Knygų ir periodinės saudos centras- Kaunas:
Susikuria naujos organizacijos Kaune. Privati ir be[radedanti reikštiskomercinė leidybos iniciatyva susidūrė su nemažais ekonominiais irfinansiniais keblumais. Palankesnis šis laikotarpis buvo tradicineivisuomeninių draugijų bei valstybinių institucijų leidybinei veiklai, kuribuvo grindžiama šviečiamaisiais, idėjiniais, kultūriniais motyvais aržinybiniais poreikiais. 1922m. Kaune atidarytas Lietuvos universitetaskoncentravo mokslinę ir intelektualinę veiklą, sudarė sąlygas rengti,leisti ir vartoti mokslinę literatūrą. Tais metais buvo uždarytos beveikvisos lietuviškos spaustuvės, išgrobstyti arba išvežti raidynai,poligrafiniai įrenginiai, todėl spaudos bazė pradėta kurti Kaune. Pirmosioskauno spaustuvės pradėjo veikti 1918m. Svarbiausias poligrafijos centasbuvo Kaunas. 1926m. Laikinoje sostinėje veikė 20 įmonių. Kaune buvoišspauzdinama ir daugiausia knygų.
Knygų tematikos kaita: nuo mokomosios ir tarybinės literatūros, priegrožinės ir istorinės knygos:
Grožinėje literatūroje dominavo drama ir poezija, stigo prozos, ypačstambiosios, veikal. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu leidybinįprocesą veikė aukštojo mokslo raida. Pakilo leidybinio repertuaro struktūra- išaugo grožinės ir mokslinės literatūros dalis, sumažėjo tarybinės beimokymo literatūros procentas.
Knygų leidimo bendrovės:
Švyturys: Viena iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos leidyklų. Ją 1918m.Vilniuje įsteigė S.Jackevičius, M.Kukta, J.Rinkevičius, A.Rucevičius,M.Steigvila ir J.Strrazdas. Po I p. k. „Švyturys“ buvo didžiausia knygųleidimo, spauzdinimo ir prekybos bendrovė, turėjusi savo spaustuvę irknygynų. 1919m. „Švyturys“ atidarė skyrių Kaune, o vėliau čia buvo perkeltavisa bendrovės veikla. Reikšmingas bendrovės darbas- grožinės literatūrosleidyba. Ypač rūpinosi lietuvių rašytojų kūrinių publikavimu. Nemažąleidybos dalį sudarė scenos veikalai, literatūra vaikams ir jaunimui,muzikos kūriniai. 1928m. Kreditais grindžiama bendrovės veikla nutrūko.
Dirva:1918-1940 m. Kaune ir Marijanpolėje veikė A.Dundzilos ir B.Siručioknygų leidimo bendrovė „Dirva“. Jį ypač nusipelnė publikuodama lietuviųklasikų raštus. Per 10 veiklos metų išleido 211 knygų.
Spaudos fondas: Didžiausia tarpukario Lietuvos kooperatinė knygų leidimoir platinimo bendrovė. 1921m. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga atidarėknygyną, pavadinta „Spaudos fondu“. Leidybinę veiklą spaudos fondas pradėjo1923m. Pagrindinę produkcijos dalį sudarė grožinė literatūra. Kita ryškileidybos sritis- mokslo populiarinimo ir informacinės literatūros leidyba.Į Lietuvių knygos istoriją įėjo kaip pirmosios lietuviškos enciklopedijosleidėjas. Bendrovė turėjo spaustuvę, bibliotekų ir knygynų.
Sakalas:Šią knygų leidimo bendrovę 1924m. Kaune įsteigė A.Vireliūnas,A.Kniūkšta ir Lindreika. Pagrindinė „Sakalo“ veiklos kryptimi tapo grožinėsliteratūros leidyba. Iš viso per 15 veiklos metų išėjo 629 „Sakalo“ knygos.
Kultūra: Šiauliuose veikė kooperatinė bendrovė „Kultūra“ (1920-1927m.),išleidusi apie 200 knygų. Svarbiausias nuopelnas buvo žemės ūkio, gamtosmokslų, istorijos, medicinos, geografijos ir kitų sričių mokslopopuliarinimo knygelių leidyba. Taip pat leido vadovėlius, pedagoginę irgrožinę literatūrą, dailės kūrinių reprodukcijas.
