ši sistema apima visų pareigybių darbuotojus.
Lietuvos sąlygomis reikalavimus dar veikia:
o prastas naujų įmonių steigėjų pasirengimas,
o prastas užsienio kalbų mokėjimas,
o nepasiruošimas dirbti rinkos sąlygomis Lietuvoje, tuo labiau užsienyje,
o bazinio pasirengimo ir Vakaruose priimtų standartų skirtumai.
Lietuvos firmos turi didelę kvalifikacijos paklausą, nors kvalifikacijos kėlimas ko

ol kas labai menkai orientuotas į realią paklausą.
Asmenybės formavimo srityje reikia ugdyti daugelį asmenybės bruožų: aplinkos koncepcija, vertybių sistema, nuostatas, idealus, mentalitetą, saviugda, savo asmenybės suvokimą ir t. t.. Siejant su dalykine sritimi, pirmiausia formuojamas vadovo įvaizdis ir reikiamos vadovui savybės.
Žmogus priimtas dirbti kompanijoje “WEST EXPRESS” turi būti ne tik kvalifikuotas, bet ir komunikabilus, jam keliami reikalavimai pabrėžia jo,kaip asmenybės, suvokimą.Tai turi būti savimi pasitikintis, racionaliai mastantis, greitai orientuojantis besikeičiančiose situacijose ir sugebantis priimti teisingus (adekvačius situacijai) sprendimus, darbuotojas.
Profesinio tobulėjimo srityje, atsižvelgiant į veiklos sritį, atsiveria labai platus horizontai: reikia žinoti naujas veiklos sistemas, jų galimybes ir trukumus, išteklių valdymo modelius, infrastruktūros formavimo mechanizmą, naujas rinkotyros tendencijas, technologijas.
Diegiant mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, galima skirti du aspektus: dalykinį ir auklėjamąjį. Tam tikri asmenybės brruožai, būtini profesiniame darbe, tampa profesinio mokymo dalimi.

II..Kvalifikacijos kėlimo strategija

Kiekviena įmonė, atsižvelgdami į aplinkos sąlygas, įmonės vidinius veiksnius, suformuoja individualią kvalifikacijos kėlimo strategiją.

1) Žmogaus išteklių-intensyvi strategija,kuria vadovaudamasi įmonė apsirūpina tinkamo išsilavinimo darbuotojais ir toliau rūpinasi jų intensyviu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu darbo vietose, kurios taip pat nuolat keičiamos, siekiant geriau panaudoti teikiamas darbo vietų kvalifikacijos kėlimo galimybes. Būtina sąlyga-gerai išplėtota bazinio mokymo sistema ir darbo rinka, kuri aprūpina įmones reikiamu skaičiumi kvalifikuotu darbuotojų.
2) Kita, dualinė, dažnai vadinama poliarizacijos, strategija teigia, kad darbo jėgos po

otencialas turi būti didinamas efektyviau panaudojant darbuotojų gabumus ir siekius. Čia prioritetas teikiamas darbuotojų atsakomybei už savo kvalifikacijos augimą. Ši strategija labai patraukli, bet visada yra grupė žmonių, kurie gali būti atleisti, nes nesugeba kelti kvalifikacijos. Tokia strategija rekomenduotina šalyse, kuriose bazinio mokymo struktūra yra silpna ir reikia savarankiškai, įmonės jėgomis likviduoti šį trūkumą. Nepakankamo bazinio mokymo lygio, daugumos darbuotojų nepasiruošimo dirbti rinkos sąlygomis problemos sprendžiamos motyvuojant,suinteresuojant pačius darbuotojus savo kvalifikacijos kėlimu. Ši strategija sudaro galimybes darbuotojams tobulėti ir atitinka šiems uždaviniams skiriamus išteklius.
3) Mobilumo strategija leidžia įmonei akcentuoti aukšto išsilavinimo svarbą,nesvarbu, kiek tokių žmonių reikia iš tikrųjų. Mokymasis ir uždarbis-tarpusavyje susiję dalykai. Daug dėmesio mokymuisi skiriama pačioje įmonėje. Toks požiūris užtikrina labai didelį personalo mobilumą, atsiradus naujiems poreikiams. Aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotoju galimybės persikvalifikuoti, prisitaikyti prie naujų sąlygų, darbo reikalavimų yra daug didesnis nei menkesnio išsilavinimo darbuotojų. Ji taikytina mobiliose įmonėse, kuriose dažnai keičiasi padėtis, todėl reikia operatyviai keisti darbuotojų darbo profilį ir pasirengimą.Šią strategiją taikančios įmonės sukuria deramas savo ateities plėtotes.

