Kapitalistinių santykių atsiradimas

KAPITALISTINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMASAmatininko dirbtuvė –> cechas –> manufaktūra –>fabrikasCechas – tos pačios specialybės vieno miesto laisvųjų amatininkų susivienijimas. Cechas igynė nuo kitų gamintojų konkurencijos, valdžios savivalės, garantavo gaminių kokybę. Technikos laimėjimai didino visuomenės materialinius poreikius, kurių nebegalėjo patenkinti smulki cechinė prekyba. Kūrėsi manufaktūros – įmonės, kuriose dar dirbta rankomis, bet jau imta taikyti darbo pasidalijimą, dirbo samdomi darbininkai.XIII – XIV a. daugelyje Vakarų Europos šalių valstiečiai buvo paleisti iš baudžiavos ir ėmė savarankiškai ūkininkauti. Vieni jų praturtėjo, kiti nusigyveno ir tapo samdomais darbininkais. Auganti prekyba ne tik skatino gamybą, bet ir keitė jos formas. Pirkliai paversdavo amatininkus samdomaisiais darbininkais, o patys tapdavo kapitalistais.Pirmosios manufaktūros XVI a., taigi ir kapitalistiniai santykiai atsirado Italijoje, bet čia jie neįsigalėjo. Geresnės sąlygos buvo Nyderlanduose ir ypač Anglijoje. XVI a. svarbiausia Anglijos pramonės šaka – gelumbės gamyba. Jos gamybai reikėjo daug vilnos, o avių auginimui – didelių ganyklų. “Aptvėrimai” – valstiečių nuvarymas nuo žemės (atimtas žemes bajorai aptverdavo); prasidėjo XV a. pab. ir truko tris šimtmečius. Užgrobę naujas žemes, bajorai gyvuliams prižiūrėti ir laukams dirbti samdydavo žemės ūkio darbininkus – bernus. Anglija gamino daugiau produktų ir parduodavo užsienio šalims. Pirkliai jungėsi į tam tikras organizacijas – kompanijas, kurioms karaliaus valdžia suteikdavo monopolinę teisę prekiauti su viena ar kita šalimi.Anglijos varžovė jūrų prekyboje – Ispanija, turinti daugiausia kolonijų ir draudusi kitoms šalims su jomis prekiauti. Tačiau nuo XVI a. vid. anglų piratai ėmė plėšikauti Ispanijos pakrantėse bei ispanų kolonijose Amerikoje.(1607 m. Anglija įkūrė pirmąją koloniją Šiaurės Amerikoje – Virdžiniją)Akiplėšiškumu garsėjo Frensis Dreikas. Ispanija pasiunėt prieš Angliją “Nenugalimąjąarmadą” (134burinius laivus), bet 1588 m. Lamanšo sąsiauryje anglų laivai jį sumušė. Pamažu jūrose įsiviešpatavo Anglija.

***Pirmoji Anglijos kolonija – Airija. Įveikusi Ispanijos laivyną, ji ėmė drąsiau skverbtis į Šiaurės Ameriką. Pirmosios anlgų kolonijos Šiaurės Amerikoje įkurtos XVII a. pr.***1548 m. Nyderlandai pasklebti nedalomu Šventosios Romos imperijos vienetu, susidedančiu iš 17 provincijų. Nyderlandai prekiavo su Anglija, Prancūzija, Vokietija, Pabaltiju ir kt. kraštais. XVI a. sparčiai iro feodalizmas, formavosi kapitalistiniai santykiai.1555 m. imperatoriui Karoliui V atsisakius sosto, Nyderlandai atiteko jo sūnui Ispanijos karaliui Pilypui II, griežtam ir žiauriam valdovui, kuris žlugdė pramonę, prekybą, bankininkus, užgniaužė politinį Nyderlandų savarankiškumą. Todėl reformacija Nyderlanduose tapo ne tik religiniu sąjūdžiu, bet ir kovos su Ispanijos absoliutizmu forma. Religinė, politinė ir ekonominė priespauda kėlė Nyderlandų visuomenės pasipiktinimą. Pirmieji į kovą pakilo aristokratai, 1565 m. įkūrę “Kompromiso” sąjungą ir kreipęsi į Margaritą Parmietę (Pilypo II vietininkę), prašydami padaryti šiek tike nuolaidų, tačiau jie, o vėliau ir visi kiti kovotojai, buvo pavadinti gezais, t. y. driskiais.1566 m. kovingai nusiteikę amatininkai, valstiečiai, darbininkai, kalvinų dvasininkų pakurstyti pradėjo bažnyčių ir vienuolynų pogromus (nusiaubta apie 5500 bažnyčių). Nors pogromai nuslopo, keršydamas Pilypas II leido valdyti kunigaikščiui Albai, kuris mirtimi nubaudė 8000 žmonių. Ispanų žiaurumas nepalaužė Nyderlandų, prasidėjo partizanų karas: miškų gezai ir jūrų gezai. 1572 m. jūrų gezai užėmė Brilio uostą Reino deltoje – prasidėjo sukilimas prieš ispanus, greit apėmęs šiaurinę Nyderlandų dalį. Sukilėliai vijo lauk ispanus ir ėmė valdžią. Ispanai sukilimą malšino žiauriausiais būdais, tačiau sukilėliai kovėsi didvyriškai. Pietų Nyderlandai vis tik liko Ispanijos valdžioje.***1579 m. septynios šiaurės provincijos Ulrechto mieste sudarė sąjungą ir susijungė į vieną valstybę, turinčią bendrą vyriausybę, iždą ir armiją. Aukščiausias valdžios organas – Generaliniai luomai. Pavadinta Olandija. Ispanija Olandijos nepriklausomybę pripažino 1609 m. ir 1648 m. ją patvirtino Vestfalijos sutartimi.
