Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai

TURINYS

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS.......................3
ĮVADAS..............................4
1. PINIGŲ SAMPRATA IR FUNKCIONAVIMAS...........5
1.1 Pinigų sąvoka.............................5
1.2 Pinigų funkcijos.............................5
1.3 Pinigų istorinė raida ...................7
1.4 Europos Sąjungos valiuta – euras..............9
2. NAUJOS VALIUTOS ĮTAKA LIETUVOS EKONOMIKAI....11
2.1 Euro įvedimo poveikis Lietuvos gyventojams............11
2.2 Euro įvedimo įtaka verslo įmonių veiklai...........12
2.3 Euro įvedimo įtaka Lietuvos rinkai..............14
2.4 Vėlyvos euro įvedimo pasekmės...................17
IŠVADOS..............................18
LITERATŪRA..............................19
PRIEDAS..........................20SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
ES – Europos Sąjunga
EPS – Ekonominė ir pinigų sąjunga
EUR – oficialus euro trumpinys
ECBS – Europos centrinių bankų sistema
BVP – Bendras vidaus produktas
LB – Lietuvos bankasĮVADAS
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare (ES), bendrosios valiutos – euro – įvedimas tapo kitu reikšmingu ekonominės integracijos žingsniu. Euro įvedimas, kuriam šiuo metu ruošiasi Lietuva ir kuris planuojamas 2007 m. pradžioje, reikš liito panaikinimą ir naujų pinigų politikos taisyklių įvedimą Lietuvoje. Šios būsimos permainos ypač kelia visuomenės susidomėjimą. Be to, kiekvienai verslo įmonei yra svarbu numatyti galimus pokyčius jų veikloje po valiutos pasikeitimo. Todėl galima teigti, jog naujos valiutos įvedimas šiuo metu yra vienas iš aktualiausių ekonominės politikos klausimų.
Darbo objektas – valiutos keitimas.
Darbo tikslas – išsiaiškinti euro įvedimo Lietuvoje privalumus ir trūkumus.
Siekiant iškelto tikslo, yra sprendžiami tokie uždaviniai:
 Remiantis moksline literatūra įsigilinti į pinigų sąvoką ir jų funkcionavimą.
 Atskleisti, kokios galimos valiutos pasikeitimo pasekmės visuomenei.
 Išnagrinėti, kaip valiutos pookytis pakeis verslo įmonių veiklą.
 Išanalizavus turimus duomenis, atskleisti valiutos keitimo privalumus ir trūkumus.
 Atskleisti vėlyvas euro įvedimo pasekmes.

Darbas atliktas analizės, sintezės bei sisteminimo metodais. Atliekant darbą sunkiausia buvo prieiti prie bendros nuomonės. Taip pat informacijos gausa kėlė keblumų, todėl buvo nelengva ne

enukrypti nuo pasirinktos temos. Pasitelkiant moderniąsias technologijas, daugiausia naujausios informacijos buvo gauta iš internetinių svetainių. Darbą sudaro santrumpų sąrašas, įvadas, dvi dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 20 puslapių, įskaitant vieną paveikslą bei priedą. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 7 šaltiniai.1. PINIGŲ SAMPRATA IR FUNKCIONAVIMAS
1.1 Pinigų sąvoka
Kiekvienoje ekonominėje sistemoje visos vertės išreiškiamos pinigais. Už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes gautus pinigus keičiame į mums reikalingas prekes ir paslaugas, grąžiname skolas, kaupiame turtą. Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus, kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ar atsiskaitymuose. Tačiau modernioji ekonomika neapsiriboja vien šiuo apibūdinimu.