Atsižvelgiant į tai, kaip suprantamas kvalifikacijos kėlimas, finansinius išteklius, darbuotojų pasirengimo lygį ir kitas priežastis, kiekviena įmonė kuria viena arba kelias(skirtingoms darbuotojų grupėms) individualias mokymo strategijas.

Akcinės bendrovės “WEST EXPRESS” taikoma projektinio mokymo sistema:

SPRENDIMAS-naujas darbo organizavimas/naujos informacijos įsisavinimas

Pokyčių aprašymas ir įvertinimas,

Kvalifikacijos ly

ygio kėlimas,

Sąnaudų įvertinimas,

PRADŽIA
Kvalifikacijos planavimas

Šiandieninių uždavinių aprašymas,

Reikalavimų kvalifikacijai įvertinimas,

Esamos kvalifikacijos įvertinimas,

Kvalifikavimo priemonių nustatymas,

III. Kvalifikacijos poreikių nustatymas ir realizavimas

Labai svarbu išsiaiškinti, kaip formuojasi kvalifikacijos kėlimo poreikis. Kvalifikaciją visų pirma lemia kvalifikacijos deficitai. Skiriami profesinės ir asmeninės kvalifikacijos deficitai.
Profesiniai deficitai nustatomi pagal technikos, ekonomikos ir vadybos sritis. Dvi pastarosios valdymo personalui yra svarbiausios. Be tam tikros srities (kompiuterizavimas, kalbos žinios ir t.t.)arba bendro profesinio parengimo, rinkai reikia naujos elgsenos gebėjimų. Prie jų priskiriamas bendradarbiavimo deficitas, lankstumas, mokėjimas dirbti grupėse, konfliktų sprendimo būdai.
Prie vadybos deficitų priskiriami ir socialinės kompensacijos deficitai. Juos labai dažnai lemia darbuotojo asmeninės savybės.
Labai svarbu atsirinkti trūkumus, kurie nesunkiai gali būti likviduojami praktiniame paties darbuotojo darbe. Šie trūkumai turizmo agentūros “WEST EXPRESS” vadyboje sprendžiami taikant sukurta mokymo sistemą. Jei darbuotojams trūksta patirties kompiuterizavimo arba kalbos srityse, jiems rengiami mokymo kursai atsižvelgiant į jau turimas žinias. Su tokiais darbuotojais, taikant grupinį mokymo būdą dirba patyrę specialistai kurie padeda pasiekti reikiamą kvalifikacijos lygį ir baigus mokymo kursą darbuotojai testuojami.
Taip pat svarbus aspektas, lemiantis darbuotojo kvalifikacijos lygį, tai psichologinis pasiruošimas tiesioginiam darbui su klientais. Turizmo operatorius privalo mokėti bendrauti su klientu, numanyti jo norus bei poreikius. Pagilinti šias žinias bei sugebėjimus, ugdyti save kaip visaverte asmenybę, samdomi psichologai, kurie periodiškai moko personalą.
Kvalifikacijos kėlimo de

eficitams nustatyti sudaroma kiekvieno darbuotojo kvalifikacijos deficitų schema. Svarbu, kad joje būtų matyti realūs ir konkretūs kvalifikacijos kėlimo poreikiai.
Tam tikslui sudaromas kiekvienos pareigybės reikalavimų sąrašas ją užimantiems darbuotojams, analizuojami šalyje ir užsienyje vykstantys pokyčiai, daromos apklausos ir kita..

 Pirmajame apibendrintame lygyje išskirti profesiniai ir asmeniniai reikalavimai.

 Antrajame – sistematizavimo lygyje skiriamos svarbiausios profesinės kvalifikacijos sritys (asmeninių reikalavimų srityje nėra aiškiai susiformavusių stambių reikalavimų grupių).

