Lietuvos istorijos archyvas

TURINYS

Įvadas 3
Lietuvos istorijos archyvas: bendrosios nuostatos 4
Archyvo raida 5
Pagrindiniai archyvo uždaviniai 5
Archyvo teisės 6
Archyvo fondai 6
Fondų skirstymas 6
Faktai apie Lietuvos istorijos archyvą 8
Išvados 9
Naudota literatūra 10Įvadas
Šio darbo tikslas susisteminti žinias apie Lietuvos istorijos archyvą. Šiame darbe bus pateikti faktai apie jo atsiradimą, raidą, veikimo būdą ir principus, jo teises ir funkcijas.

Norėdama, kad darbas būtų kuo išsamesnis naudosiu įvairią literatūrą, kuri padės atskleisti darbo temą, taip pat naudosiuos įvairia informacija, esančia internete.

Pirmiausia pradėdama šią temą norėčiau apibrėžti pačio archyvo sąvoką. Tai bus nagrinėjama pirmoje referato dalyje „Lietuvos istorijos archyvas: bendrosios nuostatos“. Anntroje dalyje bus aptarta archyvo raida, aprašyta jo veikimo istorija, trečiojoje dalyje bus nagrinėjamos archyvo funkcijos, veikla, uždaviniai, toliau paražomos archyvo teisės, bei fondai, jų skirstymas.
Pasirinkau būtent šitokį referato dėstytmo būdą, nes aiškiai, ir sistemingai padeda aprašyti Lietvuos istorijos archyva, jo veiklą, bei funkcijas.
Problemų rašant šį darbą neturėtų iškitli, nes informacijos yra pakankamai daug šia tema, galima susidurti tik literatūros atsijojimo metodu. Tačiau aš naudosiuos tik patikima informacija, kuri padės susitemintai pateikti žinias. Lietuvos istorijos archyvas: bendrosios nuostatos
Archyvas-įstaiga, kaupianti ,ttvarkanti, registruojanti, moksliškai tirianti įvairių organizacijų, asmenų veiklos dokumentus, senosios raštijos paminklus”.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas yra valstybinės archyvų sistemos įstaiga, atliekanti viešojo admininstravimo funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo, kitų įstatymų įgyvendimu.

“Archyvo steigėjas yra Lietuvos archyvų departamentas pr

rie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Archyvas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus įsakymais ir šiais nuostatais.

Archyvo veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus patvirtintais veiklos planais, rengiamais Lietuvos archyvų departamento strateginių veiklos planų, aprobuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, programoms įgyvendinti.

Archyvas yra viešasis juridinis asmuo, turintis spaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Archyvas-biudžetinė įstaiga. Buveinė-Gerosios Vilties g.10, Vilnius. Lietuvos Respublika.”

Taigi iš pateiktų faktų, mes galime daryti tokią bendrą išvadą: jog archyvo dokumentai plačiai vartojami mokslo, kultūros tikslais, rengiant dokumentų rinkinius, įvairias parodas, taip pat surinkti faktai yra priduodami į įvairias skaityklas tyrinėtojams.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas yra bene didžiausia, o taip pat ir svarbiausia istorinių šaltinių bazė, kurį tiria Lietuvos isstoriją. Toks archyvas yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms šalims, jų istorijai.

Dokumentuose atsispindi lietuvių tautos istorija, šalies ekonominė raida, svarbiausi politiniai ir kultūriniai įvykiai.

Lietuvos istorijos archyve visi dokumentai yra aprašomi, kai kurie iš jų netgi turi vietovių rodykles. Nemažai aprašų sudaryti tuomet veikusiose įstaigose, todėl jie turi dalykinių ir mokslinių trūkumų. Svarbiausi archyvo fondai yra mikrofilmuojami-tai yra daroma apsaugos tikslu.Archyvo raida
“Dekretas dėl Lietuvos Centrinio Istorijos archyvo buvo pradėtas organizuoti 1919m., direktoriumi tuo metu buvo paskirtas Vilniaus teisininkas T.Vrublevskis, o
jo pavaduotoja-taip pat teisininkas ir istorikas K.Jablonskis.

Tačiau tada nebuvo spėta daug padaryti, nes tais pačiais Vilnių užėmė lenkų kariuomenė. Laikotarpiais archyvo direktoriumi dirbo V.Gizbertas-Studnickis.”

