JAV

Daugelis apie Jungtines Amerikos Valstijas yra girdėję tik iš kokių tai gandų, vienokių ar kitokių žinučių per masines informacijos priemones arba iš kino filmų, muilo operų ir turi tik blankų vaizdą kokia gi ten situacija iš tikro. Tie, kurie važiuoja pažiūrėti šios šalies ar net ten pasilikti ilgesniam laikui, dar gana neaiškiai įsivaizduoja – ką ten pamatys, kokia gi ten kultūra, miestai ir panašiai. Be to, Lietuvoje yra nemažai tautiečių, kurie susimąsto apie išvažiavimą į JAV, kur galėtų pabandyti užsidirbti pinigų legaliais ar nelegaliais būdais. Yra ir tokių, kurie išvažiavę netgi nebegalvoja grįžti į Lietuvą ir nusprendžia savo likimą susieti su JAV. Kokia gi tokių lietuvaičių padėtis ten, kaip jie verčiasi ir bando susitvarkyti savo gyvenimus?

Mūšiai prie JAV ambasados durų vizai gauti

Viskas prasideda nuo JAV ambasados prieigų. Čia netgi sudarinėjamos eilės pokalbiui su konsulu. Tačiau ne vienas lietuvaitis, išsiruošęs už Atlanto vandenyno, stovėdamas eilėje gauti Jungtinių Valstijų vizą, vėliau išeis keikdamas Amerikos konsulą, kad jis neva nesugeba tinkamai atlikti savo darbo ir vizas dalija pagal kažkokią nesuprantamą sistemą, kuri tik vienam konsului yra aiški. Būtent didelis negavusių amerikietiškos vizos skaičius yra pagrįstas nenumaldomu daugumos Lietuvos piliečių noru pasilikti Jungtinėse Valstijose. Laimingiesiens, kurie gavo vizą dabar atvertos visos durys, o kiti niurzgėdami ir nuleidę galvas turės pabandyti savo sėkmę tik po metų, kadangi pagal neseniai piimtas taisykles, atmetus prašymą dėl vizos Jungtinėse valstijose, jos bus galima prašyti praėjus tokiam terminui. Taigi jiems vėl teks ieškoti popieriukų, kurie parodytų ryšį su Lietuva, persirašinėti savo vardu giminių namus, skolintis pinigų įrodymui, kad jie savo sąskaitoje turi ne vieną ir ne du tūkstančius JAV dolerių. Netgi norėtųsi už takį lietuvaičių vargą ir išradingumą įtikti kondulei suteikti tą išsvajotąją vizą, bet nieko nepadarysi tokia jau “netikusi” toji JAV konsulės sistema, kad visa darbas nueina perniek.

Gavusieji JAV vizą gali pradėti krauti savo lagaminus ir kelaiuti į populiariąją šalį. Turėdami vieną iš daugelio rūšių JAV vizų, jie laisvai galės čia įvažiuoti.Populiariausios – turistinės vizos

Vizos yra daugelio rūšių, bet populiariausia iš jų yra B-2. Šios vizos paskirtis yra turizmas arba giminaičių ir draugų aplankymas. Kad gautum šią vizą, svarbu pristatyti dukumentus, įrodančius, kad “jūsų apsilankymas JAV bus laikinas ir jūs turi nenutrūkstamus ry šius su savo giminėmis ir ekonominį pagrindą gimtojoje šalyje, kad sugrįžtumėte atgal”. Praktikoje tai daroma gavos laišką iš savo darbdavio, kur nurodytas jūsų atlyginimo dydis (tai turi būti gana geras užmokestis, kadangi tokia alga, kaip 200 JAV dolerių per mėnesį konsului gali atrodyti tikrai nepakankama ,nes gaunant tokias pajamas yra tikrai sunku padengti ar susitaupyti tam, kad būtų padengtos visos kelionės išlaidos). Ekonominis pagrįstumas grįžti gali būti gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (automobiliai, namai, žemės nuosavybė ir pan.). Tam padėti galėtų ir bilietai į JAV ir atgal, tai nėra bepras mės išlaiodos, kadangi nepasisekus gauti vizos juos įmanoma susigrąžinti bilietų pardavėjams ir atgauti pinigus. Yra daugelis kitų vizų, skirtų studentams, verslininkams, menininkams, dvasininkams ir t.t., tačiau, kad jas gautum, reikia turėti reikiamus dokumentus ir įrodyti, kad jūs grįšite į savo šalį.