 Trečiajame – konkretizavimo lygyje sudaromas kiekvienos srities reikiamų žinių sąrašas. Sąrašas, atsižvelgiant į aplinkos pokyčius, nuolat tikslinamas. Kai savybės viršija ai sutampa su reikalavimais ( + ), jei atsilieka, yra kvalifikacijos deficitas (-), deficitai konkretizuojami, nurodoma, ko darbuotojui trūksta.

Pareigybės reikalavimai
Profesiniai reikalavimai Technika
Technologija
Organizavimas
Ekonomika
Vadyba
Teisė
Marketingas

Vadybos +-
Teorijos +-
Metodai +-
Technika +-
.

Asmenybės sugebėjimai

Asmeniniai reikalavimai Komunikabilumas +-
Atvirumas +-
Nuoširdumas +-
Atsakomybė +-
.

1- asis
Apibendrintas lygis 2- asis
Sistematizavimo lygis 3- asis
Konkretizavimo

lygis

Kvalifikacijos kėlimas nagrinėjamas glaudžiai jį siejant su bendruoju ir profesiniu mokymu.

Bendrasis mokymasis – tai vidurinės mokyklos, gimnazijos rūpestis. Pagrindinis uždavinys – ugdyti asmenybę, formuojant supratimą apie pasaulį ir suteikiant profesiniam mokymuisi reikalingu bazinių žinių . Per bazinį profesini mokymą suteikiama pagrindinių profesinės kvalifikacijos žinių.
Taigi galima teigti, kad pagrindinėje pertvarkos stadijoje bazinis profesinis mokymas negali visiškai patenkinti pasikeitusių darbo rinkos reikalavimų, ypač naujose srityse.Perkvalifikuojant naujam darbo profiliui, naujoje darbo srityje suteikiama reikalingų žinių. Taip prisitaikoma prie iš esmės pasikeitusių reikalavimų.

Kvalifikacijos kėlimo vietą ir formą dažniausiai lemia sąnaudos (savo jėgomis keliant kvalifikaciją, jos mažesnės, tačiau ne visada pasiekiama reikiamo kvalifikacijos kėlimo efektyvumo).
Sprendžiant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo problemą, būtina panaudoti tiek įmonės, tiek išorinės kvalifikacijos kėlimo sistemos potencialą. Stambi įmonė pajėgi sukurti individualią mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, o smulkios ir vidutinės įmonės neišvengiamai naudojasi išorinės sistemos paslaugomis.
Įvertindamos realią situaciją, mokymosi kaštus ir kokybę, įmonės sudaro metinius kvalifikacijos kėlimo planus ir numato išlaidas jiems realizuoti. Būtina visokeriopai skatinti ir remti savarankišką mokymąsi.
Daugelis turizmo agentūros “WEST EXPRESS” darbuotojų yra baigę Tarptautinės Vežėju Asociacijos – I. A.T. A. ar specialias aviakompanijų bei rezervavimo sistemų mokymo programas. Kurios yra taikomos standartizuojant įvairių šalių turizmo agentūrų darbą.
“WEST EXPRESS” agentūroje veikia keturios rezervavimo sistemos:
1) SMART AMADEUS
2) B. A. B. S.
3) SIRENA
4) CORDA
Specialių kursų pagal I. A.T. A. sistemą, parengta savarankiško mokymo baze. Apmokymas vyksta neakivaizdžiai, o visa informacija gaunama per informacines sistemos technologijas (internetu). Toks mokymo būdas patogus firmai dėl kelių priežasčių:

 Mažos mokymo sąnaudos;
 Darbuotojas mokosi savarankiškai;
 Nenutraukiamas darbo procesas.
Baigus mokymo kursą, darbuotojas laiko kvalifikacinius egzaminus kurie susideda iš dvejų dalių:

1. Geografija – kurio metu iš egzaminuojamojo reikalaujamos specifinės geografijos srities žinios. Pagrindinis tikslas – mokėjimas orientuotis pagal žemėlapius bei žinoti pagrindinius pasaulio šalių miestus turinčius civilinės aviacijos aerodromus.
2. Rezervavimo sistemos. Pagrindiniai reikalavimai – rezervavimo sistemos nuostatų, teisinių aktų, automobilių nuomos sistemos taisyklių, viešbučių rezervavimo sistemų bazinės žinios.