Grožinės ir istorinės literatūros leidyba:
Gražinė literatūra: Per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus išleistadaugiau kaip 3000 leidinių. Grožinės literatūros leidyba plėtojosi itinsparčiai. Daugiausia buvo leidžiama dramos kūrinių, nors jie mažiausiaiskaitomi. Trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje grožinės literatūrosleidyba visuomenės tebebuvo vertinama kritiškai. Pagausėjo orginaliosiosprozos kūrinių- romanų, apysakų, apsakymų. Labiau susidomėta lietuviųliteratūra, pakilo lietuviškoas knygos prestižas.
Istorinė literatūra: Daugiausia išėjo literatūros istorijos darbų:monografijų, studijų, vadovėlių ir paskaitų konspektų. Istorijos leidybapirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu daugiausia sudarė vadovėliai
mokykloms. Reikšmingas visuotinės istorijos žinio0ms skleisti buvo:Kultūros“ bendrovės pradėtas ir Kultūros- švietimo draugijos baigtasleisti kapitalistinis veikalas „Pasaulio istorija“. Mokslinių istoriniųtyrinėjimų centras buvo VDU.Lietuviškos enciklopedijos leidimas (pradžia 1931m.):
„Lietuviškoji enciklopedija“ (LE)- pirmasis enciklopedinis leidinyslietuvių knygos istorijoje. LE leido „Spaudos fondas“, o jam talkinoLietuvos katalikų mokslo akademija. LE buvo leidžiamas sąsiuviniais(pirmasis pasirodė 1931 10 01) ir tomais, vieną tomą sudarė 12 sąsiuvinių.Iki 1944m. Buvo išspauzdinti devyni LE tomai.
Lietuviškų knygų iliustravimas:
Daugiausia iliustruojamos knygos vaikams, pagausėjo iliustruotų grožinėsliteratūros leidinių. Toliau vaisindai darbavosi K.Šimonis, aktyviai knygųviršelius bei iliustracijas kūrė dailininkai V.Bičiūnas, J.Burba,A.Galdikas, V.K.Jonynas, R.Kalpokas, V. Kosciuka. Prie lietuviškos knygoskultūros ugdymo daug prisidėjo bibliofilinė XXVII knygų mėgėjų draugija.Jos leidiniai buvo spauzdinami gerame popieriuje, puikiai maketuojami,iliustruojami bei įrišami.
V.Petravičiaus įvertinimas 1937m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje: 1937m.Iliustruota V.Petravičiaus lietuvių liaudies pasaka „Gulbė karaliaus pati“tapo dailiosios knygos pavyzdžiais ir tais pačiais metais Paryžiausparodoje V.Petravičiaus darbas buvo įvertintas Grand Prix medaliu.
Lietuvos bibliotekos:
Teigiamai leidybą veikė ir gausėjančios bibliotekos, pirmiausia viešosios.Ketvirtojo dešimtmečio viduryje buvo suformuotas juridinis knygų leidybos,spauzdinimo ir platinimo pagrindas. Priimti spaudos, Spaustuvių irspauzdinimo reikmenų, draugijų, valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymai.Iš bibliotekų, leidusių knygas, minėtinas Vytauto Didžiojo universitetobiblioteka, 1926m. Išleidusi fotografuotinį M.Daukšos „Postilės“ leidimą,1929m. M. Ir V. Biržiškų parengtus S.Daukanto darbus. Centrinė pedagoginėir Centrinė kariauomenės bibliotekos išspauzdino savo fondų katalogus.
Mokyklų bibliotekos ir jų vaidmuo:
Mokyklų bibliotekos buvo sudaromos tik iš tokių knygų, karias aprobuodavo
Švietimo ministerijos knygų ir mokslo priemonių tikrinimo komisija. Šikomisija uždraudė laikyti kai kurias J.Janonio, Jovaro, K.Jasiukaičio,B.Vargšo, Butkų Juzės ir kitų pažangios krypties rašytojų knygas, nekalbantjau apie maksistinio ar apskritai socialistinio turinio visuomeninępolitinę literatūrą. Taip pat buvo uždrausta nemaža bendro švietėjiškopobūdžio knygų, populiarizuojančių metarealizmą, ateistines pažiūras.Sovietinė okupacija ir jos įtaka lietuviškos spaudos leidybai:
1940m. Lietuvosaneksavimas pakirto gyvybines lietuvių tautos ir joskultūros šaknis. Literatūros raida nutrūko. Lietuvių kultūra buvo nekuriama, o griaunama, niokojama. Bibliotekose ir leidyklose didžiuliaiskiekiais naikinamos knygos, rankraščiai. Uždaryti visi ėję žurnalai irlaikraščiai. Visomis agitacijos ir propogandos priemonėmis formuojamasnaujas oficialus požiūris į tautos kultūrą, istoriją, socialinę irekonominę raidą. Grožinė literatūra tampa viena iš svarbiausių priemonių,turinčių padėti įsitvirtinti stalinizmo politinei sistemai.. Kaip irpublicistiniam rašiniui, jai pateikiamos griežtos instrukcijos, suformuotosidėjos ir temos. Naujoji vyriausybė ėmėsi pertvarkyti Lietuvos švietimą.Knyga turėjo tapti komunistų partijos ideologijos reiškėja.
