Sovietinės Lietuvos ūkis – poligrafijos pramonė

TURINYS

Poligrafija Lietuvoje iki Sovietų okupacijos..........3psl.
Lietuvos poligrafija Tarybų sąjungos sudėtyje.........3psl.
• Spaustuvių atkūrimas.....................3psl.
• Reformos poligrafijos pramonėje...............4psl.
• Didžiausios Tarybinės Lietuvos leidyklos..........5psl.
• Poligrafija – statistika ir faktai...............7psl.
• Išvados.............................9psl.
• Naudota literatūra.......................10psl.

Poligrafija Lietuvoje iki Sovietų okupacijos

Poligrafijos pramonė tai tokia pramonės šaka, kuri gamina laikraščius, žurnalus, knygas ir kitus spaudinius. Lietuvos poligrafijos raidos pradžia galima laikyti Pranciškaus Skorinos Vilniuje 1522 metais įkurtą spaustuvę. Čia pirmą kartą Lietuvos teritorijoje buvo išleista knyga – ‚, Mažoji kelionių knygutė“ ( įdomu tai, jog tai taip pat seniausia knyga išleista ir visoje vėliau susidariusios Tarybų sąjungos teritorijoje.). Kita senųjų laikų spaustuvė, kurią buutų verta paminėti – Vilniaus universiteto, kuri veikė nuo 1575 iki antrojo pasaulinio karo. Tarybiniais laikais ji perorganizuota į ,,Tiesos“ spaustuvę, kuri vėliau tapo LKP CK leidyklos spaustuve. Bėgant metams spaustuvių tinklas Lietuvoje vis tankėjo. Antrąjį pasaulinį karą Lietuva pasitiko turėdama per 80 poligrafijos įmonių ( į šį skaičių neįeina mažosios spaustuvės turėjusios 3-5 darbuotojus), kuriose dirbo 1600 žmonių. Vilniuje – 18 šios šakos įmonių, jose dirbo 270 žmonių, Kaune – 29 įmonės, 840 žmonių, Klaipėdoje – 6 įmonės, 300 žmonių, Šiauliuose – 3 spaustuvės, 50 darbuotojų.
Didžiausios spaustuves : Vilniuje – „Romų“, „Juozapo Zavadskio“ ir „Marcinovskio“, Kaune – „Spindulys“, „Raidė“, „Šviesa“, „Žaibas“, „Varpas“. Šiiauliuose – „Titnagas“. Klaipėdoje – „Rytas“. Marijampolėje – „Dirva“.
Lietuvą okupavus sovietams poligrafijos pramonei pertvarkyti, Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos 1940m liepos 14 dienos nutarimų įkuriamas Poligrafijos pramonės trestas. Spaustuvės nacionalizuotos, mažesnės įmonės jungiamos, kad sudarytų vieną didesnę, pačios mažiausios bei neproduktyviausios – uždaromos. Šių pe

ertvarkymų dėka žymiai padidėjo spaustuvių produkcija. 1940m. Birželio 15d. – 1941m. Birželio 21d. Bendras knygų tiražas 8mln, o tai 2,8 karto daugiau nei 1939m.

Vokiečių okupacijai pakeitus sovietinę stambiosios didžiųjų miestų spaustuvės paprastai liko veikti kaip veikusios, tik jų darbų apimtys gerokai sumažėjo,o ir spausdino jos daugiausia nacionalistų periodinius, bei fašistinės Vokietijos leidyklų leidinius. Karo metais, kaip ir dauguma kitų pramonės šakų, spaustuvės smarkiai nuniokotos, sunaikinta ir išgrobstyta per 80% viso turto.

Antrosios sovietų okupacijos metu poligrafijos atkūrimui ėmė vadovauti dar 1940m vasarą įkurtas valstybinis poligrafijos pramonės trestas.