Kita aviabilietų rezervavimo sistema SIRENA, veikianti visuose NVS šalyse, rengia kasmetinius seminarus kur kviečiami ir turizmo agentūros “WEST EXPRESS” darbuotojai. Šiuose seminaruose įvairių firmų atstovai yra informuojami apie diegiamas naujoves, pasikeitimus rezervavimo sistemoje, darbo organizavimo struktūrinius pokyčius. Seminarai buvo rengiami Maskvoje, tačiau firmos “WEST EXPRESS” atstovybės Lietuvoje iniciatyva 2002 metais toks seminaras buvo surengtas Klaipėdoje.

IV. Kvalifikacijos kėlimo principai ir metodai

Galima suformuoti pačius bendriausius mokymo organizavimo principus

1. Mokomasi sparčiau, jei mokomasi sprendžiant realias problemas.
2. Vienkartinis mokymasis auditorijoje nekeičia to, kuris mokosi, elgsenos.
Praktika duoda daug daugiau.
3. Geriausia žmogus mokosi, kai jo vaidmuo aktyvus, o ne pasyvus.Aktyvus problemos sprendimas įmonėje efektyviausias mišriose(profesinio lygio požiūriu) grupėse, nagrinėjant netipinę situaciją.
4. Geriau aktyviai mokytis , aiškintis situaciją pačiam, nei klausantis apie ją.Todėl keitimasis patyrimu yra labai svarbus mokymosi elementas.
5. Vadovybė turi būti įsitikinusi, kad būtina mokyti savo darbuotojus, skirti tam laiko, atlyginti už jį, dalyvauti jame.
6. Pabrėžiama asmeninė darbuotojo atsakomybė už savo kvalifikaciją, žinojimą, pripažįstant, kad būtina visokeriopa įmonės parama.

Šiandien išskiriama mokymosi veikloje reikšmė: savarankiškas tyrinėjimas, supančios aplinkos pažinimas, grupinė diskusija, darbas pavaduotoju, mokiniu.Svarbu grupinis mokymas.Jis (projektinės grupės, kokybės būreliai) reikšmingas praktinio mokymo elementas.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą mokymo metodą. Metodai klasifikuojami įvairiai.Galima skirti:
1.Tradicinius metodus: paskaitą; paskaitą, naudojant garsines regimąsias priemones; paskaitą su diskusijomis; paskaitą kombinuotą su programiniu mokymu; probleminę paskaitą.
2. Valdymo praktikos studijavimo, pasidalijimo žiniomis ir patirtimi aktyvūs metodai.Šie metodai labai efektyvūs, nes geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgristi.Tai stažuotės užsienyje; išvažiuojamieji užsiėmimai; konkrečių projektų sprendimai; pažangios patirties bei kitos medžiagos nagrinėjimas; konferencijos; konsultacinė veikla.
3. Sprendimų priėmimo, įgūdžių ugdymo aktyvūs metodai.Konkrečių situacijų nagrinėjimas, incidento, valdymo imitavimo pratybos yra šios grupės metodų pagrindas.Pagrindiniai šių metodų ypatumai yra šie:

a) mokomasi analizuoti konkrečią situaciją( valdymo, organizacinė problema, konfliktinė situacija, sprendimo priėmimas)

b) dirbama grupėje, kur kiekvienas dalyvis aktyvinamas spręsti problemą.tam tikslui taikomos įvairios metodikos: specialios aptarimo procedūros, pavyzdžiui proto šturmas.

c) profesinius sprendimus suranda patys dalyviai( skatinamas savarankiškas mokymasis tarp seminarų).

d) galutinis mokymosi rezultatas dažnai konkretus( projektas, straipsnis,ataskaita).

Šių metodų efektyvumas neabejotinas.
4.Įsitikinimų ir pažiūrų formavimo psichologiniai-emociniai metodai.Viešas pasisakymas, psichodiagnostikos metodai, grupiniai elgsenos imitavimo pratimai turi daug bendro su trečiosios grupės metodais, skiriasi tik tikslai.pirmajame variante problema nagrinėjama organizaciniu, ekonominiu aspektu, o šioje grupėje-psichologiniu aspektu.
Kadangi minėtų savybių ugdymas yra neatsiejama profesinės kvalifikacijos dalis(tiek vadovų, tiek specialistų), labai dažnai viename renginyje taikomos abi šios metodų grupės.

