Kalbos ir rašto reikšmė žmogaus raidai

Kalbos ir rašto reikšmė žmogaus raidai

Kalba ir raštas turėjo didelę reikšmę žmonių pasaulyje. Be kalbos ir rašto mes sunkiai įsivaizduotume vieni kitų bendravimą , pažinimą ir daugelį kitų su kalba ir raštu susijusių dalykų. Jau nuo senovės laikų ,kuo daugiau buvo išsimokslinęs , apsiskaitęs žmogus , tuo labiau jis buvo vertinamas ir gerbiamas. Šiandieniniame gyvenime raštas ir kalba yra vieni iš svarbiausių žmogaus išsilavinimo bruožų. Todėl šie du bruožai yra ganėtinai svarbūs žmogaus raidai, jo vystymuisi ir išsimokslinimui. Kalbos atsiradimas, susiformavimas grindžiamas įvairiomis prielaidomis, hipotezėmis. Kelios iš žinomiausių kalbos atsiradimo hipotezių yra šios: škotas Monbodas , 1773 metais išleidęs šešių tomų veikalą, teigė, jog žmonės išmoko kalbėti iš paukščių; Amerikos genetikai Alekas Nite ir Džoana Mauntein iš Stenfordo universiteto, teigė, kad žmonijos kalba kilo iš klegesio garsų ; XVIII a. vokiečių filosofas Gerderis įrodė, kad pirmieji žodžiai atsirado iš natūralių žmogaus šūksnių ir emocijų, tokių, kaip skausmas ir džiaugsmas. Pagal istorikų aiškinimą ,manoma, kad žmogus kalbėti pradėjo nuo tada, kuomet grandiozinė mutacija, įvykusi maždaug prieš 35 tūkstančius metų, pakeitė žmogaus gerklų struktūrą ir tuo pačiu suteikė galimybę aiškiai tarti kalbinius garsus. Geriau išsivysčiusio smakro ir gerklės dėka, Homo sapiens įgijo žymų pranašumą už ankstesnius hominidus –kalbėti. Taip pamažu pradėjo vystytis kalbos reikšmė žmogaus raidai. ,,Kalba- tai miestas, į kurios statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas Žemėje, atneša savo akmenį.‘‘ (R. W. Emersonas) Žmonės pradėjo bendrauti, susišnekėti, stengėsi kiekvienam daiktui, gamtos reiškiniui suteikti pavadinimą. Kalba kaip žmogus pradėjo augti, bręsti, vystytis, tobulėti kartais ir numirti-išnykti, kuomet nelikdavo tos tautos žmonių, kurie kalbėtų sava kalba. Taigi kalbos susiformavimas suteikė didžiulį postūmį žmonių civilizacijos tobulėjimui; ji sudarė galimybes atsirasti naujiems pažinimo veiksniams . Vienas iš tų veiksnių – raštas.

Spėjama ir bandoma įrodyti, kad raštas atsirado apie VII -VIII tūkst. m. pr. m. e. Yra žinomi trys pagrindiniai rašto tipai, istoriškai keitę vienas kitą arba egzistavę ir dabar egzistuojantys vienas greta kito -tai piktografija, ideografija ir fonografija. Seniausiai atsiradęs raštas yra piktografija. Piktografijoje tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Ideografija – toks raštas, kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką. Fonografija – raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus – skiemenis, fonemas. Nuo piešimo ant akmenų, uolų iki pirmųjų ženklų, raidžių rašymo praėjo daug amžių. Iš pradžių mokančiųjų rašyti buvo labai mažai . Tad daugelis gyventojų ,nemokėdami rašyti ar skaityti savo ar kita kalba, kreipdavosi į labiau apsišvietusį žmogų ,kad padėtų parašyti ar perskaityti laišką. Tačiau žmogus nebūtų smalsus, jei pats nenorėtų išmokti, sužinoti, aplenkti savo žiniomis ir sugebėjimais kitus žmones, jei pats nesistengtų, nenorėtų ,kuo daugiau visko išmokti pats. Todėl taip pat ir nežinomas kitos šalies, valstybės raštas tiek kalba pamažu tapo vis labiau įdomesniu dalyku. Iš pradžių žmonės pradėjo rašyti laiškus- taip vieni su kitais palaikydami ryšį, po to užrašinėti svarbius įstatymus, datas, įvykius. Vėliau buvo užrašinėjama, įamžinama vis daugiau svarbesnių dalykų popieriaus lapuose. Dar vėliau buvo užrašinėjama ne tik tų dienų įvykiai, bet buvo kuriama įvairūs lyrikos, epo, dramos kūriniai ;buvo pradedama leisti laikraščiai, rašyti knygos įvairiomis temomis, žanrais, stiliumi. Galiausiai raštas tapo ne tik kasdieniško, buitinio , bet ir dvasinio tobulėjimo veiksniu. Buvo užrašomos natos, kuriama muzika, piešiami paveikslai.
Taip ilgainiui vis tobulėjant kalbos ir rašto atsiradimas žymiai prisidėjo prie mokslo, kultūros, visuomenės pažangos. Raštas mums išsaugojo daug svarbių praeityje užrašytų faktų. Jo dėka mes -naujosios kartos- galime ir turime galimybę sužinoti apie praeities mūšius, kovas, žmonių buitį, gyvenimo būdą. Taip pat galime sužinote įvairių mums rūpimų dalykų apie senovės gyventojų laimėjimus, civilizacijos pasiekimus . Iš išlikusių užrašų , duomenų, dokumentų sužinome labai daug: prieš mus gyvenusių žmonių aplinką, pasaulį, tikėjimą, valstybės, šalies valdymą ir daugelį kitų mums aktualių dalykų. Raštas ir kalba žmonėms padėjo tobulėti . Šiomis dienomis mes turime daug informacijos šaltinių. Mokėdami rašyti ir kalbėti mes sugebame bendrauti, suprasti vieni kitus, gebame susišnekėti su kitų šalių gyventojais, pažinti jų kultūrą. Skirtingai nei anksčiau gyvenę žmonės mes esame išsilavinę, išsimokslinę, geriau pažįstame mus supantį pasaulį. Raštas ir kalba yra vieni iš svarbiausių mūsų gyvenimo civilizacijos ir tobulėjimo vertybių.