Jonas Basanavičius

Jonas Basanavičius gimė 1851 metų lapkričio 23d. Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Sūduvos krašte, baudžiauninkų šeimoje. Vaiko gimimas buvo sunkus, gimė pusgyvis ir po ilgo gaivinimo vis dėlto išplėšus kūdikį iš mirties nagų tėvai pasižadėjo Jonuką leisti į kunigus. Pirmąjį mokslą gavo kaip ir visi to meto baudžiauninkų vaikai iš keliaujančių daraktorių. Jie keliaudavo per ūkininkus, patys būdavo mažamoksliai, ir mokydavo vaikus skaityti lietuviškai ir šiek tiek lenkiškai, šiek tiek aritmetikos bei tarnauti mišiose. 12 metų Jonukas pradeda eiti į Lukšių mokyklą, o 1866 metais įstoja į Marijampolės gimnaziją. Apskrities mokykloje buvo dėstoma lenkiškai, o po 1867m įvesta rusų kalba, bei dvi savaitinės lietuvių kalbos pamokos. Jonui Basanavičiui baigus gimnaziją jo tėvai, žinoma, norėjo, kad sūnus mokslus tęstų Seinų kunigų seminarijoje, tačiau sūnaus ketinimai skyrėsi nuo tėvų norų. Jis svajojo apie aukštąjį mokslą svetur. Po ilgų diskusijų ir barnių su tėvais Jonas Basanavičius vis dėlto pasiekia savo ir 1873 metais įstoja į Maskvos universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. Tačiau čia savo pašaukimo neranda ir kitų metų rudenį perstoja į medicinos faakultetą.

Maskvos universitetas įsteigtas 1755 metais. Maskvos universiteto medicinos fakultetas buvo labai garsus tuo metu visame pasaulyje – paruošė daug žymių medicinos mokslų daktarų, mokslininkų. Studijuodamas Jonas Basanavičius uždarbiaudavo rengdamas pamokas, dirbo universiteto laboratorijoje, taip pat gavo valstybės stipendiją už gerą mokymąsi. Medicinos fa

akultete, skirtingai nei kituose, studentai turėjo ypač daug laisvės, todėl visų studijų metu Jonas Basanavičius rengė lietuvininkų susibūrimus, priešinosi polonizacijai, rinko medžiagą apie Lietuvos praeitį. 1879 metais buvo atsakingas už antropologijos parodos organizavimą. Čia buvo apžvelgiami pabaltijo tautų – estų, latvių, lietuvių antropologiniai tyrimai. Tais pačiais metais Jonas Basanavičius pateikia prašymą toliau tobulinti žinias universitete. Jo rekomendacijas pateikia rektoriui penki garsiausi fakulteto chirurgijos specialistai, tačiau neatrandama lėšų šiam reikalui ir taip Jonui Basanavičiui nepavyksta tapti medicinos korifėjumi. Dar kurį laiką JB Maskvoje verčiasi privačia praktika. Lapkričio 21 d. gauna kvietimą iš pažįstamo dr. Dim. Molovo, Sofijos medikų tarybos pirmininko, kvietimą į Bulgariją.
Atvykęs į Sofiją jis paskiriamas į Lomo (miesto) departamentą gydytoju, ligoninės direktoriumi. Jaunasis gydytojas atvykęs į ligoninę imasi radikalių priemonių – prijungdamas dar viešbutį padidina lovų skkaičių iki 50, įsteigia ambulatoriją. Pagrindinis rūpestis buvo pritraukti kuo daugiau kaimo gyventojų lankytis ir gydytis ligoninėje, pakeisti nuo seno nusistovėjusią nuomonę, kad “į ligoninę einama tik ten numirti”. Jis lankosi apygardos kaimuose, teikia pagalbą vietoje, registruoja epidemijų židinius, skleidžia sanitarijos žinias. Jo programa duoda ženklių vaisių. Jonas Basanavičius kviečiamas į gretimas ligonines atlikti sudėtingesnes operacijas. 1880 rugpjūčio 8 d. atliko pirmąją Lomo ligoninėje akių operaciją. Kiekvieną įdomesnį atvejį Jonas Basanavičius fiksuoja ir net paskelbia straipsnių medicinos spaudoje. Pasiekia valstybės paramos statyti naują ligoninę.
