1558 m. – Rusijos kariuomenė puolė Narvą, Tartu, Taliną. Lietuva ėmėsi ginti Livoniją. Vėliau prisidėjo Lenkija, savus interesus gynė Danija ir Švedija. Prasidėjo Livonijos karas. 1583 m. – Livonijos karo pabaiga.1569 m. – Liublino unijos pasirašymo data PRIEŽASTYS: 1.Nesėkmingas LDK karas su Rusija dėl LIVONIJOS. 2.LDK bajorų siekimas turėti lygias teisias su lenkijos bajorais 3.Lenkijos bajorų nerimas, kad po Žygimanto Augusto mirties LDK neišsirinktų sau atskiro valdovo. UNIJOS SĄLYGOS: 1.Numatytas bendras Lenkijos ir LDK valstybės Respublikos įkūrimas ATR. 2.Patvirtinta, kad bus bendras karalius, bendras senatas, bendras seimas, vienodi pinigai. 3.Numatyta, kad atskirai liks iždas, kariuomenė, valdžios pareigūnai, įstatymai ir teismai, sienos ir teritorijos. UNIJOS PADARINIAI: 1.Sėkmingai užbaigtas Livonijos karas. 2.Teisiškai įformintas savarankiškas Lietuvos būvis, sąjungoje su Lenkija, Lietuva išliko valstybe. 3.Buvo sukurtas ypatingas abiejų valstybių junginys. 4.Prasidėjo spartesnė LDK polonizacija (LENKINIMAS).1632 – 1648 m. – Vladislovas Vaza. Sėkmingi karai su Rusija ir Švedija.1648 m. – Prasidėjo Ukrainos kazokų ir valstiečių sukilimas, vadovaujamas Bogdano Chmelnickio. Sukilimą bandyta išplėsti ir į slaviškąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritis (Baltarusiją).1654 m. – Ukraina prisijungė prie Rusijos, o Rusija Respublikai ATR paskelbė karą.1655 m. – Caras Romanovas pasiskelbė LDK kunigaikščiu. Užimamas Kaunas, Gardinas. Ši okupacija trunka 13m.1655 m. – Švedai pradeda karą prieš ATR. Puolama pirmiausiai lietuva.
1655 m. – LDK pasirašo Kėdainių uniją: 1.Nutraukiama Liublino unija. 2.LDK kunigaikštis Švedijos karalius. 3.Garantuojamos katalikų bažnyčios teisės. 4.Lietuva negalėjo kartu karaliauti su lenkais, dėl Liublino unijos nutraukimo.Po dviejų metų po Kėdainių unijos Švedai iš Lietuvos išvyti.1660 m. – tarp ATR ir Švedijos pasirašoma Olyvos taikos sutartis.Švedai įsivyravo Baltijos jūros pakrantėse (ne visam laikui) iki 1701 m.Po Olyvos taikos sutarties, po metų atsinaujino karas su Rusija ir buvo atgautas Vilnius.