Lietuvos poligrafija Tarybų sąjungos sudėtyje

Spaustuvių atkūrimas

Pirmiausia imta atkurti Vilniaus poligrafijos pramonę. Čia reikėjo spausdinti respublikinius laikraščius ir žurnalus, kurių redakcijos viena po kitos kūrėsi iš griuvėsių besikeliančioje sostinėje. Tačiau sostinė buvo labiausiai sugriauta. Vokiečiai traukdamiesi išsivežė kaai kurių spaustuvių įrengimus, ypač spalvotų linotipų metalą ir matricas. Likusios mažosios spaustuvės ir išsibarstę jų įrengimai jau tuomet netiko daugiatiražiams leidiniams spausdinti. Iš dviejų geriau išsilaikiusių spaustuvių ( „Spindulio“ ir buvusios Zavadskų ) imta kurti vieną įmonę. Elektros energijos nebuvo, tad tekstus teko rinkti rankomis, taip pat rankomis sukti ir plokščią spausdinimo mašiną.
Daug lengviau sekėsi atkurti Kauno poligrafijos įmones, nes miestas buvo mažiau sugriautas, taigi išliko ir didžiosios spaustuvės. Kaune ne taip trūko ir poligrafijos specialistų, tuo tarpu kituose didžiuosiuose mi

iestuose jų stygius buvo juntamas. Taigi Kauno spaustuvės – „Spindulys“, „Šviesa“, „Varpas“, „Žaibas“, „Raidė“ ir kt. – ėmė veikti gana greitai. Kaune 1944 vasarą ir rudenį buvo spausdinamas fronto laikraštis „Doroga na zapad“, išspausdinta daug “aktualių“ sovietiniam gyvenimui brošiūrų. Po antrosios okupacijos pradėjo veikti ir daugelis apskričių spaustuvių. Tai Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Telšių, Švenčionėlių ir Ukmergės įmonės, kuriose imta spausdinti miestų bei apskričių laikraščius. Paskutinėmis tų metų dienomis ėmė veikti ir Kretingos spaustuvė, nors iki fronto linijos čia tebuvo vos keliolika kilometrų.

Reformos poligrafijos pramonėje

Leidyklų ir poligrafijos pramonės valdyba 1944m. Gruodžio 25d. perėmė LTSR poligrafijos pramonės tresto žinioje veikusias įmones, o pats trestas buvo likviduotas. Pagal spaustuvių apimtį, reikšmę, įrengimus, atliekamų ir numatytų atlikti darbų svarbą poligrafijos įmonės buvo suskirstytos į atitinkamas kategorijas. „Spinduliui“ ir „Vaizdui“ Vilniuje bei „Spinduliui“ ir Popieriaus gaminių fabrikui Kaune buvo suteikta pirmoji kategorija. Antroji – „Aušrai“ bei fabrikui „Popieris“ Vilniuje, „Varpui“, „Giedrai“ „Žaibui“ Kaune. Visos kitos prilygintos trečiajai, o „Lietpoligrafija“ palikta be kategorijos.
1946-1947m. Ėmė ryškėti spaustuvių specializacija. Pavyzdžiui „Spindulys“ tampant knygų gamintoja, laikraščius spausdinti teko „Žaibo“ o vėliau „Varpo“ spaustuvėms. Vadovėliai daugiausia spausdinami „Šviesos“ ir „Raidės“ spaustuvėse.
Apžvelgę sunkiausius pokario metais vykdytus pertvarkymus, matome, kad penktojo dešimtmečio pabaigoje Vilniuje veikė 4, Kaune -5, o kitose respublikos miestuose – 37 spaustuvės. Jau 1950 metais poligrafijos pramonės bendroji pr