Maksistinės ideologijos brukimas į leidybos sritį:
Visi tarpukario Lietuvos laikraščiai ir žurnalai buvo uždaryti, o masiniutiražu pradėti leisti „Tiesa“, „Komunistas“. Be to įsteigtas dienraštis„Tarybų Lietuva“, leidiniai jaunimui „Komjaunimo tiesa“ ir „Jaunasisvalstietis“. Visi jie turėjo padėti Lietuvos komunistų partijaisubolševikinti respublikos politinį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą.
Tautinės ir religinės literatūros išėmimas iš bibliotekų fondų:
Literatūra ėmė prarasti savo specifinę ir svarbiausią funkciją- estetinębei pagrindinį vaizdavimo objektą- žmogų,kaip vienintelę vertybę. Ji tapoistorijos, politikos priedu, žurnalistikos rūšimi, melagingų ideologiniųnuostatų iliustratore.
Spaudos leidybos cenzūra:
Jau nuo pirmųjų Tarybų valdžios gyvavimo dienų ypač didelis dėmesys
kreipiamas rašytojų „idėjiniam perorentavimui“ Toleruojamas tikvisuomeniškas rašytojas kovotojas, atvirai ginąs socializmą. Kitokia spaudanegalėjo būti leidžiama.Lietuviškos leidybos nykimas nacių okupacijos metais:
1941m. Vasarą Lietuvą okupavo hitlerinė Vokietija. Visa spauda buvocenzūruojama. Nemažai leidinių, pirmiausia komunistinių, remiantisspecialiais nurodymais duvo išimami iš bibliotekų ir knygynų, spaustuvėsenaikinami rankraščiai. Persekiotos ir naikintos be išimtie visų žydųautorių knygos, autorių antifašistų knygos, mirties bausme baudžiamifašistinei ideologijai priešiški spaudos darbuotojai. Hitlerinės okupacijosmetais likviduota bolševikų leidybos struktūra. Knygoms leisti buvoįsteigta Valstyvinė leidykla, veikė „Sakalo“ leidykla, muzikinę literatūrąplatino J.Petronio leidykla.
Atnaujinta „Lietuviškosios enciklopedijos“ leidyba:
Vokiečių okupecijos metais buvo tęsiama LE leidyba. Pasirodė 9 ir 10 jostomai.
Periodinės spaudos kontrolė:
Okupantams leidus ėjo keletas periodinių leidinių- „Ateitis“, „Į laisvę“,„Naujoji Lietuva“, kultūros ir literatūros žurnalas „Kūryba“. Visilietuviški karo metų leidiniai buvo spauzdinami prastame popieriuje,daugiausia minkštais viršeliais. • Sovietinės knygos leidybos bruožai: ideologinė atranka, masinis spauzdinimas, griežta cenzūra, spaudos prieinamumas.
Antroji sovietinė okupacija ir jos įtaka knygų leidybai:
1944m. Visa leidybos struktūra buvo formuojama pagal Tarybų sąjungosmodelį, neatsižvelgiant į susiklosčiusias Lietuvos istorines, kultūrines,religines radicijas, patirtį. Buvo įkurtos keturios specializuotosvalstybinės leidyklos: politinės literatūros, grožinės literatūros,enciklopedijų, žodynų ir mokslinės literatūros bei pedagoginės literatūrosleidyklos.
Knygų cenzūros sugriežtinimas:
Visose planų svarstymo grandyse buvo žiūrima, ar pakankamai juose yraateistinės literatūros, kokį procentą sudaro tarybinių rašytojų ir klasikųkūriniai. Visuose leidybos etapuose buvo taikoma eiliniam skeitytojuinematoma, bet griežta cenzūros sistema, garantuojanti tik ištikimokomunistinei ideologijai knygos pasirodymą. Sovietinė cenzūros sistema
rėmėsi leidyklų redaktorių savisaugos jausmu, jų partine ištikimybe,nuolatiniu aukštesnių institucijų budrumu.„Glavlitas“ ir jo veikla:
Oficiali sovietų cenzūros įstaiga buvo Vyriausioji paslapčių saugojimospaudoje valdyba, vadinama Glavlitu. Glavlito kontrolė lydėjo visus knygosgamybos poligrafinėje įmonėje etapus. Duvo sudarytas draudžiamų knygųsąrašas, kuri lietė ne tik viešas publikacijas spaudoje, bet ir radijo beitelevizijos laidose, muziejų ekspozicijose, kino filmuose. GlavlitasLietuvoje veikė iki 1900 m. Centralizuota valstybinė leidybos sistema beibolševikinė cenzūra trugdė plėsti knygų leidybą.
