Karo aviacija

Lietuvos karo aviacija 1919 – 1940 metais

Po pirmojo pasaulinio karo žlugus Rusijos ir Vokietijos imperijoms lietuvių tautai atsirado galimybė įgyvendinti dar XIX amžiuje Tautinio atgimimo judėjimo suformuotą tikslą – išsivaduoti iš svetimųjų priespaudos.1918 m. vasario 16 d. aktu Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Tačiau buvo aišku, kad Lietuvos valstybės atkūrimo įdėjos nepakanka, o jai realizuoti neišvengiamai reikia karinių pajėgų.1918 m. lapkričio 11 d. sudarytos pirmosios vyriausybės Ministras Pirmininkas bei apsaugos ministras prof. Augustinas Voldemaras ir ministerijos štabo viršininkas plk. Juurgis Kubilius lapkričio 23 d. paskelbė pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.1919 m – 1920 m. buvo sukurtos beveik visų pagrindinių tuometinės kariuomenės ginklų rūšių karinės formuotės ar bent jų užuomazgos.Gerai suprasdama aviacijos reikšmę, to meto Vyriausybė, nors ir stokodama lėšų, ėmė rūpintis naujos ginklų rūšies – aviacijos organizavimu. 1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo ir Aviacijos būrys. Jo vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius (1893 – 1919 m.). Kovo 1 d. Aviacijos būrys reorganizuotas į kuopą, o jau kovo 12 d. Aviacijos kuopos pagrindu sudaryta Avviacijos dalis, administraciniu ir operatyviniu atžvilgiu pavaldi Generalinio štabo viršininkui ir kariuomenės vadui, o techniniu – Generalinio štabo Inžinerijos skyriaus viršininkui. Aviacijos dalies vadu paskirtas karininkas Petras Petronis (1887 – 1950 m.), o tą pačią dieną įsteigtos Aviacijos mokyklos viršininku – K.Fugalevičius. Pirmąjį lėktuvą Sopwith 1

1½ „Struter“ Lietuvos kariuomenė atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno 1919 m. vasario 5 d. 1919 m. vasario 27 d. buvo atgabenti 8 Vokietijoje pirkti žvalgybiniai lėktuvai LVG C VI, o tų pačių metų birželio mėn. iš Vokietijos buvo nupirkti dar penki lėktuvai, tarp kurių buvo ir mokomųjų. Įsigijus lėktuvų, prasidėjo Lietuvos aviacijos veikla ( jau nuo kovo 3 dienos skraidyta į frontą, vokiečių karo aviacijos lakūnai ir mechanikai mokino Lietuvos aviatorius skraidyti ir prižiūrėti aviacinę techniką,)nors tuo metu Lietuva dar neturėjo paruoštų lietuvių karo lakūnų.
Pirmasis, savarankiškai skraidęs, lietuvis karo lakūnas Pr.Hiksa, karo aviacijos mokslus baigęs 1917 m. Didžiojoje Britanijoje, į aviaciją įstojo 1919 m. gegužės 15 d., o gruodžio 16 d. pirmieji 34 lietuviai karininkai, baigę Aviacijos mokyklą Kaune, papildė Lietuvos aviatorių gretas. Lietuviai lakūnai, skirtingai nei samdomi karo lakūnai, pasižymėjo drąsa ir tarnavo iddėjinių paskatų vedami, kariaudami su priešu negailėjo nei jėgų nei gyvybės ir todėl palaipsniui buvo pradėta atsisakyti samdomų karo lakūnų paslaugų. Nuo to laiko karo aviacijos reikalai ėmė pastebimai gerėti, buvo įvesta daugiau tvarkos. Taip prasidėjo nauja era Lietuvos karo aviacijoje. Jau nuo pirmųjų įkūrimo dienų Lietuvos karo aviacija aktyviai dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius.Iš Lietuvos lakūnų daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius (1900 – 1926 m.), vėliau tapęs pirmuoju lietuviu – lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo av
varijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas ltn. Vyt.Rauba, o tų pačių metų spalio 3 d., kovojant su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių įgula. Lėktuvą pilotavęs 1-os eskadrilės vadas ltn. Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas ir mirė lenkų nelaisvėje. 1919 m. pabaigoje iš Lietuvos teritorijos išstūmus Vokietijos bei bermontininkų dalinius, Lietuvai atiteko kelios dešimtys lėktuvų, aviacinių variklių ir kitų dalių. Vėliau karo aviacijai nupirkti įvairios paskirties lėktuvai Italijoje, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms Lietuvos karo aviacija nepaliaujamai augo ir tobulėjo. 1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920 – 1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921 –1928 m. – Aviacija, Vėliau – Karo aviacija. 1919 -1920 m. karo aviacijos lėktuvai buvo ženklinami raudonu rombu su žaliu ir geltonu apvadais bei baltu Vyčiu centre, 1920-1921 m.- baltu Vyčio kryžiumi raudoname skyde, 1921-1940 m. –baltu Vyčio kryžiumi su juodu apvadu.
1940 m. Karo aviaciją sudarė:

I. Žvalgybos grupė (vadavietė Pajuostyje, prie Panevėžio);

2-oji eskadrilė ( įkurta 1921 m., lėktuvai ANBO-41);

6-oji eskadrilė ( įkurta 1932 m., ANBO-41 ir ANBO-IV);

8-oji eskadrilė ( įkurta 1938 m., lėktuvai ANBO-IV).
II. Naikintuvų grupė (vadavietė Kaunas)

1-oji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai Dewoitine D-501L);

5-oji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai Gloster “Gladiator”);

7-oji eskadrilė (įkurta 1938 m., lėktuvai FIAT CR.20).

III. Bombonešių grupė (vadavietė Zokniuose, prie Šiaulių);

3-oji eskadrilė (įkurta 1923 m., lėktuvai Ansaldo A, 120);

4-oji eskadrilė ( įkurta 1925 m., lėktuvai ANBO-41).

IV. Mokomoji grupė ( įkurta 1920 m. Kaune, lėktuvai ANBO-III, ANBO-V, AN

NBO-51, ANBO-VI ir kt.).
Stacionarios Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Kaune (1, 2, 7 eskadrilės ir mokomoji grupė), Zokniuose (3, 4, 5 eskadrilės), Pajuostyje (6 ir 8 eskadrilės), vasaros metu naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose bei pora dešimčių atsarginių aikštelių visoje Lietuvos teritorijoje. Kaune veikė Aviacijos dirbtuvės, kuriose buvo remontuojami kariniai lėktuvai, o nuo 1930 m. serijomis gaminami A.Gustaičio sukonstruoti žvalgybiniai bei mokomieji lėktuvai ANBO. Viso jose pagaminta apie 100 lėktuvų, iš jų apie 70 lietuviškos konstrukcijos. Lakūnus, žvalgus, mechanikus ir oro šaulius ruošė 1932 m. įkurta Karo aviacijos mokykla, kurioje veikė karininkų ir puskarininkių skyriai. 1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo 123 karininkai, 246 liktiniai, 924 kareiviai, 183 civiliai tarnautojai. Jų tarpe buvo 118 lakūnų, 65 žvalgai, virš 20 oro šaulių. Turėta 117 karinių lėktuvų. Lietuvos karo aviacijai vadovavo: 1919 m. karininkas (vėliau – majoras) Petras Petronis (1887 – 1950 m.) ir karininkas (vėliau – kapitonas) Vincas Gavelis (1892 – 1969 m.), 1919 – 1920 m. Didžiosios Britanijos kapitonas (vėliau – aviacijos maršalas) Charles Roderick Carr (1891 – 1971m.), 1920 – 1927 m. generolas leitenantas Juozas Kraucevičius (1879 – 1964 m.), 1927 – 1934 m. gen. št. Pulkininkas. 1919 m. aviacijos inspektoriumi tarnavo vienas iš Švedijos aviacijos kūrėjų mjr. Olle Dahlbeck (1884-1930 m.). 1933 m. liepos 15-17 dienomis Lietuvos karo aviacijos atsargos kapitonas Steponas Darius (1896 – 1933 m.) ir Stasys Girėnas (1893 – 1933 m.), skrisdami iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną, bet žuvo tuometinės Vokietijos teritorijoje. Minint jų skrydžio metines, 1934 m. birželio – liepos mėnesiais A. Gustaičio vadovaujama 3 žvalgybinių lėktuvų ANBO-IV grandis apsilankė 12 Europos ša
alių. 1940 m. birželio 15 d., okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, buvo uždrausti bet kokie skraidymai. Daugelis aviatorių išleisti į atsargą ar represuoti. 77 karininkai, 72 liktiniai ir 20 lėktuvų perkelti į Raudonosios armijos 29 teritorinį šaulių korpusą.