1667 m. sausio 30 d. – Andrusovo kaime, prie Smolensko, buvo pasirašyta 13,5 metų paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės bei Rusijos. Ji užbaigė 1654–1667 m. karą. Rusija atgavo XVII a. pradžioje prarastas teritorijas, taip pat prisijungė kairiakrantę Ukrainos dalį ir Kijevą. Bendrai turėjo būti valdoma Zaporožė. 1678 m. paliaubų sutartis buvo pratęsta dar 13,5 metų. 1772 m. rugpjūčio 5 d. – Buvo pasirašyta trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis. Šia sutartimi Rusijai atiteko 92 000 km2 Respublikos teritorijos (Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijos, rytinė Minsko vaivadijos dalis, Latgala). Prūsija ir Austrija prisijungė dalį Lenkijos žemių. Prūsijai atiteko 36 000 km2 Pamario ir Vakarų Prūsijos bei Varmijos. Austrija prisijungė 81 900 km2 Mažosios Lenkijos žemių ir Lvovo miestą. Respublika neteko apie 35 % gyventojų ir maždaug 30 % teritorijos. 1773 m. Respublikos Seimas ratifikavo padalijimą. 1668 m. – paliuabos patvirtintos kaip Amžinoji Taika.1669 m. birželio 19 d. – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Mykolas Kaributas Višnioveckis, valdęs 1669–1673 m. Tuo buvo nepatenkinti daugelis didikų, ypač simpatizavusių Prancūzijai. 1672 m. tai sukėlė vidaus karo pavojų. Naujasis karalius buvo išsilavinęs, bet nevalingas ir pasyvus valdovas, kurį per visą jo trumpą valdymo laikotarpį buvo bandoma nušalinti nuo sosto. 1674 m. gegužės 21 d. – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Jonas Sobeskis (valdė 1674–1696 m.). Jis pasižymėjo kaip talentingas karo vadas, bet nesugebėjo įgyvendinti savo vidaus ir užsienio politikos planų, nes stigo nuoseklumo. Jo valdymo metu toliau gilėjo valstybės krizė.1721 m. – Ništato taika. Rusijos karas baigėsi. Rusija tapo šio karo laimėtoje.1700 – 1721 m. – Šiaurės karas1701 m. – 1701 Augusto II ir Petro I sutartis dėl įtraukimo (Respublikos) į karą. (Biržų sutartis)1709 m. rugpjūčio 21 d. – Rusijos kariuomenė sutriuškino švedus prie Poltavos. Karo pabaiga buvo nulemta. Rusija tapo viena iš stipriausių regiono valstybių ir XVIII a. kartu su Austrija bei stiprėjančia Prūsija lėmė regiono politinius santykius.
1717 m. – Varšuvoje įvykusiame Nebyliajame seime (Seimas vyko prižiūrint rusų kariuomenei tik vieną dieną, neleista diskutuoti) buvo patvirtintas valdovo ir konfederatų susitarimas: Augustas II privalėjo išvesti saksų kariuomenę, o bajorija atsisakė teisės organizuoti konfederacijas. Buvo apribota etmonų valdžia, karių skaičius sumažintas iki 24 tūkst. (LDK iki 6 tūkst.), apribota bajorų seimelių kompetencija, palikta liberum veto teisė. Nebyliojo seimo konstitucijos garantu tapo Petras I. Prasidėjo atviras Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos valstybės vidaus reikalus. 1717 m. – Nebylusis seimas.1733 – 1763 m. – Augustas III Saksas (Šiuo laikotarpiu Respublika miega Letargo miegu.)1764 – 1795 m. – Stanislovas Augustas Poniatovskis1764 – 1766m. – reformos, kurios turėjo sustiprinti valstybę: 1.Panaikinta „Liberum Veto“ 2.Padidinta kariuomenė 3.Pakeista seimo vedimo tvarka1767 m. spalio mėn. – Rusijos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje darbą pradėjo Radomo konfederatų seimas. Buvo atkurta senoji santvarka. 1768 m. vasario 29 d. – Podolėje, Baro mieste, susibūrė prieš Radomo konfederaciją ir Rusijos įtaką Respublikoje nukreipta konfederacija.1775 m. – Seimo nutarimu buvo įkurtas naujas Respublikos valstybinės valdžios organas prie valdovo – Nuolatinė taryba. Ją sudarė 36 Seimo deleguoti nariai. Taryboje buvo 5 departamentai: Karo, Iždo, Užsienio politikos, Policijos ir Teisingumo, kurie kontroliavo savo srities vykdomosios valdžios veiklą. Nuolatinės tarybos veiklos laikotarpiu (1775–1788 m.) buvo modernizuota ir padidinta kariuomenė, apribota etmonų savivalė, įgyvendintos merkantilinės ūkio ir finansų reformos. Pagyvėjo Respublikos ekonominis gyvenimas. Sparčiai didėjo gyventojų skaičius (1772 m. Respublikoje gyveno per 6,5 mln. žmonių, XVIII a. pabaigoje – apie 9 mln. 1790 m., pirmojo visuotinio LDK gyventojų surašymo duomenimis, joje gyveno per 3,5 mln. žmonių). Edukacinė komisija ir Nuolatinė taryba tapo pirmaisiais bendrais visos Respublikos vykdomosios valdžios organais. 