LIETUVOS STOJIMAS Į TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU JOMIS

Referatas

LIETUVOS STOJIMAS Į TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU JOMIS

Parenge Česlovas Zinkevičius

Paluknys 2004 m. gegužė

LIETUVOS STOJIMAS Į TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU JOMIS

2000 metais svarbus diplomatijos laimėjimas – įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Lietuva aktyviai prisidėjo prie tarptautinio ir regioninio saugumo ir stabilumo užtikrinimo dalyvaudama tarptautinių organizacijų veikloje.

Dalyvavimas Jungtinių tautų organizacijos veikloje

2000 m. Lietuvos įsipareigojimai JTO Nuolatinės parengties pajėgų (NPP) sistemai išliko tokie patys, kokie numatyti 1998 m. sausio 13 d. pasirašytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JTO tarpusavio supratimo memorandume dėl Lietuvos dalyvavimo JTO NPP sistemoje. NPP tikslas – JTO Saaugumo Tarybai priėmus sprendimą, nedelsiant pasiųsti taikos palaikymo (įvedimo) pajėgas į konflikto vietą. Lietuva laikė nuolatinės parengties 24 pareigūnų grupę (20 policininkų, 4 štabo karininkus ir karinius stebėtojus).
2000 m. gruodžio mėn. Palerme (Italija) vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamuką. Konvencijoje numatomos priemonės kovai su pinigų plovimu, korupcija bei šių priemonių įgyvendinimo būdai – baudžiamasis persekiojimas, nusikalstamu būdu gautų pajamų konfiskavimas, tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje priemonės.
2000 m. Lietuva toliau prisidėjo prie JTO pastangų sureguliuoti Balkanų krizę. Devyni civiliai Lietuvos policininkai dalyvavo JTTO misijoje Kosovo provincijoje, o iki 2000 m. balandžio mėnesio du Lietuvos civiliai policininkai dalyvavo JTO misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Taip pat buvo pateikta 1999 m. rugsėjo – 2000 m. lapkričio mėn. nacionalinė ataskaita pagal tam tikrų įprastinių ginklų konvencijos (Convention on Certain Conventional Weapons –

CCW) 2-ąjį pataisytą protokolą. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, įgyvendinant konvencijos nuostatas (tarptautinę techninę pagalbą, teikiamą išminavimo darbams, išminavimo kursus), apie Lietuvoje vykdomus išminavimo darbus, Lietuvos turimą išminavimo techniką, Lietuvos kariuomenės padalinius, susijusius su išminavimo darbais.

Dalyvavimas Europos Tarybos veikloje

Tęsdama siekius užtikrinti demokratijos stabilumą ir žmogaus teises, Lietuvos Respublika 2000 m. aktyviai dalyvavo Europos Tarybos veikloje.
Lietuvos Respublika, kaip Europos Tarybos narė, savo veikloje 2000 m. siekė pristatyti Lietuvą Europos Taryboje kaip demokratinę valstybę, aktyviai vykdančią institucines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo, socialines ir kt. reformas.
Užsienio reikalų ministerija koordinavo Lietuvos statutinių bei politinių įsipareigojimų Europos Tarybai (ET) įgyvendinimą, skleidė Europos Taryboje informaciją apie žmogaus teises, teisinę reformą Lietuvoje, išnaudojo Europos Tarybos įsipareigojimų vykdymo monitoringo mechanizmus formuojant gerą Lietuvos įvaizdį, koordinavo tolesnę Liietuvos integraciją į Europos sutarčių sistemą, ET tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir ET demokratijos stabilumo ir vienijimosi veiklos programas stengėsi pritaikyti Lietuvos reikmėms, pasinaudojo ET teikiamomis galimybėmis spręsti Lietuvai reikšmingus dvišalius klausimus.

Įsijungimas į Europos Tarybos sutarčių sistemą

Kaip ir ankstesniais metais, buvo siekiama kad Lietuva kuo labiau integruotųsi į Europos Tarybos sutarčių sistemą. Akcentuotina tai, jog ši integracija yra viena narystės Europos Sąjungoje sąlygų, kadangi prisijungimas prie Europos sutarčių sistemos instrumentų kartu sudaro vieną iš prielaidų harmonizuoti nacionalinę teisės sistemą su Europos Sąjungos teise.
ET sutarčių sistemą (E

ESS) dabar sudaro 177 daugiašalės sutartys. Lietuva yra pasirašiusi 56 ESS dokumentus, iš kurių 49 yra ratifikuoti.
2000 metais Lietuvos Respublika prisijungė ( Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie ET įteikė ET generaliniam sekretoriui ratifikavimo raštus) prie šių Europos Tarybos dokumentų:
* Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos – ratifikavimo raštai deponuoti 2000 03 23;
* Europos konvencijos dėl žiūrovų smurto ir blogo elgesio sporto varžybose, ypač futbolo rungtynėse; ratifikavimo raštai deponuoti 2000 07 04;
* Europos konvencijos dėl televizijos be sienų ir šią konvenciją pataisančio protokolo – ratifikavimo raštai deponuoti 2000 09 27;
* Europos Tarybos pagrindinio susitarimo dėl privilegijų ir imunitetų trečiojo protokolo – ratifikavimo raštai deponuoti 2000 10 19.
Lietuvos Respublika 2000 metais taip pat pasirašė šiuos ESS dokumentus:
* Europos susitarimą dėl asmenų, dalyvaujančių Europos žmogaus teisių teismo procese (2000 02 11 );
* Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatiniu apdorojimu (2000 02 11);
* Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomąjį protokolą (2000 06 08 );
* Europos kraštovaizdžio konvenciją (2000 10 20).
Kaip svarbiausias Lietuvos integravimosi į ESS žingsnis 2000 metais išskirtinas Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimas ( Lietuvos Respublikos 2000 02 17 įstatymas Nr. VIII-1548).
Lietuva pirmenybę teikia konvencijoms, prie kurių yra prisijungusios Europos Sąjungos valstybės bei kurioms prioritetą teikia Europos Komisija.

