LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ XIII-XV a.
LIETUVOS VALSTYBĖS SUSIKŪRIMAS IR JOS KOVOS SU RITERIŲ ORDINAIS
Baltų žemės II tūkst. pr. Ir ordinų atsikraustymas į Pabaltijį.I tūkst. po Kr. Susiformavo baltų gentys. Kelios bendruomenės sudarydavo žemę, kuri turėdavo savo kunigaikštį. Aukštupyje buvo 4 žemės: Lietuva, Nalša, Deltuva, Upytė.Žemupyje buvo 5 žemės: Keklys, Karšuva, Medininkai, Saulė, Knituva. XII a. pab. į Pabaltijį atkeliaudavo misionieriai. Pagonys jiems priešinosi, žudė.1202 atsikraustė Kalavijuočių ordinas (Ryga)1230 atsikraustė Kryžiuočių ordinas.1236 kunigaikštis Vykintas sutriuškina Kalavijuočius ir popiežius ordinus sujungia.
Lietuvos valstybės susikūrimasSusivienijimo procesą spartino:1. Kryžiuočių ir kitų genčių puldinėjimai;2. Susiformavusios pilnai lietuvių žemės;3. ekonominis gyvenimas, kuris jau vienijo gentis.Mindaugas 1251 apsikrikštijęs panaikino visus savo konkurentus, nes turėjo sąjungininką – Livonijos ordiną. 1253 tapo Lietuvos karaliumi. Už tai jis atidavė Žemaitiją. Mindaugas pradėjo vienyti Lietuvos žemes ir sukūrė valstybę. 1260 Durpės mūšis. Žemaičiai nepasiduoda ordinui ir sukyla. Ordinas nenugali žemaičių.1261 Mindaugas padeda žemaičiams ir pradeda kovoti su ordinu. Jis buvo nemėgstamas Lietuvių, nes apsikrikštijo, kiti pavydėjo karūnos. 1261-1274 sukyla prūsai (Herkus Mantas). Laimėdavo iki 1265.1263 Kunigaikštis Treniota nužudo Mindaugą ir jo sūnus.
Treniota (1263-1264) buvo geras karvedys, ordino priešas. Jį nužudė.Vaišelga (1264-1267) Mindaugo sūnus prieš ta tapęs vienuoliu, bet valdžią perleido Švarnui (1267-1269) Haličo kunigaikščiui, kurį išvijo TraidenisTraidenis (1269-1282) buvo geras karvedys, kariavo su Livoniją. 1274 Leonas, keršydamas už brolio Švarno išvijimą, padedamas totorių, pradėjo kovoti su Traideniu, dėl to 1276 pasirašyta Lietuvos-Livonijos taika. Tačiau po 3 metų Traidenis užėmė ordino pilį. Traidenis vienijo baltus ir padėjo prūsams.
LIETUVIŲ VALSTYBĖS STIPRĖJIMAS
Gediminaičių dinastijos pradžiaGediminaičių dinastija: Skalmantas (1572)Butigeidis (1285-1294) valdė su Pukuverų-Butvydu (Gedimino tėvu). Butigeidis – Aukštaitiją, Pukuveras-Butvydas – Žemaitiją. 1283 kryžiuočiai priartėja prie Nemuno ir prasideda nuolatinės kovos. Butigeidis ir Pukuveras-Butvydas pastato pilis, neįveikiamas kryžiuočiams.Vytenis (1295-1316) jo valdymo metų Žemaitijos didžiūnai perėjo į kryžiuočių pusę, tačiau degindamas jų pilis Vytenis laimėjo Žemaitiją. 1298 mūšis prie Karkuso. Vytenis sumuša Livonijos ordiną. 1311 mūšis prie Voplaukio. Lietuviai pralaimi ir kryžiuočiai daro paliaubas. Vytenis pradėjo kariuomenės reformą. Sudaryta profesionalių karių kariuomenė.
Gedimino politikaGediminas (1316-1341) Jo valdoma Lietuva tapo galingiausia Rytų Europoje. Jo politika:1. įkūrė 20 žmonių kunigaikščio tarybą.2. rūpinosi amatų plėtra (Gedimino laiškai; 1323 juose paminėtas Vilnius)3. 1323 Vilnius tapo Lietuvos sostine.4. Kovos su kryžiuočiais5. Kovos su Maskvos kunigaikštyste (žemės prijungiamos kovomis ir vedybomis).6. 1316 įkurta LDK.7. 1325 sąjunga su Lenkija prieš ordiną. 1336 pilėnai1323-1324 pirmas krikšto siūlymas – atsisako.1340-1341 antras krikšto siūlymas – atsisako ir Gediminas nunuodijamas. Jis turėjo 7 sūnus.
