Istorijos konspektai. viduramžiai

BIZANTIJA

395 – RI skilo į VRI ir RRI (bizantiją)
Bazilijus – imperatorius.

Ūkis: natūrinis ūkis, menki amatai; prekyba, žemės ūkis klestėjo

Santykiai su kaimynais:
Kariuomenė: pirmiausia iš valstiečių, vėliau profesionali.
Justinjano laikais (527-565) bandė atkurti RI, bet išnaudojo daug pinigų ir vieko nepavyko.
1. Kovos su Persais. Persai užėmė Siriją, Palestiną, Egiptą. 642 kovos baigėsi, nes Persus užėmė Arabai.
2. Arabai užėmė Siriją, Egiptą. 717 2 metus laikė apsupę Konstantinopolį. Užėmė Kretą, Kiprą, Siciliją.
3. Kovose su Slavais, jiems leido įsikurti Balkanuose, nes nesugebėjo su jais kovoti. Slavai mokėjo mokesčius ir saugoje sienas nuo barbarų.
4. 679 atsikėlę Bulgarai su Slavais suukūrė valstybę. Tarp Bulgarijos ir Bizantijos vyko kovos, bet Bulgarija tapo pavaldi Bizantijai.
5. 1190 Serbija pasiskelbė pavaldi imperijai.

ARABAI IR ISLAMAS

Verslai
Klajojantys arabai – beduinai verčiasi gyvulininkyste.
Derlinguose vietose vystosi žemdirbystė, amatai ir prekyba.

Mahometas
570 m. gimė. Jis tarnavo pas turtingą našlę, kurią vedė. Taip tapo turtingu pirkliu. 40-ies metų ėmė girdėti garsus ir pasitraukė į dykumą, kur jam angelu apsireiškė Alachas.
622 m. Mahometą išveja iš Mekos į Mediną (Hidžra). Ši diena – musulmonų pradžios diena. Jis tampa Medinos valdovu, o Meką paskelbia musulmonų miestu. Greit atsiranda Alacho kultas.
632 miršta Maahometas.
Abu-Bakras surinko Mahometo knygas ir sudarė Koraną.
Musulmonų priedermės:
1. Džihadas
2. Ramadanas
3. Aplankyti Meką
4. Turėti vieną Dievą ir pranasą
5. Aukoti vargšams.

Arabų užkariavimai

632 užėmė Siriją, Palestiną, Persiją, Egiptą.
732 mūšis prie Puatje. Sustabdomas musulmonų veržimasis į Europą.
Pergales lėmė musulmonų bebaimiškumas ir atsidavimas Alachui
Susikuria arabų valstybė – kalifatas. Valdo kalifas.
Suirimas
1. Valdyti ištisą šalį buvo sunku, ta

ad kalifatas buvo suskirstytas į provincijas. Jas valdė emyrai.
2. Tikėjimo skirtumai. Atsiranda sunitai, tikintys ne Koranu, o sunomis. Šiitai (Korano šalininkai) ima kariauti su sunitais.
3. 756 atsiskiria Kordonos kalifatas. VIII a daug teritorijų pasiskelbė nepriklausomomis.
4. Prisidėjo ir Turkų-seldžiukų puldinėjimai. XIII galutinai žlugo užpuolus mongolams.

Islamo kultūra
Kalifas Al Mamudas (813-833) įkūrė biblioteką.
Bagdade kūrėsi universitetai; Kordoboje pastatyta observatorija;
Literatūra – “Tūkstantis ir viena naktis”
Užkariaudami neprimetinėjo savo kultūros, o perėmė iš kitų (Indijos, Kinijos).

