Kaip pasireiškė desidentų judėjimas?
1. pirmoji demonstracija 1956m. Demonstracijas iššaukdavo sporto pergalės, roko koncertai, pagrindinės tautinės, religinės šventės. 2. Kuriami kraštotyros būreliai, kurie prisidengdavo kultūros studijomis. Vykdavo įvairios tautinės akcijos. 3. Labai populiarus būrelis – Romuva Vilniuje. Sukurtas 1969m. Uždarytas 1971m. Buvo rengiami didžiuliai skandalingi renginiai. 4. Viena didžiausių demonstracijų, įvykusi pabaltyje iki Garbačiovo laikų 1972m. Kaune susideginus R. Kalantai.. Laidotuvės virto politinėmis deminstracijomis. Suimta apie 500 moksleivių ir studentų.Po to dėl politinių motyvų susidegino dar apie 10 žmoniu.
K O N S P E K T A S
Klaipėda 2004-05-05[pic] ———————–Rezistencija- tai pavergto krašto visuomenės priešinimasis pavergėjui.
Rezistencijos etapai:
I etapas
1940 – 1941m. pirmoji sovietų okupacija, pasipriešinimas pasyvus, pavienis,nereguliarus. LAF‘o sukilimas – Lietuvos aktyvistų frontas. Tikslas –atkurti nepriklausomą Lietuvą.
II etapas
1941 – 1944m. Nacistinė okupacija, bandoma nesikišti, kad pasipriešinimojudėjimas nebūtų įvertintas, kaip parama sovietams. Sustabdoma LAF‘oveikla. Veikia sovietinių partizanų būriai. (kalaborantai – kai vietosgyventojai tarnauja priešininkų pusei)
III etapas
1944 – 1990m. II sovietinė okupacija. Rezistencijos judėjimai veikė ikinepriklausomybės akto atkūrimo (kovo 11d.)
Partizaninis judėjimas:
Yra aktyviausia rezistencinio judėjimo pasireiškimo forma.
Etapai:
• 1944 – 1946m. pavasaris. Kuriasi stichiniai būriai (būriai kūrėsi stichiškai). Partizanai veikė aktyviai. Ypač drąsiai užimdavo miestelius. Vykdė viešas egzekucijas komunistams. Sukuriama Lietuvos Laisvės armija (LLA)
• 1946 – 1948 m. susikuria ypač didelis būrių skaičius. Beveik visuose regijonuose veikė partizaninis judėjimas. Didelių akcijų nerengiama. Taupomos jėgos ir kuriami planai prisidėti prie vakarų Europos ginkluotos jėgos.
• 1949 – 1952m. burių skaičius mažėja. Jėgos išseko dėl: a) Sovietinių šnipų diegimo į būrius ir jų sunaikinimo b) Dėl vakarų Europos karinės pagalbos nesulaukimo
Partizaninio judėjimo priežastys:
1. Nepatenkinti sovietais 2. Vykdoma radikali žemės reforma- kolektyvizacija. Valstiečiai „išbuožinami“. 3. Lietuvių mobilizavimas į raudonąją armiją. 4. Masiniai areštai ir deportacijos 5. Tikėjimas Europos pagalba atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. 6. Patriotizmas
Partizanai naudojo įvairius kovos būdus ir metodus 1. Ginkluota kova 2. Informacinių biuliotenių leidimas 3. Gyventojų informavimas
Viso partizaniniame judėjime dalyvavo 0,5 – 0,1% visų Lietuvos gyventojų.
II etape suvienytos partizanų jėgos, pradeda kurti aiškias struktūrospagal kariuomenės pavyzdį. Didelis dėmesys skiriamas būrių drausmei.
3 laikotarpyje partizanų jėgos silpo, nes buvo aišku, kad, kad pagalbos išvakarų nesulauks.
Su partizaniniu judėjimu kovojo NKVD- sovietų saugumas. Buvo steigiamispecialųs būriai- stibų. Jų tarpe buvo ne tik sovietų saugumiečiai, bet irkolaborantai.
Desidentas – žmogus nepriklausantis esamam rėžimui. Tai ypač populiaruskovos būdas sovietų sąjungos okupuotose valstyvėse.
Kodėl vyko desidentinis judėjimas?
1. Lietuva kultūrinė autonomija. 2. Falsifikuojama istorija. 3. Kovojama su naciais. 4. Draudžiamos religinės, tautinės šventės. 5. Įsigalį rusų kalba. 8dešimtmetyje įsigalidarželiuose 6. Ypač griežta cenzūra menui, literatūrai, dainoms. Įsigali sovietinis realizmas. 7. Kovojama prieš užsienietišką muziką, madą, šokius. 8. Vykdomas darbo jėgos perskirstymas. Lietuviai – Rusijon. Rusai- Lietuvon 9. Žmonės verčiami dirbti saugumo naudai. 10. Nepaklusnius bausdavo įkalindami į psichiatrines ligonines.