Kitas pinigų apibrėžimas, tai jų sutapatinimas su turtu. Sakydami “jis turi daug pinigų”, turime omeny, kad jis yra turtingas. Jeigu toks apibrėžimas būtų vartojamas ekonomikoje, tai nekilnojamas turtas, akcijos, obligacijos ir kitas turtas būtų vadinamas piinigais, o tai reikštų, kad ignoruojami pinigams būdingi bruožai.
Trečias apibrėžimas – pinigų sutapatinimas su pajamomis. “Kiek jis uždirba pinigų?” reiškia kokios jo pajamos. Bet pajamos yra tik pinigų srautas per tam tikrą laikotarpį, ir negali atspindėti pinigų kiekio.
O štai XVIII a. škotų filosofas David Hume mano, kad pinigai “nėra prekybos ratai: jie yra tepalas, kurio dėka tie ratai sukasi sklandžiau ir lengviau.“ Ekonomistai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą, reiškianti grynuosius pinigus, ir pernelyg platų, reiškiantį turtą. Pinigai yra apibūdinami pa
agal jų funkcijas: pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip likvidi kaupimo priemonė. 1.2 Pinigų funkcijos
Skiriamos tokios pinigų funkcijos:
1. Mainų priemonės funkcija. Grynieji pinigai ir čekiai naudojami apmokėti už prekes ir paslaugas, o taip pat grąžinant skolą. Pinigų naudojimas kaip mainų priemonės maksimaliai supaprastina mainus, sumažina jų kaštus ir sandorio laiką. Todėl šia prasme pinigai skatina gamybos efektyvumą, vidaus ir tarptautinę specializaciją. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių infliacija perauga į šuoliuojančią ar hiperinfliaciją, tai dėl to pinigai stipriai nuvertėja ir prarandamas pasitikėjimas pinigais.
2. Apskaitos priemonės funkcija. Pinigai naudojami įvertinant prekių ir paslaugų vertę, lygiai taip pat kaip pvz.: svorį matuojame g, kg, t, ar ilgį matuojame cm, m, km. Galima sakyti, kad pinigai atlieka bendrojo vardiklio funkciją. Pinigai naudojami apskaičiuojant gamybos pelną, apimtį, kaštus ir t.t.
3. Vertės matas. Pinigai, kaip prekė, šią funkciją atliko tiesiogiai, kaip realus konkrečios prekės vertinis ekvivalentas. Šiuolaikiniai pinigai tai daro idealiai. Žinome, kad kiekvienos prekės vertė išreiškiama pinigais, konkrečiu piniginio vieneto kiekiu. O pinigais išreikštą vertę vadiname kaina.
4. Kaupimo priemonės funkcija. Turtą galima kaupti įvairiomis formomis. Pirkti žemę, meno kūrinius, akcijas, obligacijas, juvelyrinius dirbinius ir t.t. Daugelis šių aktyvų turi pranašumą lyginant su pinigais, nes jų kaina ilguoju laikotarpiu pa
aprastai didėja sparčiau nei bendras kainų lygis. Kiti aktyvai, kaip obligacijos, vertybiniai popieriai duoda didesnes palūkanas nei pinigai. Tačiau žmonės pageidauja dalį savo aktyvų laikyti pinigais. Tačiau žmonės kaupia paprastai tik trumpuoju laikotarpiu, nes per ilgesnį laiką, kada paspartėjus infliacijai, pinigai gali nuvertėti.

Šiuolaikinių pinigų rūšys:
1. Metaliniai pinigai. Moneta – tai yra nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.
2. Popieriniai pinigai – banknotai.
3. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.
4. Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai.
Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė atsiskaitymo forma. Jie yra pinigai todėl, kad:
• už juos visuomet galima įsigyti prekių;
• valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t.y. paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodama jų kiekį;
• valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone, t.y. pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.
Praktiniais sumetimai mainų priemonės pinigai turi turėti šiuos požymius:
• Būti stabilūs. Pinigų vertė šiandien neturi labai skirtis nuo jų vertės rytoj. Visuomenėse, kuriose svyruoja pinigų vertė, žmonės puls juos taupyti, jei manys juos brangsiant ir kuo greičiau bandys jais atsikratyti jei tikėsis, kad jie atpigs. Abiem at

tvėjais tai kenkia ekonomikai.
• Portatyvūs. Šiuolaikiniai pinigai turi būti nedideli ir nesunkūs, kad juos būtų galima lengvai nešiotis.
• Tvarūs. Jie turėtų būti gaminami iš gan ilgai nesusidėvinčios medžiagos. Todėl dauguma valstybių pinigus gamina tik iš labai kokybiško popieriaus.
• Vienarūšiai. Vienodos nominalios vertės pinigai turi būti tokios pačios vertės. Žmones labai klaidintų, jei vieni tos pačios vertės banknotai būtų vertingesni už kitus tos valiutos banknotus.
• Dalūs. Vienas ryškiausių pinigų privalumų tai, jog jie gali būti smulkinami.
• Apsaugoti. Pinigus turi būti sunku kopijuoti, bet lengva atpažinti. Kokybiškas popierius, vandens ženklas ir kt. apsaugos juos nuo padirbinėjimo.

Taigi apibendrinant, galima teigti, jog pinigai yra mainų priemonė, tarpininkai. Iki tokių pinigų, kokius mes turime dabar, pinigų funkcijas atlikinėjo įvairūs daiktai ir vertybės. Pinigų atsiradimas buvo pažanga. Jie atliko visuotinio ekvivalento vaidmenį. Popieriniai pinigai s.avo esme yra tik pinigų ženklai. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė, tiek savo finansiniu potencialu (valstybės iždo pajamomis), tiek savo iridiniu autoritetu. Kitaip sakant, popieriniai pinigai turi perkamąją galią todėl, kad yra visuotinai pripažįstami turį ją.1.3 Pinigų istorinė raida
Pinigai ta prasme, kaip mes juos vadiname šiandien, atsirado ne iš karto. Istorikai negali tiksliai nusakyti, kada tai įvyko. Žiūrėdami į pinigus kaip į tam tikrą ūkio evoliucijos padarinį, tegalime teigti, jog jie atsirado tam tikroje ūkio ekonominės raidos pakopoje, plėtojantis prekių mainams, o šie galėjo atsirasti tik jau esant privačiai nuosavybei.

