Kbarauskas partizanas

Tragiski likimai: partizanas K.Barauskas-Vezys

Kostas Barauskas, s. Kazio, gime 1908 m. sausio 11 d. Alytaus aps. Aloves vls. Slabadeles k., ukininku seimoje. Tevai turejo 14 ha zemes. Kostas buvo vyriausias vaikas seimoje. Be jo, dar augo 6 seserys: Zose (g. 1912), Marija (g. 1916), Leokadija (g. 1917), Anele (g. 1919), Ona (g. 1921) ir Antanina (g. 1923).

Kostas mokesi Aloves pradineje mokykloje, baige 4 skyrius, o veliau ir zemesniaja zemes ukio mokykla. Mokejo rusu ir lenku kalbas. 1929–1930 m. atliko karine prievole Lietuvos kariuomeneje. Tarnavo Kauno miesto ir apskrities komendanturoje. 1929 m. spalio 27 d. baaige mokomosios kuopos kursa ir karo policijos mokykla. 1930 m. sausio 15 d. jam suteiktas grandinio, o birzelio 15 d. – jaunesniojo puskarininkio laipsnis.

Grizes is kariuomenes dirbo tevu ukyje. Istojes i Lietuvos sauliu sajunga, priklause Alytaus rinktines Aloves sauliu buriui. 1935 m. sausio 24–vasario 11 d. buvo Aloves sauliu burio vadas. Dar priklause Vilniui vaduoti sajungai bei Lietuviu kataliku jaunimo (LKJ) “Pavasario” federacijai.

1936 m. vasario 1 d. pradejo dirbti Alytaus aresto namuose priziuretoju-ukvedziu. 1937 m. spalio 4–25 d. 9-ajame pestininku pulke Marijampoleje pakartotinai dalyvavo karo pratybose.

1939 m. is Allytaus jaunimieciu kalejimo perkeltas dirbti i Vilniaus sunkiuju darbu kalejima Lukiskese jaunesniuoju priziuretoju. 1940 m. spalio 16 d. sovietu valdzios buvo atleistas is pareigu. Vilniuje platino antisovietine literatura ir atsisaukimus, del to buvo persekiojamas ir tardomas.

Nuo 1941 m. balandzio iki rugsejo 15 d. di

irbo Traku aps. Socialinio aprupinimo skyriuje – Aukstadvario vls. Gubiskiu dvaro pagalbinio ukio vedeju. Sovietu santvarkai palankus nebuvo, ir kilus naciu bei sovietu karui suorganizavo Ciziunu sauliu-partizanu buri. Traku apskrities karo komendanto isakymu buvo paskirtas sio burio vadu.

Sukileliams atkurus tvarka, o dvara grazinus buvusiems savininkams, K.Barauskas grizo i Vilniu ir dirbo moteru kalejime Paneriuose rastininku. Aloves valsciaus virsaicio pakviestas, parvyko i teviske ir nuo 1941 m. lapkricio 15 d. pradejo dirbti Aloves vls. savivaldybeje rastininku.

Nuo 1942 m. geguzes 8 d. Alytaus apskrities virsininko isakymu Nr. 9 K.Barauskas paskirtas Aloves vls. zemes ukio gaminiu tiekimo istaigos vedeju, nuo 1944 m. kovo 1 d. – Aloves vls. virsaicio padejeju, vykdydamas ir tiesiogines pareigas, buvo ir Priesgaisrines apsaugos Aloves vls. savivaldybes komandos vadas.

K.Barauskas nebuvo vedes, visa savo energija skyre daarbui ir visuomeninei veiklai.

Antra karta uzejus sovietams, K.Barauskas 1944 m. rudeni isejo partizanauti. Tapo Aloves ir Daugu vls. veikusiu partizanu junginio vadu, pasirinko slapyvardi “Vezys”.

