Panevėžio Kazimiero Paltaroko vid. mokykla
ISTORIJOS PROJEKTAS
KLAIPĖDA
Referatas
Atliko 8c klasės moksleivisLaurynas Žaldokas
Klaipėda, 2004
TURINYSĮVADAS 3ISTORIJOS PUSLAPIUS PAVARČIUS 4SPARTŪS ŽINGSNIAI 6TURIZMAS IR REKREACIJA 7LANKYTINOS VIEOS 7LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS 7LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS 8SVARBIAUSI RENGINIAI 9IŠVADOS 10NAUDOTA LITERATŪRA 11
ĮVADAS
KLAIPĖDA – senas Lietuvos miestas, išaugęs prie sąsiaurio, jungiančio Kuršių mares su Baltijos jūra. Per trisdešimt Tarybų valdžios metų uostamiestis nepažįstamai pasikeitė, tapo stambus respublikos pramonės ir kultūros centras.Pagal didumą – tai trečias miestas respublikoje. Jo teritorija užima apie 98,35km2 gyvena 202,5 tūkstančio žmonių 1999-01-01 metų duomenimis. Viename kvadratiniame kilometre gyvena 2058,9 žmonių. Klaipėda – tautų daugybės miestas. Jame gyvena ir darniai dirba lietuviai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai ir žydai. Klimatas (1998m.) oro temperatūra sausio (vidutinė) +2,0OC, liepos (vidutinė) +15,9OC, absoliutus maksimalus (lieps 21d.) +29,9OC, absoliutus minimalus (gruodžio 9d.) -16,0OC, kritulių kiekis per metus 671 mm.
ISTORIJOS PUSLAPIUS PAVARČIUS
Klaipėda – sena lietuvių gyvenvietė. Archeologinių tiriamų duomenimis, jau pirmaisiais mūsų eros amžiais ši vietovė buvo gausiai apgyventa lietuvių protėvių – baltų. Ties Danės žiotimis įsikūrė žvejų kaimelis ilgainiui išaugo į jūrų prekybos centrą. Per jį lietuvių gentys palaikydavo prekybinius ryšius su kitais kraštais.VIII – X a.Lietuvos pajūrį ne kartą puldinėjo Normanų vikingai. Bandė jį užgrobti danai. Tačiau tikrasis pavojus lietuviškosioms pajūrio žemėms iškilo tik tada, kai XII a.pradžioje į Pabaltijį pradėjo veržtis vokiečių feodalai, pirkliai ir riteriai.Lietuviai atkakliai ir drąsiai kovojo prieš grobikus, gindami savo žemę ir laisvę, bet, Vakarų Europos šalių stipriai remiami kalavijuočiai ėmė sėkmingai veržtis į lietuvių žemes Baltijos pajūryje. 1252 m. Livonijos ordinas nusiaubė Klaipėdą, šioje vietoje pastatydino pilį ir pavadino ją Memelburgu. Ji stovėjo ant nedidelės kalvos, iki šiol primena, jog jau prieš septynetą šimtų metų čia sau lizdą buvo susisukę neprašyti atėjūnai.
Įdomu, kad vokiečiai istoriniuose šaltiniuose ne tik Klaipėdą vadino Memelburgu arba Memeliu, bet ir per Lietuvą tekančią didžiausią upę Nemuną taip pat vadino Memeliu. 1807 metais Klaipėda tapo Prūsijos sostine. Po Pirmojo pasaulinio karo vokiečiai užkariavo Klaipėdą. 1923 m. vykusio sukilimo metu Klaipėda buvo atkariauta ir po metų vėl prijungta prie Lietuvos. Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėda garsėjo kaip svarbus žuvininkystės ir industrijos centras. Klaipėdos uostas labai svarbus Lietuvos ekonomikai. Uostas yra „jūrų kanalo” teritorijoje. Didžiausias uosto privalumas, tai kad laivai gali juo naudotis ištisus metus.Jungtinėms lietuvių – lenkų – rusų jėgoms Žalgirio mūšyje sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, Žemaitija atiteko Lietuvai, o dėl Klaipėdos krašto ir toliau vyko ginčas su ordinu. Vokietijos orbitas Lietuvos ir ordino byloje, 1413 m. gegužės 3 d. sprendime skelbė: „…Nustatėme, jog Klaipėdos pilis buvo pastatyta Žemaitijos žemėje, ir magistras bei ordinas nepajėgė įrodyti priešingo teigimo“. Tačiau ordinas nesirengė geruoju Klaipėdos krašto atiduoti.Ordino valstybėje kilus vidaus nesutarimams ir prasidėjus Lenkijos karui su kryžiuočiais, 1455 m. žemaičiai buvo dar kartą trumpam laikui užėmę Klaipėdą. Negavę stipresnės paramos, jie iš ten turėjo trauktis.Galutinai nukariauta Klaipėda ir užgrobtos lietuviškos žemės Baltijos pajūryje buvo smarkiai vokietinamos. Į šias vietas kėlėsi vokiečių dvasininkai, pirkliai, smuklininkai, dvarininkai, tuo tarpu lietuviams nebuvo leidžiama verstis nei prekyba, nei amatais, jiems visaip trukdyta apsigyventi mieste. Už tokių įstatymų nepaisymą buvo grasinama kalėjimų ir bausmėmis. Senąjį lietuvių miestą vokiečiai vadino savaip – Memelburgu arba Memeliu, bet šio krašto tikrųjų šeimininkų – lietuvninkų – lūpose šimtmečiais išsilaikė ir tikrasis Klaipėdos vardas.Iš dokumentų žinoma, kad 1525 – 1527 m. šiame krašte įsiliepsnojo valstiečių sukilimas. Deja, trokštamos laisvės jis neatnešė. Prūsijos feodalai sukilėlius žiauriai numalšino.