Leidybos įmonių kontrolė:
Lietuvos leidyklos, nors ir skelbiamos savarankiškomis, turėjo minimaliasleidybos teisias. Per jas, kaip valstyvines institucijas, buvo vykdomaideologinė komunistų partijos programa, diktuojama autoriams. Leidyklosneturėjo teisės nustatyti savo darbo planų nei apskritai darbų apimties.
Specfondai ir jų sudarymas: knygų prieštaraujančių sovietinei ideologijai,iš užsienio siunčiamų bei konfiskuotų knygų nusavinimas kratų metu:
Nuo pirmųjų tarybinės okupacijos metų imta masiškai naikinti pasitraukusiųį Vakarus ar šiaip nelojalių tarybų valdžiai autorių knygas, buvusiasspaustuvėse, knygynuose, bibliotekose. Nesunaikintos nepriklausomybės metųknygos buvo slepiamos nuo skaitytojų masinėse bibliotekose, įkurtosespecialaus spaudinių saugojimo skyriuose, vadinamose specfonduose. Juoseatsidūrė dauguma nepriklausomoje Lietuvoje išleistų knygų ir apie 90%periodinių leidinių. Pagal sąrašus į tuos fondus patekdavo beveik visosužsienyje lietuvių emigrantų išleistos knygos. Naudotis specfondųliteratūra galėjo tik nedaugelis skaitytojų: Jie privalėjo turėtitarpininkavimo raštus iš savo darbovietės, nurodyti kokią literatūrą irkokiu tikslu nori skaityti. Ypatingo leidimo reikėjo norint susipažinti suBostone išleista „Lietuviška enciklopedija“ bei kitomis lietuvių emigrantųknygomis. Bibliotekų specfonduose iki pastarųjų metų buvo slepiamos visų įužsienį pasitraukusių rašytojų išleistos knygos.
Partizanų pogrindžio spauda Lietuvoje:
Pirmaisiais pokario okupacijos metais palyginti gausi buvo partizanų spauda-
maldos, dainų tekstai, poezijos posmai. Iš jų minėtini Dzūkijos partizanų:Dainų ir eilėraščių rinkinys“, Merkio partizanų štabo „Dzūkijos partizanųdainų“ du sąsiuviniai bei to paties štabo leistas laikraštis „Mylėktėvynę“.Enciklopedijų ir žodynų leidimas sovietmečiu:
„Mokslo“ leidykloje speciali žodynų redakcija spaudai Lietuvių kalbosintituto daugiatomį „Lietuvių kalbos žodyną“Vyriausioji enciklopedijų redakcija yra išleidusi tris lietuviškasenciklopedijas: lituanistinę 3 tomų „Mažąją lietuvišką tarybinęenciklopediją“, 4 tomų „Tarybų Lietuvos enciklopediją“ ir visuotinę 12 tomų„Lietuvišką tarybinę enciklopediją“
V.Andziulio ir J.Bacevičiaus pogrindinė rezistencinė spaustuvė – leidykla„a b“ ir jos veikla:
Net ir sunkiais okupacijos metais laisvės ir pasipriešinimo žodis spaudojenebuvo visiškai nuslopintas. Atsirasdavo spaustuvininkų, kurie rizikavospauzdinti pogrindžio leidinius be jokios registracijos. Viena iš jų –Kauno rajono Salių kaime 1981m. įkurta privati spaustuvė „ab“. Ji pavadintasteigėjų pirmosiomis pavardžių raidėmis. Šie pogrindžio leidėjai išleido irnelegaliai išplatino apie 100 politinio, istorinio, religinio turinioknygų, grožinės literatūros. Daug dėmesio skyrė religinei literatūrai,kurios labai trūko Lietuvos katalikams.
Pasipriešinimas sovietinei ideologijai- pogrindžio periodiniai leidiniai:
Pogrindyje buvo leidžiami periodiniai leidiniai „Lietuvos katalikųbažnyčios kronika“, „Aušra“, „Laisvės šauklys“ ir kt. Ypač populiari buvo„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika:
Pradėta leisti 1972m. Per 17 metų pasirodė 81 šio leidinio numeris.Kronikoje buvo skelbiami faktai apie neteisėtus bolševikų valdžiosveiksmus, tikinčiųjų persekiojimą ir diskriminavimą. Informacija buvospauzdinama ne tik iš Lietuvos, bet ir iš katalikiškųjų Baltarusijos,Ukrainos, Moldovos žemių.