EUROPA

Chlodvigas suvienija frankus ir įkuria valstybę
800 Karolis Didysis (768-814) užkariavęs Saksus, Italiją pasiskelbia imperatoriumi.
843 Karolio Didžiojo anūkai Karolis Plikagalvis, Lotaras I, Liudvikas Vokietis pasidalija imperiją. Tose valstybėse įsigali feodalai, tad karalius tik pirmas tarp lygių. Pats karalius valdė tik mažą teritoriją – domeną.
Centralizuotos valdžios susilpnėjimo priežastys:
1. Feodalai turėdavo karaliui skirti karių, tad sustiprėję nebenorėjo tarnauti.
2. Feodalų galią didino ir genčių puldinėjimai.
962 vokiečių (pas jųų stipriausia centralizuota valdžia) Otonas I užima Italiją ir paskelbia ŠRI.

Ispanija
711-713 musulmonų užkariavimai.
Rekonkista – Musulmonų ir krikščionių karai dėl Ispanijos. Dėl ilgų su arabais kovų susiformavo stipri centralizuota valdžia.

Šiaurės Europa
VIII-XI puldinėja vikingai. Danų karalius Kanutas užėmė Angliją, Švediją, Norvegiją.
Slavai
Ten krikščionybę platino Bizantija.
Kūrėsi:
1. VII – Bulgarija
2. XI – Kijavo Rusia
3. X – Čekijos kunigaikštystė
4. X – Lenkiją įkūrė Mieško
5. IX atsikėlė labai karingi vengrai. X pab. jie įkūrė savo valstybę.

Krikščionybės plitimas
496 Chlodvigas apkrikštijo frankus
XI buvo apkrikštyta visa Europa išskyrus Baltus
Baltų krikštas
1186 pirmoji vyskupystė. Vyskupas Albertas pasikviečia kalavijuočių ordiną.
1201 Vyskupystė savo teritorijoje įkūrė Rygą.
Ordinai už

žkariavo viską tik ne lietuvius.
1387 Lietuva perėmė krikštą iš Lenkijos (Jogaila vedė Jadvygą).
1413 apsikrikštija Žemaičiai.
Krikščionybė plito dėl misionierių veiklos. Juos dažnai nužudydavo.
1009 aprašant misionieriaus Bunovo nužudymą paminėta pirmą kartą Lietuva.

Vikingai

I tūkst. pab. Plėšikavo. Jų žygiai tęsėsi nuo IX iki XI a.
787 m. pirmą kartą pasirodė prie Anglijos krantų.
Puldinėjo ir didelius miestus; 885 laikė apsiautę Paryžių.
Vikingai įsikūrė Prancūzijos šiaurėje ir Karalius 911 apkrikštijęs jų vada Rolo atidavė jam tas teritorijas ir padarė jį savo vasalu.
1066 m. Vilhelmas užkariauja Anglija ir tampa jos valdovu.
Buvo užėmę visas Kijevo žemes ir taip prisidėjo prie Rusios suvienijimo.

Bet vėliau užgrobę daug teritorijų asimiliavosi su vietiniais gyventojais priėmė krikštą ir nustojo puldinėti.

Kijevo Rusia

XII a. Nestoras parašė “Būtųjų metų pasakojimas”
882 m. Olegas (vikingas) užėmė ir pirmasis pradėjo valdyti Kijevo Rusia.
988 m. kunigaikštis Sviatoslavičius, perėmė krikščionybę iš Bizantijos.
XI-XII a. Buvo didžiausia Europoje. Jaroslavo (1019-1054) valdymu suklestėjo.
Didieji miestai siekė nepriklausomybės, vyravo natūrinis ūkis, todėl XII susilpnėjo Kijevo Rusios valdžia ir prasidėjo susiskaldymas į kunigaikštystes.

Rytų Pabaltijys

Gentys: lietuvių, jotvingių aukštaičių, žemaičių, kuršių, skalvių, žiemgalių, sielių, latgalių.
I tūkst. pab. į rytų baltų gentis ėmė ateiti misionieriai, tačiau juos nužudydavo.
1009 m. aprašant misionieriaus Bonifacijaus nužudymą paminėtas Lietuvos vardas. Kvedlinburgo analuose.
Vikingų puldinėjimo metu su jais buvo ir prekiaujama, ir kariaujama.
Verslai: žemdirbystė, gyvulininkystė, vystėsi amatai.

