Lietuvos Mokslų akademija ir jos raida

Lietuvos Mokslų akademija ir jos raida

Lietuvos Mokslų akademija (LMA) buvo įsteigta Lietuvai jau praradus nepriklausomybę – 1941 m. sausio 16 d. Tai buvo trečioji Mokslų akademija Sovietų Sąjungoje po Ukrainos ir Baltarusijos. Mokslų akademijai buvo perduotos visos panaikinto Lituanistikos instituto įstaigos ir turtas.

1941 m. kovo mėn. patvirtintame LMA statute skelbiama, kad „Mokslų Akademija betarpiškai priklauso Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybai, kuriai kiekvienais metais pateikia savo veikimo apyskaitą“. Kaip vieni pagrindinių Mokslų akademijos uždavinių buvo išskirti lietuvių tautos istorijos, kalbos ir kultūros tyrimai. Akademijai numatyta teeisė steigti institutus, bibliotekas, muziejus, laboratorijas, komisijas, šaukti sesijas mokslo klausimams svarstyti, rengti ekspedicijas, leisti periodinius ir neperiodinius leidinius. Pirmuoju akademijos prezidentu tapo rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius. Mokslų akademija teikė mokslų daktaro ir mokslų kandidato laipsnius. Akademiją sudarė tikrieji nariai, garbės nariai, nariai korespondentai ir etatiniai mokslo bendradarbiai. Pirmųjų trijų grupių narius rinkdavo atitinkami Mokslų akademijos skyriai ir visuotinis akademijos susirinkimas. Tikraisiais, garbės nariais ar nariais korespondentais būdavo tampama iki gyvos galvos. Pašalinti iš akademijos narių galėjo visuotinis akademijos susirinkimas, jei tųų narių veikla būdavo „nukreipta prieš Lietuvos TSR interesus“.

Aukščiausias Mokslų akademijos valdymo organas buvo visuotinis susirinkimas, kuriame galėjo dalyvauti tikrieji ir garbės nariai. Visuotinis susirinkimas rinkdavo ir MA prezidentą.

Mokslo darbas LMA buvo organizuojamas per mokslinio tyrimo institutus. Kiekvienas institutas turėjo ko

onkrečią veiklos sritį. Vos susikūrusi,.LMA turėjo tris skyrius: humanitarinių mokslų, socialinių ir ekonominių mokslų, gamtos mokslų. Prie humanitarinių mokslų skyriaus buvo įsteigti Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Etnologijos institutai. Pradėta kurti ir Ekonomikos, Lietuvos teisės ir ūkio istorijos, Chemijos, Geologijos ir geografijos, Biologijos ir eksperimentinės medicinos institutus. 1945 m. jau veikė 9 institutai – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės, Geologijos ir geografijos, Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Eksperimentinės medicinos. Pradėjo veikti Mokslų akademijos biblioteka. Akademijai buvo perduota keliolika nacionalinių ir asmeninių muziejų, bibliotekų, Kultūros paminklų apsaugos įstaiga. MA įpareigota leisti „Lietuviškąją enciklopediją“ ir mokslo populiarinimo leidinius („Mūsų senovė“, „Gimtoji kalba“, Gimtasis kraštas“ ir kt.).

II pasaulinio karo pradžioje LMA vadovybė kreipėsi į Lietuvos Laikinąją Vyriausybę, prašydama leisti akademijai veikti. Tokį leidimą vyyriausybė davė, nors tuo metu ir neturėjo realios valdžios. Karo metu MA pirmininkavo M. Biržiška, Z. Ivinskis, V. Jurgutis, V. Mykolaitis-Putinas, K. Šalkauskis. Tačiau ir Mokslų Akademiją palietė nacistinės valdžios represijos. Akademijos pirmininkas V. Jurgutis, profesoriai B. Sruoga, A. Damušis buvo išvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, daug akademikų pasitraukė į Vakarus.

Po karo, 1945-aisiais, LSSR Liaudies Komisarų Taryba priėmė nutarimą atnaujnti LMA veiklą. Akademija atkurta su dviem skyriais – Matematikos, gamtos ir taikomųjų mokslų bei Visuomenės mokslų. Įsteigta 10 institutų. MA pr

rezidentu 1946 m. išrinktas J. Matulis.

Pirmaisiais LMA egzistavimo metais jos veiklos srityje dominavo humanitariniai mokslai. Vėliau kur kas labiau suklestėjo mažiau ideologizuoti tikslieji – matematika, fizika, gamtos mokslai. Pirmajame etape LSSR Vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Mokslų Akademijos tyrimai turi aprėpti visus krašto ūkio ir kultūros poreikius, todėl joje buvo nemažai atskiras veiklos sritis aptarnaujančių mokslo tyrimo įstaigų. Nuo 1956-ųjų sutelktas dėmesys į teorinius gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus. Visame pasaulyje garsėjo Lietuvos matematikai, fizikai, biologai.

1955 m. pradėtas leisti žurnalas „MA darbai“, institutuose parengti straipsnių rinkiniai, konferencijų medžiaga. Buvo stengiamasi šiuos leidinius padaryti tęstinius. Veikė įvairios draugijos bei komisijos – Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisija, Gamtos apsaugos komisija, Lietuvių kalbos komisija, Lietuvos botanikų draugija, Lietuvos fiziologų draugija, geografų, mikrobiologų, matematikų, fizikų ir kitos draugijos.

Lietuvos mokslų akademija išreiškė savo nepriklausomą dvasią, 1989-aisiais atsiskyrusi nuo SSRS Mokslų akademijos. 1990-ųjų m. kovą akademija paskelbė savo nuostatą būti nepriklausomai nuo jokios valstybės ar politinės institucijos. 1990 m. pertvarkytos akademijos mokslo įstaigos, įsteigti nauji institutai. Daugelis akademikų įsitraukė į Atgimimo, Sąjūdžio veiklą.

1991 metais priimtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas įtvirtino naują Lietuvos Mokslų Akademijos statusą. Akademijai nesuteiktos mokslo valdymo funkcijos, nuo jos atskirtos mokslo įstaigos. Buvę MA institutai tapo valstybinėmis mokslo įstaigomis.

Leave a Comment