Prekyba vyko elementarių barterinių mainų pagrindu. Tokie mainai patogūs nebuvo dėl nedalumo problemos. Žmonija ieškojo patogesnių atsiskaitymo būdų. Reikėjo tokios priemonės, kuri turėtų visuotinai pripažintą vertę, būtų nesunkiai transportuojama, patogi ir universali. Mainams buvo naudojama daugybė daiktų: galvijai, odos, ginklai, papuošalai, kviečiai, rugiai, ryžiai, arbata, tabakas. Geresnis problemos sprendimas, mainams įgyvendinti, buvo naudoti brangiuosius metalus: auksą, sidabrą, varį (pastarieji buvo vertingi visame pasaulyje ir jų vertė nepriklausė nuo to, iš kaip toli jie atgabenti). Žmogus buvo užtikrintas, kad už gautą metalą vėl galės pirkti ir parduoti prekes ar paslaugas. Visgi, kiekvieną kartą sverti ir nustatinėti metalo vertę buvo nepatogu, todėl iš brangiųjų metalų, dar senovėje imta kaldinti monetas.
Moneta (coin) – vadiname tokį piniginį metalo gabalą, kuriame yra išspausdinti tam tikri valstybės ženklai, liudijantys, kad jam valstybė suteikia mokėjimo galią. Jos buvo fiksuoto svorio ir pagamintos iš tokios pat kokybės (vertės) metalo. Kad pastarosios nebūtų padirbinėjamos, būdavo žymimos sudėtingais piešiniais ir ženklais (dažniausiai valstybės herbu ar valdovo atvaizdu). Taip atsirado pirmosios valiutos. Tačiau šio laikotarpio monetos vertę atitiko tik metalo, iš kurio jos buvo kaldinamos vertė. Monetos tik palengvindavo atsiskaitymą tauriuoju metalu ir metalui papildomos vertės nesuteikdavo. Taip cirkuliuojančių pinigų kiekis buvo absoliučiai priklausomas nuo valstybėje esančio (monetų pavidalu) aukso kiekio.