1944 m. gruodi–1945 m. sausi tarp Onuskio ir Valkininku susitelke dideles (iki 300 partizanu) pajegos. Partizanai veike Onuskio, Varenos ir Daugu vls. paribyje. Sausio 20 d. telkesi Burboniu miske tarp Migucioniu, Genioniu ir Voniskiu kaimu, kur prie ju prisijunge K.Barausko-Vezio ir V.Voverio-Zaibo buriai. Dalini sudare jau penki buriai: Vilko, Vezio-Zaibo, Dzuko, Liuto ir Rugio.

Vasario 5–6 d. is Burboniu mi

isko apie 180 partizanu susirinko i pasitarima Migucioniu k. Vasario 7 d. , uzpuolus NKVD-istams ir stribams, pasitarima nutrauke kautynes, trukusios kelias valandas. Zuvo 6 partizanai bei buriu vadai P.Balkus-Dzukas ir E.Siniauskas-Liutas, kiti partizanai Onuskio vls. Voniskiu k. pasidalino i 2 dalis ir pasitrauke skirtingomis kryptimis . Dalis partizanu, galinciu gyventi legaliai, buvo issiusti i namus iki lemiamos pavasarines mobilizacijos. Taciau veikimo taktika liko nepakitusi, dalinys dabar veike Daugu ir Varenos valsciuose, pasidalines i 4-5 grupes po 20–25 zmones .

1945 m. vasario 23 d. Daugu vls. ivyko garsusis Kancenu musis, akivaizdziai parodes puolamaja partizanu taktika. Musio isvakarese Vaikantoniu ir Kancenu kaimuose susitelke apie 50 K.Barausko-Vezio ir J.Matukeviciaus-Vilko grupiu partizanu, numaciusiu nakti pulti Daugu miesteli. Atvilioti stribu igula buvo pavesta vienai kaimietei.

Daugu vls. NKVD poskyrio virsininkas Petrovas, manydamas, kad isikurusiu viename name partizanu bus ne daugiau kaip 12, su 22 stribais isvyko i Kancenus (4 km nuo Daugu). Viena naikintoju grupe turejo apeiti pastata is kaires, kita – is desines, o Petrovas su grupe iejo i kiema. Visi pateko i ugnies zieda, i juos is visu pusiu is sautuvu ir kulkosvaidziu eme saudyti partizanai. Naikintojai nesitikejo puolimo, dalis ju sukele panika, keletas stribu iskart pabego i Daugus, neissove ne vieno suvio, kiti po pusvalandi trukusio musio atsitrauke, palikdami kovos lauke 9 nukautus stribus (J.Janusoni, F.Kamanduli, J.Versecka ir

r kt.) ir Kancenu k. tarybos pirmininko pavaduotoja. Atsitiktinai zuvo ir pastotes vezikas.

Pasak partizanu saltiniu, buvo nukauta apie 12 stribu, 3 paimti i nelaisve, paimta 9 sautuvai, 5 granatos, iki 30 soviniu. Zuvo partizanas Mykolas Statkevicius. Po musio, siauciant NKVD vidaus kariuomenei, buvo suimti 4 zmones, o i okupantu ataskaitas pateko pramanyti “Kancenu k. pilieciu paliudijimai” apie 2 nukautus ir 2 suzeistus partizanus. Tai turejo pridengti skaudu pralaimejima. Planuojama operacija uzpulti Daugus partizanams teko atideti, dalis kovotoju buvo paleista i namus, o branduolys per Skabeikiu k. pasitrauke i Onuskio vls. Dusmenu miska.

“Vezio” grupe, vadovaujama K.Barausko-Vezio, veike Daugu vls. miskuose ir 1945 m. vasario pabaigoje buvo sutelkusi apie 100 vyru. Grupei priklause V.Voverio-Zaibo burys. Rysius su “Veziu” palaike ir nuo 1944 m. gruodzio men. pradzios Alytaus ir Butrimoniu valsciuose veikusi J.Gervicko-Jovaro grupe.

Leave a Comment