rodukcija palyginti su 1940 padidėjo 3,7 karto.
Ypač didelės reformos vyko rajonuose, kurie buvo įkurti remiantis 1950m. Birželio 20d. administraciniu teritoriniu suskirstymu. Tuomet suformuoti 87 rajonai, kurių kiekviename numatyta leisti laikraščius. Tam reikėjo įkurti daugybę naujų spaustuvių paprastai tose vietose, kur anksčiau nebuvo jokių šios rūšies įmonių. Tokia gausybė spaustuvių buvo neigiamas reiškinys. Pavyzdžiui susirgus vienam žmogui ar sugedus mašinai dažnai negalėdavo išleisti laikraščio. Antra vertus pats administracinis ir teritorinis suskirstymas nebuvo pamatuotas : rajonai buvo maži arba labai maži. Tad kai kuriuos iš jų imta likviduoti. Kartu buvo uždaromos ir laikraščių redakcijos, savo reikšmės netekdavo ir spaustuvės.
Vėlesniais penkmečiais poligrafijos pramonė sparčiai tobulėjo. Spaustuvėse diegiamos naujos raidžių rinkimo mašinos, reprodukavimo aparatai, elektroninių klišių graviravimo automatai, našesnės brošiūravimo, viršelių gamybos mašinos ir kita sudėtinga technika. Naudojami visi pagrindiniai spaudos būdai : iškilioji spauda, ofsetas, giliaspaudė.
Laikotarpiui nuo 1963m. būdinga tai, kad didesnėse spaustuvėse įsigali pažangesnis linotipinis rinkimas o vėliau ir ofsetinė technika. Šiuo laikotarpiu pradėta spausdinti rajonų laikraščius ofseto būdu, palengva ima įsigalėti fotorinkimas. 1962m. buvo panaikinti kai kurie rajonai, likviduotos jų laikraščių redakcijos. Tais metais nustojo veikti net 23 rajoninės spaustuvės. Taigi 1963-uosius metus respublikos poligrafijos pramonė pasitiko mažesniu įmonių skaičiumi. Iš 1953m. veikusių 91, beliko 46. Tiesa kai kurios spaustuvės 1963 arba vėlesniais metais vėl buvo atkurtos. Spaustuvių iš
šsidėstymą (1980m.) galite matyti 1 pav.

1 paveikslas.

1- miestų spaustuvės,
2- miestų ir rajonų spaustuvių susivienijimų centrai,

3 – spaustuvių skyriai,

4- pavaldumo ryšiai.

Meškauskas. Lietuvos ūkis 1940-1990. 296psl

Didžiausios Tarybinės Lietuvos leidyklos

Didžiausios 1978m. Leidyklos : Kauno K.Požėlos, V.Kapsuko-Mickevičiaus ir Vilniaus „Vaizdo“ bei „Pergales“, „LKP CK“ o taip pat Kauno ofsetinės spaudos ir popieriaus gaminių fabrikas „Giedra“. Kitų spaustuvių pajėgumai buvo kur kas mažesni. Didžiausių spaustuvių darbuotojų skaičių bei produkciją galite pamatyti pirmoje lentelėje.

1 lentelė
Lietuvos TSR valstybinio leidyklų,
poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto
svarbiausių poligrafijos įmonių gamybinis personalas
ir knyginė produkcija 1975-1978 metais

Įmonės pavadinimas Pramonės gamybinis personalas Pagaminta produkcijos

(tūkst. spalvos atspaudų)

1975m. 1978m. 1975m. 1978m.

Kauno K.Požėlos spaustuvė 675 645 129930 187037
Kauno V.Kapsuko-Mickevičiaus 384 382 65888 98317
Vilniaus “Vaizdo” spaustuvė 383 378 53077 83903
Vilniaus “Pergalės” spaustuvė 179 176 16227 16304
Meškauskas. Lietuvos ūkis 1940-1990. 293psl

Stambiausia respublikos knygų spaustuvė buvo Kauno K.Požėlos, išaugusi iš 1928-1950m. veikusios „Spindulio“ spaustuvės. Šioje įmonėje veikė iškiliosios, ofsetinės spaudos ir giliaspaudės cechai, joje pradėtas ir fotorinkimas. K.Požėlos produkcija – daugiausia grožinės ir mokslinės literatūros knygos, meno albumai, reprodukcijų rinkiniai, spalvoti vadovėliai ir kt. 1962-1967m. spaustuvė reorganizuota. Gamybos plotai išaugo nuo 5020 m² iki 12897 m², pastatomos naujos administracinės bei buitinės patalpos 1619 m². Sumontuojama pažangi šešiaspalvė itališka „Andreoti“ firmos mašina, kuri padidino darbų apimtį. 1976m. įdiegtas fotorinkimas. Cinkografijos cechas tiekia klišes ne tik savo produkcijai bet ir kitoms respublikos spaustuvėms. Automatizuota knygų rišimo linija kasmet įrišama per 2,3mln. knygų. Įdomu tai jog 1975-1977m. apie 40% respublikai skirtos naujausios ir moderniausios technikos atitekdavo „K.Poželos“ spaustuvei. Spaustuvės gaminama produkcija gerai vertinama ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje. 1989m. nutarta įmonei gražinti „Spindulio“ vardą, kadangi K.Požėla niekuo nėra prisidėjęs prie spaustuvės kūrimo ir plėtojimo.