Dėl to šalies viduje buvo išleisti aukso pakaitalai – banknotai. Jie sukėlė didžiulį perversmą pinigų evoliucijoje, iš esmės pakeitė mainų tarpininko sampratą, kreditiniai pinigai buvo dokumentas, kuris pats savyje neturėdamas jokios materialinės vertės galėjo pakeisti dideles sumas turto. Kreditinių pinigų užuomazga Vakarų Europoje atsirado dar XVII šimtmetyje. Šia užuomazga buvo juvelyrų (juos galima laikyti bankininkų pradininkais) išrašomi kvitai. Pirkliams buvo daug patogiau už prekes atsiskaityti juvelyro išrašytu kvitu, nei visąlaik su savimi nešiotis kokį tai svorį aukso.
Tuo metu egzistavusi nacionalinės valiutos sistema buvo vadinama Aukso standartu. Tokia sistema, išskyrus kelis politinių krizių laikotarpius, taip pat modernesnės formos Aukso standartas – Aukso Luito standartas Anglijoje egzistavo iki 1931 m Depresijos metais trūkstant rezervų Centrinis bankas banknotus nustojo dengti auksu.
Tai galima laikyti naujos nacionalinės valiutos sistemos – kreditinių arba pasitikėjimo pinigų era. Šiuolaikiniame pasaulyje beveik visų pasaulio šalių valiutos yra kreditiniai pinigai. Primityviai mąstant, centrinio banko banknotas yra paprasčiausias popieriaus lapas, pats savaime neturintis jokios vertės. Tačiau kaip mes patys žinome iš savo praktikos Lietuvos Banko banknotai puikiausiai tarnauja mūsų kasdieniniame gyvenime.1.4 Europos Sąjungos valiuta – euras
Pinigai yra visa tai, kas konkrečioje visuomenėje plačiai vartojama ir pripažįstama kaip mainų priemonė, atsiskaitant už prekes ir paslaugas. Mes nė vieno ekonominio reiškinio negalėtume paaiškinti be kainos, kuri yra ne kas kita kaip valiutos atspindys. Todėl sprendimas kurti Ekonominę ir pinigų sąjungą brendo drauge su bendrosios rinkos kūrimu. “Viena rinka, viena valiuta” – taip buvo pavadintas vienas Europos Komisijos dokumentų, pabrėžiantis akivaizdžią priešpriešą tarp integruotosios rinkos ir daugelio valiutų naudojimo joje. Tad 1999 m. sausio 1d. 11–oje Europos Sąjungos valstybių narių buvo įvesta Europos ekonominės ir pinigų sąjungos bendroji valiuta – euras.
Oficialus euro trumpinys yra EUR. Jis įregistruotas Tarptautinėje standartų organizacijoje ir vartojamas verslo, finansiniais ir komerciniais tikslais. Valiutos ženklas € primena raidę “E”. Ženklas sukurtas pagal graikų abėcėlės raidę ε (epsilon). Tai tarsi nuoroda į Europos civilizacijos ištakas, į pirmojo žodžio “Europa” raidę. Lygiagrečios linijos reiškia valiutos stabilumą. Euro ženklas lengvai įsimenamas ir atpažįstamas, tad jis dabar tapo toks pat įprastas kaip ir JAV dolerio ženklas.
2002 m. sausio 1d. žengtas dar vienas žingsnis – pradėjo cirkuliuoti Euro banknotai ir monetos. Ilgai buvo svarstoma kaip turi atrodyti šie naujieji pinigai. Šalys narės pačios siūlė įvairius variantus. Dažniausiai buvo norima pavaizduoti savo šalies paminklus, kurie nors ir būtų svarbūs visai Europai, bet vis tiek vaizduotų ir primintų konkrečią valstybę. Visų siūlymų buvo neįmanoma patenkinti, todėl buvo rastas kompromisas – sutarta, kad banknotuose būtų pavaizduoti tikrovėje neegzistuojantys, apibendrinti statiniai ar vaizdai, tačiau juose Europos kultūrinė vienovė. O dėl monetų buvo nutarta, kad aversai visose šalyse lieka vienodi, o reversai – kiekvienos šalies unikalus piešinys. Lietuva taip pat jau turi sukūrusi projektą kaip atrodys piešinys ant euro monetų. Visos monetos cirkuliuoja visoje Europoje, visos vienodai vertinamos, jos “migruoja” po visas šalis ir taip simboliškai vienija visą Europą.
Euro banknotai yra išleisti septynių denominacijų:
• 5 (pilki)
• 10 (raudoni)
• 20 (mėlyni)
• 50 (oranžiniai)
• 100 (žali)
• 200 (geltoni)
• 500 (tamsiai violetiniai)
Dabar tik trys senosios Europos šalys – Danija, Švedija ir Jungtine Karalystė tebeturi savo piniginius simbolius. Jungtine Karalystė ir Danija įstodamos sugebėjo užsitikrinti sau išimtį sutartyje, kad eurą įsives kai norės ir jei norės. Tuo tarpu Švedija netenkino reikalaujamų ekonominių bei finansinių kriterijų, o vėliau remdamasi poreikiu atsiklausti tautos – referendumu, euro neįsivedė iki šiol.
Euro įvedimas 1999 m. sausio 1d. turėjo didelės reikšmės ne tik euro zonos, bet ir viso pasaulio valstybėms. Pakeitęs daugumos Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinius pinigus, euras tapo antra svarbiausia tarptautine valiuta pasaulyje. Sukūrus bendrą rinką Europoje, geriau išnaudojami jos privalumai, nes bendra valiutos ir pinigų politika užtikrina didesnį ES šalių pinigų sistemų stabilumą ir padidina Europos svarbą pasauliniame ūkyje. Tad Lietuvai tapus ES nare, stojimas į Ekonominę ir pinigų sąjungą tapo kitu reikšmingu ekonominės integracijos žingsniu.

2. NAUJOS VALIUTOS ĮVEDIMO ĮTAKA LIETUVOS EKONOMIKAI2.1 Euro įvedimo poveikis Lietuvos gyventojams
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalies narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje tapo naujuoju valstybės ekonominės politikos prioritetu. Todėl vienas iš svarbiausių iššūkių Lietuvai rengiantis šiai narystei yra išlaikyti pinigų politikos stabilumą ir visuomenės pasitikėjimą ją vykdančiomis institucijomis. Šiuo atžvilgiu svarbu tinkamai įvertinti esminius Lietuvos narystės EPS privalumus ir trūkumus šalies gyventojams.
Kalbant apie euro įvedimo įtaką Lietuvos žmonėms, reikėtų pasakyti, kad pokyčius labiausiai turėtų pajusti tie asmenys, kurie lankosi euro zonos šalyse, gauna pajamas ar tiesiog turi paskolų ar santaupų šių šalių valiutomis. Vienas iš privalumų būtų tai, kad piliečiai galės lengviau keliauti euro zonoje, nes valiutos nebereikės keistis kaskart kertant sieną. Be to, lengviau bus galima palyginti kainas, nes visoje euro zonoje galima atsiskaityti ta pačia valiuta. Taip pat lengviau keliauti ir už euro zonos ribų, nes euras – tarptautinė valiuta, plačiai pripažįstama daugelyje euro zonai nepriklausančių šalių, ypač turistų lankomose vietose.