Kiti pogrindžio leidiniai:
Atskitą pogrindinės spaudos grupę sudaro kalinių ir Sibiro tremtiniųkūryba, pradedančiųjų literatūra. Daugiau kaip 120 lietuvių tremtiniųpoetinė kūryba, slapta užrašyta ant popieriaus skiautelių, cemento maišų
gabalėlių, ant beržo tošies ar maumedžio skiedros išliks mūsų spaudosistorijoje kaip skaudus šio tragiško lietuvių tautos laikmešiopaliudijimas.Pirmoji emigracijos banga 1861-1918m./Lietuvių įsikūrimas JAV:XIXa. Viduryje, po 1863 m. Sukilimo, dėl politinių motyvų, gyvenimo lygiosmukimo, vengdami stoti į caro kariuomenę, nenorėdami taikstytis surusifikavimo politika lietuviai vis dažniau emigruodavo į užsienį, ypač įJAV. Amžiaus pabaigoje JAV gyveno apie 10 tūkstančių lietuvių, susidarėpirmosios jų kolonijos.
JAV draugijų kūrimasis/ Lietuviškų knygų leidyba:Didesnėse JAV kolonijose ėmė kurtis lietuviškos parapijos, draugijos,klubai, kolonijos ėmėsi švietimo, knygų leidybos. Atsirado ir išeivi, kuriesavarankiškai ėmė steigti spaustuves, leisti lietuvišką spaudą. Lietuviškosspaudos leidėjai išeivijoje palaikė glaudžius ryšius su Mažosios Lietuvosspaustuvininkais. Lietuviškų knygų leidėjai leido knygas, tenkinančiasdaugumos išeivių poreikius: anglų kalbos mokomąją literatūrą,chrestomatijas. Nemažai išėjo mokslo populiarinimo literatūros gamtosmokslų, medicinos higienos, sanitarijos klausimais.
Knygų tematika:Aptariamo laikotarpio JAV lietuvių knygų repertuaro apžvalga rodo, kadleidiniai nebuvo skirti vien tik emigracijoje gyvenantiems tautiečiams.Stengtasi padėti ir gimtojo krašto gyventojams, kurie dėl spaudos draudimonegalėjo legaliai leisti knygų. Dėl to nemaža dalis Jav išleistų knygųtiražo daugiausia per Mažąją Lietuvą buvo siunčiama Į Didžiąją Lietuvą.Taigi pasišventusių knygnešių dėka ir emigracinė lietuvių spauda pasiekdavoLietuvos skaitytojus.
JAV lietuvių kultūros draugijos ir jų leidybinė veikla:1885m. J.Šliūpas įsteigė Lietuvių mylėtojų draugiją, kuri veikė iki 1896m.Ir išleido 14 lietuviškų knygų. Leidybinį darbą dirbo ir kitos tuo metuįsisteigusios lietuvių kultūros ar švietimo draugijos. Visos jos gyvavoneilgai, po kelerius metus, kai kurios išleido tik po vieną kitą knygą,
tačiau jų vaidmuo šviečiant menko išsilavinimo lietuvių bendruomenės nariusyra didžiulis.Antroji emigracijos banga 1918-1940:XX a. pradžioje gausėjo ir lietuvių emigracijos srautas. Į Lietuvąemigracinė spauda patekdavo atsitiktinai, per asmeninius kontaktus.
Trečioji emigracijos banga/Politinės priežastys:1944 metų banga į Vakarus buvo politinė, nes jos atsiradimą nulėmė irsąlygojo svarbiausi politiniai įvykiai: SSRS ir Vokietijos sutartys, jųslaptieji protokolai, SSRS įvykdytas Lietuvos okupavimas ir hitlerinėokupacija.
Kultūrinis gyvenimas: Kiekvienoje didesnėje lietuvių stovykloje buvo įkurtos ir veikėlietuviškas vaikų darželis, mokyklos. Stovyklos leido laikraščius,vadovėlius mokiniams.
Pabaltijos universitetas:Lietuvių, latvių, estų profesūros pastangomis 1946m. Hamburge buvo įkurtasbendras trijų tautybių universitetas. Uždarytas 1948m.
Klaipėdos Gedminų pagr. m-klos Dovilės Montvydaitės
R E F E R A T A S
Klaipėda 2004-05-05 ———————–Sovietinė okupacija
Fašistinė okupacija
Antroji sovietinė okupacija