Dvasininkija ir krikščionių bažnyčia

Kai Romos popiežius Si

icilijai (kuri buvo pavaldi Konstantinopolio patriarchui) paskyrė arkivyskupą, tada susipyko patriarchas ir popiežius. 1054 skilo krikščionių bažnyčia į Katalikų ir Stačiatikių.

Tuo laiku dvasininkija ir net pats popiežius buvo priklausomi nuo pasauliečių, kurie aukojo bažnyčiai ir statė jas. Net popiežių skirdavo pasauliečiai. Tada reformas pradėjo Kliuni (910m. įkurtas grafo Vilhelmo) vienuolyno vienuoliai. 1073 kliunietis Grigalius VII tapo popiežium ir ėmėsi reformų. Visaip stengėsi atsiskirti nuo pasaulietinės valdžios: padarė, kad popiežių rinktų kardinolai, uždraudė bažnytinių pareigų pirkimą, griežtas celibatas.
Tai nepatiko imperatoriui Henrikui IV, kuris bandė nušalinti popiežių, tačiau tas atskyrė imperatorių nuo bažnyčios, tada Henrikas tris dienas lauke prašė atleidimo.
1122 m. pasirašytas konkordatas tarp popiežiaus ir imperatoriaus, kuriame didžioji dalis dvasinių reikalų perleidžiama dvasininkams.
XI-XII katalikų bažnyčia tapo stipriausia valdžia.

Erezija XII-XIII

Valdensai – ėjo prieš turtą, skelbė popiežių išsižadėjus Kristaus mokymo
Katarai, albigiečiai – ėjo prieš turtą, žemes
1209-1229 m. prieš eretikus buvo paskelbtas kryžiaus žygis.
Inkvizicija – teismas prieš eretikus.

XV a. Prasidėjo husitų judėjimas. Janas Husas pasisakė prieš bažnytinį turtą ir 1415 m. buvo sudegintas. Husitai sukilo ir suskilo 1419 m., ėmė niokoti vienuolynus. Prieš juos buvo skelbiami kryžiaus žygiai, tačiau husitai atsigindavo. Jie ne tik atsigindavo, bet ir patys rengdavo žygius. Tik 1434 m. imperatoriaus jėgos sumušė juos.

Vienuolių ordinai

528 m. įsikūrė benediktinai.
1202 m. kalavijuočiai, o 1230 – kryžiuočiai, buvo ir kariniai ordinai. Joanitai rūpinosi ligoninėmis.

br />XIII a. Dominikonai ir pranciškonai susikūrė kovoms su eretikais
Kryžiaus karai

Priežastis: turkai seldžiukai užėmė Palestiną, o Bizantijai paprašius Romos pagalbos dėl jos atsirado daug neturtingų riterių norinčių praturtėti.
1096-1099 – pirmas kryžiaus žygis. Nugalėjo ir sukūrė keturias valstybes: Jeruzalės, Antiochijos, Edeso, Tripolio.
1204 – ketvirtas kryžiaus žygis. Jie užima Konstantinopolį ir paskelbia Lotynų imperiją.

PASAULIEČIŲ GYVENIMAS

Feodalizmas Vakarų Europoje. Riteriai
Feodalai atsiskiria (dėl centralizuotos valdžios nebuvimo) nuo karaliaus; senjorijose vystomas natūrinis ūkis.
Įsigali vasaliniai santykiai (vasalas – prisiekia tarnauti ir teikti pagalbą senjorui; senjoras – gina jį ir duoda žemės – feodą).
Riteriui buvo garbinga dalyvaiti mūšiuose. Taikos metu vykdavo turnyrai tarp jų.