JAV tai ne Europa

Sėkmingai praėjus pirmuosius etapus, galima pirkti lėktuvo bilietą, kuris kainuoja nuo 300 iki 700 JAV dolerių ir pasirengti 7-8 valandų skrydžiui. Netgi pirmą kartą atvykęs čia ir apžvelgęs tave supančią aplinką, supranti, koks skirtingas pasaulis čia egzistuoja. Vienas prancūzas, apkeliąvęs beveik visus JAV didmiesčius teisingai pastebėjo, kad Amerikos miestai labai skiriasi nuo europietiškų. Paryžius, Roma,Venecija, Madridas, Londonas ar Stokholmas turi bendrą bruožą – šių miestų centras tai senamiestis, kur daugybė vieno ar dviejų aukštų namų, stovinčių jau po kelis šimtus metų. Tuo tarpu JAV didmiesčiū centruose stovi begalė dangoraižių, kai kurie jų iškilę beveik po pusę kilometro ir esant debesuotai dienai, neįmanoma pamatyti šių dangoraižių viršaus. Geriausių firmų direktoriams tenka dirbti debesyse tikrąja šio žodžio prasme. Turėti biurą aukštutiniuose dangoraižių aukštuose yra firmos prestižo dalis.

Netgi galima patarti keliautojams, kurie nopri pamatyti visą pasaulį iš pradžių apsiriboti Europos miestais, kadangi kiekvienas Europos miestas atrodo savitas ir įdomu jį pažinti, kol nenuvažiuoji į JAV ar Honkongą. Tuo tarpu pamačius JAV didmiesčius tas savitumas kiek išblėsta, ir visi Europietiški miestai atrodo labai panašūs. Aplankius Niujorką ar Bostoną ir vėliau nuvažiavus į Londoną, šis atrodo beveik toks pats kaip ir Vilnius. Vykstant į Ameriką reikėtų žinoti tokias savokas, kaip saugi kaiminystė ar pavojingas rajonas. Jeigu jūs gyvenate saugiame rajone, tai tikrai nėra jokios priežasties baimintis dėl savo saugumo, tačiau yra labai pavojinga gyventi, apsistoti ar net užklįsti į tokiu rajonus, kaip Harlemas Niujorke. Jei kam tektų ten lankytis ar savo noru surizikuoti pamatyti kaipgi tem viskas atrodo, iš karto pastebėsite, kad čia gyvena beveik vien tik juodaodžiai. Sienos čia išmargintos visokiais užrašais, nemažai merginų, stovinčių prie stulpų ir sių lančių įvairiausias paslaugas, ar grupelė jaunuolių, apsikarsčiusių grandinėmis ir viduryje pasideję magnetofoną, kaifuoja apspangę nuo narkotikų. Čia nieko stebėtino nebųtų, jei važiuojant mašina, kas nors paprasčiausiai į tave šautų. Niujorkas, netgi išmetus pačius baisiausiu rajonus, yra pavojingas. Vienas rusų kilmės amerikietis, gyvenęs Niujorke iki 20 metų, prasitarė kad juodaudžių vaikinų buvo sumuštas ne vieną kartą, o vaikščiojant naktį čia tau gerklę gali perpjauti dėl 5 dolerių. Dauguma amerikiečių paklausti, ar jie norėtų čia gyventi, atsako, kad ne. Svarbiausia priežastis – tukių didmiesčių nusikalstamumo lygis. Kita prižastis, kodėl daugeliui amerikiečių nepatiko tokie miestia, kaip Niujorkas, pašėlęs greitis. Čia atrodo, kad visi kažkur bėga, viskas aplinkui juda, kunkuliuoja, tai lyg beprotiškas miestas su milžinišku greičiu. Šiaip jau Niujorko niekas nevadina tikrąja Amerika, o šio mietto gyventojai savęs nevadina Amerikos centru, bet sava laiko pasaulio centru, būtent dėl kultūrų įvairiapusiškumo.
JAV sostinė Vašngtonas apskritai yra vienas pavojingiausių pasaulio mestų saugu čia tik centre, kur kukoncentruotos visos valdžios institucijos. Ne vienas amerikietis pataria, kad nenuklystum nuo centro, nes gali turėti daug nemalonumų.

