Lito istorija

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………..3psl.Lito įvedimo istorija………………………………………………………………………………3psl.Lito atkūrimo istorija……………………………………………………………………………. 6psl.Naudotos literatūros sąrašas…………………………………………………………………9psl.

Įvadas

Milijardai žmonių visame pasaulyje kiekvienoje šalyje ir kiekvieną dieną, naudoja šimtų pavadinimų pinigus atsiskaitydami jais už perkamus maisto produk¬tus, drabužius, kitas prekes ar mokėdami už įvairiausias paslaugas. Kiekvieną dieną, priklausomai nuo gaunamu ir turimu pajamų, jie į savo kišenes deda ir išima iš jų trilijonus pačių įvairiausių pinigų banknotais ir monetomis.Šiandien pinigai – svarbiausia atsiskaitymo už prekes ar paslaugas priemonė, o taip pat vertės matas, vertybių laikymo, taupymo būdas, kapitalo judėjimo tarpininkas. Turbūt nė vienas iš mūsų neįsivaizduojame savo gyvenimo be pinigų. Tačiau dabartinį monetų ir banknotų pavidalą pinigai įgavo ne iškarto… Žiūrėdami į pinigus kaip į tam tikrą ūkio evoliucijos padarinį, tegalime teigti, jog jie atsirado tam tikroje ūkio ekonominės raidos pakopoje, plėtojantis prekių mainams, o šie galėjo atsirasti tik jau esant privačiai nuosavybei.

Lietuva, kaip ir dauguma valstybių turi savo valiutą – litą. Tai oficialus Lietuvos pinigas, naudojamas nuo 1993 m. birželio 25 d. taip pat naudotas ir tarpukario metais (1922-1940).

Lietuviškųjų pinigų užuomazgų reiktų ieškoti dar gilioje senovėje, kai juos mūsų protėviams atstodavo gintaras, voverių ir kiaunių kailiai, medus, vaškas, papuošalai. X amžiuje jus pakeitė sidabro lydiniai. Lietuviškosios monetos atsirado XIV amžiaus pradžioje. 1768m. Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką, turintį teisę leisti notas – popierinius pinigus. Tačiau padalijimai ir valstybės žlugimas nutraukė tolesnį lietuviškosios piniginės sistemos vystymąsi.

Lito įvedimo istorija

Atsikuriančiai Lietuvai jau 1918 – 1922m. turėjusiai politinę nepri¬klausomybę, reikėjo keisti savo pinigų sistemą. Pirmaisiais nepriklau¬somybės metais pinigų apyvartą tvarkė vokiškoji Rytų skolinamoji kasa, kuri pagal 1918 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos “Darlehenskasse Ost” pasirašytą sutartį turėjo eiti emisijos banko pareigas Lietuvoje, ir jos leisti banknotai buvo teisėti Lietuvos pinigai (tada oficialiai vadinti auksinais) iki 1922 metų pabaigos, kai buvo įteigtas Lietuvos bankas ir išleisti į apyvartą savieji pinigai – litai.

1922 m. Rugpjūčio 3 dienos Steigiamojo seimo įsakymas dėl lito įvedimo: 1) Lietuvos respublikos pinigų sistema pagrįsta auksu. Piniginis vienetas yra Litas. Litas turi 0,150462g gryno aukso. Litą sudaro 100 centų.2) Lietuvos piniginio vieneto įvedimo dieną skelbia finansų, prekybos ir pramonės ministerija.3) Esamieji apyvartoje Lietuvos mokamieji ženklai – ostmarkės, ostrubliai, taip pat kursuojančios Lietuvoje vokiečių valstybės markės keičiami į litus per 3 mėnesius nuo piniginio vieneto įvedimo dienos finansų, prekybos ir pramonės ministerijos kiekvieną savaitę ar dažniau nustatomu kursu.4) Įvedus litą, visi aktai, dokumentai, skolų ir pasižadėjimų aktai, depozitai, įvairios sutartys, apmokėjimai ir atsiskaitymai daromi litais. Anksčiau sudaryti ostmarkėmis, ostrubliais arba kitais piniginiais vienetais sudaryti dokumentai ir aktai, vienai pusei reikalaujant, pildomi litais įmokėjimo termino dienos kursu; kitų pinigų dienos kursui nustatyti finansų, prekybos ir pramonės ministras leidžia instrukcijas.5) Šį įstatymą vykdo finansų, prekybos ir pramonės ministras.