Valstiečiai
Iki XI beveik visi valstiečiai tapo baudžiauninkais. Senjorai juos galėjo parduoti, keisti su žeme.
Laisvieji valstiečiai galėjo ir parduoti žemes, ir vesti be senjoro leidimo, ir kilnotis.
Po kryžiaus žygių didelė dalis Prancūzijos ir Anglijos valstiečių tapo laisvi.

Miestiečiai
Miestas turėjo senjorams mokėti duoklę, tačiau miestams stiprėjant imta gintis nuo senjorų. Kartais miestai išsipirkdavo.
Prekyba buvo pavojinga, tad pirkliai burdavosi į gildijas.
Amarininkas burdavosi į cechus.
Žydai gyvendavo getuose, dažnai versdavosi lupikavimu, tad sukaupdavo didelius pinigus. Vietos gyventojai į juos žiūrėjo įtariai, tad kilus marui, dažniausiai buvo apkaltinami jie.

Mokslas ir mokymas
Labiausiai išsilavinę žmonės – dvasininkai
Karolis Didysis labai rūpinosi raštija, švietimu. Įkūrė Akademiją – aukštąją mokyklą.
Buvo mokoma vienuolynuose, bet miestuose ir kūrėsi universitetai (mokė vienuoliai).
XI a pardėjo steigtis universitetai, nes sparčiai plėtėsi miestai.
Žmonės atsargiai žiūrėjo į naujai atrastus dalykus, mokslininkai net buvo deginami.
Menai
XI-XII imta naudoti architektūroje akmenys, plytos. Romaninis ir gotikinis stilius.
Literatūra: “Rolando giesmė” (apie Karolį Didyjį)
122 psl. iš lentelių

Badas
Valstiečiai savo derlių turėdavo pasilikti sėjai ir dalį atiduoti feodalui. Tik nedidelė dalis likdavo šeimai. Tad per nederlingus metus valstiečiams nieko nelikdavo. Tada kildavo badas.
1345 iš Artimųjų Rytų į Europą atkeliavo maras. Dėl antisanitarinių sąlygų labai paplito mietuose. Išmirė 1/3 Europos. Dažnai dėl to buvo kaltinami žydai.

MONGOLŲ TOTORIŲ EKSPANSIJA

Mongolų valdovai – chanai.
1206 m. Čingischanas paskelbtas vyriausiu valdovu. Jis pajungė kaimynines gentis. Mongolai nukariavo Kiniją.
1219 m. patraukė link Vidurinės Azijos ir užėmė daug teritorijų.
1223 m. prie Kalkos įvyko didelis mūšis po kurio rusai pralaimėjo.
1227 m. mirė Čingischanas.

1240 m. Čingischano anūkas Batu užėmė Kijevą. Rusios kunigaikštystės tapo Aukso orda.
Jie veržėsi į Lenkiją, Vengriją, Čekiją, užėmė Iraną, Mesopotamiją, Siriją. Užėmę Bagdadą perėmė islamo tikėjimą.
1402 m. chanas Timuras įsiveržė į Mažąją Aziją ir sutriuškino turkus – osmanus.
1380 m. rusams sukilus Mongolai puolė tačiau pralaimėjo
XV-XVI a. suiro mongolų valstybė
LDK taip pat kariavo su mongolais.

CENTRALIZUOTŲ VALSTYBIŲ SUSIKŪRIMAS

Feodalinės Prancūzijos susikūrimas
XI a – Prancūzija buvo susiskaldžiusi, o:
1. 1154 Normandijos kunigaikštis tapo Anglijos karaliumi, tad1200 Prancūzijos karalius Pilypas II pakvietė Anglijos karalių Joną Bežemį į teismą, nes jis kaip Normandijos kunigaikštis buvo Prancūzijos karaliaus vasalas. Jam neatvykus Pilypas II atėmė Jono Bežemio Normandiją.
2. Didžiąją dalį Prancūzijos valdo Tulūzos grafai. Tose žemėse buvo daug eretikų, tad 1209 paskelbtas prieš juos kryžiaus žygis. Tulūzai nusilpo ir juos lengvai užkariavo karalius.
3. Valstybėje uždraustos feodalų kovos; bendra valiuta.
4. Karalius Pilypas IV prijungė Šampanę ir Novarą.
5. 1302 Pilypas IV sušaukia Generalinį luomą; nuo XIV pab. luomai renkami.

