Lietuvos prezidentai

Antanas Smetona (1874-1944)

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Užulėnio k.
Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją. Iš jos pašalintas už tautinius reikalavimus.
1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus Žemės banke.
1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje.
Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Liietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917-1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
1919.IV.4 – 1920.VI.19 buvo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.
1921-1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923 m. lapkričio mėn. buvo valdžios kelias dienas kalintas už A.Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame “Vaire”.
1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką, 1926 m. – docentas.
1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vaadovų.
1926.XII.17 išrenkamas Lietuvos Respublikos prezidentu, juo perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940.VI.15.
1941 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV.
1902-1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys.
1920-1924 m. – Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas.
Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos ša

aulių sąjungos veikloje.
1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925-1926 m).
1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis.
1924-1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.
Bendradarbiavimo “Vilniaus žiniose”. Redagavo “Lietuvos ūkininką”, leido “Viltį”, leido ir redagavo “Vairą”, Lietuvos aido” leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.
Žuvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klivlende (JAV).
Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. 1991
Liudas Truska, Algimantas Lileikis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. Lietuvos prezidentai. Vilnius 1995

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Interneto sprendimas: Metasite. Apie klaidas ir netikslumus prašome pranešti.

Aleksandras Stulginskis (1885-1969)

Gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių aps. Kaltinėnų vls. Kutalių k. Buvo 12 -tas vaikas šeimoje.
Mokėsi Kaaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju, 1904 m. baigė Liepojos (Latvija) gimnazijos 4-as klases, o 1908 m. Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko (Austrija) universiteto teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. Mokėsi Halės (Vokietija) universiteto žemės ūkio institute, kurį baigė 1913 m.
Grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu.
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje atsidūrė Vilniuje, dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo vienas jos vadovų Vilniuje. Dėstė gamtos mokslus Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Lietuvių pedagoginiams kursams, bu

uvo Vilniaus daržų steigėjas.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą (vėliau Valstybės Tarybą). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Vadovavo Valstybės tarybos tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai.
II Mykolo Sleževičiaus (1918.XII.26 – 1919.III.12) Ministrų kabinete buvo ministras be portfelio.
III Prano Dovydaičio (1919.III.12 – 1919.IV.12) Ministrų kabinete ministro pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras.
IV Mykolo Sleževičiaus (1919.IV.12 – 1919.X.7) Ministrų kabinete žemės ūkio ir valstybės turtų ministras.
1919 m. vienas Ūkio banko steigėjų.
Steigiamojo seimo narys, pirmininkas ir einąa prezidento pareigas. I Seimas (1922 m.) jį išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu, toms pat pareigoms perrinktas II Seime (nuo 1923.VI iki 1926.VI). III Seime buvo jo pirmininkas (1926.XII.17 – 1927.IV).
1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, tvarkė savo ūkį Kretingos vls. Jokūbavo dvare, 1926-1941 m.buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų “Lietūkis”, “Linas” tarybų narys.
1941 m. birželio 13 d. tarybų valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto Rešiotų stotį. 1952 m. buvo nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas, dirbo Komijos autonominėje respublikoje sandėlininku ir komendantu Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje. 1956 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo vyresniuoju moksliniu bedradarbiu Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stotyje 1957-1959. Vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos steigėjų, jos CK pirmininkas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas.
Redagavo “Viensėdį”, “Ūkininką”. Mi
irė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.
Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. 1991
Liudas Truska, Algimantas Lileikis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. Lietuvos prezidentai. Vilnius 1995

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Interneto sprendimas: Metasite. Apie klaidas ir netikslumus prašome pranešti.

Kazys Grinius (1866-1950)

Gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės aps. Sasnavos vls. Selemos Būdos k.
Pradinę mokyklą lankė oškinėje, Lymarkuose, Marijampolėje. Baigė Marijampolės gimnaziją, o 1893 m. – Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Studijų metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime už dalyvavimą studentų riaušėse (1889 m.).
Dar nebaigęs studijų, 1892 m. rudenį Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas.
1893 m. 9 mėnesius plaukiojo laivo gydytoju Kaspijos jūroje. 1894 m. vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau – į Naumiestį. 1898 – 1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau vėl Marijampolėje, kur už lietuvių kultūrinę veiklą trumpai buvo kalintas. 1905 m. gyveno Vilniuje, 1906 m. vėl Marijampolėje, kur vėl kartu su žmona 2 savaites kalintas kalėjime už lietuvišką veiklą. 1908 – 1910 m. gyveno Vilniuje. 1910 m. Marijampolės kalėjime vėl kalintas apie 1,5 mėnesio.
1914 – 1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę, padėjo apie 1 000 tautiečių.
1919 m. grįžo į Lietuvą.
Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys.
1920.VI.19 – 1922.II.2 vadovavo VI Ministrų kabinetui.

br />1922 m. tapo Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju.
1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.Juo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo.
Vėliau dirbo Kauno savivaldybėje.
Vokiečių okupacijos metais už protestą dėl žydų žudymo metams buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą.
1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į Čikagą (JAV).
Vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių, vienas varpininkų organizacijos vadovų, vienas Lietuvos demokratų partijos programos autorių (1906 m.)
Redagavo “Lietuvos ūkininko kalendorių”, “Ūkininką”, “Varpą”, “Sveikatą”, “Lietuvos žinias”, “Kovą su džiova”, “Pieno lašą”.
Bendradarbiavo “Aušrinėje”, “Lietuvos ūkininke”, “Vilniaus žiniose”. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido “Lietuvos Darbininko” 1,2 Nr.
Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš lenkų ir kitų kalbų grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą, parašė atsiminimų dvitomį.
Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje.
Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. 1991
Liudas Truska, Algimantas Lileikis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. Lietuvos prezidentai. Vilnius 1995.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.
Interneto sprendimas: Metasite. Apie klaidas ir netikslumus prašome pranešti.

Antanas Smetona (1874-1944)

Gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Užulėnio k.
Baigė Taujėnų pradinę mokyklą, privačiai mokėsi Ukmergėje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baigė Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos (Latvija) gimnaziją. Iš jos pašalintas už tautinius reikalavimus.
1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją. Įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Baigė 1902 m. Dirbo Vilniaus Žemės banke.
1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje.
Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur buvo išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917-1919 m.). 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
1919.IV.4 – 1920.VI.19 buvo pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.
1921-1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923 m. lapkričio mėn. buvo valdžios kelias dienas kalintas už A.Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame “Vaire”.
1923-1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką, 1926 m. – docentas.
1926 m. gruodžio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadovų.
1926.XII.17 išrenkamas Lietuvos Respublikos prezidentu, juo perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu išbuvo iki 1940.VI.15.
1941 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV.
1902-1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys.
1920-1924 m. – Lietuvių tautos pažangos partijos vadovas.
Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.
1924 m. vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925-1926 m).
1932 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis.
1924-1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. Įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas vadovų.
Bendradarbiavimo “Vilniaus žiniose”. Redagavo “Lietuvos ūkininką”, leido “Viltį”, leido ir redagavo “Vairą”, Lietuvos aido” leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.
Žuvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klivlende (JAV).
Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų. 1991
Liudas Truska, Algimantas Lileikis, Gediminas Ilgūnas, Rimgaudas Geleževičius. Lietuvos prezidentai. Vilnius 1995

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.

Leave a Comment