Svarbesnieji Lietuvos ir Europos Tarybos renginiai Lietuvoje

2000 m. spalio 4–5 d. Vilniuje surengtas tarptautinis forumas “Dėl išgrobstytos žydų kultūrinės nuosavybės”. Šį forumą globoja ET generalinis sekretorius W.Schwimmer. Renginyje dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PA) Pirmininkas lordas Russell-Johnston.
2000 m. lapkričio 7-8 d. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija ka

artu su ET ir Danijos vietos valdžios asociacija surengė tarptautinę konferenciją “Europos vietos savivaldos chartija ir Lietuvos teisinė sistema”.
2000 m. rugsėjo mėn. 4-8 d. Trakuose kartu su Europos Taryba surengtas mokymo seminaras Lietuvos policininkams.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto Europos žmogaus teisių teismo išspręstų bylų vykdymo priežiūra

2000 metais Europos Tarybos Ministrų Komitetas (MK) posėdžiuose svarstytos pirmosios bylos prieš Lietuvą: draugišku susitarimu pasibaigusi Raišelio byla ir Jėčiaus byla. Lietuvos atstovai Ministrų Komiteto pavaduotojų posėdyje (MK), bendradarbiaudami su LR Vyriausybės atstovu Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) G.Švedu, informavo apie priemones, kurių ėmėsi mūsų Vyriausybė, įgyvendindama Teismo sprendimus.

Lietuvos monitoringas

ET Parlamentinės Asamblėjos monitoringas grindžiamas padėties konkrečiose valstybėse narėse stebėjimu. Lietuvos atžvilgiu ET PA monitoringas buvo užbaigtas 1997 metų rudenį. 2000 m. kovo 6 d. ET PA biuras nusprendė pradėti postmonitoringo dialogą su Lietuva, Čekija, Estija ir Rumunija, t.y. su tomis valstybėmis, kurioms užbaigtas monitoringo procesas. 2000 m. spalio 19 d. ET PA Monitoringo komitetui pateiktas atsakymas apie padarytą pažangą.
ET MK monitoringas grindžiamas teminiu pagrindu. 2000 metais ET MK monitoringo rėmuose buvo tęsiama nagrinėti jau ankstesniais metais nagrinėtos temos: “Žodžio ir informacijos laisvė”, “Demokratinių institucijų funkcionavimas ir apsauga”, “Teismų sistemos funkcionavimas”, “Vietos savivalda”, “Mirties bausmė”, “Policija ir saugumo pajėgos”. Tam buvo skirti du specialūs MK(p) posėdžiai, kuriuose buvo aptariamos anksčiau suformuluotų pasiūlymų įgyvendinimo pr

riemonės.

Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Europos Taryboje koordinavimas

LR ekspertų, dalyvaujančių ET tarpvyriausybinio bendradarbiavimo komitetuose, tikslai yra informacijos apie Lietuvą atitinkamose veiklos srityse skleidimas, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programų rengimas ir pritaikymas Lietuvos Respublikos reikmėms, LR Vyriausybės pozicijos išsakymas rengiant naujus ET dokumentus (konvencijų, rekomendacijų projektus), ryšių su savo srities specialistais iš kitų valstybių užmezgimas ir palaikymas, ET patirties, sukauptos atitinkamose veiklos srityse, diegimas Lietuvoje.
Lietuvos ekspertai dalyvauja maždaug 70 ET ekspertų komitetų.
Veiklos demokratijos stabilumui plėtoti ir stiprinti programoje (ADACS – Activities for Development and Consolidation of Democratic Stability) 2000 metams Lietuvos Respublikos pasiūlytų tikslinių projektų demokratijos skatinimo, teisingumo, žmogaus teisių apsaugos, socialinėje bei kultūros srityse finansavimui iš ET biudžeto iš viso buvo skirta 35 728 eurai.
Tarp kitų 2000 metais pagal ADACS programą įgyvendintų projektų paminėtina ET ekspertų atlikta Lietuvos naujojo baudžiamojo kodekso projekto ekspertizė ir Lietuvos teisėjų mokymo centro kartu su Suomijos teisingumo ministerija suorganizuotas mokymo seminaras Lietuvos teisėjams. Taip pat įvyko informacinis renginys, skirtas supažindinti su Europos komiteto prieš kankinimą (CPT – European Committee for the Prevention of Torture) veikla.
Pabrėžtina, kad Lietuva buvo pirmoji valstybė, kurioje 2000 m. gegužės 15 – 16 d. Vilniuje buvo surengtas Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba pagal ADACS programą įvertinimo seminaras. Šiame renginyje buvo įvertintas pastaraisiais metais vykdytų ADACS programų Lietuvoje ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse efektyvumas. Į seminarą buvo pakviesti kaimyninių valstybių Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, taip pat Ukrainos atstovai.

