Lietuvos valstybingumo atkūrimas
Atšilus politiniam klimatui, Lietuvoje beveik išsyk buvo pradėta reikalauti grąžinti prarastąjį valstybingumą. Okupacijos faktas nebuvo pamirštas nė sovietmečiu – ir tada ne sykį mitinguose ar atsišaukimuose būdavo smerkiamas Molotovo-Ribentropo paktas, reikalauta laisvės Lietuvai. Tačiau palankios sąlygos imtis realių veiksmų susidarė tik SSRS prasidėjus pertvarkos politikai.
Pirmieji Lietuvos nepriklausomybės šūkiai buvo skelbiami mitinguose, minėjimuose. Tokiuose susiėjimuose itin svarbi buvo nepriklausomos Lietuvos valstybinė simbolika: čia viešai giedotos uždraustos tautinės giesmės, plaikstydavosi nelegali Lietuvos trispalvė. Laisvos Lietuvos himnas ir vėliava mitinguose rodė, kad Lietuvos valstybingumas nėra pamirštas.
Laisvės Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikalauta 1987-ųjų metų rugpjūčio 23 d. Nijolės Sadūnaitės, Roberto Grigo, Antano Terlecko ir kitų veikėjų organizuotame Molotovo-Ribentropo pakto metinių paminėjime Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. 1988 m. birželio 14 d. Lietuvos laisvės lyga Gedimino aikštėje surengė 1941 m. masinio lietuvių trėmimo minėjimą, kurio metu viešai iškelta draudžiama trispalvė Lietuvos vėliava.
Pamažu brendo ir idėja steigti Lietuvos valstybingumo šalininkų organizaciją. 1988 m. birželio 3 d. susibūrė 35 žmonių iniciatyvinė grupė, kuri įsteigė Lietuvos persitvarkymo sąjūdį. Šią grupę sudarė kultūros ir mokslo veikėjai, žurnalistai, rašytojai: A. Čekuolis, S. Geda, A. Juozaitis, V. Landsbergis, Just. Marcinkevičius, R. Ozolas. 1988 m. spalio mėnesį vykusiame steigiamajame Sąjūdžio suvažiavime buvo priimta Sąjūdžio programa, kurioje numatyta, kad Sąjūdžio darbo kryptis – Lietuvos valstybingumo atkūrimas. Sąjūdis siekė visiško Lietuvos suvereniteto ir priešinosi LSSR vadovybės siūlomam Lietuvos suverenitetui SSRS sudėtyje.
Sąjūdžio veikėjų ir visų Lietuvos žmonių reikalavimai nebuvo bevaisiai. 1988–1989 m. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba sugrąžino tautinę valstybinę simboliką – Lietuvos trispalvę vėliavą bei V. Kudirkos „Tautišką giesmę“. Lietuvių kalbai suteiktas valstybinės kalbos statusas. Pirmą kartą oficialiai paminėta Vasario 16-oji, o 1940 m. Lietuvos aneksija pripažinta neteisėta. Reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai. Tikintiesiems sugrąžinta Vilniaus Arkikatedra. 1989 m. Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba pataisė Lietuvos SSR konstituciją: respublikos įstatymai paskelbti viršesniais už SSRS įstatymus. Tai buvo pirmieji žingsniai į nepriklausomybę. 1989 m. gruodį Lietuvos komunistų partija, vadovaujama A. Brazausko, XX-ajame suvažiavime nutarė atsiskirti nuo SSKP.
1989 m. birželį Sąjūdžio seimas padarė pareiškimą dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Pareiškime buvo teigiama, kad, norint likviduoti okupacijos ir aneksijos padarinius, reikia: paskelbti 1940 m. „liaudies seimo“ rinkimus ir jo nutarimus neteisėtais ir negaliojančiais, parengti įstatymą dėl SSRS kariuomenės laikino buvimo Lietuvos teritorijoje, pradėti derybas su SSRS dėl jos kariuomenės laipsniško išvedimo; sušaukti visų Lietuvos politinių jėgų pasitarimą ir jame nuspręsti, kaip atkurti nepriklausomą valstybę.