Taupydami žmonės dažnai iš anksto yra apsisprendę, kur panaudos sutaupytas lėšas. Norint apsisaugoti nuo valiutų kursų svyravimų santaupas pravartu laikyti ta valiuta, kuria bus daromos išlaidos arba nuo kurios kurso priklauso perkamos prekės ar paslaugos kaina. Pavyzdžiui, jeigu už santaupas bus perkamas naujas Vokietijoje pagamintas automobilis arba santaupos bus išleistos kelionėje po Vokietiją, taupyti pravartu eurais. Paskolų euro zonos valiutomis turintiems gyventojams grynųjų eurų įvedimas įtakos praktiškai neturės, kadangi gyventojai iš Lietuvos komercinių bankų paimtas paskolas grąžina ir palūkanas moka litais, pagal lito ir paskolos valiutos santykį. Norint išvengti valiutų rizikos imant paskolas, jos turėtų būti imamos ta valiuta, kuria asmuo gauna pajamas, arba valiuta, kuri yra susieta fiksuotu kursu su pajamų valiuta.
Kita vertus, visuomenėje gana plačiai aptarinėjama kainų padidėjimo grėsmė, siejama su euro įvedimu, todėl valstybės institucijos linkusios akcentuoti tik teigiamas su vieningos valiutos naudojimu susijusias pasekmes. Kaip teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas R. Šarkinas „planai įvesti eurą visų pirma pagrįsti nauda ekonomikai ir piliečių gerovei“ (2005). Jis pateikia tokius Lietuvos narystės EPS privalumus:
– visiškai neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos,
– nebebus pinigų keitimo išlaidų atsiskaitant eurais,
– mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai,
– bus sudarytos geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins sveiką konkurenciją,
– šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Dėl minėtų ir kitų priežasčių euro įvedimas, Lietuvos banko valdybos pirmininko R. Šarkino nuomone, „padidins šalies patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, o kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES šalimis mažėjimą“. Todėl delsimas įvesti bendrą valiutą būtų neracionalus žingsnis, nes palyginti su dalyvavimu ekonominėje ir pinigų sąjungoje, didintų Lietuvos ūkio sąnaudas ir lėtintų ekonomikos augimą.2.2 Euro įvedimo įtaka verslo įmonių veiklai
Perėjimas prie euro atrodo paprastas vienos valiutos pakeitimas kita, tačiau iš tikrųjų tai turi didelės įtakos verslo įmonių veiklai. Iš pirmo žvilgsnio euro įvedimas atrodo labiau techninis klausimas, susijęs su apskaitos ar programinės įrangos pritaikymu, bet, kaip parodė ES patirtis, euras daro įtaką įmonės darbui, bendrąja prasme skatindamas keisti ne tik apskaitos tvarką, bet ir kainodaros bei rinkodaros strategijas. Todėl išnagrinėjus keleta specialistų nuomonių, paaiškėjo, kad svarbiausia pačioms įmonėms laiku ir su mažiausiomis sąnaudomis pasirengti įvesti bendrą valiutą, nes tai padėtų joms lengviau patekti į naujas rinkas ir užimti patogesnę poziciją konkurencinėje kovoje.
Tada Lietuvos verslo visuomenė galės plėtoti savo veiklą visiškai naujoje ekonominėje aplinkoje, kurioje nėra išlaidų, susijusių su valiutų keitimu, valiutos kurso rizikos ir kurioje lengviau palyginti valstybių, dalyvaujančių Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kainas. Perėjimas prie euro turi įtakos visoms įmonėms kad ir kokiai veiklos rūšiai jos priklausytų. Tačiau įmonės gaminama produkcija, rinkos sąlygos ir kiti veiksniai nulemia tai, kad bendros valiutos įvedimas didesnę įtaką padaro mažai ar vidutinei įmonei negu didelei.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vicepirmininkas Rimas Varkulevičius ir “Iki” prekybos tinklo generalinis direktorius bei Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentas Aidas Mackevičius pritaria, kad euro Lietuvai reikia, tačiau jie pabrėžia ir sunkumus, kurie laukia reformos. Pasak R. Varkulevičiaus, verslas neturi atminties, verslas matuojamas ne tik pinigais, bet ir laiku, jam svarbiausia – reformos rezultatas ir poveikis verslui. Kainų augimo procesas vyksta, ir daug kas stengiasi tai pridengti (net ir degalų kainų didėjimą) artėjančiu euro įvedimu. Bet taip nėra. Todėl verslininkai yra už tai, kad įvedimo procesas vyktų ne tik sklandžiai, bet ir skaidriai. Tai ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniajam verslui, kuriam labai praverstų ir ekspertų pagalba, ir informacija šia tema.
Išanalizavus keletą straipsnių internete, paaiškėjo, kad prekybininkai taip pat palaiko euro įvedimą, bet mato problemą reformos datoje. Kadangi prekybininkai bendrauja su masiniu vartotoju, jie pirmi susidurs su piniginės reformos pasekmėmis. 2007 m. sausio 1 diena ir taip yra pakankamai sunki diena, o dabar dar teks ir reformos krūvis. Pasak A. Mackevičius žmonėms, kurie dirba prekybos sistemoje, teks dvigubai didesnis darbo krūvis kalėdiniu laikotarpiu, ruošiantis pasikeitimams. Todėl kol dar yra laiko, jo manymu, turėtų būti sutarta dėl kitos euro įvedimo datos, pavyzdžiui, 2007 m. vasario 1 d. ar 2006 m. gruodžio 1 d., siekiant išvengti nereikalingos sumaišties. Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas R.Kuodis pažymėjo, kad įvedimo datą bet kuriuo atveju nustatys ne Lietuvos vyriausybė, o Europos Taryba, tai yra ES valstybių narių finansų ministrai, bet Lietuva neabejotinai turės pateikti savo poziciją tuo klausimu.
Įvedus eurą, Lietuvos piliečiai ir verslo įmonės galės naudotis visais bendros valiutos privalumais: neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins konkurenciją. Dėl šių ir kitų priežasčių euro įvedimas padidins šalies patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES šalimis mažėjimą ( priedas ).