Lietuvos veikla Europos Tarybos Vystymo Banke (ETVB)

Šiuo metu ETVB narėmis yra 35 iš 41 Europos Tarybos valstybės. Iki šiol Lietuvai jau suteiktos Europos Tarybos Vystymo banko paskolos šiems projektams finansuoti:
* Grįžtančių tremtinių aprūpinimui gyvenamuoju plotu. (Paskolos dydis 12,5 mln. JAV dolerių. Planuojama įvairiose Lietuvos vietose pastatyti ar nupirkti 650 butų bei pastatyti globos namus “Tremtinių namai” grįžtančioms tremtinių šeimoms. Šis projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2004 m.)
* Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros 1998-2006 metais investicinis projektas (pagal šį projektą bankas finansuos 10 centrų – septyniose Lietuvos savivaldybėse, teiksiančių paslaugas žmonėms su negalia, pagyvenusiems žmonėms ir kritinėse situacijose atsidūrusiems vaikams. Numatoma paskolos suma – 10,8 mln. litų).

Darbas Europos Tarybos institucijose

2000 m. lapkričio mėn. Lietuva tapo iš penkių valstybių susidedančio ET MK biuro nare ir aktyviai įsijungė į ET MK veiklos organizavimą.
2000 metais vyko ET MK 106 bei 107 sesija, keturios ET PA sesijos dalys, 7-oji Europos vietinės ir regionų valdžios konferencija (EVRVK) sesija, 51 MK(p) posėdis. Visuose juose dalyvavo Lietuvos atstovai.

Dalyvavimas kituose daliniuose susitarimuose

Valstybių grupės prieš korupciją – GRECO (Group of States against Corruption) nare Lietuva yra nuo 1999 m. gegužės mėn.
2000 vasario 16 d. ET MK(p) pagal Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą įsteigto komiteto (CPT) nariu iš Lietuvos išrinko Respublikinio biomedicinos etikos komiteto pirmininką doc. E.Gefeną.
2000 vasario 14 – 23 d. CPT delegacija, vadovaujama komiteto nario J.Olden, pirmą kartą inspektavo Lietuvos įkalinimo įstaigas, taip pat užsieniečių registravimo centrą. Po šio vizito CPT parengė (2000 m. rugpjūčio mėn.) raportą Lietuvos Vyriausybei. Lietuvos valdžia raginama daugiau dėmesio skirti policijos pareigūnų profesiniam parengimui, sąlygų policijos areštinėse pagerinimui.
Lietuva pirmininkaus Europos Tarybos Ministrų Komitetui nuo 2001 m. lapkričio mėn. iki 2002 m. gegužės mėn. Šiuo metu Lietuva intensyviai rengiasi šiam atsakingam ir įpareigojančiam uždaviniui.

Dalyvavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos veikloje

Praėjusiais metais Lietuva toliau plėtojo iniciatyvas karinio-politinio pasitikėjimo stiprinimo srityje. Lietuva susitarė su Rusija dėl dvišalių saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių: dėl abipusės papildomos kvotos, pasikeičiant karinės informacijos įvertinimo vizitais pagal 1999 m. Vienos dokumentą bei pasikeitimo informacija apie Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir ginkluotės lygius bei Rusijos Federacijos karinius dalinius Kaliningrado srityje pagal Įprastinės ginkluotės Europoje (CFE – Treaty on Conventional Forces in Europe) sutarties reikalavimus. Tai padidins karinių potencialų skaidrumą šiame regione tuo skatinant tarpusavio pasitikėjimą. 2000 m. Lietuva parengė tokią informaciją pagal CFE sutarties reikalavimus perduoti Rusijai. Duomenimis bus apsikeista Vienoje tarp abiejų šalių delegacijų prie ESBO, kai Rusija bus parengusi savo duomenis.
Padidėjus įtampai Gruzijos su Rusijos Federacija pasienyje, 1999 m. gruodžio 15 d. ESBO misijos Gruzijoje mandatas buvo praplėstas, suteikiant jai Gruzijos – Rusijos Federacijos sienos monitoringo funkciją. Nuo misijos pradžios iki 2000 m. pabaigos šioje misijoje sėkmingai dirbo 2 Lietuvos kariniai ekspertai. Misijos vadovai aukštai įvertino Lietuvos kariškių profesinę patirtį bei asmeninius sugebėjimus, vienas jų yra paskirtas vadovauti vienai iš bazių.
2000 m. Lietuvos atstovai įvykdė 2 regiono inspekcijas (Lenkijoje ir Vokietijoje – šioje šalyje Lietuvos inspektorius dirbo Suomijos inspektavimo grupėje). 2000 m. Lietuvoje regiono inspekcijas įvykdė Prancūzija bei Didžioji Britanija (kartu su Vokietijos inspektoriumi), įvertinimo vizitą – Portugalija.
2000 metais įgyvendino ir kitas nuolatines bendradarbiavimo su ESBO priemones: pagal ESBO nustatytą kalendorių teikė duomenis apie Lietuvos kariuomenę, karinį biudžetą, gynybos planavimą ir numatomas karines pratybas pagal 1999 m. Vienos dokumento reikalavimus; taip pat buvo užpildytas klausimynas dėl priešpėstinių minų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

1961 m. JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (angl. OEEC – Organisation for European Economic Co-operation), vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po II-ojo Pasaulinio karo sugriautą ekonomiką, buvo įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development – OECD), kurios centrinė būstinė yra Paryžiuje.
OECD dėl savo veiklos sričių įvairovės ir svarbos – makroekonomika, finansų politika ir kapitalo rinka, prekyba, švietimas, plėtros politika, mokslas ir inovacinės technologijos – vaidina išskirtinį vaidmenį vykstant globalizacijos procesams pasaulyje. Tokia OECD veikla leidžia siekti ir apibrėžtų tikslų:
· tolygios rinkos ekonomikos plėtros ir demokratinių valdymo principų įdiegimo globaliu mastu, tuo pačiu prisidedant prie gyvenimo lygio bei socialinės gerovės kilimo OECD narėse ir kitose šalyse;
· ·pažangių valstybės ir privataus sektoriaus valdymo metodų taikymo.