Būdingiausia amerikiečių savybė

Nepaisant to, kad dauguma amerikiečių prisibijo laisvai slampinėti šalies didmiesčiuose, jie nepaprastai didžiuo jasi savo šalimi. Vienas užsienio studentas, besimokantis Amarikos universitete ketverius metus, įrodinėjo, kad jie perdėm didžiuojasi savo šalimi ir yra didesni ar mažesni rasistai. Beveik ant kievieno amerikiečio namelio kiekvieną dianą kabo jų nacionalinė vėliava. Jie tikrai nesigėdi pabrėžti savo pilietiškumo ir didžiuojasi būdami JAV piliečiais. Save jie laiko viso pasaulio centru ir jiems atrodo, kad nuo jų priklauso viso pasaulio raida. Niekas nei savo išsivystymo lygiu, nei savo jėga negali prilygti JAV. Jos armijų siuntimas į kokį nors pasaulio regioną gyventojams atrodo, kaip silpnesnių, maldaujančių pagalbos vargšelių vadavimas. Iškėlus klausimą, ar ne gaila jums mokėti tokių milžiniškų pinigų kariuomenės išlaikymui ir jos siuntimui į kitus pasaulio regionus, juk tai kainuoja milijardus dolerių. Jie paprasčiausiai neįsivaizduoja, kuri nebūtų galingiausia pasaulio valstybė ir nenustatynėtų savo sąlygų. Galima pacituoti vienos amerikietės žodžius: “Kai esi mūsų šalyje, tu gali kalbėti, kad tau nepatinka JAV vyriausybė, vieni ar kiti jos sprendimai, bet niekada gyvenime nesakyk, kad tau nepatinka Amerika”.Rasizmas Kitas ryškus bruožas tai, kad šioje šalyje yra ryškus rasizmas. Nors oficialiuose dokumentuose yra deklaruojama, kad visos etninės ir rasinės bendrijos yra lygios ir nieko negalima diskriminuoti dėl jo rasinės priklausomybės, tačiau bandra visuomenėje egzistuojanti dvasia yra visiškai kitokia. Ne vienas baltasis gana nepalankiai žiūri į ispanų kilmės žmones, o tuo labiau į juodaodžius. Kalbant su daugeliu paprastų baltųjų supranti, kad jie netiki, kad įmanoma meilė tarp juodojo ir baltojo.Jei mergina eina su juodu vaikinu visiems atrodo, kad jie drauge tik dėl sekso ir panašiai.

Netgi aukšto rango policijos pareigūnas, prakalbus apie maišytų rasių palikuonis ramiai žiūrėdamas prabilo : “Tu juk žinai, kad nereikėtų daryti” ; suprask, kad nereikėtų teršti savo rasės. Jei į ramią kaiminystę atsikrausto keletas juodaodžių šeimų, tai baltiesiems yra tikra tragedija, ir šito rajono gyvenamųjų būstų kainos iš karto krenta. Nelegaliai pasilikusiems lietuvaičiams toks požiūris kartais netgi padeda. Naujai imigravusiems lietuviams iš pradžių tenka dirbti ne pačiu geriausius darbus su meksikiečių imigrantais ir pan. Ne vienas amerikietis išgirdęs akcentą užkalbina mūsų lietuvaičius: iš kur jie, ar jiems čia patinka ir t.t.; tuo tarpu kokio meksikiečio tikrai niekas neužkalbins ir nepaklaus iš kur tu ir ką čia vieki. Visiems lyg ir aišku, kad jis imigrantas iš kokios Meksikos ar Brazilijos. Ir nėra ko čia su juo kalbėti.Lietuva amerikiečių akimis