Naujos nelaimės Klaipėda užgriuvo XVII a. pradžioje. 1629 m.miestas su aplinkinėmis gyvenvietėmis ir Kuršių nerija šešeriems metams atiteko švedams, kurie kraštas smarkiai nuniokojo.1757 m. birželio mėnesio pabaigoje ties Klaipėdos uostu bei miesto sienomis pasirodė Rusijos karo laivynas ir kariuomenė. Vos kelias dienas pajėgęs priešintis, miestas pasidavė ir daugiu kaip penkerius metus išbuvo rusų kariuomenės rankose. Klaipėdos komendantu buvo paskirtas A. Suvorovas, vėliau tapęs įžymiu karvedžiu ir generalisimu.XIX a. pradžios politinei Europos įvykiai neaplenkė ir Klaipėdos. 1802 m. čia susitiko Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas III su Rusijos caru Aleksandru I. Prancūzu armijai užėmus Berlyną, 1807m. tolimas Vokietijos užkampis netiktai tapo laikinąja Prūsijos sostine. Šiandien Prie Danės upės stovintis baltas statybos tresto administracinis pastatas ištisus metus buvo karališkosios poros – F. Vilhelmo III ir Luizos – rezidencija. Čia karalius išleido įsaką apie baudžiavos panaikinimą.Po to kai 1871 m. buvo įkurtas Vokietijos reichas – centralizuota vokiečiu karalystė , –Klaipėdoje, kilo nauja vokietinimo banga. Vokietijos valdžia ypač žiauriai ėmė pulti lietuvių kalba mokyklose ir sueigose: „Lietuvei neturi teisės būti Lietuviais“.Lietuviškoji Klaipėda vokiečių buvo valdoma iki pat pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Vokietijai karą pralimėjus, sąjungininkai 1919 m. Klaipėda ir Klaipėdos kraštą atskyrė nuo jos ir Versalio taikos sutartimi perdavė Antantės valstybių žinion.Ypač įžūliai vitiniai fašistai ėmė elgtis po 1933 m., Hitleriui paėmus valdžią Vokietijoje. 1934 m. Klaipėdos nacistai ruošė ginkluota sukilimą, planuodami šį kraštą atplėšti nuo Lietuvos ir prijunkt prie Vokietijos. Kasdien spausdino Hitlerio ir kito hitlerininkų partijos vadeivų kalbas, skleidė demagoginius prasimanymus apie tariamą vokiečių persekiojimą Klaipėdos krašte, skatino šovinistines nuotaikas. Mieste pavojinga pasidarė net lietuviškai kalbėti. Sparčiai buvo ruošiama dirva Klaipėdą prijungti prie Vokietijos. 1939 m. kovo 22 d. nepraėjus nė pusmečiui po Miuncheno suokalbio, Hitlerinė Vokietija, pateikus ultimatumą buržuazinės Lietuvos vyriausybei, užgrobė Klaipėdos kraštą. Lietuva neteko vienintelio savo uosto, beveik trečdalio pramonės, o kai kurių jos šakų (celiuliozės, faneros, trąšų) – viso šimto procentų. tuoj buvo uždrausti lietuviški laikraščiai, uždarytos visos lietuviškos organizacijos ir kultūrinės įstaigos, šimtai žmonių ištremta į koncentracijos stovyklas. Klaipėda tapo fašistų karo tvirtove ir karo laivų baze.1945 m., tai vienas ryškiausių puslapių ilgaamžėje Klaipėdos istorijoje. Po ilgų kovos metų, žūtbūtinių mūšių, Tarybinė Armija priartėjo prie uostamiesčio, kuris hitlerininkų buvo paverstas stipriu gynybos punktu. Čia priešininkas turėjo sutelkti kelias pėstininkų ir tankų divizijas, įrengęs devynias tranšėjų linijas, vielų užtvaras. Miesto prieigos buvo užminuotos. 