1788 m. spalio 6 d. – Varšuvoje darbą pradėjo Respublikos Seimas, į istoriją įėjęs kaip Ketverių metų seimas (dirbo 4 metus, deputatų skaičius per 1790 metų rinkimus buvo padvigubintas). Jis pasuko reformų keliu. 1788–1792 m. Seimas įvedė nuolatinį valstybės mokestį žemvaldžiams, padidino kariuomenę, nustatė naują jos sudarymo bei valdymo tvarką.1791 m. gegužės 3 d. – Seimas priėmė naują Konstituciją, nustačiusią svarbiausius XVIII a. europinę koncepciją atitikusius valstybės santvarkos organizavimo principus. Bajorų respublika su renkamu valdovu tapo konstitucine luomine monarchija. Konstitucija įteisino buržuazinį turto principą: bežemiai bajorai neteko teisės dalyvauti seimeliuose, o turtingesnieji miestiečiai gavo nobilitacijos teisę. Konstitucija patvirtino miestų įstatymą, paskelbė valstybės globą laisviesiems valstiečiams, garantavo asmens laisvę į užsienį pabėgusiems ir grįžusiems valstiečiams. Gegužės 3 d. Konstitucija pakeitė ir valstybės politinę struktūrą: vyriausioji valdžia buvo atiduota Seimui, panaikinta liberum veto teisė. Vykdomoji valdžia priklausė karaliui ir ministrų kabinetui, pavadintam Įstatymų sargyba. Karalius turėjo būti renkamas, tačiau iš valdančiosios dinastijos. Seimas išrinko 4 komisijas (ministerijas): Edukacijos, Policijos, Karo ir Iždo, bendras visai valstybei. Gegužės 3 d. Konstitucijoje išdėstytas unitarinės valstybės modelis nepatenkino LDK atstovų siekių išlaikyti Lietuvos atskirumą nuo Lenkijos, tačiau LDK deputatai reformų šalininkai (LDK artilerijos generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos grupuotė Seime), suprasdami būtinybę stiprinti valstybę bei matydami grėsmę jos egzistavimui, parėmė Konstituciją. Kartu buvo siekiama pokonstituciniais aktais įteisinti LDK, kaip lygiateisės Lenkijos partnerės federacinėje valstybėje, statusą, laikyti dualizmą. Respublikos stiprėjimas neatitiko Rusijos interesų. 1792 m. balandžio 27 d. – Konstitucijos priešininkai Peterburge pasirašė prieš reformas nukreiptos konfederacijos aktą, kuris su suklastota data (1792 05 14) buvo paskelbtas Targovicos miestelyje jau po to, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Lenkiją ir Lietuvą.1793 m. sausio 23 d. – Peterburge buvo pasirašyta II Respublikos padalijimo sutartis tarp Rusijos ir Prūsijos. Rusijai atiteko Kijevo, Braclavo, Podolės, Minsko vaivadijų žemės, rytinė Vilniaus vaivadijos dalis, Brastos žemė ir rytinė Volynės dalis. Prūsija gavo vakarines Lenkijos žemes su Gdansku, Torūne, Poznane. Respublika neteko apie 250 000 km² – maždaug pusės teritorijos. 1794 m. kovo 24 d. – Krokuvoje prasidėjo generolo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Targovicos konfederacijos įvestą tvarką ir II padalijimą. Sukilėliai sudarė savo vadovybę – Tautinę aukščiausiąją tarybą.
1795 m. spalio 24 d. – Peterburge buvo pasirašyta Rusijos, Austrijos ir Prūsijos sutartis dėl III Respublikos padalijimo. Rusija užgrobė vakarines LDK žemes iki Nemuno, Volynę ir Kuršą. Prūsija ir Austrija pasidalijo likusias Lenkijos žemes. Užnemunė atiteko Prūsijai. III padalijimas išbraukė Respubliką iš Europos valstybių sąrašo. Lietuva buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. 1795 m. lapkričio 25 d. – Buvo paskelbta, kad panaikinta Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus institucija. Be to, panaikinti titulai ir valstybės pilietybė. Stanislovas Augustas atsisakė sosto.