Kauno V.Kapsuko Mickevičiaus spaustuvė įkurta 1948m., sujungė kelias nedideles spaustuves. Penktajame penkmetyje ji aprūpinta naujausia technika. 1968-1972m. rekonstrukcijos metu įmonės plotas padidėjo daugiau nei 1000m² ( iki 4263m²), o gamybinis pajėgumas beveik 20mln. spalvos atspaudų ( iki 76mln.), 1979m. – 130,6mln., o paskutiniame penkmetyje net iki 250 mln.! Spaustuvė išaugo į stambią poligrafijos įmonę, spausdino per 80% vadovėlių bendrojo lavinimo mokykloms, grožinės literatūros knygas, įvairias brošiūras, miesto ir rajono laikraščius „Kauno tiesa“, „Komunizmo vėliava“.
Nuo 1963m. sparčiai vystėsi Vilniaus poligrafija. LKP CK leidyklos spaustuvėje kūrėsi giliaspaudės ir ofsetinės spaudos cechai, didėjo jų darbo apimtys. Nuo 1975m. intensyviai vyko naujo pastato ( Spaudos rūmų ) projektavimo, statybos, įrengimo darbai. Po 1975-1986m. reformų ši spaustuvė tapo didžiausia respublikoje. Rekonstrukcijos metu prie dviejų rūmų Vilniaus centre jai buvo suteiktas 6,63ha žemės sklypas Viršuliškėse. 1985m. iškilmingai atidaryti Spaudos rūmai, kuriuose įsikūrė laikraščių redakcijos, įdiegtos naujausios spausdinimo technologijos. Čia spausdinami respublikiniai ir dalis centrinių laikraščių tiražo, kai kurie žinybiniai laikraščiai ir žurnalai. Respublikiniai laikraščiai „Tiesa”, „Valstiečių laikraštis” spausdinami 300 tūkstančių ir didesniu tiražu, o žurnalo „Tarybinė moteris” tiražas — daugiau kaip pusė milijono eg¬zempliorių. Per dieną vidutiniškai buvo išspausdinama daugiau kaip pusantro milijono egzempliorių laik¬raščių, o žurnalų mėnesinis tiražas siekia 2,2 mi¬lijono egzempliorių. Be to, Viršuliškėse spaus¬dinami svarbiausi TSKP ir LKP dokumentai, brošiū¬ros, suvažiavimų bei plenumų medžiaga ir kili lei¬diniai.

Vilniaus „Vaizdo“spaustuvė nacionalizuota 1940m., prie jos buvo prijungta dar kelios mažesnės spaustuvės. 1957m. ši spaustuvė vienintelė Vilniuje turėjo ofsetinės spaudos techniką. 1976m. įmonė baigta rekonstruoti, gamybinis plotas išaugo iki 4000m², gamybinis pajėgumas iki 128mln. spaudos atspaudų. 1981m. prie „Vaizdo“ prijungiama kiek mažesnė „Pergales“ spaustuvė.
Rekonstruojant ir plečiant didžiausias spaustuves didėjo jų pajėgumai ir produkcija. Tai galite pastebėti lentelėje NR.2.

2 lentelė

Komiteto poligrafijos pramonės knyginė,
žurnalistinė ir vaizduojamoji produkcija 1976-1979m.

Produkcijos grupė ir spaustuvės pavadinimas 1976m. 1978m. 1979m.

I. Knyginė ir žurnalistinė produkcija 398.2 435.3 432.3
K.Požėlos spaustuvė 168.7 187.3 189.1
V.Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė 105 130.5 129.2
“Vaizdo” spaustuvė 107.7 101.1 97.5
“Pergalės” spaustuvė 16.8 16.4 16.5

II Vaizduojamoji produkcija 105.8 129.6 ..
K.Požėlos spaustuvė 15.8 15.6 15
V.Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė 0.5 1.5 1.3
“Vaizdo” spaustuvė 14.9 16.6 14.8
“Pergalės” spaustuvė 1.2 1.5

Iš viso knyginė, žurnalinė ir vaizduojamoji 504 564.9 561.1
produkcija
Meškauskas. Lietuvos ūkis 1940-1990. 295psl

Prie didesnių poligrafijos įmonių reikia priskirti Klaipėdos „Rytą“, Šiaulių „Titnagą“, ir Panevėžio miesto spaustuvę. Kitos mažesnės rajoninės spaustuvės apsiriboja savo rajono laikraščio ir įvairiausių blankų spausdinimu.

