LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI

“LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI”
1990 m. kovo 11-ąją, sekmadienį, apie 22 val. po ilgos pertraukos laisva Lietuvos žmonių valia išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, pasivadinusi Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba, pradėjo vardinį balsavimą dėl nepriklausomos valstybės atstatymo. 22 val. 44 min. 124 deputatai (iš jų -105 Sąjūdžio kelti ir remti) pareiškė savo ir savo rinkėjų valią – Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Rytojaus dieną Maskvoje prasidėjo neeilinis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas, turėjęs skubos tvarka svarstyti išstojimo iš TSRS įstatymą.
Taip gimė Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas, vainikavęs 500 metų trukusias mūsų tautos pastangas atkurti 1940 metais svetimos jėgos suvaržytas Lietuvos valstybės suverenias galias. Penkiasdešimties metų kelias, aplaistytas krauju, skaudžiomis netektimis, neregėto masto tremtimis, baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu nepriklausomybės atstatymu.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, gimęs 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje, sugebėjo iškovoti tautos pasitikėjimą, suvienyti ją ir sutelktomis pastangomis, išnaudojant TSRS “perestroikos” laikmečio situaciją, laimėti 1990 m. vasario 24 d. rinkimus į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, atkurti nepriklausomybę bei iškovoti tarptautinį pripažinimą. 1991 m. vasario 9 d. referendumas, įvykęs po tragiškų ir lemtingų sausio 133-osios įvykių Vilniuje, išsklaidė bet kokias abejones tiek Rytuose, tiek Vakaruose dėl vieningos lietuvių tautos valios ir siekių.
Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas išlaikė TSRS spaudimą, grasinimus žodžiu ir ginklu, ekonominę blokadą, Akto moratoriumą, nežmonišką įtampą laukiant tarptautinės visuomenės apsisprendimo. Aktas pa

adėjo Latvijai ir Estijai 1991 metų rugpjūtyje, po nepavykusio pučo Maskvoje, apsispręsti nepriklausomybės paskelbimui (1990 metų pavasaryje dėl sudėtingų sąlygų jos skelbė tik Nepriklausomybės atstatymo deklaracijas, o ne sprendimus), o taip pat pastūmėjo TSRS į logišką ir taikią griūtį 1991 metų gruodyje.
Nuo tų lemtingų dienų praėjo dešimt metų. Nepriklausomybės akto signatarų klubo valdyba nusprendė parengti knygą “Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990”. Siekdami objektyvumo, kreipėmės į signatarus ir Aukščiausiosios Tarybos deputatus, prašydami papasakoti apie jų kelią į 1990 m. kovo 11-ąją, prisiminti dešimties metų senumo įvykius, taip pat pasakyti, kas, jų nuomone, buvo reikšmingiausia mūsų tautos ir valstybės gyvenime per dešimt nepriklausomybės metų, kokią mūsų valstybę jie įsivaizdavo 1990 m. kovo 11-ąją. Jų nuomonių įvairovė, tikėsimės, leis skaitytojui susidaryti išsamesnį vaizdą, ieškoti atsakymų į galimus klausimus, paskatins tolimesnius isstorinius tyrimus ir diskusijas.
Norėdami, kad tai būtų leidinys ne tik apie signatarus, bandėme pateikti išsamų dokumentinį kovo 11-osios vaizdą, priminti, kad, be Nepriklausomybės akto, Aukščiausioji Taryba, dirbdama tuo metu dieną naktį, priėmė dar ne vieną svarbų dokumentą, būtiną nepriklausomybės paskelbimui ir įgyvendinimui. Manome, kad svarbu pateikti ir kitus esminius Aukščiausiosios Tarybos, 1992 metų rudenį nutarusios anksčiau laiko nutraukti savo veiklą ir paskelbti Seimo rinkimus, sprendimus, kuriuos vainikavo 1992 m. spalio 25 d. tautos referendumu patvirtinta Konstitucija ir išrinktas Seimas. Remdamiesi oficialiais šaltiniais, pa
abandėme chronologiškai išdėstyti pagrindinius tų kelerių lemtingų metų įvykius.
Nevalia užmiršti, kad kovo 11-oji – tai visos Lietuvos žmonių didžiulis ir atsakingas darbas. Lemiamu metu jį realizavo Sąjūdis ir jo žmonės. Be visuotinio žmonių palaikymo jis būtų buvęs neįmanomas. Ši knyga – tai padėka jiems visiems.
Nepriklausomybės akto signatarų klubo valdyba dėkoja visiems, pateikusiems medžiagą bei padėjusiems išleisti šią knygą.
__
Išleido Nepriklausomybės akto signatarų klubo valdyba ir Lietuvos nepriklausomybės signatarų namai
Parengė: Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas, Česlovas Juršėnas, Virgilijus Kačinskas, Antanas Karoblis, Egidijus Klumbys, Bronius Kuzmickas, Romualdas Ozolas, Romualdas Rudzys, Zigmas Vaišvila, Birutė Valionytė.
Knyga sudaryta iš autorių pateiktų asmeninių archyvų nuotraukų, parengtų netaisytų tekstų (išskyrus gramatines klaidas), taip pat nesuvienodinti autorių vartoti terminai (pav. Sovietų Sąjunga, Tarybų Sąjunga ir kt.). Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą pavadino Atkuriamuoju Seimu. Kai kurie autoriai vartoja šį terminą. Tų 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarų ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kurie numatytu laiku tekstų ir nuotraukų nepateikė, biografijos paimtos iš knygų “Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990-1992” (V. 1992) ir “Kas yra kas 97/98” (Neolitas. 1998). Kitos nuotraukos – iš Signatarų klubo archyvo. Taip pat knygoje panaudotos Lietuvos Respub-likos Seimo archyvo dokumentų kopijos.
Knygos rengėjai nėra vieningos nuomonės dėl pratarmės faktų, citatų parinkimo, išdėstymo būdo, jiems teikiamos reikšmės bei ve
ertinimo.

Leave a Comment