LDK Algirdo ir Kęstučio laikaisJaunutis (1341-1345)Algirdas (1345-1377) valdė su Kęstučiu. Diarchija – valdo dviese.1. Rytuose Algirdas užiminėjo žemes (daugiausia vestuvėmis; buvo politikas)2. Pietuose kilo karas su totoriais;1363 mūšis prie Mėlynųjų vandenų. Lietuviai sumuša totorius.3. Vakaruose Kęstutis kovojo su kryžiuočiais (jis kovojo daugiausiai)1348 Strėvos mūšis. Lietuva pralaimi kryžiuočiams.1361 Kęstučio įkalinimas ir pabėgimas1362 kryžiuočiai sugriauna Kauno pilis1370 Rūduvos mūšis. Lietuviai laimi prieš kryžiuočius.
1368, 1370, 1372 trys žygiai į MaskvąVidaus padėtis po Algirdo mirtiesJogaila (1377 (Kęstutis 1381-1382) 1392)1380 sutartis su ordinu, kad nepadės Kęstučiui, kai jį puls ordinas. Jogaila nori valdyti vienas.1381 Kęstutis sužinojęs apie tai nuverčia Jogailą. 1382 Dubysos sutartis tarp Jogailos ir ordino. Jogaila suima Kęstutį ir jo sūnų Vytautą. Kęstutis nužudomas, Vytautas pabėga iš kalėjimo. 1384 Vytautas kreipiasi pagalbos į kryžiuočius ir pažada Žemaitiją, tačiau Jogaila nelaukdamas puolimo, atiduoda tėvo žemes Vytautus. Vytautas sudegina pabėgdamas kelias kryžiuočių pilis.
KRĖVOS SUTARTIS
Krėvos sutartis ir jos įgyvendinimo pradžia1385 Krėvoje pasirašyta sutartis su Lenkija. Jogaila pasižada apsikrikštyti, vesti karalienę Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi. 1386 Jogaila ir Vytautas apsikrikštija. 1387 pradedamas Lietuvos krikštas.
Jogailos privilegijos1. Vilniaus vyskupui. Įsteigė jam bažnyčių savivaldą su žeme ir valstiečiais. 2. Apsikrikštijusiems bajorams. Privati nuosavybė.3. Vilniaus miestiečiams. Vilnius gavo savivaldą (Magdeburgo teisė).
Krėvos sutarties pasekmė1. Lietuva priėmė krikštą.2. Buvo pirmas bandymas suvienyti LDK ir Lenkijos jėgas prieš ordiną.
LDK VYTAUTO LAIKAIS
Vytauto valdymasJogaila po Krėvos sutarties LDK pavedė valdyti broliui Skirgailai, tad Vytautas antrą kartą pabėgo pas kryžiuočius. Tad Jogaila, matydamas, kad jį labai palaiko žemaičiai 1392 Astravos sutartimi perleidžia LDK Vytautui (1392-1430)Vytauto politika:1. Atidavė bajorams valstiečius. Dėl to bajorai jį palaikė. 2. 1398 Salyno sutartimi atidavė kryžiuočiams Žemaitiją (tikėjosi ją greit atgauti).3. Jam valdant buvo pasiekta didžiausia teritorija; kovos su totoriais. 4. 1401 Radomo sutartis tarp Vytauto ir Jogailos, tad jis iki mirties liks LDK.5. 1409 parėmė žemaičių sukilimą.6. 1410 liepos 15 Žalgirio mūšis.7. 1411 Torunės taika. Susigrąžinami žemaičiai. 8. 1422 Melno taika. Kryžiuočiai pripažįsta žemaičius LDK. 9. 1429 Lucko suvažiavimas. Pasiūloma Vytautui karūnuotis. Tačiau karūna buvo sulaikyta lenkų bajorų. 1430 Vytautas miršta
LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ XVI-XVIII a.