1882 metais sukaupęs ne
emažą kapitalą Jonas Basanavičius išvyksta iš Bulgarijos. Aplanko daug Europos miestų, tame tarpe ir Vieną. Spalio 15d. per Varšuvą pasiekia gimtinę. Čia vyksta su viltimi išgelbėti iš carinės kariuomenės brolį Vincą. Deja, jam nepavyksta. Čia ilgai neužsibūdamas per Mažąją Lietuvą, Vokietiją pasiekia Prahą, kur dirba klinikose, bibliotekose. Nuo pat Maskvos laikų Jonas Basanavičius dirba ir lietuvybės srityje. Gyvendamas Bulgarijoje siunčia straipsnius į Maž. Lietuvoje spausdinamą lietuvišką laikraštį “Keleivis” apie Lietuvos istoriją, lietuvybės skleidimą ir pan. Tačiau šio laikraščio griežtas cenzūravimas netenkina Jono Basanavičiaus ir jis jau senai galvoja apie naujo, “drąsesnio” lietuviško laikraščio leidimą. Prahoje Jonas Basanavičius suredaguoja pirmąjį “Aušros” numerį (1883 m.). Praha – miestas kuriame gimė ne tik Jono Basanavičiaus išsvajota “Aušra”, bet ir miestas, kuriame jis patyrė vienintelę meilę. Gabrielė Eleonora, kilusi iš Čekijos vokiečių šeimos, 1880 metais išlaikė pedagogikos egzaminus ir gavo mokytojos teises. Galvojant apie šeimą reikėjo pasirūpinti pragyvenimo šaltiniu ir Jonas Basanavičius vėl pradeda dairytis į Bulgariją. Jis gauna kvietimą užimti Elenos miesto gydytojo pareigas, ir jaunoji šeima, pirmąją dieną po vestuvių išvyksta į Bulgariją.
Elenoje tuo metu buvo ligoninė, vaistinė, dvi cerkvės ir kareivinės. Jono Basanavičiaus akimis ligoninė nebuvo verta savo vardo, todėl ryžtingas gydytojas imasi taisyti situaciją. Jis imasi sanitarinio švietimo ir propagandinės kovos su įvairiausiais žiniuoniais ir burtininkais. Ne
etrukus čia operuota ir pirmoji ligonė. JB nepamiršta publikuoti savo darbus ir recenzijas. Jis vengia Bulgarijos politinio gyvenimo, bet aktyviai bendradarbiauja “Aušroje”. 1884 m. Elenoje išleidžia “Ožkabalių dainos” veikalėlius “Žirgas ir vaikas”, “Žiponė bei žiponas”. Staiga Eleonorai pasirodo pirmieji džiovos požymiai ir šeima priversta persikelti į labiau civilizuotą kraštą. Jonas Basanavičius paskiriamas vėl į Lomą. Vos spėjus čia įsikurti 1885 m. lapkričio 14d. prasideda Bulgarijos karas su Serbija. Lomą užplūsta sužeistieji. Jonas Basanavičius išsekęs suserga plaučių uždegimu. Vos pakilęs iš patalo jis suserga šiltine, kurią į Lomą atsinešė atvykęs pulkas. Tik rūpestingai slaugomas Jonas Basanavičius įveikia šią ligą ir imasi darbų – pabaigia statyti prieš išvykstant iš Bulgarijos pradėtą ligoninę. Jonas Basanavičius dažnai siunčiamas po įvairias Bulgarijos apylinkes, ypač 1888-1890 metais. Šiuo laikotarpiu jo gyvenimą sukrečia dar du įvykiai – pasikėsinimas į jo gyvybę ir žmonos mirtis (1889 vasario 16d., ji buvo 27 metų). Netekusi Jono Basanavičiaus finansinės paramos nustojo ėjusi “Aušra”. Tačiau Jonas Basanavičius rašo į kitus to meto lietuviškus laikraščius – “Garsas”, “Nemuno sargas”, “Varpas” ir kt. Jonas Basanavičius ypač aktyviai tyrinėjo Trakų istoriją – 1887 m. kasinėjo Romos laikų griuvėsius, žvalgė romėnų tvirtoves, važinėdamas po Bulgariją sistemingai užrašinėjo bulgarų tautosaką, įvairią etnografinę medžiagą. Po pasikėsinimo besigydydamas Vienoje, dalyvauja VI tarptautiniame higienos kongrese. 1889m. parašo monografiją “Bulgarijos sanitarinės etnografijos medžiaga. Lomo apygarda”, kur be
e daugelio kitų nušviečiamos ir antropologijos bei medicinos problemos. 1892 m. palieka Lomą ir dirba Varnos miesto ligoninėje bei verčiasi privačia praktika. 1899m. Jonas Basanavičius, kaip demokratų partijos atstovas, išrenkamas į Varnos miesto tarybą. Jis ypač konstatavo apylinkėse vyraujančią maliarijos problemą ir jo pasiūlytas planas puikiai padėjo nugalėti šią ligą. 1903 m. demokratų partija pasitraukia į opoziciją. Jonas Basanavičius dalyvauja ir medicinos draugijos veikloje, 1904 m. dalyvauja Bulgarijos gydytojų suvažiavime. 1905 m. Jonas Basanavičius dar dalyvauja demokratų partijos suvažiavime, tačiau netrukus pasitraukia iš Bulgarijos politinio gyvenimo ir keliauja po Europą. Lankosi Čekijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje.