Daug buvo diskutuojama dėl piniginio vieneto pavadinimo. Buvo siūloma jį vadinti muštiniu, o jo 1/100 padalą – auksinu. Tačiau seimo ekonominės komisijos sekretoriaus V.Vaidoto siūlymu naujasis piniginis vienetas gavo lito pavadinimą, o jo 1/100 dalis pavadinta centu.1922 m, rugpjūčio 9-11d. Nepriklausomos Lietuvos Seimui priėmus savo piniginio vieneto įstatymą, naujos valiutos įvedimas buvo pavestas Lietuvos bankui. Nepraėjus nė mėnesiui, ir Lietuvos bankui dar nepradėjus veikti, jau atiduodami spausdinti vadinamieji laikinieji banknotai – litai. Jie buvo leisti su 1922 m. rugsėjo 10 d. žyma. Tačiau kartu dar kursavo vokiečių markės, rusų rubliai, ostmarkės ir JAV doleriai. Dar nebuvo įkurtas Lietuvos bankas, o lito įvedimu rūpinosi Steigiamasis seimas, pavesdamas vykdymo kontrolę Finansų, prekybos ir pramonės ministerijai.Pirmieji Lietuvos banko laikinieji banknotai buvo šešių nominalų: 1. 5, 20. 50 centų ir 1, 5 litų. Šie pinigai spausdini Berlyne. Netrukus, 1922 m. lapkričio 16 d. juos pakeitė Prahoje išspausdinti nuolatiniai 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 50, 100 banknotai..

1924 m. Lietuvos bankas išleido 500 ir 1000 litų banknotų. Nuo tada lietuviški popieriniai pinigai buvo spausdinami tik Londone.Tais pačiais metais birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą. Šis įstatymas suteikė Valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Monetos buvo kaldinamos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir Anglijos firmoje „King’s Norton Metal Works“. 1925 m. Lietuvos Respublikoje pradeda kursuoti 1, 2, 5, 10, 20 nominalų metaliniai centai ir 1, 2, 5 – sidabriniai litai. 1, 2 ir 5 centų monetos buvo kaldinamos iš bronzos 10, 20 ir 50 centų – iš vario ir aliuminio lydinio. Ekspertu Londone buvo chemijos profesorius P.Juodakis, dėstęs Lietuvos universitete ekonomistams prekių mokslą. Monetų projektus sukūrė skulptorius J.Zikaras.

Anglijoje nukaldintų monetų užteko tik iki 1936 metų, todėl reikėjo ruošti naują monetų laidą. 1936 m. Kaune, “Spindulio” bendrovės patalpose, buvo įkurta ir iki 1939 metų veikė lietuviška pinigų kalykla, turėjusi dvi automatines pinigų kaldinimo mašinas. Taupumo sumetimais metalo lydymo buvo atsisakyta. Pusfabrikačius monetoms teikė Belgijos monetų kalykla. Joje buvo gaminami ir pagrindiniai štam¬pai. Antriniai štampai buvo gaminami Kaune. Šioje kalykloje 1936-1939 metais buvo kaldinamos 1, 2 ir 5 centų bronzos bei 5 ir 10 litų sidabro monetos. Čia taip pat buvo kaldinama ir 10 litų sidabrinė moneta su Vytauto atvaizdu. 1938m. išleidžiamos 10 litų vertės monetos Lietuvos nepriklausomybės XX – čiui paminėti. 1939.12.31 apyvartoje buvo 34,57 milijono litų sidabrinėmis monetomis ir 5,05 milijono smulkiosiomis centų monetomis. Be to, bankas dar turėjo 5,93 milijono monetomis savo kasose ( informacija : Lietuvos enciklopedija. Bostonas 1958m).