1945 m. sausio mėnesį tarybinei kariuomenei perėjus į ryžtingą puolimą Rytų Prūsijoje, hitlerine karine vadovybę dalį jėgų iš Klaipėdos permetė į Karaliaučiaus miesto rajoną susidarė palankios sąlygos kirsti hitlerininkams lemtingą smūgį Klaipėdai. Vaduotojų tarpe buvo ir generolo majoro A. Urbšo vadovaujama 16 – oji Lietuviškoji šaulių divizija.Sausio 28 d. auštant buvo užimtas paskutinis hitlerininkų gynybos ruožas miesto prieigose, ir Tarybinės Armijos daliniai vadavo Klaipėda. Rytą miestas jau buvo tarybinės karuoninės rankose. Virš Klaipėdos suplevėsavo Tarybų Lietuvos vėliava.Tarybinė vyriausybė ir karinė vadovybė aukštai įvertino nuopelnus Klaipėdos išvadavime. 16 ajai Lietuviškai šaulių divizijai ir kitiems dalinėms buvo suteiktas grabingas Klaipėdos vardas.SPARTŪS ŽINGSNIAI
Kiekviena gatvė, kiekvienas namas, grindinys dar neataušo po mūšio. Praūžusi karo audra Klaipėda smarkiai nuniokojo. Sunkūs buvo pirmieji pokario metai klaipėdiečiams. Palyginti greitai atstatytas miesto vandentiekis, paleista elektrinė,pradėjo veikti geležinkelio stotis, celiuliozės – popieriaus kombinatas, faneros fabrikas ir kitos įmonės. Spalio 21 d. į Klaipėdos prekybos uostą atplaukė pirmasis po Didžiojo Tėvynės karo laivas „STRELKA“ atgabenęs anglių miesto pramonės įmonėms ir gyventojams.Daug mačiusi Klaipėda pajaunėjo, pagražėjo ir išaugo. Nuo 1961 – 1974 m. uostamiestyje iškilo 15 naujų vidurinių mokyklų, 48 vaikų darželių ir lopšeliai. Kasmet apie 2000 klaipėdiečių šeimų šventė įkurtuves naujuose butuose. Aky džiugina platūs Taikos, Baltijos, Statybininkų prospektai. Buvo baigta rekonstrukcija vienos iš seniausių lengvosios pramonės įmonių – medvilnės verpimo fabrikas „Trinyčiai“. Stambiausias mėsos kombinatas, 1966 m. įsikūrė naujose patalpose. Tai moderni įmonė, kurioje visi gamybos procesai mechanizuoti.
„Švyturio“ alaus daryklai 1974 m. sukako 100 metų, tačiau ji yra jauniausia miestu įmonė. Darykla buvo iš pamatų rekonstruota. Imta sparčiai vystyti žuvies pramonę. Sukurta aktyviosios žvejybos Baltijos pramonė. Kiek vėliau Klaipėdos žvejybos uoste pasirodė mažieji žvejybos traleriai, kuriais jau drąsiau buvo galima leistis į Baltijos jūra. Konservų fabrike kasmet apdorojama vis daugiau ir daugiau žuvies.Smarkiai pagerėjo uostamiestyje buitinės ir kultūrinės sąlygos. Atstatyti kultūrinai paminklai bei muziejai. Klaipėda sparčiai žengia pažangos keliu, nuolat auga ir gražėja.TURIZMAS IR REKREACIJA
Klaipėdos regionas kasmet priima apie 5 tūkstančiai užsienio turistų. 79% jų atvyksta į Klaipėdą, 12% – į Kretingos rajoną ir tik 9% – į Palangą. Apgyvendinimo paslaugas regione teikia 46 įstaigos. Tai sudaro 56% visų Lietuvos rekreacijos įstaigų fondo. 30% rekreacinių įstaigų fondo turistus aptarnauja tik vasarą. Vietų užimtumo koeficientas (29,8%) didesnis už Lietuvos vidurkį (26,4%). Daug turizmo ir rekreacijos įmonių yra privačios. Apskrityje daugiausia teikiamos tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos. Jų kokybė – nepatenkinama. Nėra nė vieno aukščiausios kategorijos viešbučio, pigių nakvynės namų ir viešbučių. Taip pat neparengta regiono marketingo programa, turizmo informacija labai menka. Turizmo ir rekreacijos plėtrą stabdo šie nepalankūs veiksniai: neišplėtotas mažųjų uostų tinklas, užterštas Kuršių marių vanduo, nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė, turizmo infrastruktūros stoka, žema vietos gyventojų bendravimo kultūra, nepatenkinama kriminogeninė būklė, painūs veiklos apribojimai saugomose teritorijose.