Apskritai reikia skirti dvi pagrindines mokymo metodų tendencijas.

1. Metodai, paremti klausytojų įtraukimu į tiesioginį sprendimo procesą ir sprendžiamų problemų priartinimu prie praktikos.

2. Posūkį į savarankišką mokymąsi , kuris, pasirinkus tinkamus metodus, gali būti efektyvus ir, kas svarbiausia mūsų sąlygomis, pigus.Ypač gerų rezultatų pasiekiama taikant derinant savarankišką mokymąsi su grupiniais renginiais.

Taikant bet kurią mokymosi strategiją( tiek grupinio, tiek savarankiško mokymosi), reikia suderinti impulsą iš viršaus-vadovybės suinteresuotumą(Top-down) su darbuotojų suinteresuotumu-impulsu iš apačios (Bottom-up).Jei keliant kvalifikaciją vyrauja spaudimas iš viršaus, automatiškai formuojasi pasipriešinimas ir abejingumas.Jei atvirkščiai-viskas paliekama darbuotojų iniciatyvai ir jos trūkstant rezultatai gali būti nepatenkinami.

V. Savarankiško mokymosi organizavimas

Mūsų besikeičiančiais laikais gyventi reiškia mokytis.Į mokymosi procesą integruojami įvairūs gamybinio proceso elementai.Adaptavimasis, nurodymai, instrukcijos ir panašiai yra šio proceso elementai, diegiant technines priemones, technologijas, naujus gamybos ir darbo metodus.
Darbinės veiklos potencialios galimybės formuoti asmenybę labai įvairios. Kokybiškas, turiningas darbas yra pilnavertis darbas, apimantis visas veiklos fazes: tikslo nustatymą, dalinių tikslų išskyrimą, organizavimą, planavimą, vykdymą ir kontrolę.Tai reiškia, kad mokymasis dirbant susijęs su darbo pasidalijimu.Yra ir antra prielaida, susijusi su procesų technizavimu, automatizavimu, kompiuterizavimu, priartinti valdymą prie gamybos proceso ir taip pat keliant reikalavimus kvalifikacijai.Visa tai sąlygoja tokius pokyčius:

a) darbinė veikla vis labiau individualizuojama; kuo aukštesnis automatizavimo lygis, tuo mažiau rutininių darbų tenka atlikti.Vadinasi darbuotojų kvalifikacinis mokymas turi būti orientuotas į specialią veiklą, o jos reikia mokytis.

b) idėja gamybinio proceso kompleksiškumas ir plečiasi darbo sritis; tai reikalauja specifinio mokymo, kadangi darbe atsiranda vis daugiau protinio darbo elementų

c) iškyla klausimas, kaip įvertinti mokymosi efektyvumą.

d) darbo procesai gali būti patobulinti tiesiog darbo vietoje, jei dirba kvalifikuoti, besimokantys darbuotojai.
Be individualaus mokymosi, svarbus mokymasis grupėse. Mokymasis grupėse ugdo tokias svarbias savybes, kaip komunikaciją ir kooperavimąsi.
Savarankiškas mokymasis turi užtikrinti ne tik metodiškai teisingą mokymąsi: kur kas svarbiau orientuoti žmogų į sprendėjo, aktyvaus keitėjo vaidmenį.
Labai svarbu:
– skatinti mokytis darbuotojus ir įgytas žinias taikyti mokymosi procese.
– psichologiškai parengti darbuotojus savarankiškai mokytis.
– mokymąsi traktuoti na kaip individualų darbą, bet kaip mokymąsi grupėse.
Mokymosi stimulai yra įvairūs.Geriausias-“padarei, gavai konkretų atlyginimą”.Jie orientuoti į “konkretų atlyginimą”, į “fiksuotos užduoties” atlikimą, o ne į aktyvią veiklą, kurios rezultatas gali būti naujas ir netikėtas .
Kilimas valdymo laiptais turizmo agentūroje “WE” yra gana ribotas, nes vadovų postų nėra daug.Tačiau pagrindinis kvalifikacijos lygio kėlimo stimulas yra atlyginimas. Atlygio sistema yra paprasta.Pradedantysis darbuotojas, neturintis atitinkamos kvalifikacijos, gauna nustatytą atlyginimą.Dabuotojo kvalifikacijos lygiui didėjant bei atliekant atsakingus darbus gaunami atitinkamo dydžio komisiniai.Taip pat darbuotojai gauna priedus bei premijas iš pardavimo apimties padidėjimo.
Individualus mokymasis skirtas jaučiančiam savo vertę, sąmoningam darbuotojui.
Įmonės, siekiančios individualaus mokymosi, pripažįsta individo atsakomybę už savo asmeninį ir profesinį tobulėjimą ( kvalifikaciją) ir kartu įsipareigoja sukurti palankią aplinką asmenybės galimybėms realizuoti.Jei įmonę sudaro dauguma tokių savo vertę jaučiančių darbuotojų, pasikeičia įmonės kokybė, padidėja gyvybingumas, nes kiekvienas darbuotojas keičia ir priderina prie aplinkos savo darbo metodus, domisi savo vaidmens ir veiklos esme. Tai sudaro sąlygas įmonės organizmo raidai, nes kiekviena sudedamoji jos dalis atsinaujina, keičiasi ir prisiderina.