Lietuvoje buvo įvestas vadinamasis aukso monometalizmas, pinigų sistema, kurioje visuotiniu ekvivalentu ir cirkuliacijos pagrindu laikomas vienas metalas – auksas. Pinigų vertės pagrindą sudarė auksas, nesvarbu ar apyvartoje buvo auksinės monetos, ar banknotai. Lietuva pasirinko visai savarankišką piniginio vieneto paritetą, prilygindama litą 0,150.462 g gryno aukso (lat¬viai buvo adoptavę auksinio franko pari¬tetą), kuris išlaikė savo auksinį paritetą iki pat bolševikinės okupacijos, nes jis visą laiką buvo keičiamas į auksą ar juo pagrįstas valiutas įstatyme nustatytu santykiu. Nuo 1935 ši keitimo laisvė buvo kontroliuojama, bet patsai keitimo santykis nebuvo sumažintas. Mūsų valiutos paritetas buvo parinktas, palyginti, laimingai. Jis nebuvo per aukštas Lietuvos ekonominiam lygiui.

Litas anuo metu buvo viena stipriausių ir stabiliausių valiutų pasaulyje. Jo santykį su kitomis valiutomis iliustruoja tokie skaičiai: 1928 m. sausio mėn. 1 litas prilygo 0,1006 dolerio, 0,049 svaro sterlingų, 0,3941 franko, 1936 m. sausio mėn. 1 doleris buvo parduodamas už 5,93 lito, 1 svaras sterlingų – už 29,66 lito, 1 frankas – už 39,29 lito. Nors daugelį ir gan didelių šalių paliesdavo ekonominiai sunkumai, krizės tačiau lito vertė Lietuvoje niekada nebuvo nukritusi. Banknotų suma Nepriklausomoje Lietuvoje nuolat didėjo ir greit peršoko 100 milijonų sumą.

Po Lietuvos aneksijos 1940 m. birželio 15 d., buvo nutrauktas nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimas ir lietuviškų pinigų kursavimas, Lietuvos bankas buvo paverstas TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta jis buvo išimtas iš piniginės apyvartos ir įvestas rublis. Lito banknotai buvo sudeginti, dauguma tų išvežta į Maskvą, o 15 mln. litų 1941 m. pagrobė vokiečiai. Pirmasis lito gyvenimo etapas baigėsi….

Žymiausieji lito ir pinigų emisijos politikos kūrėjai : ekonomikos mokslų daktaras, profesorius Vladas Jurgutis (1885 – 1966), pagrįstai laikomas lito “tėvu”. Jis paliko daugybę veikalų, nušviečiančių Lietuvos ekonomikos praeitį ir ateitį.

O taip pat prof. – Juozas Paknys (1883 – 1948). Šių dviejų asmenybių pastangomis kraštas buvo aprūpintas kreditais, pinigais ir tvirta valiuta.

Savos valiutos įvedimas išgelbėjo mūsų kraštą nuo dar didesnės ekonominės suirutės, į kurią jį būtų įtraukęs tolesnis milžiniškas vokiečių pinigų vertės kritimas, sustiprino tautinius gyventojų jausmus, kėlė valstybės prestižą kitų valstybių akyse.

Lito atkūrimo istorija

Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1989 m. gegužės 18 d., LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų“, kuriame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 m. gruodžio 14 d. paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutui buvo pavesta parengti rekomendacijas dėl žymiausių žmonių, istorijos ir architektūros paminklų įamžinimo ant lietuviškų banknotų. Pinigų gamybos specialistas iš Australijos Kęstutis Lynikas atsiuntė šios šalies dailininkų sukurtus lietuviškų pinigų eskizus. Dėl pinigų gamybos buvo tariamasi su užsienio kompanijomis. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos kompanija „Francois Charles Oberthur“. Deja, sutartis su šia kompanija buvo nutraukta. 1990 m. kovo 1 d. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV firmoje „US Banknote Corporation“. 1991 m. spalio mėn. į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos.