Jonas Basanavičius ne kartą bandė grįžti į tėvynę, tačiau griežta caro Nikolajaus II valdžia jam to padaryti neleido. 1904 m. panaikinamas lietuviškos spaudos draudimas ir Jonas Basanavičius vėl siunčia raštą carui prašydamas leisti grįžti į tėvynę. 1905 m. gegužės 30d. jis palieka Varną ir aplankydamas dar kelis Europos miestus per Kauną pasiekia Vilnių. Tuo metu Rusijos – Japonijos karas pakrypo Rusijos nenaudos kryptimi ir Jonas Basanavičius tuojau stojo sąjūdžio priešakyje. 1905 m. lapkričio 21d. buvo sušauktas pirmasis Vilniaus lietuvių viešas seimas, Jono Basanavičiaus dėka įsteigta Lietuvių Mokslo Draugija, kuriai daktaras vadovavo iki pat savo mirties. Padovanojo Lietuvos archyvui savo ir kitų rašytojų rankraščius bei apie 4000 tomų biblioteką. 1911 m. prie LMD įsteigta gydytojų ir vaistininkų sekcija. Ji leido savo laikraštį, medicinos ir farmacijos terminus, tyrinėjo Lietuvos gydomuosius augalus bei mediciniškai tyrė žmones. Jonas Basanavičius, siekdamas surinkti lėšas Lietuvos mokslo ir dailės draugijų namų statybai, vyko į JAV, ten skaitė paskaitas. Deja namai liko nepastatyti. Bemaž visą vokiečių okupacijos metą Jonas Basanavičius praleido Vilniuje, rinko dokumentinę medžiagą, kurią vėliau išleido atskira knyga – “Iš lietuvių gyvenimo 1915 – 1917 m. po vokiečių jungu”. 1917m. prisidėjo prie aktyvistų, kovojusių prieš Lietuvos prijungimą pire Lenkijos. 1917 m. rugsėjo 21d. slaptu balsavimu buvo išrinkta 20 asmenų Krašto taryba, vėliau pavadinta Lietuvos Taryba, o 1918 m. liepos mėn. Lietuvos Valstybės Taryba. Jai priklausė ir Jonas Basanavičius. 1917 m. gruodžio 2d. Vokietija su Tarybų Rusija pasirašė paliaubas ir Breste pradėjo taikos derybas. Lietuvos Taryba ėmė deklaruoti Lietuvos nepriklausomybę. 1918 m. vasario 16d visi Tarybos nariai pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. 1918 m. lapkričio 2d. buvo priimta laikinoji Lietuvos konstitucija. Tačiau 1919 m. sausį Vilnių paima bolševikai. Kratų, nuolatinių parsekiojimų nuvargintas 1924 m. Jonas Basanavičius trumpam atvyksta į nepriklausomą Lietuvą, kur ilsisi ir gydosi. Iki pat mirties daktaras nenustojo dirbti LMD. Pasijutęs blogai jis kreipėsi į Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos polikliniką Vilniaus gatvėje, kur jam prasidėjo plaučių uždegimas. 1927 m. vasario 16 d. Jonas Basanavičius miršta. Palaidotas Rasų kapinėse.

Leave a Comment