Šiuo metu OECD priklauso 30 labiausiai pasaulyje išsivysčiusių industrinių valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija. Būsimosios ES narės aktyviai vienokia ar kitokia forma dalyvauja OECD veikloje – Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija yra OECD narėmis, Bulgarija, Rumunija ir Slovėnija, panašiai kaip ir Lietuva, Latvija bei Estija turi specialias bendradarbiavimo programas.
Lietuva, siekdama plačiau integruotis į pasaulio ekonomines ir politines struktūras, tikisi tapti pilnateise OECD nare. 2002 m. rugsėjo mėn. OECD Generaliniam sekretoriui D. Johnstonui buvo įteiktas oficialus Lietuvos pareiškimas dėl narystės OECD. Siekdama narystės OECD, Lietuva stengiasi užsitikrinti atskirų OECD valstybių paramą, taip pat, įgyvendinant šį tikslą, nemažiau svarbus yra ir aktyvus Lietuvos institucijų dalyvavimas OECD veikloje dar iki narystės organizacijoje.
Glaudus Lietuvos ir OECD bendradarbiavimas prasidėjo 1996 m. spalio mėn., kai OECD Tarybai buvo įteikta Jungtinė Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) Deklaracija dėl Baltijos šalių siekio gauti OECD specialiąją programą bei ateityje tapti OECD narėmis. OECD Bendradarbiavimo centras su šalimis ne narėmis (angl. Centre for Co-operation with non-Members – CCNM) paruošė Baltijos regioninę programą (Baltic Regional Programme – BRP), skirtą Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurią OECD Taryba patvirtino 1998 m. kovo mėn. Tvirtinant BRP išsiskyrė OECD narių pozicijos dėl tarpusavyje konkuruojančių tokio pobūdžio programų Lotynų Amerikos bei Azijos šalims. Tačiau Skandinavijos valstybių (Švedijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Islandijos) bei Lenkijos dėka BRP buvo patvirtinta ir 1998 metais pradėta įgyvendinti. BRP apima daugelį Lietuvai svarbių sričių: regioninį bendradarbiavimą, užsienio investicijų skatinimą, finansų politiką, mokesčių administravimą, kapitalo rinkas, konkurencijos politiką, darbo rinkas, socialinę apsaugą, mokslą ir švietimą, smulkų ir vidutinį verslą, žemės ūkio politiką ir kt. Pagrindinis šios programos tikslas – skatinti ilgalaikį šalies ekonominį augimą, kaip demokratinės visuomenės vystymosi pagrindą. BRP pagalba stiprinamas politinis Lietuvos ir OECD dialogas, siekiant šių fundamentalių tikslų :
· skatinti Lietuvos integraciją į pasaulio ekonomiką;
· naudojantis OECD pažangiausia praktika, siekti ekonominio augimo ir politinio stabilumo.
Siekiant efektyvaus BRP programos įgyvendinimo, 1999 metais Lietuvoje buvo sudaryta speciali tarpžinybinė darbo grupė. BRP įgyvendinimas bei to sąlygotas pažangiausios OECD praktikos perėmimas įtakojo Lietuvos perėjimo į rinkos ekonomiką proceso sklandumą, šalies ekonominį augimą bei stabilumą, prisidėjo prie spartesnės ekonominės raidos.
BRP ir jos įgyvendinimas labai gerai buvo įvertinti 2003 m. birželio mėn. Paryžiuje surengtame penktajame BRP įvertinimo susitikime. Šiame susitikime Baltijos šalys OECD šalims narėms pristatė savo pageidavimus dėl OECD BRP vidutinės trukmės prioritetų, buvo aptariamos Lietuvos bei kitų Baltijos šalių narystės OECD organizacijoje perspektyvos. Lietuva BRP nuo pat jos patvirtinimo pradžios traktuoja kaip pasirengimo narystei OECD programą.
Lietuva labai vertina OECD iniciatyva pagal BRP programą parengtą bei išleistą trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) palyginamosios ekonominės analizės leidinį “The Baltic States – a Regional Economic Assessment”. 1999 m. lapkričio mėn. 8 d. OECD ir Baltijos šalių pareigūnai Paryžiuje oficialiai pristatė šią studiją. Tai buvo pirmas kartas OECD istorijoje, kai buvo parengta ir išleista palyginamoji kelių šalių ekonominė studija. Pažymėtina, kad minėtos studijos pristatyme didelis dėmesys buvo skirtas Lietuvoje vykstantiems ekonominiams ir politiniams procesams. Ši studija išversta į lietuvių kalbą ir jos pristatymas Lietuvoje įvyko 2000 m. balandžio mėn. 28 d.
Siekiant padėti Baltijos šalių valstybės institucijoms, smulkų verslą remiančioms agentūroms ir institucijoms sukurti palankias smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros sąlygas Baltijos valstybėse bei perimti tarptautinę praktiką šioje srityje, buvo įsteigtas verslo ir įmonių plėtros forumas – FEED (Forum for Entrepreneurship and Enterprise Development), kurio rėmuose Baltijos šalims suteikiama galimybė susipažinti su OECD šalių – narių praktika smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo srityje. FEED veikloje aktyviai dalyvauja LR vyriausybinių institucijų bei privataus sektoriaus atstovai. FEED tapo efektyviai veikiančia struktūra, kur galima identifikuoti verslo vystymo poreikius bei, pasinaudojant OECD šalių-narių patirtimi, spręsti kylančias problemas.
Nuo 2003 m. Lietuva pradėjo dalyvauti OECD Regionų plėtros ir užimtumo vystymo programoje (LEED – Local Economic and Employment Development). Prisijungusi prie šios programos, Lietuva gali naudotis OECD parengtomis studijomis ir rekomendacijomis dėl regionų ir užimtumo plėtros, dalyvauti LEED diskusijose, seminaruose, konferencijose bei darbo grupių susitikimuose, tuo pačiu pasinaudoti OECD sukaupta patirtimi bei jau esamais LEED kontaktais, užmegztais su daugeliu privačių, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių regionų plėtros klausimais.