LDK VALSTYBĖ IR VISUOMENĖ NUO VYTAUTO MIRTIES IKI LIUBLINO UNIJOS
LDK valdovai ir valstybės valdymasŠvitrigaila (1430-1432) Jogailos brolisŽygimantas (1432-1440) Vytauto brolis, nuvertęs Švitrigailą. Norėjo atsikratyti Lenkijos ir stiprinti LDK, tačiau buvo nužudytas.Kazimieras (1440-1492). Tuo metu Lenkiją valdė Vladislovas III, tad jam mirus Lenkiją valdyti buvo pakviestas Kazimieras. Jis:1. Įtvirtina viešpataujančią ponų padėtį valstybėje.Aleksandras (1492-1506) valdo LDK ir Lenkiją. Jis:2. Dar labiau įtvirtina ponų valdymą, sutikdamas nieko nedaryti be jų leidimo.Žygimantas Senasis (1506-1544), kurį išrinko Lietuvos ponų taryba. Lenkai nenorėdami prarasti LDK, Žygimantą Senąjį išsirinko ir savo karaliumi. Jis:3. dar labiau įtvirtina ponų teises.Žygimantas Augustas (1544-1572) tampa LDK, o 1548 (po Žygimanto Senojo mirties) ir Lenkijos valdovu.
LDK visuomenėPo krikšto ir kiti miestai gavo Magdeburgo teises, tad į LDK ėmė trukti įvairūs amatininkai. Miestai augo. Po krikšto valstiečiai buvo pradėti įbaudžiavinti. Galutinai tai buvo padaryta po Valakų reformos (1557):1. Noras pasiekti didesnį ūkio našumą ir po lygiai įbaudžiavini valstiečius;2. Valstietis gavo po 21 ha (valaką) trim žemės rėžiais.
Lietuvos statutai1529 – I statutas. Aprašyta iki tol veikusi teisės sistema ir valstybės valdymas.1566 – II statutas. Įteisintos išaugusios bajorų teisės.1588 – III statutas. Įtvirtintos bajorų teisės, tačiau draudžiama bajorui žudyti valstiečius.
REFORMACIJA IR KONTRREFORMACIJA LDK
Reformacijos plitimas Nors Lietuva tapo krikščioniška 1387, bet dar ir XVI katalikybė nebuvo įsitvirtinusi. Protestantizmas įsigalėjo Latvių, Estų, 1525 Kryžiuočių žemėse, tad ėmė skverbtis ir į Lietuvą.
Lietuvos jaunuoliai aukštąjį mokslą gaudavo tik užsienyje iš kur parsiveždavo protestantizmo idėjas, tad imdavo jas skleisti LDK, versti Šventąjį Raštą, kūrė mokyklas, 1539 Abraomas Kulvietis įkūrė Vilniuje mokyklą.1542 Žygimantas Senasis, paskatintas katalikų, pasmerkė protestantus ir jie gavo išvykti į Prūsiją. Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis tapo Karaliaučiaus universiteto profesoriais. Ten mokėsi ir Martynas Mažvydas. 1547 Mažvydas parašė “Katekizmą”.Lietuvos visuomenė ir reformacija Žygimanto Senojo sūnus Žygimantas Augustas nevaržė protestantų veiklos, net susirašinėjo su Žanu Kalvinu. Dauguma valdovų palaikė reformaciją, tačiau išliko katalikais. Bajorai palaikė reformaciją, nes norėjo prisijungti bažnyčios žemes. Dvasininkai pasiliko prie katalikybės, išskyrus Stanislovą Rapolionį.1569 Valerijonas Protasevičius pakvietė Jėzuitus į LDK.Jėzuitų veikla. Universiteto įkūrimas Steigė mokyklas; sakė pamokslus; spausdino knygas; 1579 įkurtas Vilniaus universitetas.
Katalikų ir protestantų varžymasisVaržymasis LDK buvo švietėjiškas. Buvo steigiamos mokyklos, leidžiamos knygos. M. Daukša (katalikas) išleido “Katekizmą”, “Postiles”. K. Sirvydas išleido lietuvių kalbos žodyną.
