Sovietizacijos inscenizacija 1940 – 1941 arba – “pati, laisvai ir džiaugsmingai, išsivaduoja iš A. Smetonos fašistinio režimo”
diriguoja V. Dekanozovas – užsienio reikalų komisaro pavaduotojas N. Pozdniakovas – SSRS įgaliotas ministras Lietuvai
Sudaryti įspūdį, jog reformos daromos teisėtai, pagal veikiančius įstatymus.
I veiksmas – įjungimas arba aneksija.
06 17 Merkys patvirtino Dekanozovo sudarytą ministrų kabinetą – liaudies vyriausybę. Ministras pirmininkas J. Paleckis sudaro “liaudies vyriausybę”. V. Krėvė vis dar tikisi iškovoti dalinę autonomiją;06 19 Uždaroma Lietuvos tautininkų sąjunga ir jos organizacijos.A. Voldemaro ištrėmimas. Vidaus reikalų ministru paskirtas aktyvus komunistų veikėjas M. Gedvilas; Valstybės saugumo departamento direktoriumi – A. Sniečkus;06 25 Legalizuota LKP vidaus reikalų ministro M. Gedvilo įsakymu;06 28 Legalizuotas komjaunimas;07 01 Uždarytos visos politinės, kultūrinės, visuomeninės organizacijos. Paleistas Seimas, nutarta surinkti “Liaudies Seimą”;07 02 Pertvarkoma Lietuvos kariuomenė – įvedami joje “politrulai” –politiniai vadovai; pavadinama Lietuvos liaudies kariuomene;07 03-05 dalis liaudies vyriausybės atsistatydina (V. Krėvė iš vyriausybės nebuvo atleistas, E. Galvanauskas);07 05 LKP prisidengia fiktyvia Lietuvos darbo sąjunga ir kelia kandidatus į Seimą; 07 06 Paruoštas rinkimų į liaudies Seimą įstatymas (sukurtas specialus spaudas – “Balsavo”). Kandidatai buvo iš anksto parinkti ir gatvių mitinguose vienbalsiai priimti; 07 07 sudaromi liaudies priešų likvidacijos planai. A. Sniečkus patvirtino “Priešvalstybinių partijų (tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų) likvidacijos planą”; 07 11-12 naktis suimta ≈ 2.000 politinių Lietuvos veikėjų; laikomi kalėjimuose ir nuteisti sunkiems darbams 8 metams Rusijos Rytuose; 07 14-15 rinkimai į Liaudies Seimą. Rinkėjų sąrašų nebuvo, o milicija pristatė nebalsavusius. Balsavo 16 % rinkėjų; tačiau oficialiai paskelbta 99 %. Išrinkta 79 atstovai, iš kurių 58 formaliai priklausė LKP. 07 16 A. Merkio ir J. Urbšio ištrėmimas;Liaudies Seimo sesija: (panašiai Latvijoje, Estijoje) 07 21-24 Liaudies Seimas teisiškai likviduoja Lietuvos valstybę ir nepriklausomybę; priima įstatymus: dėl valstybės santvarkos; dėl žemės; dėl bankų ir stambios pramonės nacionalizavimo; Liaudies vyriausybė pareiškė savo atsistatydinimą;
08 03 Maskvoje Lietuvos liaudies delegacija pasirašo įstojimo į SSRS sutartį (SSRS priglaudė 4 išlaisvintas tautas – Moldaviją, Lietuvą, Latviją, Estiją). Nustatoma dabartinė Lietuvos siena; 08 25 Lietuvoje pradeda galioti LTSR konstitucija – Stalino konstitucija. Liaudies Seimas tampa LTSR AT (pirm. Paleckis). Konstitucija deklaravo komunistų partijos vadovavimą visose LTSR srityse; 08 26 sudaryta Liaudies Komisarų Taryba (pirm. M. Gedvilas).Finite la comedie Lietuvos “įstojimas” į SSRS reiškė jos aneksiją.
II veiksmas – sovietizacija arba deportacija – Maskvos planuose turėjo būti deportuota 70 % lietuvių.
1940 m. rudenį Lietuvoje pradėjo veikti specialieji teismai – kariniai tribunolai. Areštai padažnėjo 1940 m. rudenį, rengiantis rinkimams į SSRS AT. 1941 m. gegužės 23 d. Kaune buvo sudarytas 7 asmenų Respublikinis trėmimo operacijos štabas (majoras P. Bykovas). 1941 m. pavasarį pradėti suiminėti ūkininkai, laiku neįvykdę žemės ūkio prievolių.
Dalis politinių kalinių buvo išvežta į įvairias įkalinimo vietas ar pataisos darbų stovyklas. Kiti liko kalėti Lietuvos kalėjimuose. Trėmimą vykdė SSRS kariuomenės daliniai. Trėmimo akciją vykdė LKP aktyvas, sovietų valdžios atstovai. Kiekvienai pirminei operatyvinei grupei b paskirta pristatyti į artimiausią surinkimo punktą arba ešelonus stotyse po 2 –3 šeimas.
Masinė lietuvių tautos deportacija vyko 1941 birželio 14 – 18 d. Ištremta 20.000 įvairaus amžiaus gyventojų.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos – SSRS karui, dalis Kauno ir Vilniaus politinių kalinių varomi į SSRS gilumą. Daugelį NKVD karininkai ir kareiviai nužudė už 70 km. nuo Minsko – Červenėje. Birželio 24 d. žiauriai b. nuskandinti politiniai kaliniai Rainių miškelyje (Telšiai). Politiniai kaliniai b. žudomi Petrašiūnuose, Kretingoje, Raseiniuose, Zarasuose, Rokiškyje, Ukmergėje, Panevėžyje, Pravieniškėse.