Glaudžius Lietuvos ir OECD ryšius patvirtina ir nuolatos Lietuvos institucijų ir OECD rengiami bendri renginiai. 2002 m. lapkričio mėn. surengtas bendras OECD ir LR Švietimo ministerijos seminaras švietimo politikos klausimais, kuriame buvo aptartas parlamentinių komitetų vaidmuo įgyvendinant švietimo politiką, taip pat buvo pristatytas OECD parengtas leidinys “Lietuvos švietimo politikos apžvalga” (Education Policy Review, Lithuania). 2003 m. gegužės ir spalio mėn. LR Teisingumo ministerija kartu su OECD organizavo seminarus kovos su korupcija temomis.
2003 m. pagal BRP OECD kartu su Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija baigė rengti studiją “Socialinės politikos ir darbo rinkos apžvalga”. Šioje studijoje apžvelgta Lietuvos darbo rinkos struktūra, išanalizuoti socialinės pagalbos, socialinio draudimo klausimai. Įvertinus dabartinę Lietuvos socialinę politiką, studijoje pateikiamos rekomendacijos dėl reformų socialinės apsaugos ir darbo rinkoje krypčių.
Glaudesniam Lietuvos bendradarbiavimui su OECD bei sėkmingam BRP įgyvendinimui itin svarbus yra Lietuvos dalyvavimas OECD komitetų ir direktoratų veikloje. Todėl 1999 m. sausio mėn. OECD Tarybai buvo įteikti oficialūs LR Vyriausybės prašymai suteikti Lietuvai stebėtojo statusą:
· Konkurencijos teisės ir politikos komitete (Committee on Competition Law and Policy) (gautas);
· Tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių komitete (CIIME – Committee on International Investment and Multinational Enterprises) (gautas dalinis);
· Prekybos komitete (Trade Committee);
· Fiskalinių reikalų komitete (Committee on Fiscal Affairs) ( Lietuvos prašymas įteiktas 2001 m. lapkričio mėn.).
·
Lietuvai jau yra suteiktas nario arba stebėtojo statusas šiuose OECD komitetuose ir darbo grupėse:
· Nuo 1998 m. balandžio 15 d. stebėtojo statusas prie Daugiašalių investicijų susitarimo (MAI – Multilateral Agreement on Investment), ruošto OECD rėmuose, kuris nuo 1999 m. birželio 21 d. buvo pakeistas į stebėtojo statusą prie OECD CIIME dalyvauti diskusijose tarptautinių investicijų klausimais;
· Nuo 1998 m. gruodžio 10 d. ad hoc stebėtojo statusas OECD Tarybos Atominės energetikos agentūros vyriausybinių ekspertų grupėje dėl trečiųjų šalių atsakomybės atominės energetikos srityje;
· Nuo 1999 m. gruodžio mėn. nario statusas OECD standartiniuose kodeksuose žemės ūkio (sėklų) testavimo klausimais;
· Nuo 2000 m. lapkričio 23 d. stebėtojo statusas OECD Konkurencijos teisės ir politikos komitete (pirmajai iš Baltijos šalių);
· Nuo 2003 m. gegužės mėn. nario statusas OECD Regionų plėtros ir užimtumo vystymo programoje (LEED – Local Economic and Employment Development).
2002 m. balandžio mėn. Lietuva prisijungė prie OECD Deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių veiklos (Declaration on International Investment and Multinational Enterprise). Prisijungimas prie šios Deklaracijos paspartins stebėtojo statuso OECD CIIME komitete suteikimą, prisidės prie investicinio klimato pagerinimo, pasitarnaus mūsų šalyje veikiančių tarptautinių įmonių ir Lietuvos visuomenės tarpusavio supratimo bei bendro Lietuvos – OECD dialogo stiprinimui. Pagal šios Deklaracijos nuostatas, LR Ūkio ministerijoje buvo įsteigtas Nacionalinis koordinacinis centras (NKC), kuris įpareigotas spręsti kylančius juridinius ginčus bei teikti interpretacijas bei siūlymus dėl minėtos Deklaracijos ir OECD parengtų šios Deklaracijos Rekomendacijų įgyvendinimo Lietuvoje. NKC yra taip pat diskusijų forumas, padedantis LR Vyriausybei, verslininkams, darbdavių organizacijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims laiku ir veiksmingai spręsti atsiradusias problemas, įgyvendinant Rekomendacijas.
Lietuva ruošiasi jungimuisi prie OECD Konvencijos dėl kovos su užsienio viešųjų pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (Convention on Combating Bribery of Foreign Public Officials in International Business Transactions – Antibribery Convention). 2001 m. vasario mėn Lietuva pateikė pareiškimą dėl jungimosi prie OECD Antikorupcijos konvencijos, o 2002 metais – dokumentą apie Lietuvos įstatyminę bazę, reglamentuojančią korupcinius nusikaltimus bei užsienio investicijas. Siekiant padėti Baltijos šalims prisijungti prie Antikorupcijos konvencijos, o kartu stiprinti Baltijos šalių administracinius gebėjimus kovoti su korupcija, OECD parengė specialią Baltijos antikorupcijos programą (Baltic Anti corruption Initiative – BACI), kurios įgyvendinime aktyviai dalyvauja atitinkamos Baltijos šalių institucijos.
Lietuva reguliariai gauna OECD leidinius įvairia tematika. 1996 m. spalio mėn. Vilniuje Techninės bibliotekos patalpose kartu su Lietuvos informacijos institutu įsteigtas OECD dokumentacijos centras, kuriame kaupiami ir komplektuojami gaunami OECD leidiniai.
Tolesnė Lietuvos – OECD dialogo plėtra įgauna išskirtinę reikšmę, OECD prasidėjus vidinei diskusijai dėl naujų narių priėmimo. Todėl Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos valstybėms integruojantis į OECD, svarbu akcentuoti, kad, nors ir nebūdamos įtakingos ekonomine prasme, jos atitinka aukštus, visuotinai pripažintus ekonominius, politinius bei socialinius standartus. Apie tai bylojo ir būsima šalių narystė Europos Sąjungoje.
Stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją

2001 m. gegužės 31 d. Lietuva tapo 141-ąją Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) (World Trade Organisation – WTO) nare. Taip buvo baigtas nuo 1995 m. trukęs Lietuvos stojimo į šią pasaulinę organizaciją procesas. 2001 m. balandžio 24 d. LR Seimui ratifikavus Lietuvos stojimo į PPO rezultatus bei apie tai pranešus PPO sekretoriatui, Lietuva įvykdė visas teisines procedūras, būtinas tapti pilnateise PPO nare.

Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas prasidėjo 1995 m., kuomet, atsižvelgiant į tarptautinius politinius pokyčius regione bei į vis intensyvėjančius ir didesnę ekonominę naudą teikiančius tarptautinius ekonominius ir prekybinius santykius, į LR Vyriausybės programą buvo įtrauktas sprendimas pradėti derybas dėl prisijungimo prie Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. – General Agreement on Tariffs and Trade – GATT), o vėliau, kuomet GATT pagrindu buvo įkurta PPO, ir dėl narystės šioje organizacijoje. Didelės įtakos stojimui į PPO turėjo ir tai, kad integracija į PPO ir Europos Sąjungą yra harmoningas procesas. Kaip parodė dvišalis teisės patikros išorinių santykių srityje procesas, narystė PPO yra svarbi stojant į ES – vienas pagrindinių reikalavimų siekiant ES narystės yra PPO sutarčių nuostatų faktinis laikymasis. Narystė PPO suteikia Lietuvos prekybos režimui stabilumą ir patikimumą – tai yra reikšmingi faktoriai mūsų prekybos partneriams bei investuotojams. PPO šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, pilnai įgyvendinant PPO reikalavimus, tarpusavio prekyba tampa liberalesnė, skaidresnė ir prognozuojama. Lietuva tampa patrauklesnė užsienio kapitalo investicijoms. Narystė PPO turi didžiulę reikšmę tiek eksporto plėtojimo skatinimui, tiek PPO siūlomų prekybos priemonių taikymo, tiek verslo aplinkos gerinimo srityse – narystė šalies gamintojams suteikia naujų galimybių ir prekybos santykius su 144-iomis (po Lietuvos į PPO įstojo Moldova, Kinija ir Taivanis) pasaulio valstybėmis, konkurencijos sąlygoms, įstojus į PPO, tampant vienodoms, daro lygiaverčiais.

PPO buvo įkurta 1995 metais, pakeitusi nuo 1947 m. pasaulinę prekybą reguliavusį GATT. PPO yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio globalių tarptautinių organizacijų, besirūpinanti, kad šalys narės plėtotų prekybą pagal tarpusavyje sutartas taisykles, įgyvendinant du svarbiausius tarptautinės prekybos nediskriminavimo – didžiausio palankumo statuso ir nacionalinio statuso – principus. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja suderinti užsienio prekybą ir jos politiką reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus su PPO sutarčių nuostatomis ir griežtai jų laikytis. PPO sutartimis siekiama dviejų pagrindinių tikslų: šalinti kliūtis, trukdančias laisvai plėtoti prekybą, ir sukurti efektyviai veikiantį tarpvalstybinių prekybos ginčų sprendimo mechanizmą.

PPO vadovauja Ministrų Konferencija, susirenkanti ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, kurios metu yra aptariama kitų dvejų metų PPO darbotvarkė ir tolesnė veikla, reglamentuojant ir liberalizuojant pasaulinę prekybą. Vienas pagrindinių PPO uždavinių – pasaulio prekybos liberalizavimas. Tuo pagrindu rengiami PPO derybų raundai, kurių dėka liberalizuojama pasaulio prekyba bei plečiama ir stiprinama daugiašalė prekybos sistema. 1986-94 m. vyko Urugvajaus raundas, kurio išdavoje buvo įkurta PPO, o šiuo metu jau vyksta 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje vykusios PPO Ministrų konferencijos metu paskelbtas derybų raundas, kurio oficialus pavadinimas Dohos plėtros darbotvarkė (Doha Development Agenda) (raundas buvo planuojamas paskelbti Sietle, JAV 1999 metais, tačiau susitarimo pasiekta nebuvo, nepaisant to, derybos 2-ose srityse – žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje buvo pradėtos dar 2000 m.).