LIUBLINO UNIJA
Lietuvos tarptautinė padėtis XV-XVI1487 prasidėjo karai su Maskvos kunigaikštyste, kuri nugalėjusi Aukso ordą norėjo suvienyti rusų žemes. LDK tuo metu turėjo daug rusiškų žemių.1558 Livonijos karas. Rusijos kariuomenė (Ivanas IV) įsiveržė į Livoniją, nes norėjo priėjimo prie Baltijos jūros. Lietuva padėjo Livonijai, tačiau toliau nebegalėjo viena kovoti su rusais. 1563-1564 įvyko derybos su Lenkija dėl unijinės valstybės (Mykolas Radvila Rudasis). Tačiau buvo nesėkmingos. Nepavykus deryboms Žygimantas Augustas atidavė didelę dalį LDK Lenkijai. 1569 liepos 1 pasirašyta unija tarp Lenkijos ir LDK (Jeronimas Chodkevičius). LDK pavyko tapti beveik lygiateise unijos nare. Sustiprėjo bajorų lenkėjimas.
ATR: SMUKIMAS REFORMŲ MĖGINIMAI
1572 mirus Žygimantui Augustui karaliumi tapo Prancūzijos karaliaus brolis.Steponas Batoras 1574 karaliumi tapo. Karaliai pasirašydavo “pacta conventa” – karaliaus valdžios apribojimą. “liberum veto” tai bajorų teisė, kuri smukdė ATR valstybės valdymą. Batoras sėkmingai užbaigė Livonijos karą. Zigmantas Vaza (švedas) tapo ATR karaliumi, bet po kelių metųKarolis IX (Zigmanto Vazos dėdė)
LDK karai su Švedija ir Rusija1600-1629 I karas su Švedija. Almarto sutartimi Švedija gauna Livoniją.1609-1619 ATR karas su Rusija. Rusija pralaimi.1654-1667 ATR karas su Rusija. Rusija laimi.1655-1660 II karas su Švedija. 1655 sudaryta nesėkminga unija su švedais; Olyvos sutartimi teritorijos nepasikeitė.1700-1721 Šiaurės karas (III karas su Švedija). Rusija atima Livoniją ir Švedijos. ATR nuniokota.
Augustas II atėjo į valdžią po Šiaurės karo. Tačiau bajorija nieko jam neleido daryti. 1717 Nebylusis seimas. Rusams apsupus seimą bajorai gavo:1. atsisakyti rengti konfederacijas;2. sumažinti kariuomenę;3. karalius negalėjo pradėti karo be seimo sutikimo.
Pirmieji reformų mėginimai1733 po Augusto II mirties į sostą atėjo Augustas III (remiamas Rusijos).Po Augusto III į valdžią atėjo Stanislovas Augustas Poniatovskis
Ūkinė ir politinė situacijaSusilpnėjimo priežastys:1. Valstiečių pasipriešinimas dvarininkas (1769 Tyzenhauzo sukilimas);2. Bajorų įsigalėjimas;3. maža kariuomenė;4. silpna karaliaus valdžia5. svetimšalių puldinėjimai.Stanislovas Augustas Poniatovskis siekė sustiprinti karaliaus valdžią.
Čertoryskių reformos1764-1766 Čertoryskiai, palaikomo Poniatovskio, pradėjo vykdyti reformas:1. panaikinta “liberum veto”2. įsteigta bendra ATR iždo ir karo komisija;3. padidinta kariuomenė4. nuspręsta karaliais rinkti tik Lietuvos-Lenkijos piliečius.
Didikų konfederacijos prie I padalijimąRusija ir Prūsija buvo nepatenkintos reformomis, tad1767-1768 surengė Radomo konfederaciją (karalius, Radvilos, Čertoryskiai):1. rėmėsi Rusija;2. siekė ginti bajorų teises, panaikinti reformas;3. įvykdė I respublikos padalijimą.
Bajorai, nepatenkinti rusų įsigalėjimu,1768-1772 sudarė Baro konfederaciją (Sapiegos, Chodkevičiai, Pacai, Oginskiai):1. rėmėsi Turkija, Prancūzija, Austrija;2. siekė ginti valstybės teises.LENKIJOS-LIETUVOS VALSTYBĖS LIKVIDAVIMAS
1772 I respublikos padalinimas
Ketverių metų seimas1788 Varšuvoje sušauktas 4 metų seimas. Jis:1. Padidino kariuomenę, nusprendė imti rekrutus.2. Įsteigtas ministrų kabinetas (Įstatymų sargyba) ir kitos institucijos. 3. Įvestas pajamų mokestis dvarininkams ir dvasininkams.4. 1791 gegužės 3 konstitucija (nepalaikantys konstitucijos sudarė Torgovicos konfederaciją ir pradėjo vidaus karą. Juos palaikė Jakaterina II)5. panaikinta “liberum veto” ir kelios kitos bajorų teisės.