Visų pirma reikėtų nepamiršti, kad Amerika egocentriška šalis. Daugeliui amerikiečių nelabai rūpi, kas dedasi už JAV ribų. Taip pat paprastas amerikietis tikrai nesistengia ištyrinėti viso pasaulio žemėlapio ir sužinoti apie visas pasaulio šalis. Galima paminėti, kad daugelio šalių studentai moka po keletą užsienio kalbų, o amerikiečiai žino tik vieną – anglų. Vienas amerikietis paklaustas, kodėl jūs nesimokote užsienio kalbų, atsakė, kad “Man jos niekam nereikia, jūs vaikinai atvažiuojate pas mus, jūs ir turite išmokti mūsų kalbą. Visas pasaulis dabar turi išmokti anglų kalbą, nes viskas sukasi apie ameriką, o kam man dar kažko mokytis, jei aš ir taip moku, ko man reikia”. Taigi apsiriboję savo šalyje, kaip pasaulio centre, jie atrodytų tikrai nieko neturėtų žinoti apie Lietuvą. Galima pateikti tipinį tokio pobūdžio dialogą:

– Iš kur jūs – paklausia paprastas amerikietis.– Iš Lietuvos.– Iš kur, iš kur.– Iš Lietuvos.– Atsiprašau, neišgirdau.– Na, iš Lietuvoa aš.– Aaa, iš Lietuvos, aišku, aišku – atseit žinodamas atsako amerikietis.– Ar žinote, kur ji yra?– Ne, o kur? – sugriaudamas visas viltis atsako jis.Geriausias būdas bandant apibūdinti Lietuvą, tai prisiminti Lietuvos sporto žvaigždes. Čiapirmiausia galima pasitelkti Arvydą Sabonį, po to Žydrūną Ilgauską ir Darių Kasparaitį. JAV šalia amerikietiškojo fotbolo, beisbolo yra gana populiarūs krepšinis ir ledo ritulys. Galima sutikti nemažai žmonių, kurie yra girdėję apie krepšininkus iš Lietuvos ir visi jie tiegia, kad Lietuva šioje sporto šakoje užima gana geras pozicijas. Tiesa, neretai pasitaiko ir tokių, kurie Tonį Kukočą (Chorvatijos rinktinės ir “Čikago Bulls” žvaigždę ) palaiko už lietuvį. Taigi dauguma vidutinio ir vyresnio amžiaus amerikiečių turi blankų vaizdą apie Lietuvą arba iš viso tokio žodžio niekada negirdėjo, nedent jie šiek tiek domisi krepšiniu ar turi pažystamų kilusių iš šios šalies. Visiškai kitoks vaizdas susidaro pabendravus su jaunimu, kuriems daugumos amerikiečių visiškas nežinojimas apie Lietuvą kelia nuostabą. Jaunoji amerikiečių karto jau mokosi iš naujų geografijos vadovėlių ir ten jau nebėra vientisos tarybų sajungos teritorijos. Lietuvo šiuose vadovėliuose išskirta kaip nepriklausoma valstybė. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai Lietuvą jie laiko Rusijos dalimi. Tuomet galima išgirsti daugybę su tuo susijusių klausimų: ar jūs kalbate ta pačia kalba, kaip ir rurai, jeigu būtų karas tarp Rusijos ir Amerikos, į kieno pusę jūs stotumėte, ar pas jus toks pats badas, kaip ir Rusijoje. Tiesa, čia galima konstatuoti tą faktą, kad dauguma amerikiečių nežino, kas tai yra NATO. Galima pateikti vieną pavyzdį, kai atsakinėdamas į tuos pačius klausimus, susijusius su Rusija, prasitariau apie Lietuvos norą stoti į NATO. Viena mergina iš karto atrėžė, kad “tai labai blogai”. Iš septynių amerikiečių grupelės tik vienintelis amerikietis ją pataisė, atsakydamas, kad “tai yra gerai, juk NATO tai papildomas Amerikos karinis blokas savo tikslams Europoje vykdyti”.
Bene vienintelė mano sutikta amerikietė, nelaikanti savo šalies pasaulio centru, buvo prie Baltųjų rūmų sėdinti taikos aktyvistė. Ji pamačiusi, kad susidomėjau jos skelbiamomis idėjomis, suteikė visą informaciją apie savo veiklą, o daugelio pasulio konfliktų iniciatore laikė būtent JAV. Lietuvą ji paragino bėgti į Jungtinių Valstijų glėbį, bet laikytis drauge su Latvija ir Estija.Darbo jėgos trūkumas