***Revoliucijos rezultatai:a) Šiaurės Nyderlandai nusikratė Ispanijos jungo, sukūrė nepriklausomą valstybę ir ėmė sparčiai plėtoti ekonomiką bei kultūrą; Olandija – pirmoji pasaulyje kapitalistinė valstybė;b) suklestėjo manufaktūros, laivų statyklos, Olandija – svarbus pasaulio prekybos centras ir galingiausia jūrų valstybė;c) Amsterdamas – pasaulio finansų centras, jame įkurtas pirmasis Europoje nacionalinis bankas;d) sustiprėjusi Olandija užgrobė daug kolonijų, tačiau klestėjo neilgai, greit ją aplenkė Anglija.ANGLIJOS REVOLIUCIJA. KONSTITUCINĖS MONARCHIJOS SUKŪRIMAS

Baudžiava Anglijoje visiškai išnyko XV a. Valstiečiai – žemės laikytojai – mokėjo piniginę duoklę bajorams žemvaldžiams (džentelmenams) ir sunkiai vertėsi. Kiti Anglijos valstiečiai, turintys nuosavos žemės, vadinosi jomenais ir gyveno gana pasiturimai. Plito aptvėrimai. Daugelis bajorų steigdavo manufaktūras, tapdavo prekybos kompanijų dalininkais, bendravo ir giminiavosi su miestiečiais. Plėtėsi užsienio prekyba su Vakarų Europa ir tolimesnėmis šalimis.***Valstybės santvarka. XIII a. karalius valdė atsiklausdamas parlamento, kurį sudarė dveji rūmai. Be parlamento pritarimo neįsigaliodavo nė vienas įstatymas.Anglijos karalius vadovavo Anglikonų bažnyčiai. Tai kėlė kalvinų (puritonų) nepasitenkinimą. Puritonai smerkė prabangą, didžiausiomis dorybėmis pripažino asketizmą, kuklumą, atkaklų darbą bei turto kaupimą. Puritonizmas labiausiai plito tarp pasiturinčių miestiečių, džentelmenų ir jomenų.***XVII a. pirmoje pusėje padidėjo prieštaravimai tarp monarchijos ir anglų visuomenės. Valdančioji Stiuartų dinastija stengėsi paversti parlapmentą paklusniu įrankiu arba visai jį panaikinti. Karolis I reikalavo, kad parlamentas patvirtintų naujus mokesčius, o šiam atsisakius, 1629 m.jį paleido ir nešaukė 11 metų. Karalius įvesdavo naujus mokesčius ir grąžindavo senus, karalius kaip ir anksčiau buvo vyriausiasis žemės valdytojas, sustiprėjo puritonų persekiojimas, bet puritonizmas plito nebe tik tarp pasiturinčiųjų, bet ir tarp miesto prastuomenės. Kai Karolis I mėgino Škotijoje skleisti anglikonų tikėjimą, škotai sukilo ir įsiveržė į šiaurės Angliją, karalius pralaimėjo ir nebedrįso įvesti naujų mokesčių be parlamento pritarimo.