1793 II respublikos pasidalinimas
1794 sukilimasSukilimui vadovavo Tadas Kosciuška, L. Stuoka-Gucevičius. Sukilėliai reikalavo buvusių sienų ir ketverių metų seimo reformų tąsos. Tačiau respublikos bajorai tam nepritarė, tad rusai nuslopino jį.
1795 III respublikos pasidalinimas
1797 pasirašytas ATR likvidavimo aktas
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE 1795-1814
Carizmo politika LietuvojeJekaterinos II valdymas: Aukštas pareigas užimdavo žmonės atsiųsti iš Peterburgo, tačiau buvo palikti bajorų seimeliai, kuriuose buvo renkami teikėjai, atstovai į apskrities valdžią.Dauguma miestų buvo priskirti prie miestelių ir prarado daug privilegijų. O apskričių centrai gavo savivaldas. Dideli žemės plotai buvo atiduoti dvarininkas, siekiant jų palankumo.
Po Jekaterinos II mirties pradėjo valdyti sūnus Pavlas I:Jis laikėsi švelnesnės taktikos: buvo atkurtas Lietuvos tribunolas, sugrąžintas Lietuvos Statutas, paleisti sukilėliai.
1801 Rusijos caru tapo Aleksandras II. Jis vykdė reformas: švietimo reforma (1803 Lietuvos Vyriausioji mokykla pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu), dvarininkai galėjo paleisti žemdirbius su žeme už išsiperkamąjį mokestį.
Bandymai atkurti LDK1807 Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštystę, į kurią įėjo ir Lietuvos užnemunė. Čia buvo panaikinta baudžiava. 1811 Mykolas Oginskis paruošė planą, teikti Aleksandrui I, dėl Lietuvos nepriklausomybės, remdamasis, kad taip bus užtvertas kelias Napoleonui.
Prancūzmetis ir jo padariniai1812 06 24 Napoleonas persikelia per Nemuną. Bajorai iš Napoleono laukė nepriklausomybės atkūrimo, o valstiečiai – baudžiavos panaikinimo. Napoleonas įkūrė laikinąją LDK vyriausybę, tačiau jis abejingai žiūrėjo į LDK ateitį. Armija negailestingai niokojo kraštą. Po karo atkurta caro valdžia.
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOS SUDĖTYJE 1815-1864
VISUOMENINIS IR KULTŪRINIS SĄJŪDIS XIX A. PR.
Politinė situacija Lietuvoje po 1812 karoStudentų ir inteligentų draugijų veikla:1776-1822 Masonai (Rustemas, Grodekas). Susirinkimai buvo vadinami ložėmis (“Uolusis lietuvis”, “Tobuloji vienybė”). Masonai siekė ugdyti nepakantumą asmens varžymui, priespaudai, baudžiavai.1817-1822 Šubravcai (Sniadeckis, Baronskis). Kritika dvarininkams, skelbė kovą piktnaudžiavimui kilme. 1817-1823 Filomatai (Ježevskis, Mickevičius). Siekė gerinti mokslą, šviesti visuomenę.1820-1823 Filaretai (Zanas). Siekė lavinti ir šviesti. 1822 Aleksandras I uždraudė draugijas, o po metų buvo suimti ir studentai. 20 jų buvo ištremti. Tik represijomis caras sugebėjo pasipriešinti kylančiam nepasitenkinimui.
Vilniaus universitetas1803 jis buvo pavadintas Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. Universitetas labai pasireiškė visoje Europoje. 1814-1823 laikomi universiteto aukso amžiumi.
Lituanistinio sąjūdžio pradžiaXIX 3-4 deš. siekiant atkurti nepriklausomybę, buvo imta skatinti domėtis savo kultūra ir istorija, skatinti patriotizmą. Pagrindiniai iniciatoriai: S. Stanevičius, S. Daukantas.1822 S. Daukantas parašė pirmąją istoriją (“Būdas senųjų lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”). 1829 S. Stanevičius parašė dainų knygą (“ Šlovė žemaičių”).Lituanistinio sąjūdžio veikėjai buvo baigę Vilniaus universitetą. Žemaičių sąjūdis buvo pats stipriausias, nes ten bajorija buvo mažiausiai nulenkėjusi.