Esant sudėtingai ekonominei situacijai, Lietuvos bankas, siekdamas apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. vasarą išleido į apyvartą bendruosius talonus, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Pirmi bandomieji bendrųjų talonų (obligacijų) atspaudai, pagaminti Kauno „Spindulio“ spaustuvėje. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleidžiami rublių piniginių ženklų pakaitalai – talonai, kurie jau cirkuliavo kartu su rubliais. Skirtingų nominalų talonų aversuose pavaizduoti augalai, o reversuose – gyvūnai. Vienas rublis buvo prilygintas vienam talonui. 1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas nutarė 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinuosius pinigus talonus, o rublius išimti iš apyvartos. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas – nacionalinis piniginis vienetas. Greta 1992 m. 1, 10, 50, 100, 200, 500 talonų į apyvartą buvo išleisti ir 1991 m. laidos bendrieji talonai 1993 m. birželio 14 d. Lito komiteto nutarimu birželio 25 d. į apyvartą išleidžiami litai ir centai. Daugiau kaip po 50 metų pertraukos litas vėl sugrįžo.

Lietuvos monetų kalykla, pradėjo savo veiklą 1992 m. Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmosios lietuviškos apyvartinės monetos (10, 20, 50 ct ir 1, 2, 5 Lt) buvo nukaldintos Anglijos Birmingemo kalykloje. 1992 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos monetų kalykla pradėjo kalti apyvartines 1, 2, 5 centų monetas. Šiuo metu Lietuvos monetų kalykloje kaldinamos visos lietuviškos apyvartinės ir proginės monetos.

Pirmoji proginė Lietuvos monetų kalyklos 10 Lt moneta išleista 1993 m. liepos mėn. ir skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms (autorius – P. Garška). Tais pačiais metais išleista 10 litų moneta, išleista popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje proga . 1997 m. išleistos proginės vario ir nikelio bei aukso monetos, skirtos Lietuvos banko ir Lito 75-ečiui (autorius – R. Eidėjus).Šiuo metu yra išleista apie 40 įvairaus nominalo proginiu monetų.

1997-uosius galime laikyti lūžio metais lito gamybos istorijoje – šiuolaikiškas 200 litų banknotas savo kokybe jau akivaizdžiai lygiavosi į kitų Europos šalių pinigus. Šiame banknote pirmą kartą litų istorijoje buvo panaudota holograminė juostelė, geriau nei ankstesniuose banknotuose išgraviruotas portretas, šiuolaikiški vienas su kitu derantys banknoto dizaino elementai ir apsaugos priemonės.

Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 31 d. litas buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4 prie 1.2002 m. vasario 1 d. litas persietas prie euro tuo metu galiojusiu santykiu – 3,4528 lito už vieną eurą.

Neilgą, tačiau įsimintiną litų banknotų gamybos istoriją 2003 m. vainikavo 50 litų bank¬notas. Tai buvo paskutinė nauja litų banknotų laida. Planuojant 2007 m. Lietuvoje įvesti eurą , apsispręsta, kad esantis banknotų apsaugos lygis yra pakankamas, jie gerai apsaugoti nuo padirbinėjimo, o pasibaigus kurio nors nominalo banknoto atsar¬goms, jas papildyti reikėtų tik atspausdinant papildomą kiekį jau paskutinės lai¬dos litų banknotų.Kelias nuo nekokybiškų ir nuo padirbinėjimo prastai apsaugotų litų iki šiuolaikiškų banknotų nebuvo lengvas…

Netrukus po to, kai 2004-ųjų gegužės l-ąją Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, atėjo laikas Lietuvos bankui paskelbti lietuviškų euro monetų projektų sukū¬rimo konkursą.Lito istorija artėja i pabaigą…

Informacijos šaltiniai :

1) ”Lietuvos enciklopedija” 16 tomas 1958m Bostonas.2) ”Nepriklausomos Lietuvos pinigai” 1953m Jonas. K Karys3) ”Lito užkulisiai.Kęstučio Lyniko vaidmuo atkurto lito istorijoje” V.Vinkus 2004m4) ”Pinigai.Vetybiniai popieriai.Bankai. ” Martinkus ir Žilinskas 1996m.5) ”Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis”6) ”Lietuvos Istorija” Šapoka 1936m.7) http://lt.wikipedia.org8) http://www.lb.lt/9) www.encarta.com