***1640 m. Karolis I sušaukė parlamentą, kuris posėdžiavo beveik 13 metų ir buvo pramintas Ilguoju. Jo sušaukimas – Anglijos revoliucijos pradžia. Buvo priimtas įstatymas, kad negalima paleisti parlamento be jo paties nutarimo. Šalyje sukilo airiai ir žudė kolonistus. Parlamentas nenorėjo armijos vadovavimo patikėti karaliaus parankiniams, karalius – puritonams. Londono miestiečių puritonų pašauktiniai būriai buvo gausesni nei karaliaus sargyba. 1642 m. Karolis I išvyko į Šiaurės Angliją, kur dauguma bajorų liko jam ištikimi, pradėjo rinkti kariuomenę ir paskelbė karą parlamentui (pilietinis karas). Karaliaus šalininkai (kavalieriai) – šiaurinių ir vakarinių Anglijos grafysčių bajorai, anglikonai bei katalikai, tų grafysčių valstiečiai.Parlamentą rėmė rytinių ir pietrytinių Anglijos grafysčių puritoniška buržuazija, naujieji bajorai, miestų prastuomenė.Oliveris Kromvelis – kilmingas, išsilavinęs, bet nelabai turtingas džentelmenas, karštas puritonas, jis parlamento kariuomenę sudarė iš dievobaimingų puritonų.1645 m. mūšyje ties Neisbio kaimu karaliaus armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą ir dar po kelių priešinimųsi jis pateko į nelaisvę.***Džonas Lilbernas – puritonas,levelerių (lygintojų) vadovas, leveleriai siekė įkurti Anglijoje demokratinę respubliką.***1649 m. Bendruomenių rūmų paskirtas tribunolas pasmerkė Karolį I mirti ir šis buvo nukirsdintas. Netrukus po karaliaus mirties Lordų rūmai buvo panaikinti ir Anglija paskelbta respublika.***Naujoji Anglijos respublika nebuvo demokratinė. Leveleriai toliau kovojo dėl visuotinės rinkimų teisės, rengė sukilimus, tačiau Kromvelis lengvai juos numalšindavo, kaip ir digerių (kasėjų) judėjimą – jie reikalavo nemokamai beturčiams išdalyti žemę ir panaikinti privatinę nuosavybę.Neturtingi valstiečiai užimdavo dirvonuojančius dvaro laukus, tačiau jų pasėliai būdavo sunaikinami, o jie patys nuvaromi nuo užgrobtos žemės.***1649 m. Kromvelis su didele kariuomene išsikėlė Airijoje ir numalšino airių sukilimą. Kromvelis iš airių atėmė visą žemę ir atidavė ją armijos karininkams arba pardavė Londono turtuoliams.
Airiai virto bežemiais, jų gimtoji kalba uždrausta, katalikybė persekiojama.Kromvelis kariavo ir su Škotija, ją nugalėjo ir prijungė prie Anglijos.Kromvelis nenorėjo valdžios dalytis su Ilguoju parlamentu ir 1653 m. jį išvaikė, o pats pasikelbė respublikos valdytoju – lordu protektoriumi (Anglija – protektoratas). Iš tikrųjų jis ved Anglijoje karin diktatūrą. Kromvelis stengėsi Angliją paversti stipriausia Europos prekybine ir jūrų valstybe, užgrobti naujų kolonijų.1651 m. Anglija paskelbė Navigacijos aktą, pagal kurį prekes iš užsienio buvo galima vežti tik anglų arba tas prekes pagaminusių šalių laivams, kas kenkė olandams ir jie reikalavo šį aktą atšaukti.1652 – 1654 m. tarp Anglijos ir Olandijos vyko karas. Olandija pralaimėjo ir pasaulio prekyboje įsiviešpatavo Anglija. Tačiau norėdamas išlaikyti armiją bei laivyną ir toliau kariauti, Kromvelis turėjo padidinti mokesčius. Nuolatinia arai, augantys mokesčiai smukdė šalies ūkį, kėlė didėjantį pasiturinčiųjų sluoksnių nusivylimą Kromveliu, tačiau jie nedrįso priešintis.1658 m. Kromvelis mirė. Kromvelio sūnus Ričardas valdžios neišlaikė.1660 m. į sostą pakviestas Stiuartų dinastijos princas – Karolis II (karaliaus valdžios restauracija). Jis žadėjo valdyti drauge su parlamentu, palikti naujiesiems savininkams jiems atitekusias žemes, anglikonų tikėjimas vėl tapo valstybinis, bet puritonams pripažinta tikėjimo laisvė. Savo pažadų jis laikėsi tik iš dalies. Atsinaujino karaliaus kivirčai su parlamentu, valdžia stengėsi apriboti puritonų teises, su politiniais priešininkais susidorojama be skrupulų.1679 m. parlamentas priėmė Asmens neliečiamybės įstatymą (Habeas Corpus act) norėdamas užkirsti kelią karaliaus savivalei; tai svarbus teisinis dokumentas, tačiau karaliaus valdininkai nelabai jo paisė.***Anglikonai ir puritonai, nors nesutarė tarpusavyje, bet buvo priešiški katalikams ir būgštavo, jog dėl Stiuartų palankumo katalikams bus likviduota reformacija.Anglijos bajorų protestantų ir turtingųjų miestiečių pakviestas Olandijos valdytojas Vilhelmas Oranietis 1688 m. (perversmas) išsikėlė Anglijoje ir su nedidele rinktine kariuomene įžygiavo į Londoną beveik nesutikdamas pasirpeišinimo. Karalius Jokūbas II pabėgo į Prancūziją. Parlamentas sostą pasiūlė Vilhelmui (sostas svetimšaliui), bet prieš karūnavimą jis turėjo patvirtinti Teisių bilį, draudžiantį karaliui sustabdyti įstatymų galiojimą, įvesti moksečius ir rinkti kariuomenę be parlamento sutikimo. Anglijoje įsigalėjo Konstitucinė monarchija.