LANKYTINOS VIETOS
LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS
1994 metais duris atvėrė Klaipėdos jūrų muziejus, kuriame vyksta delfinų ir jūros liūtų pasirodymai. Tai vienintėlis tokio tipo muziejus Baltijos šalyse. Apžiūrėję jūrų muziejaus įžymybes, pasigrožėję didžiuliais akvariumais, pateksite į delfinariumą. Čia taip pat rasite laivininkystės bei žvejybos eksponatų. Muziejinis kompleksas, kurį sudaro: Jūrų muziejus ir akvariumas (įsikūręs XIX a. Kopgalio tvirtovėje); Kuršių nerijos gamtos muziejus; Delfinariumas (su 1000 sėdimų vietų žiūrovams). Pagrindinė veikla – muziejinė (laivybos, jūreivystės, jūrų biologijos) ir jūros gyvūnų veisimas, be to organizuojami pramoginiai renginiai žiūrovams (delfinariume), pažintiniai renginiai moksleiviams.
LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS
Muziejus veikia nuo 1984 m. liepos 27 d. restauruotame XIX a. pastate (architektas V. Guogis). Pastatas yra netoli Danės upės. XIX a. šioje vietoje formavosi Klaipėdos pirklių užmiesčio rezidencija. Pastatas, kuriame šiuo metu veikia Laikrodžių muziejus, buvo ne kartą perstatytas. XX a. pradžioje čia veikė Žemės bankas, sovietmečiu – Pionierių namai. Muziejaus įkūrimo pradžia galima laikyti 1977-uosius metus, kai Klaipėdos paveikslų galerijoje buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje senovinių laikrodžių paroda, kurią sudarė klaipėdiškių kolekcininkų Vytauto Jakelaičio, Dionizo Varkalio ir kelių kitų eksponatai.Muziejaus ekspozicija supažindina su laiko matavimo prietaisų istorine raida. Čia rodomi mazgeliniai ir mediniai kalendoriai, saulės, vandens, ugnies, smėlio, mechaniniai laikrodžiai, tikslūs XX a. laiko matavimo prietaisai. Eksponuojami renesanso, baroko, klasicizmo, moderno stilių laikrodžiai, atskleidžiantys mechaninių laikrodžių formų ir dekoro kaitą. Baldai, paveikslai, graviūros atkuria istorinį foną, kuriame išryškėja reprezentacinis laikrodžių vaidmuo įvairių epochų interjeruose. Laikrodžiai eksponuojami ir muziejaus holuose.
Klaipėdos senamiestis džiugina įdomiais senoviniais pastatais. Daugelis iš jų nudažyti žavingomis spalvomis. Centrinėje aikštėje rasite Dramos teatrą. Kiekvienas poilsiautojas atvykęs į Klaipėdą stengiasi aplankyti Dramos teatrą, Muzikinį teatrą, įvairias galerijas. Labai įdomus Mažosios Lietuvos Istorijos muziejus. Klaipėdoje yra keletas kino teatrų. Galima pasigrožėti Jūrų uostu, pasidžiaugti skulptūromis senamiestyje. Yra kur užeiti, atsigaivinti kavos puodeliu, alaus bokalu. Yra daug kavinių, restoranų, barų.SVARBIAUSI RENGINIAIFESTIVALIAI IR ŠVENTĖS KLAIPĖDOJE Klaipėda – neabejotinai išskirtinis Lietuvos miestas: ne tik dėl unikalios geografinės padėties, išskirtinės istorijos, architektūros ar savito klaipėdiečių bendravimo ir gyvenimo būdo, bet ir dėl to, kad Klaipėda jau seniai siejama su vasaros pramogų sostinės įvaizdžiu, kurį sustiprina masiniai kultūriniai ir pramoginiai renginiai. Nuo šiemet, ko gero, Klaipėda taps ir žiemos pramogų centru.
Klaipėda kaip ir visa Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvos nepriklausomybės dieną, Valstybės dieną-Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Yra nemažai švenčių, kurias švenčia tik Klaipėdos gyventojai ir jos svečiai, t.y. pavyzdžiui, Vokiečių kultūros dienos, kasmetinis tarptautinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Klaipėdos miesto gimtadienis. Svarbiausias ir didžiausias kasmetinis miesto renginys, vykstantis be poilsio 3 paras, tai JŪROS ŠVENTĖ.IŠVADOSIš ties Klaipėda labai gražus ir įdomus miestas. Kiekvienam vertėtų jį aplankyti ir ne vien dėl to, kad jis yra šalia jūros.
NAUDOTA LITERARŪRA:
VENENTAS BUTKUS „KLAIPĖDA“, 1975 m.