Įmonių vadovų vertinimai Gyventojų vertinimai
Šaltinis: 2005 m. vasarį „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.

1 pav. Įmonių vadovų ir gyventojų vertinimai dėl euro įvedimo2.3 Euro įvedimo įtaka Lietuvos rinkai
Bendra valiuta – neatsiejama nuo Europos Sąjungos bendrosios rinkos, nes leidžia šiai rinkai sklandžiai veikti ir sparčiau augti dėl kelių pagrindinių priežasčių. Viena iš jų yra kurso keitimo svyravimų išnykimas. Tai padeda euro zonoje sukurti stabilesnę prekybos aplinką, nes mažėja rizika ir neapibrėžtumas tiek importuotojams, tiek eksportuotojams, kuriems anksčiau skaičiuojant sąnaudas tekdavo atsižvelgti į valiutų kursų svyravimus. Nepriklausomų tyrimų duomenimis, euras jau dabar skatina pastebimą prekybos augimą euro zonoje. Be to, nebelikus keitimo kursų svyravimų, išnyksta ir įvairių operacijų sąnaudos, susijusios su skirtingų valiutų keitimu ir (arba) valdymu.

Pavyzdžiui, nebelieka sąnaudų, atsirandančių dėl:
pačių užsienio valiutų keitimo operacijų, tai yra užsienio valiutų pirkimo ir pardavimo;
– draudimo nuo rizikos operacijų, skirtų apsaugoti įmones nuo nepageidaujamų keitimo kurso pokyčių;
– tarptautinių mokėjimų užsienio valiuta, kurie paprastai yra brangesni ir lėtesni negu
operacijos šalyje;
– sąskaitų keliomis valiutomis, kurios apsunkina valiutų valdymą ir vidaus apskaitos sistemas.

Pateiksime dar keleta bendros valiutos privalumų:
• Kainos tampa skaidresnės: vartotojai ir įmonės gali lengviau lyginti prekių ir paslaugų kainas, kai jos išreikštos ta pačia valiuta.
• Sustiprėja konkurencija: galimybė lengviau palyginti kainas skatina konkurenciją ir kainų mažėjimą per trumpąjį ir vidutinės trukmės laikotarpį. Vartotojai, didmenininkai ir mažmenininkai gali pirkti iš pigiausio šaltinio, taip spausdami įmones, bandančias nustatyti didesnę kainą. Įmonės nebegali nustatyti didžiausios kainos, kurią galėtų mokėti kiekvienos šalies rinka.
• Atsiranda daugiau galimybių vartotojams: turint bendrą valiutą, vartotojams lengviau keliauti ir pirkti prekes bei paslaugas užsienyje, ypač jeigu jie naudojasi ir elektroninės prekybos teikiamomis galimybėmis.
• Atsiranda patrauklesnių galimybių užsienio investuotojams: didelė bendroji rinka su bendra valiuta – tai galimybė investuotojams užsiimti verslu visoje euro zonoje nepatiriant didesnių trukdžių ir pasinaudoti stabilesne ekonomine aplinka.