Šimtametis karas
1337-1453 Dėl žemių nesutarimų tarp Anglijos ir Prancūzijos (Akvitanijos ir Flandrijos).
Mirus Pilypo IV sūnums neliko sosto įpėdinio, tad Eduardas III panoro tapti Prancūzijos karaliumi. Prancūzija nesutiko su Anglijos norais.
Prancūzams nesisekė, tad Pralaimėję prie Puatje, praradę savo laivyną, turėjo leisti anglams viešpatauti didesnėje Prancūzijos dalyje. Prancūzai kovojo neorganizuotai.
1360 Prancūzija pripažįsta pralaimėtas teritorijas , nes kyla piliečių sukilimai ir maras.
1396 Prancūzai atgaivina kariuomenę ir atsikovoja savo teritorijas.
1415 Puola anglai ir užkariavę paskelbia 10-metį savo karalių Prancūzijos karaliumi.
1428 Anglai apsiaučia Orleaną ir laiko 200 dienų. Bet Žana d’Ark su prancūzų kariuomene priverčia juos atsitraukti. Žanos d’Ark paskatintas karūnuojasi Prancūzijos karalius. Anglai vienoje kovoje sugauna Žana d’Ark ir, nesulaukus prancūzų pagalbos, Žana sudeginama.
1453 Anglai pralaimi ir atsisako užgrobtų teritorijų (išskyrus Kalės uostą).
XVI a Prancūzija buvo centralizuota valstybė.

Anglija
1066 Normandijos kunigaikštis puola Angliją ir tampa jos karaliumi. Anglams tai nepatiko, tačiau sukilimai būdavo numalšinti.
Vadžia buvo centralizuota. Laisvieji gyventojai galėjo kreiptis į teismą.
1215 Jonas Bežemis, neatlaikęs feodalų spaudimo pasirašo Didžiąją laisvių chartiją.
1265 sušauktas parlamentas.
XIV a parlamentas pasidalija į Lordų ir Bendruomenės rūmus.

RYTŲ ŠALYS VIDURAMŽIAIS

Kinija
VI a Kinija buvo suvienyta ir IX sustiprėjo.
Šilko kelias – prekybinis kelias, jungęs Kiniją ir Europą. Kinija prekiavo porcelianu ir šilku.
874 m kilo sukilimas ir Chvang Čao užėmė sostą. Dažnai keitėsi valdovai, tad Kinija suskilo.
1211 Čingischanas nukariauja Kiniją.
1351 “Raudonųjų raiščių” sukilimas ir po keliolikos metų sukilėliai buvo nuversti.
Kultūra: IX kinai mokėjo spausdinti knygas.

Indai
IV Guptų imperija (Čandragupta II)
VI žlugo dėl svetimšalių puldinėjimų. Tas laikotarpis buvo vadinamas “aukso amžiumi”.
VI-XII susiskaldymas ir kovos tarp kunigaikštysčių.
XII-XIII musulmonai nukariauja Š Indiją ir paskelbia Delio sultonatą.
1526 įsiveržia mongolai (Baburas). Įkurta didžioji mongolų imperija. Prasidėjus musulmonų ir induistų nesutarimams, imperija suiro.
Susiformavo sikhizmas. Dievui visi lygūs.

Japonija
VII tapo centralizuota
VIII-XI Japonija valdė Fudzivaros dinastija. Susiformuoja samurajai.
XII valdo Minamotai

RENESANSO EPOCHA

XIV-XVI Italijoje. Tai perėjimas iš viduramžių į naujuosius laikus.
Imta garbinti antikinę kultūrą.
Renesanso tėvynė – Italija, nes ten mažiausiai buvo įsitvirtinusi viduramžių kultūra.
Viduramžiais buvo aukštinamas Dievas, o renesanse – žmogus.
127-129 psl. lentelėse.

DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI

Didžiųjų geografinių atradimų priežastys:
1. Europos noras prekiauti su Rytų šalimis.
2. Prekyba visuomet buvo vykdoma per musulmonus, tad 1453 turkams užėmus Konstantinopolį, Europa buvo atskirta nuo Rytų šalių.
3. Noras pažinti kitas šalis
4. Noras surasti vyskupo Jono vyskupystę.

Didžiųjų geografinių atradimų techninės prielaidos
1. Didelė Ispanų ir Portugalų jūrininkystės patirtis.
2. XIII išrastas laivo vairas.
3. XIII pradėtos statyti karavelės. Šis laivas greitas ir sutalpinantis didelį krovinį.
4. Kompaso atkeliavimas iš Kinijos.
5. Perversmas kartografijoje.

Portugalai atranda jūrų kelią į Indiją
Princas Henrikas Jūreivis įsteigė Locmanų mokyklą, kad plėstųsi jūrininkystės žinios.
1487 Bortolomėjus Diasas daplaukė iki pietinio Afrikos kūšulio.
1497 Vasko da Gama muplaukė iki Afrikos rytinės pakrantės ir prisipirko prieskonių.
Portugalai, turėdami geresnę ginkluotę, užkariauja pagrindinius prekybos mietus ir išstumia arabus iš Indijos vandenyno.

Kristupas Kolumbas atranda Ameriką
Kadangi Rytus buvo užėmę portugalai, tai ispanai norėjo Kiniją pasiekti laukdami į vakarus. Kolumbo planus plauti į vakarus parėmė karalienė Izabelę, tad
1492 Kolumbas išplaukė. Jis atrado Ameriką, bet galvojo, kad tai Indija.
Amerigas Vespučis suprato, kad ta atrasta vietovė buvo naujas kontinentas.

Ispanų užkariavimai
1519 Kortesas užėmė actekus ir ėmė juos valdyti.
Pisaras pradėjo užgrobinėti Ameriką, tad pagrobė Peru valdovą ir paprašė išpirkos. Ją gavęs valdovo nepaleido. Toliau vyko Amerikos grobstymas.

Pirmoji Kelionė aplink pasaulį
1519 F. Magelanas (portugalas) pradėjo savo kelionę į vakarus. Perplaukę Ramųjį vandenyną Filipinų salose žūsta dalis jūreivių su Magelanu. Likusi dalis jūrininkų su prieskoniais grįžo į Ispaniją.

Pasaulio pasidalinimas
1494 Tordesilijo sutartis. Į rytus nuo 30 dienovidinio priklauso Portugalams, o į vakarus Ispanams.

Senosios Amerikos civilizacijos
1200-200 mpK seniausia olmekų civilizacija.
Majai (Meksikos pietuose)
Vyrauja dideli miestai (iki 100 000 gyventojų).
Vertėsi žemdirbyste; Dievai: pusiau žvėrys, pusiau žmonės. Vyriausias dvasininkas žynys (tai išsilavinę žmonės).
Actekai (Mechiko slėnyje)
Kilmingieji valdo žemes; valstiečiai moka jiems mokesčius.
Kariaudavo su kaimyninėmis gentimis; aukodavo dievams žmones.
Inkai (Kusko plynaukštė)
Kariaudavo su gretimomis gentimis; vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste; buvo geri statybininkai

Didžiųjų geografinių atradimų padariniai
1. Pokyčiai pasaulio prekyboje. Prekybos centrais tapo Portugalijos, Ispanijos miestai. Vandenynų pirkliai jungėsi į bendroves (Ost Indija).
2. Imta kalti daugiau monetų, tad pakilo kainos.
3. Plečiasi vergija.
4. Įrodyta, kad žemė apvali, tad įvyko perversmas kartografijoje.

Leave a Comment