Poligrafija – statistika ir faktai

Tarybų valdžios metais, stiprėjant poligrafijos pramonei, kylant žmonių kultūriniam lygiui, augo knygų paklausa bei jų leidyba. Tarpukario laikotarpiu per metus buvo išleidžiama apie 2mln. egzempliorių knygų – maždaug po vieną egzempliorių vienam gyventojui.
1945m. Vos išvijus hitlerinius okupantus Tarybų Lietuvoje buvo išspausdinta knygų 3mln. egzempliorių, o 1955m. jau 10mln. egzempliorių. 1965m. Šis skaičius išaugo iki beveik 15mln, o 1975m. netgi iki 17mln. Spaustuvėse sumontuota daug modernesnių įrengimų.
1975m. Poligrafijos pramonėje dirbo 0,9% respublikos pramonės gamybinio personalo ir patiekė 0,3% jos bendros produkcijos, turėjo 0,4% jos pagrindinių gamybinių fondų.
Dešimtajame penkmetyje Lietuvos poligrafijos pramonėje ofsetinė spauda sudarė 46,2% , iškilioji spauda 50,1%, giliaspaudė 3,7% visų poligrafinių pajėgumų. 32% visų įrengimų naudojami mažiau kaip 5 metus, 42% daugiau kaip 10 metų. Spaudos cechuose daug susidėvėjusios ir pasenusios technikos. Antra vertus gamybiniai pajėgumai nebuvo pilnai išnaudojami. 1970, 1975 ir 1979 metais jų panaudojimas buvo atitinkamai : knygų ir žurnalų produkcijos – 91,2%, 90,4% ir 90,7%; vaizduojamosios produkcijos – 95,5%, 86,4% ir 83,1%.
Paskutiniaisiais penkmečiais vidutiniškai vienam gyventojui tekdavo net po 5,4 tūkst egz. knygų! Kiekvieną darbo dieną visos respublikos spaustuvės pagamindavo vidutiniškai po 75 tūkst egzempliorių knygų. Vis dėlto kad ir kaip įspūdingai atrodytų šis skaičius kaimynai latviai ir estai šioje srityje mus lenkė. 1978m. Lietuvos TSR vidutiniškai vienam gyventojui pagamindavo knygų už 5,8 rublio, tuo tarpu estai – 10,07rb., latviai 8,78rb. Knygų, žurnalų ir laikraščių leidybos didėjimą atspindi lentelė NR.3.

3 lentelė

Knygų, žurnalų ir laikraščių leidyba Tarybų Lietuvoje 1945—1978 metais

(mln. Egz.)
Rodikliai. 1945 m. 1950 m. 1955 m. 1960 m. 1965 m. 1970 m. 1975 m. 1978 m.

Knygos ir brošiūros
Metinis knygų tiražas 3.2 8.1 10.5 13.8 14.8 14.6 16.4 18.84
Komiteto sistemoje 3.1 7.3 8.1 9.2 10.6 12.2 14.4 18.12

Žurnalai ir kiti periodiniai leidiniai 0.4 1.6 3.2 10.5 16.3 34.1 43.2 46.84
iš to skaičiaus Komiteto sistemoje. – – – – 4.6 12.5 13.4 24.12

Laikraščiai 70.4 116.6 128.6 206.2 262.2 341.2 393.4 418.3
Komiteto sistemoje – 9.1 7.4 24.1 80 118.4 73.4 96.6
Meškauskas. Lietuvos ūkis 1940-1990. 298psl

Paskutiniajame penkmetyje Lietuvos poligrafijos pramonėje veikė 4 respublikinės knygų spaustuvės, 6 sustambintos miestų ir rajonų spaustuvės su 37 skyriais rajonų centruose. Šiose įmonėse dirbo 2760 darbuotojai. Daugiau kaip 30 žinybinių spaustuvių bei cechų turėjo įvairios ministerijos, žinybos bei stambios įmonės.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje naujų pastatų spaustuvėms beveik nebuvo statoma. Daugiau dėmesio buvo skiriama vidaus įrangai, nes iki tol Lietuvos spaustuvės, kaip ir visos sovietų sąjungos, buvo atsilikusios : vyravo linotipinis rinkimas, mažesnėse spaustuvėse tebebuvo iškiliųjų spaudos mašinų, veikė atgyvenusios cinkografijos ir aplinką nuodijanti giliaspaudė.