Tuo pačiu metu vyksta antisovietinė rezistencija ! 1940 10 09 Vilniuje įvyko rezistentų suvažiavimas, kuris turėjo centralizuoti pogrindinių veiklą. Įkurta pasipriešinimo organizacija – Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga.1940 12 ji užmezgė ryšius su Berlyne vykusiu Lietuvos Aktyvistų fronto (LAF) štabu, vad. K. Škirpa. 1941 04 LLKS susijungė su LAF. Rengiamas sukilimas prieš sovietus deputatus.
1941 pavasarį Lietuvos partizanų būriai veikė Rokiškio, Šiaulių, Utenos, Marijampolės rajonuose. 1941 05 sukilimui prieš sovietus buvo pasiruošę Kauno ir Vilniaus štabai. Birželio deportacijos susilpnino pasipriešinimo judėjimą Vilniuje. Rezistencijos grupės sparčiai kūrėsi provincijose. Deportacijų metu buvo likviduotas LAF štabas Vilniuje. Iš abiejų štabų buvo sudarytas vienas vyriausias LAF štabas Kaune. Jam pavaldžios buvo pavienės karinės organizacijos: Lietuvos gynimo gvardija, Mirties batalionas, Lietuvos vadovavimo būrys, Tautinio darbo apsauga ir kt. 1941 birželio 22 d. prasidėjo sukilimas Kaune: užimta radijo stotis ir radiofonas. TDA daliniai užėmė centrinį paštą.1941 birželio 23 d. L. Prapuolenis paskelbė Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą lietuvių klb., pakartotas tekstas vokiečių ir prancūzų klb. Paskelbta Laikinosios vyriausybės sudėtis. Sukilimas prasidėjo visoje Lietuvoje. 3 dienas mūšiai vyko Kaune. Čia veikė 26 partizanų būriai. Vilniuje 06 23 įsikūrė studentų partizanų štabas. Sukilimas buvo silpnesnis.٭ Sukilime dalyvavo 100.000 lietuvių aktyvistų; žuvo ≈ 5.000 kovotojų. Sukilimas ne tik paspartino sovietų atsitraukimą, bet ir išgelbėjo nemažai tremtinių, politinių kalinių. ٭ susidorojimas su rašytojais !Sovietizacija
III veiksmas – socialistinis santvarkos sukūrimas, t.y. komunistinio režimo įtvirtinimas.
Socializmui sukurti buvo įsteigta speciali sovietinė institucija –
Valstybinė plano komisija (7 skyriai: kultūros, pramonės, prekybos, komunalinio ūkio, žemės ūkio, transporto)
Pirmiausia imtasi visuomenės nuskurdinimo ir Lietuvos ūkio griuvimo:
٭ Žemės ūkio nacionalizacija vyko 3 mėnesius. Žemės norma buvo paskelbta 30 ha, o liaudies priešų žemė buvo konfiskuojama visa. Daug ūkininkų paskirta buožėms (kas turi 15 ha). Žemė naudota tarybiniams ūkiams steigti, karo aerodromams statyti. Kuriamos žemės ūkio artelės (tam tikri susivienijimai bendram darbui). ٭ valstiečiams įvestos rekvizicijos vadintos privalomu žemės ūkio produktų pristatymu; kolektyvinis grūdų vežimas į valstybės pirkimo punktus – “raudonosios gurguolės”. Gurguolininkams suteikta pirmenybė nusipirkti kooperatinių prekių. Tačiau žemės produktai galėjo būti renkami ir priverstine tvarka:
apskričių įgaliotiniai sudarė žemės savininkų sąrašą, apskaičiavo pristatymo kiekius. Įgaliotiniais paskirti vietos komunistai. Slaptai šifruotomis telegramomis žinios apie pristatymus teikiamos kasdien. Dalis ūkininkų nepajėgė atlikti valstybinių prievolių ir pasitraukė iš savo ūkių, kiti buvo deportuoti į Sovietų Sąjungą. 1940 07 – 1941 03* Nacionalizuotos pramonės įmonės, kuriose dirbo per 20 žmonių. Suvalstybinta prekyba, transportas. Lietuvos banką, geležinkelius, užsienio prekybą perėmė savo žinion sovietų vyriausybė.
Nusavintoms įmonėms buvo skiriami komisarai. Visiems akcijų ir vertybinių popierių savininkams įsakyta atiduoti Lietuvos bankui visas jų turimas akcijas ir vertybinius popierius. Galutinis apiplėšimas įvyko nusavinimas visus bankuose ir taup. kasose turėtus indėlius virš 1000 litų. 1940 m. rudenį įvestas rublis. Visi amatininkai turėjo įstoti į artelės ir atiduoti bendram naudojimui savo mašinas, darbo įrankius. Pramonės ir Prekybos rūmai buvo panaikinti.
Lietuvos kariuomenė: 1940 birželio 25 d. prasidėjo masinis Lietuvos kariuomenės “kadrų valymas” – atleisti Lietuvos generolai. 1940 liepos 3 d. vietoje armijos kapelionų įsteigta politinių vadovų institucija. Lietuvos kariuomenė pavadinta liaudies kariuomene. 1940 liepos 12 d. V. Vitkauskas atleistas iš kariuomenės vado pareigų, paskirtas RA generolas F. Baltušis – Žemaitis. 1940 rugpjūčio 30 d. Lietuvos liaudies kariuomenė buvo pertvarkyta į 29 – ąjį teritorinį šaulių korpusą.