Tarpukario laikotarpiu Vilniaus archyvas savo darbą tęsė Lenkijos sudėtyje, nors oficialiai jis buvo vadinamas Vilniaus valstybiniu archyvu. Į šį archyvą buvo sujungti Vilniaus senųjų aktų archyvas, Bendrasis Vilniaus įstaigų archyvas ir uždaryto M.Muravjovo muziejaus archyvas.

Per Antrajį pasaulinį karą ir vokiečių okupaciją buvo nutrauktas archyvo darbas, tačiau jis išliko nepaliestas, už tai turime dėkoti istorikui Juozapui Statkauskui, kuris šiam archyvui vadovavo 1939-1944 metais.

Po karo, sovietams vėl užėmus Lietuvą, buvo atkuriamas tarybinis valstybinis aparatas, o kartu ir archyvai. Tuomet buvo vykdoma nemažai archyvo reorganizacijų. Tačiau po nepriklausomybės atgavimo archyve tvarkomasi be okupacinio režimo kišimosi.Pagrindiniai archyvo uždaviniai
Dabar norėčiau išvardinti pagrindinius archyvo užavinius:

a) kaupti ir saugoti Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus;

b) užtikrinti visuomenės priėjimą prie saugomų dokumentų įstatymų numatyta tvaka;
teikia informaciją institucijoms ir asmenims, nagrinėja prašymus, pasiūlymus ir skundus Achyvo kompetencijai priskirtais klausimais;

c) saugomų dokumentų pagrindu išduoda pažymas, patvirtintas dokumentų kopijas, išrašus asmenų prašymuose nurodytų faktų patvirtinimui;

d) tvarko saugomų dokumentų apskaitą, užtikrinančią jų valdymą, rengia informacijos paieškos priemones ir sistemas;

e) atlieka saugomų dokumentų fizinės būklės monitoringą ir įgyvendina dokumentų išsaugojimą užtikrinančias priemones.Archyvo teisės
1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų as
smenų,nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su Archyvo uždavinių ir funkcijų vykdymu;

2) sudaryti komisijas, darbo grupes, direktoriaus patariamąsias institucijas, pasitelkti kitų įstaigų, oranizacijų atstovus ir specialistus,susitarus su jų vadovais, dokumentų projektams rengti, sprendžiamoms problemoms nagrinėti;

3) dalyvauti pagal kompetenciją kitų institucijų ir įstaigų sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje;

4) rengti saugomų dokumentų publikacijas ir parodas, pagal kompetenciją skelbti ir platinti informaciją, rengti seminarus, konferencijas ir kitus renginius;

5) pagal kompetenciją sudaryti sutartis ir susitarimus su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, palaikyti ryšius ir bendradarbiauti sus atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, dalyvauti gyvendinant bendrus projektus;

6) teikti mokamas dokumentų paieškos, kopijavimo ir konsultavimo paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;

7) gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka.Archyvo fondai
“Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai užima daugiau nei 16 tūkst.m. lentynų, kitaip sakant tai yra 1116 fondų, kuriuos sudaro 1333204 saugojimo vienetai, įrašyti į 2262 aprašus. Archyvas taip pat turi 8808830 kadrų mikrofilmų. Saugomi dokumentai sudaro 8 stambius kompleksus.”Fondų skirstymas
Rusijos imperijos įstaigų fondai:

Šį dokumentų kompleksą sudaro XVIII a. pab-XX a.prad. Lietuvje veikusių carinės Rusijos įstaigų ir organizacijų bei evakuotų į Sovietų Rusiją įstaigų likvidacinių komisijų fondai. Savo svarba išsiskiria Lietuvos vyriausiosios valdybos; Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarijos; Vilniaus civilinio gubernatoriaus ir Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijų; Vilniaus, Augustavo, Suvalkų gubernijose veikusių valdžios įstaigų, teismų, bankų,iždo rūmų,žandamerijos ir karinių į

įstaigų; Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo; Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų;Vilniaus ir Kauno gubernijų žemdibystės ir valstybės turtų valdbos fondai.

Šitam dokumentų kompleksui priklauso taip pat ir Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo istorijai reikšingi dokumentai, kurie buvo sukaupti Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vilniaus švietimo apygardos, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų fonduose.

Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpio įstaigų fondai:

Bene pats mažiausias fondas iš visų kompleksų. Nes jį sudaro visai nedaug dokumentų, kurie yra iš Pirmojo pasaulinio karo metais veikusių įstaigų: Lietuvos karinės valdybos viršininko, Vokietijos Vilniaus srities teismų fondai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės fondai:

Tai dokumentų komleksas,kurį sudaro XV-XVIIIa. LDK veikusių įstaigų fonda. Tai LDK kanceliarijos XIV-XVIIIa. knygų mikrofilmai, LDK karaliaus dvarų valdybos, LDK vyriausiojo tribunolo, LDK iždo komisijos, LDK karo komisijos, įvairių
žemės, pilies, magdeburginių, pakmario, kompromisinių, eksdivizinių, kaptūrinių, konfederacinių teismų fondai.
Dokumentų kolekcijų fondai:

Šį kompleksą sudaro 10 archyve saugomų fondų. Vienos kolekcijos suformuojamos kolekcininkų ir perduodamos archyvui kaip dokumentų visuma, kits fomuojamos archyve, pasirenkant vieną požymį.Pažymėtinos Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos ir ratai Vilniaus universiteto profesorių dokumentai,Rakašiaus kolekcija,ir šiaip įvairių dokumentų kolekcija.

Religinių įstaigų ir bendruomenių fondai:

Šis dokumentų kompleksas apima Lietuvos religinių bendruomenių fondus,kurių seniausi dokumentai datuojami XVa. Pačią didžiausią komplekso dalį sudaro Romos katalikų bažnyčios įstaigų: Vilniaus, Telšių, Seinų Romos katalikų vyskupų,Kauno metropolinės arkivyskupijos,Panevėžio vyskupystės kurijos,bažnyčių,vienuolynų dokumentų fondai.

Šiam kompleksui priklauso ir kitų konfesijų dokumentų fondai: Lietuvos unitų vyskupystės,Vilniaus stačiatikių vyskupystės ir atskirų jos cerkvių, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų ,judėjų ,musulmonų ir karaimų religinių bendruomenių.

Dokumentų mikrofilmai:

Šias kolekcijas sudaro XIII-XXa. rašytinių istorijos šaltinių,saugomų Baltarusijos,Rusijos, Latvijos,Ukrainos ir Lenkijos, taip pat ir Švedijos archyvuose- bibliotekose, mikrofilmai.

Civilinės būklės aktų įrašų fondai:

Šį dokumentų kompleksą sudaro nuo 1940m.08.15 Lietuvoje veikusių miestų ir rajonų Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytos civilinės būklės aktų knygos. Faktai apie Lietuvos istorijos archyvą
a) Archyvui vadovauja direktorius, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos archyv departamento generalinis direktorius Lietuvos Respublikosvalstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

b) Archyvas finansuojamas iš Lietuvos Respubliks valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka.Achyvui finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.Archyvui skirtos lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintoms programoms vykdyti.

c) Archyvo finansinį ir veiklos auditą vykdo Lietuvos archyvų departamento Vidaus audito tarnyba, įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka.

d) Archyvas gali būti reorganizuojamas, pertvakomas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.Išvados
1. Lietuvos istorijos archyvas yra svabus ne tik pačiai Lietuvai, bet ir kitoms užsienio šalims,nes jame saugomi tų šalių archyviniai šaltiniai.

2. Archyvuosesaugomais dokumentais gali naudotis įvairūs mokslininkai, tyrinėtojai, netgi studentai-taigi galime daryti išvadą, jog archyvas yra prieinamas plačiajai visuomenei.

3. Archyvo dokumentai yra plačiai naudojami mokslo, kultūros srityse, taip pat rengiant dokumentų rinkimus ir parodas.

4. Archyvui, kaip ir mūsų valstybei teko atlaikyti daug netikėtų istorinių vingių, tačiau netgi Pirmojo pasaulinio karo metu visi dokumentai išliko nepaliesti.

5. Lietuvos istorijos archyvas gali pasigirti nemaža dokumentų gausa, be to jis yra vis papildomas naujai surinkta medžiaga.

6. Pagrindinė Lietuvos istorijos archyvo funkcija-kaupti ir saugoti Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus.

7. Archyvas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais.Naudota literatūra
1.Lietuvos centrinio valstybinio archyvo Kaune fondų žinynas.Kaunas.Šviesa.1986.
2.Butėnas D.Lietuvos centrinio valstybinio istorijos archyvo fondų žinynas.I tomas.Vilnius.Mokslas.1990.
3.www.archyvai.lt
4.www.wikipedia.org
5. www.google.lt

Leave a Comment