Išvados

Apibendrinant galima teigti jog į Tarybų sąjungą Lietuva įstojo turėdama sugriautą poligrafijos ūkį. Sunaikinta, išgrobstyta per 80% visų poligrafijos įrenginių. Didelė dalis šios pramonės šakos specialistų žuvo, dingo be žinios, emigravo į užsienį, pakeitė specialybę. Tačiau pokario metais ši šaka greit atstatoma. Diegiami gana pažangūs to meto įrengimai (Tarybų sąjungoje), tiesa galbūt ne taip sparčiai kaip to buvo norėta, mažos spaustuvės apjungiamos, statomi nauji spaustuvių pastatai. Reformas drįsčiau vadinti gana vykusiomis, tendencingomis. Galbūt tik derėtų pažymėti kiek nevykusią rajonų reformą, kurios dėka buvo prikurta daugybė mažų spaustuvių, kiekviename rajone ( kurių buvo 87), jos dirbo neproduktyviai ir norimo rezultato neatnešė. Tačiau iš klaidos greit pasimokyta, dalis rajonu panaikinta, spaustuvės uždarytos.
Kaip jau rodžiau statistikos duomenyse ir lentelėse spausdinamų knygų, laikraščių, žurnalų ir kitų leidinių skaičius nuolat augo, gerėjo jų kokybė. Vis tik pastaruoju aspektu mes, kaip ir visa Tarybų sąjunga atsilikome nuo JAV ir Vakarų Europos. Nors parodose Vokietijoje, Italijoje pasitaikydavo pavienių pergalių, tačiau lyginant bendrą spaustuvių lygį, popieriaus ant kurio buvo spausdinama kokybę, įrengimų technologiją, šriftų skurdumą – atsilikimas buvo.

Apie eksportuojamas knygas už Tarybų Sąjungos ribų rasti kokių nors duomenų nepavyko, todėl manau, kad tokios prekybos nevyko, arba jos mastai buvo itin nedideli, tačiau viduje eksportas vyko gan nemažais kiekiais. Prekė dažniausiai būdavo grožinė literatūra, pirkėjas Rusija, kitos Baltijos valstybės, Lenkija ir t.t Tačiau pagrindinis Lietuvos spaustuvių tikslas buvo aprūpinti savo šalies skaitytoją – lietuvį.
Didžiausios leidyklos buvo Kauno K.Požėlos, V.Kapsuko-Mickevičiaus, „Giedros“ ir Vilniaus „Vaizdo“ bei „Pergales“, „LKP CK“. Viso Lietuvoje buvo per 50 spaustuvių. Jose buvo naudojama visa tuo metu Tarybų sąjungoje vyravusi spausdinimo technika : giliaspaudė, iškiliaspaudė, ofsetinė spauda, fotorinkimas.
Nors pagal bendrą pagaminamos produkcijos kiekį, gamybinį personalą, gamybinius fondus šios pramonės šakos lyginamasis svoris ir nebuvo didelis, tačiau jos nuvertinti nederėtų. Juk poligrafijos dėka leidžiami vadovėliai, mokslinė, politinė bei grožinė literatūra suteikia mums žinias apie įvairiausias gyvenimo sritis, keliamas mūsų kultūrinis lygis.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. Kazimieras Meškauskas „Lietuvos ūkis 1940-1990“ 1994m.
2. Vincas Žukauskas „Poligrafija:Darbai ir draugai“ 2002m.
3. P.Žemkauskas „Poligrafininkas“ 1988m.
4. Vilius Užtupas „Lietuvos spaustuvės“ 1997m.
5. Vilius Užtupas „Nuo autoriaus iki skaitytojo“ Vilnius „Mokslas“ 1980m.
6. Vilius Užtupas „Kaip gimsta knyga“ Vilnius „Mokslas“ 1976m.

Leave a Comment