Taip pat pastebima euro įvedimo nauda ir bendroje finansų rinkoje. Bendros valiutos zona atveria milžiniškas galimybes tiek kapitalo investuotojams (taupantiems ir besiskolinantiems), tiek jo naudotojams (fiziniams ir juridiniams paskolų gavėjams bei nuosavo kapitalo naudotojams ):
• Euras padeda sukurti bendrąją rinką finansų operatoriams (t.y. bankams, draudikams, investicijų fondams, pensijų fondams ir pan.).
• Tuo pačiu metu mažos ir susiskaidžiusios nacionalinės kapitalo rinkos tampa stambesne, daugiau galimybių suteikiančia ir likvidesne finansų rinka.
• Taupantiems naudingos platesnės ir įvairesnės investavimo ir taupymo galimybės. Investuotojai gali lengviau paskirstyti riziką ir imtis rizikingesnės veiklos.
• Fiziniai ir juridiniai paskolų gavėjai bei akcijų leidėjai gali pasinaudoti palankesnėmis finansavimo galimybėmis, nes pinigų lengviau uždirbti kapitalo rinkose.

Makroekonominė sistema: bendros valiutos pranašumai visai ekonomikai
Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) paskirtis – sukurti patikimą ir palankią makroekonominę sistemą (pastovias sąlygas visai ekonomikai plėtotis), kurią galima apibūdinti šiais pagrindiniais požymiais:
• Kainų stabilumas. Tai pagrindinis tikslas, kurio siekiama pagal visiškai nepriklausomai veikiančią Europos centrinių bankų sistemą (ECBS).
• Patikimi viešieji finansai. Sutartyje numatyti keli reikalavimai, kad valstybės narės išvengtų per didelio valstybės biudžeto deficito arba vyriausybės skolos, palyginti su BVP. Be to, pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas valstybių narių biudžeto likutis per vidutinės trukmės laikotarpį turi būti artimas balansui arba perteklinis.
• Mažos palūkanų normos: Palūkanų normą palankiai veikia tikėtina maža infliacija, geresnė valstybės biudžeto skolos kontrolė (leidžianti gerinti skolinimosi galimybes privačioms įmonė.ms) ir padidėjusios euro vertybinių popierių rinkos, kurios savo
ruožtu didina likvidavimą Be to, išnykus keitimo kurso svyravimams, teigiamai veikiama Europos vidaus prekyba ir toliau mažėja palūkanos.
• Skatinamas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas. Kainų stabilumas, patikimi viešieji finansai ir mažos palūkanų normos sudaro idealias sąlygas ekonominiam augimui, investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui euro zonoje skatinti.
• Apsauga nuo išorės sukrėtimų. Euro zona dėl didelės savo ūkio apimties ir dėl to, kad didelė jos prekybos dalis vyksta zonos viduje, yra daug geriau negu ankstesnės nacionalinių valiutų teritorijos pasirengusi įveikti išorinius ekonominius sukrėtimus ar euro ir JAV dolerio bei kitų pagrindinių valiutų santykio svyravimus.
Be to, euras tampa ir pagrindine sandorių valiuta, – nemaža dalis Europos eksporto ir importo atsiskaitymų atliekama eurais.

Įvedus eurą, visiškai išnyks bet kokia nacionalinės valiutos ir euro kurso kitimo rizika, o Lietuvos finansų rinka taps bendros euro zonos finansų rinkos dalimi. Dėl to, atsiskaitant su pagrindiniais prekybos partneriais Europoje, nebus pinigų keitimo, sumažės skolinimosi ir pervedimo išlaidos, bus skatinamos investicijos ir prekybos ryšiai. Kadangi visi pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai naudos eurą, bus sudarytos geresnės sąlygos kainoms palyginti, o tai savo ruožtu skatins sveiką konkurenciją, išnyks kainų svyravimas, kurį lemia valiutų kursų pokyčiai. Šie ir daugelis kitų veiksnių turėtų spartinti Lietuvos ūkio augimą, naujų darbo vietų kūrimą, o kartu – ir gerovės kilimą iki ES lygio.