Lietuva, tapusi PPO nare, įgijo daugiau teisių ginti savo prekybinius interesus – tiek dalyvaudama tolesniame pasaulio liberalizavimo procese, tiek derėdamasi dėl palankesnių prekybos sąlygų su stojančiomis šalimis (pirmiausiai Rusija ir Ukraina), tiek turėdama teisę kreiptis į PPO dėl padėties šalyse, nesilaikančiose nediskriminavimo principų, pakeitimo. Tikrai svarbu, kad narystė PPO leidžia Lietuvai derėtis su PPO narystės siekiančia ir ypač mus dominančia prekybos partnere – Rusija. Tai gera galimybė Lietuvai išsiderėti palankesnes prekybos sąlygas įvairiose srityse bei siekti diskriminacinio režimo Lietuvos atžvilgiu, jei toks yra taikomas, panaikinimo. Rusijos stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją yra gera galimybė pasiekti verslo sąlygų su Rusija pagerinimo, kad šios šalies prekybos režimas taptų stabilus ir prognozuojamas. Tuo tikslu buvo parengta ir pateikta Rusijai derybinė pozicija dėl Lietuvos eksporto į Rusiją sąlygų liberalizavimo, t.y. taikomų Rusijos importo ir eksporto muitų, o taip pat ir netarifinių barjerų peržiūrėjimo. Taip pat yra pateikta Lietuvos derybinė pozicija ir dėl Rusijos paslaugų rinkos liberalizavimo.

Kita svarbi Lietuvos prekybos partnerė – Ukraina taip pat stoja į PPO ir Lietuva aktyviai derasi dėl jos stojimo sąlygų: prekybos prekėmis ir paslaugų rinkos liberalizavimo. Lietuva siekia kaip galima palankesnio ir stabilesnio prekybos režimo su Ukraina, ypač atsižvelgiant į tai, jog Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bus atšaukta šiuo metu Lietuvos Ukrainos prekybinį režimą nustatanti Lietuvos-Ukrainos laisvosios prekybos sutartis.

Svarbu yra ir tai, kad narystė PPO priverčia visas šalis nares laikytis vienodų taisyklių. PPO numatytas ginčų sprendimo mechanizmas užtikrina, kad kiekviena valstybė, nepriklausomai nuo jos prekybos apyvartos reikšmės pasaulyje, turi laikytis PPO taisyklių, nes priešingu atveju kitos šalys gali kreiptis dėl tokio klausimo atitinkamo sprendimo ir atsakomųjų priemonių taikymo.

PPO narystė yra labai reikšminga dėl galimybės dalyvauti pasauliniame derybų procese ir įtakoti tuos procesus – Lietuva kaip pilnateisė narė dalyvavo 2001 m. lapkričio 9 – 14 dienomis Dohoje, Katare vykusioje IV-ojoje PPO Ministrų konferencijoje ir gynė savo prekybos interesus. Konferencijos metu, patvirtinus Ministrų deklaraciją, buvo oficialiai paskelbtas naujasis derybų raundas dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje. Ministrų deklaracija, kaip derybų planu, yra vadovaujamasi organizuojant naujojo PPO derybų raundo darbą, rengiant kiekvienos šalies derybines pozicijas kiekvienoje prekybos ar su ja susijusioje srityje. Naujojo raundo derybos apima importo muitų sumažinimą, žemės ūkio politikos peržiūrėjimą, paslaugų rinkos liberalizavimą, tokių klausimų kaip konkurencija, investicijos, e-komercija ir kt., įtraukimą į PPO reguliavimo sferą.

Lietuvos delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų viceministro E. Ignatavičiaus, Dohoje, pasiekė reikšmingų rezultatų. Lietuvos atstovams pavyko suburti aštuonių neseniai į PPO įstojusių valstybių bloką ir pasiekti, kad būtų atsižvelgta į naujai įstojusių valstybių stojimo į PPO metu prisiimtus pakankamai plačius įsipareigojimus, ir šia nuostata jau vadovaujamasi naujojo PPO raundo derybose. Ši nuostata yra įtraukta į PPO Ministrų deklaracijos 9 punktą. Atkreiptinas tačiau dėmesys, kad ruošiant LR derybines pozicijas naujajam derybų raundui, visų pirma, pasisakoma už visapusį prekybos liberalizavimą pasaulyje, tačiau pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į skirtingas šalių startines pozicijas, nes PPO narės, įstojusios dar į GATT, tame tarpe ir ES, taiko žymiai didesnes rinkos apsaugos bei paramos priemones. Lietuva, kuri dideliu mastu liberalizavo savo prekybos politiką stojimo į PPO metu, nesutinka su derybų raundo rezultatų taikymu neatsižvelgiant į šias skirtingas pozicijas, kviečia šalis siekti sąžiningo ir vienodo prekybos taisyklių taikymo bei nuolat derybų metu kelia šiuos klausimus.