Individualaus mokymosi koncepcija realizuojama.
1. Suformuojant aiškius reikalavimus darbuotojams.Įmonė turi reikalauti iš savo darbuotojų sugebėjimo atlikti vis naujus darbus, spręsti vis naujus uždavinius.
2. Diegiant potencialo ugdymo taisykles/principus.Žmonės geriausiai mokosi tiesiog dirbdami, ypač vykdydami individualius, grupinius projektus, kuriuos dažniausiai pasirenka patys, atsižvelgdami į savo norus ir sugebėjimus.Tokių projektų aktyvus rėmimas yra svarbiausias valdymo personalo uždavinys.Tai naudinga ne tik jiems, bet ir įmonei.
Efektyviausia personalo ugdymo forma yra mokymas darbo vietoje, vadovaujant kuratoriui.
Seminarai labai dažnai būna nesusiję su konkrečiomis problemomis.Šiuo metu populiarūs vadinamieji mokomieji projektai, kuriuose mokymas ir darbas yra glaudžiai susipynę.Labai svarbu parinkti tinkamą kuratorių: diskretišką, turintį patirties.Čia gerai tinka karjerą baigiantys ir norintys perduoti savo patyrimą specialistai.
Ši personalo ugdymo forma yra gerai įgyvendinta turizmo agentūroje “WE”. Kuratoriaus vaidmenį atlieka patyręs darbuotojas, turintis aukštą kvalifikaciją. Jis padeda adaptuotis naujomis darbo sąlygomis, praveda trumpus instruktažus, sudaro darbo planus bei kontroliuoja jų eigą ir rezultatus.

3. Suformuojant kvalifikacinius reikalavimus ir kvalifikacijos kėlimo strategijas.
Kvalifikacijos kėlimo strategijose svarbu suderinti individualų tobulinimąsi ir kvalifikacijos kėlimą.Kvalifikacijos strategija turi būti orientuota į tam tikrą uždavinių grupę, nes tuomet galima įtraukti daugiau darbuotojų.

VI. Dualusis vadybos seminaras

Veikliai mąstyti, aktyviai veikti ir vadovauti kompleksiniams procesams negalima išmokti per paskaitas.To išmokstama praktiką derinant su kvalifikacijos kėlimu.Remdamasis šia prielaida, Vadybos centras Schloss Lautrach sukūrė dualiojo vadybos seminaro koncepciją, numatančią vadovaujančių kadrų tobulinimąsi neatitrūkstant nuo praktikos bei atsižvelgiant į vadovaujamai veiklai keliamus rinkos reikalavimus.Per seminarus gvildenama įmonei aktuali problema, kuriai spręsti įmonė suformuoja 3-5 vadovaujančių perspektyvių darbuotojų grupę.
Seminarų turinys keičiasi, jei per seminarą išaiškėja naujų aktualijų, kurias lemia seminaro dalyvių pasirengimo lygis.
Kiekvienas seminaras susideda iš dviejų dalių:

1.Bendro metodologinio pobūdžio seminaras. Jame susipažįstama su įmonių ir personalo valdymo, asmeninio ir grupinio darbo pagrindais, mokomasi tai taikyti praktiniame darbe.