2.4 Vėlyvos euro įvedimo pasekmės:

• Neišnaudotume spartesnės ekonomikos konvergencijos galimybių
• Atsirastų nepageidautinos rizikos:
1) Padidėtų valiutos rizikos premija ir palūkanų normos: pabrangtų skolinimasis – sulėtėtų investicijų ir ekonomikos augimas;
2) Padidėtų esamos privataus ir valdžios sektorių skolos aptarnavimo išlaidos.
• LB vertinimu, palūkanoms padidėjus 1 p.p ., per pirmus metus realus BVP būtų mažesnis 0,9%, o per 5 metus augimas būtų mažesnis 4,2%.
• Rizikos priedams šoktelėjus 2-5 p.p. privataus ir valdžios sektorių paskolų palūkanų išlaidos per metus padidėtų 370-910 mln. Lt.
• Mažėtų litų apyvartoje kiekis, užsienio atsargos;
• Būtų prarastos pinigų iš emisijos (senjoražo) pajamos;
• Atsirastų spaudimas didesniam biudžeto deficitui;
• Galėtų formuotis rinkos dalyvių abejonės dėl dabartinio lito ir euro kurso priimtinumo vidutiniu ir ilgu laikotarpiu.

Apibendrinant galima teigti, jog pinigai ekonomikoje vaidina kone svarbiausią vaidmenį, nes be jų praktiškai tampa neįmanomi jokie sandėriai ir mainai. Pinigai turi griežtai apibrėžtas funkcijas, kurių įgyvendinimas ir suteikia jiems pinigų prasmę. Bendros ES valiutos – euro – įvedimas sudarys palankesnes sąlygas augti Lietuvos ekonomikai, paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą ir ekonominės gerovės skirtumų su ES šalimis mažėjimą. Be to, euro įvedimas bus naudingas tiek verslininkams, tiek ir paprastiems žmonėms. Galiausiai galima daryti išvadą, jog Lietuvai būtina įsivesti eurą, norint stipresnės ir atsparesnės sukrėtimams finansinės sistemos.IŠVADOS
• Pinigai yra mainų priemonė, be kurios sunkiai išsiverstume kasdieniniame gyvenime.
• Euro įvedimo privalumai atsveria trūkumus ir stiprina Lietuvos integraciją į vieningą Europos rinką.
• Būtinos prielaidos didžiausios įmanomos euro įvedimo naudos gavimui – sklandus valiutos keitimo procesas bei kruopštus ne tik valdžios institucijų, bet ir verslo visuomenės pasirengimas.
• Euro įvedimas ypatingai gera žinia konkurencingoms, į tarptautines rinkas orientuotoms įmonėms.
• Daugelis gyventojų baimių dėl euro įvedimo nėra pagrįstos, tačiau tai gali lemti atitinkamus jų elgsenos pokyčius.
• Didesnius euro įvedimo pokyčius pajus tie gyventojai, kurie dažnai keliauja po ES bei ima iš bankų paskolas.
• Nors euro įvedimas nėra reikšmingas infliaciją lemiantis veiksnys, o ilgesniu laikotarpiu turi tiesioginės neigiamos įtakos kainų kilimui, ateityje Lietuvos infliacijos tempai veikiausiai išliks spartesni nei euro zonos vidurkis vien dėl realiosios konvergencijos ir kitų ilgalaikių struktūrinių veiksnių.
• Išnagrinėjus surinktą informaciją, galima teigti, kad vėlyvas euro įvedimas nepasiteisintų.LITERATŪRA
1. MARTINKUS, Bronislovas; Žilinskas, Vytautas. (1990) Pinigai.Vertybiniai popieriai. Bankai. Kaunas: Technologija 5-18, 405 – 416 p. ISBN
2. BALDIŠIS, Vilius; TERLECKAS, Vladas. (1990) Pinigų fenomenas. Vilnius: Mintis. 13 – 29 p. ISBN 5 – 417 – 02887 – 8
3. KROPAS, Stasys; KROPIENĖ, Rūta. (2005) Europos pinigai. Vilnius: Lietuvos bankas. 199, 271 – 275, 315 p. ISBN 9986 – 651 – 40 – 9
4. GABARTAS, Renaldas. (2005 09 01) Laikas atvirumui: Ekspertai pripažįsta, kad euro sutiktuvės 2007-ųjų sausį gali žlugti. Kaunas: Respublika, p. 11 – 12.
5. VAINORIUS, Martynas. (2005) Euro kelyje į Lietuvą – tautos barikados [interaktyvus] rugsėjo 20 d. [žiūrėta 2005 m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dpi.lt
6. ŠARKINAS. (2005) Euro įvedimas Lietuvoje: Lietuvos banko svarbiausi darbai. Vilnius. [interaktyvus] [žiūrėta 2005 m. spalio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/lt/integracija/euroivedimas.html
7. BOGDANOVIČIUS, Andrius. (2005) Euras ir litas – pastabos apie pokyčius. Vilnius. [interaktyvus] [žiūrėta 2005 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrinka.ltPRIEDAS
EURO ĮVEDIMO NAUDA

Šaltinis: Lenkijos Nacionalinis Bankas 2005 m.

Leave a Comment