Lietuva, tapusi PPO nare, įsipareigojo atitinkamose srityse, (pvz. prekių, paslaugų, žemės ūkio, muitinio įvertinimo, intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos ir kt.) tinkamai įgyvendinti stojimo metu prisiimtus įsipareigojimus bei visų PPO sutarčių reikalavimus ir nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos stojimo į PPO įsipareigojimais bei PPO sutarčių reikalavimais Lietuvoje vykdoma keičiamų ar naujai priimamų teisės aktų, tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojančių šalies prekybos režimą, priežiūra, t.y., visi nauji ar keičiami teisės aktai turi atitikti PPO sutarčių nuostatas. Užtikrinant Lietuvos įsipareigojimų vykdymą ir vadovaujantis vienu svarbiausiu – skaidrumo – PPO veikloje principu, yra rengiamos ir teikiamos PPO notifikacijos (atitinkami pranešimai) apie taikomas ar naujai įvedamas prekybos priemones, priimamus teisės aktus bei jau galiojančių LR teisės aktų pataisas. Pabrėžtina, jog 2000 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės priimtu nutarimu Nr. 1379 “Dėl LR įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai ir kitų šios organizacijos reikalavimų vykdymo priežiūros” URM yra atsakinga už Lietuvos įsipareigojimų ir kitų PPO reikalavimų, tame tarpe ir notifikacijų teikimo, įgyvendinimą ir vykdymo priežiūrą. Taip pat papildomi informacijos centrai yra įkurti Žemės ūkio ministerijoje ir Standartizacijos departamente – SPS Informacijos centras, atsakingas už keitimąsi informacija dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo bei TBT Informacijos centras, atsakingas už keitimąsi informacija dėl techninių reglamentų ir standartų taikymo. Taip pat pažymėtina, kad 2002 m. sausio 14 d. užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 4 “Dėl notifikavimo PPO plano vykdymo” buvo patvirtintas atitinkamas notifikavimo PPO planas.

Primintina, jog 2001 m. “Valstybės žinių Nr. 46 pateikiamas visas Lietuvos stojimo į PPO paketas – LR įsipareigojimai (įšaldytos muitų tarifų “lubos”, parama žemės ūkyje, paslaugų, rinkos atvėrimo įsipareigojimai ir kt.), GATT straipsniai ir PPO sutartys, prie kurių Lietuva prisijungė, tapusi šios organizacijos nare..

2004 metais Lietuva ir kitos regiono šalys įsilies į Europos Sąjungą ir NATO. Taigi atsidursime kokybiškai kitoje geopolitinėje erdvėje, kurioje valstybių santykiai grindžiami solidarumu, tarpusavio pasitikėjimu, o Europos Sąjungoje – ir bendrais įstatymais. Tai svarbus žingsnis jaunai, bet sparčiai bręstančiai mūsų valstybei, siekiančiai kuo greičiau įveikti okupacijos pasekmes ir ekonominį bei socialinį atsilikimą.
Integruotis į Europos Sąjungą ir NATO pradėjome neturėdami didelių finansinių išteklių ar tam specialiai paruoštų kadrų, tačiau matydami aiškų tikslą – sustiprinti mūsų valstybę ir užtikrinti jos sėkmingą ateitį. Nuoseklus visuomenės, politinių partijų ir visų valdžios institucijų darbas smarkiai pakeitė šiuolaikinės Lietuvos veidą. Suvienytomis pastangomis išsiveržėme į valstybių, stojančių į Europos Sąjungą ir NATO, avangardą.

Dabar tik nuo mūsų priklauso, ar išlaikysime pagreitį ir įsiliesime į euroatlanto struktūras kaip kūrybinga ir pakankamai savarankiška valstybė. Lietuvos ateičiai ypač svarbios tolesnės derybos dėl ES konstitucijos. Be to, nuo gegužės pradėsime dalyvauti ES komitetų ir darbo grupių posėdžiuose, juose reikės apginti Lietuvos poziciją, tačiau nepažeidžiant ir Europos Sąjungos interesų. Turime pasirengti darbui ES institucijose, stiprinti Lietuvos diplomatų ir valstybės tarnautojų europinę ir tarptautinę kompetenciją.

Ne tik vidaus pasirengimas, bet ir aktyvi išorinė politika lemia Lietuvos įtaką Europos Sąjungos ir NATO struktūrose. Sėkmingos iniciatyvos plėtojant santykius su Ukraina, Baltarusija, Rusija ir ypač – su Kaliningrado sritimi stiprina Lietuvos tarptautinį autoritetą, tad šiai sričiai tradiciškai ketiname skirti ypatingą dėmesį. Kita vertus, įstojus į Europos Sąjungą, išsiplės Lietuvos kaimynų geografija, taigi turėsime aktyviau pasidomėti įvykiais Balkanų valstybėse, Artimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Afrikoje.

Šie regionai svarbūs ir Europos, ir viso pasaulio saugumui. Šiame dokumente į saugumo sąvoką siūlome pažvelgti plačiau: tai ne tik mūsų narystė NATO, bet ir transatlantinio dialogo kokybė, Lietuvos dalyvavimas taiką stiprinančiose iniciatyvose bei sėkmingas tarptautinių saugumo bei kontrolės režimų taikymas.

Be to, Lietuvos saugumas susijęs su visa tarptautine aplinka, todėl dalyvavimui tarptautinių organizacijų veikloje ir Lietuvos pozicijų jose stiprinimui taip pat numatome skirti nemažai dėmesio.
Prisitaikymas prie Europos Sąjungos ir NATO standartų verčia pertvarkyti Ministerijos ir diplomatinių atstovybių kontrolės, apsauginės signalizacijos ir įslaptintos informacijos apsaugos sistemą. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimą dėl bevizio režimo panaikinimo plečiamos ir stiprinamos diplomatinės atstovybės NVS šalyse, jose diegiama konsulinių procedūrų valdymo sistema. Visa tai integruota vieningame URM strateginės veiklos plane, kuris turėtų supaprastinti vis daugiau valstybinio gyvenimo sektorių įtraukiančios užsienio politikos koordinavimą.

Pagrindinis informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento internetinės svetainės puslapis.
http://www.urm.lt ; http://www.oecd.org ; http://www.wto.org

Leave a Comment