2.Projekto rengimas (vėlesniuose seminaruose koregavimas ir plėtra) pirmoje seminaro dalyje įgytų žinių pagrindu..Seminarų mokymo metodika paremta grupinio darbo –moderacijos metodais, kur pagrindinis dėmesys skiriamas dalyvių įtraukimui į problemų sprendimą-jų motyvavimui, aktyvinimui, mokymuisi bendradarbiauti ir panašiai. Daug reikšmės teikiama sprendimo vizualizavimui ir pateikimui.

Lietuvos kvalifikacijos kėlimo sistemos raidos perspektyvos

Kadangi mes einame į rinką, pirmiausia mums teks derintis su Vakarais.Abi pusės susiduria su vienokiomis ar kitokiomis su problemomis.
Ekonomikos bei politikos raida ir kvalifikacijos kėlimo sistemos išsirutuliojimo lygis yra glaudžiai susijęs.Yra skiriamos kelios ekonomikos raidos ir su juo susijusios kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarkymo fazės.
1. Politinių pokyčių fazė susijusi su deintegracijos faze, jai būdingi politiškai sąlygoti personalo pokyčiai, valstybės reguliavimo apribojimas, kvalifikacijos kėlimo veiklos liberalizavimas, užsienio pagalbos pradžia.

2. Pirmasis perėjimo į rinką etapas dažnai vadinamas “laukinės” rinkos faze. Jai būdingas deficitinių sričių (užsienio kalbos, skaičiavimo technikos, finansų, apskaitos, vadybos, bendradarbiavimo) nekontroliuojamas kvalifikacijos poreikių tenkinimas.Vystosi privati kvalifikacijos ir mokymo kėlimo sistema, kuri dirba chaotiškai, konkuruoja tarpusavyje ir su valstybinėmis mokymo įstaigomis.

3. Infliacijos kontrolės fazė. Šioje fazėje dar nėra standartų, nesukurta vartotojų gynimo sistema, kvalifikacijos kėlimo pasiūla ir praktika nesuderintos.Tačiau šiame etape pradedama spręsti kvalifikacijos svarba, sėkmingai dirbančios įmonės pradeda pradeda atstatyti ir kurti profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą.
Šiandien mes esme trečios-infliacijos kontrolės-fazės pradiniame etape.Vakarų institucijos bando skverbtis į Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir mokymo rinką, dažniausiai siūlydamos įdomias, mums nežinomas, tačiau neadaptuotas mūsų sąlygomis programas.Tai sudėtingas etapas, kai suprantama, ko reikia, bet patenkinti reikmes galima ribotai, dažniausiai naudojant užsienio lėšas.
4.Ekonominės politikos stabilizavimo fazėje yra bandoma kurti kvalifikacijos kėlimo sistemos akreditavimo, standartizavimo ir kokybės vertinimo sistema, suinteresuotos įmonės ir išorinės kvalifikacijos kėlimo organizacijos pradeda glaudžiau bendradarbiauti, kuriasi stambių įmonių kvalifikacijos kėlimo sistemos.
5.Augimo fazė susijusi su kvalifikacijos kėlimo sistemos brandumo faze.
Jai būdinga tai, kad susilieja bazinio išsilavinimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos, susiformuoja įmonių kvalifikacijos kėlimo politika ir kvalifikacijos kėlimo sistemos ir poreikių informacinė bazė.Daugėja bandymų, nebūtinai iš vyriausybės, reguliuoti bendradarbiavimo sistemą.
Dabar pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas darbams, nukreiptiems rinkai stabilizuoti. pirmiausia turi būti rūpinamasi pajėgių kvalifikacijos kėlimo organizacijų kūrimu įvairiomis galimomis formomis: mokyti būsimus konsultantus, steigti bendras su užsieniu firmas, skirti lėšų užsienio programoms pritaikyti Lietuvos sąlygomis, galų gale organizuoti ilgalaikį užsienio specialistų darbą pas mus ir atvirkščiai-mūsų specialistų užsienyje.

Leave a Comment