Priešlėktuvinė apsauga 1919 – 1940 metais

Jau I-jo pasaulinio karo metais paaiškėjo, kad didelę grėsmę karo metais kelia vis tobulėjanti aviacija. Lietuvoje kovai su priešo lėktuvais buvo skirtos Karo aviacijos naikintuvų eskadrilės bei kitų kariuomenės dalinių sudėtyje buvę sunkiųjų kulkosvaidžių būriai. 1934 m.pradėjus vykdyti kariuomenės reformą, susirūpinta ir priešlėktuvinės apsaugos tobulinimu.1935 m.priimtas Apsaugos nuo pavojų iš lėktuvų įstatymas. Juo visos apsaugos priemonės buvo suskirstytos į pasyviąsias ir aktyviąsias, kurių vykdymas pavestas tų pačių metų gegužės 6 d. įkurtam plk. Povilo Babicko – Alantos (1897 – 1940 m.) vadovaujamam Priešlėktuvinės apsaugos štabui, kuris kartu buvo ir Kariuomenės štabo skyriumi.

Aktyviųjų apsaugos priemonių vykdymui 1935 m. liepos 10 d. įkurta Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė, kuriai iki 1939 m. vadovavo plk. P. Babickas, 1939 – 1940 m.- plk. Antanas Sidabras (1896 – 1942 m.). Rinktinę sudarė:
 Zenitinės artilerijos grupė – trys baterijos, turinčios po tris Vickers – Armstrong 75 mm judamais stovais zenitinius pabūklus, vieną Sperry T8E3 prediktorių (skaičiuoklę), vieną optinį 3 m bazės aukštimatį ir vieną benzininiu varikliu varomą 1 kilovato galingumo generatorių;
 Prožektorių kuopa (AEG firmos prožektoriai ir Elektroakustik firmos klausytuvai);
 Automatinių pabūklų kuopa (trys būriai), ginkluota 20 mm automatiniais pabūklais Oerlikon 1 II a;
 Sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa (trys būriai), ginkluota Maxim sistemos MG 08 kulkosvaidžiais;
 Pasyviųjų priemonių apsaugos kuopa.
1940 m. rinktinėje tarnavo 38 karininkai, 92 liktiniai, 493 kareiviai, 12 civilių tarnautojų. Pėstininkų divizijų sudėtyje buvo penkios motorizuotos priešlėktuvinės kuopos, Karo aviacijos sudėtyje – trys priešlėktuvinės apsaugos kuopos, ginkluotos sunkiaisiais kulkosvaidžiais ir 20 mm kalibro Gustlaf – Werke firmos automatiniais pabūklais 2 cm Flak 28. Šovinius sunkiesiems kulkosvaidžiams ir 20 mm šaudmenis pabūklams gamino Linkaičių ginklų dirbtuvės. 1940 m. kariuomenėje buvo 9 vnt. 75 mm zenitiniai pabūklai, 301 vnt. 20 mm automatinių pabūklų, 924 sunkieji kulkosvaidžiai. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės personalas ir ginkluotė perduoti Raudonosios armijos 29 teritoriniam šaulių korpusui.

Leave a Comment