JAV šiuo metu išgyvena ekonominio pakilimo metus ir aktyviausios diskusijos politikų sluoksnyje vyksta, kur dėti biudžeto perteklių, o ne iš ko daugiau atimti metų gale, prieš tai susiplanavus deficitinį biudžetą. Būtent labiausiai artėjant rinkimams, politikai ginčijasi dėl mokesčių.Respublikonų kandidatai pasisako už mokesčių mažinimą, o demokratai už socialinių išlaidų plėtimą. Atsiradus pertekliui, vieni siūlo jį palikti gyvntojams, o kiti užtikrinti socialines garantijas. JAV yra liberalizmo šalis, kur sąlygos laisvajam verslui tikrai palankios. Glima paimti alternatyvųjį Pridėtinės vertės mokestį, kuris mūsų šalyje yra 18% ,tuo tarpu atskirose JAV valstijose jis yra 5% arba jo išvis nėra. Tuo tarpu gyventojai federaliniam ir valstijų rezervams moka mokesčius nuo savo atlyginimų, o mes to nedarome. Mes nuo savo atlyginimo mokame mokesčius tik “Sodrai”. Alternatyviai institucijai JAV amerikiečiai moka tik apie 12%, o mes už tai mokame 33%. Tačiau jų sumokėti mokesčiai suteikia teisę tik į būtinąją medicininę pagalbą ir senatvės pensiją, kuria pagal skirtingus skaičiavimus galima naudotis apytiksliai nuo 60 metų. Pas mus egzistuojančios visapusiškos ir nemokamos medicinės paslaugos ten neįmanomos.Už jas turi mokėti arba pats klientas, arba jo darbovietė, kuri priidama darbuotoją į darbą sutinka jį apdrausti. Tuo tarpu gyventojai ieško tokių įmonių, kurios savo darbuotojui garantuoja geresnį socialinį paketą: apdraudžia jį, moka išeitinę pensiją visą gyvenimą (paprastai amerikiečiai, atitarnavę įmonėje apie 20 metų, gauna iš jos išeitinę pensiją ,o sulaukę 60 dar papildomai gauna pensiją ir iš valstybės).

Įmonės pačios suinteresuotos išplėsti socialines garantijas savo darbuotojams, nes jos nori prisitraukti kvalifikuotus specialistus ir paprastus darbuotojus. Tai padaryti, ypač dabartiniu metu, yra vis sunkiau, kadangi esant ekonominiam pakilimui nedarbas JAV yra apie 3%, o tai, ekonominiais terminais tariant, reiškia milžinišką darbo jėgos trūkumą. Praktikoje tai galima pajausti, kad ir einant miestelio gatve, kur pamatysi iškabas ant restoranų ir parduotuvių:”reikalinga pagalba”,”dabar priiminėjame į darbą” ir pan., o sekmadieniniai laikraščių numeriai išleidžiami su daugybe darbų pasiūlymų. Būtent tai ir vilioja daugelį lietuvaičių nusprendusių išbandyti laimę JAV.