LIETUVOS ŪKIS IR VISUOMENĖ XIX
Baudžiavos panaikinimas1817 bajoras Zaviša pirmasis paleido valstiečius. Baudžiava menkino ūkį ir didėjo baudžiauninkų nepasitenkinimas, tad
1861 caras paskelbė manifestą (Lietuvoje jį ruošė Lietuvos bajorai) dėl baudžiavos panaikinimo. Juo valstiečiai dar 2 metus turėjo eiti lažą.Padėtis Lietuvos visuomenėjeĮsigalėjo vienas luomas – bajorai. Jie kalbėjo lenkiškai (išskyrus žemaičius), tad puoselėjo viltis atkurti ATR. Lietuvą užėmus rusams, bajorai prarado daug teisių. 1864 užnemunės valstiečiai žemę gavo nemokamai, o Lietuvos gyventojai turėjo ją išsipirkti.
Katalikų bažnyčios vaidmuoRusų okupacijos laikais katalikų valdžia išliko didelė, tačiau ji labai kentėjo nuo rusų kontrolės. Carui Nikolajui I sušvelninus katalikų parsekiojimą, žemaičių vyskupu tapo M. Valančius (buvo žemaičių vyskupas, uoliai rūpinosi liaudies švietimu, steigė mokyklas, bibliotekas, stengėsi, kad kunigai kalbėtų tik lietuviškai, prisidėjo prie tautinio sąjūdžio).
CARIZMO POLITIKA IR KOVA UŽ VALSTYBĖS ATKŪRIMĄ XIX A.VID.
1831 m. sukilimas Lietuvoje1830 11 slaptos Lenkijos draugijos pradėjo sukilimą, nes jaunimą norėjo siųsti slopinti Prancūzijos revoliucijos. Lenkijos parlamentas atsisakė caro įtakos ir pradėjo kariauti su Rusija (kadangi po Vienos kongreso Lenkijai buvo leista turėti savo armiją).1831 pavasarį sukilimas perėjo ir į Lietuvą, nes Rusija pradėjo imti rekrutus. Lenkija į Lietuvą atsiuntė karių, kuriems vadovavo A. Gelgaudas ir D. Chlapovskis. Lietuvos sukilėliams vadovuti pradėjo A. Gelgaudas. Sukilėliai užėmė Kauną, tačiau Vilniaus nepavyko. Lietuvos valstiečiai pradėjo priešintis sukilimui, nes sulenkėję bajorai norėjo tik prisijungti prie Lenkijos, o apie baudžiavos panaikinimą negalvojo. 1832 pavasarį visiškai buvo nuslopintas sukilimas. Rusija ėmėsi represijos: uždarė bažnyčių, vienuolynų, panaikinta Lenkijos karalystė, trėmė žmones. 1840 sustabdytas Lietuvos statuto galiojimas.
Pasipriešinimas carui XIX a. pr. 1836 nenurimus pasipriešinimui, buvo įkurta studentų Demokratinė draugija (P. Savičius). Kelios draugijos ėmė vienyti studentų draugijas ir ruošti naują sukilimą. 1838 sąmokslininkai buvo susekti. Konarskis, Savičius buvo areštuoti ir sušaudyti. 1846-1849 Dalevskių “Lietuvos jaunoji brolybės sąjunga” ėmėsi organizuoti sukilimą. Tačiau iš šie buvo sugauti ir pasiųsti į Sibirą.XIX a. pr. Pasipriešinimo organizacija buvo ir blaivybės sąjūdis (M. Valančius), tai atnešė Rusijai didelį finansinį nuostolį. 1964 ši organizacija uždrausta.
1863-1864 sukilimas Tikslai – atkurti ATR; tuoj pat panaikinti baudžiavą; nemokamai gauti sklypus.1963 dėl rekrutų ėmimo Lenkijoje sukilimas prasidėjo ne pavasarį o sausį. Iškart Lenkijoje susikūrė tautinis komitetas, atkuriantis nepriklausomybę, panaikinantis visas valstiečių prievoles. 1863 02 prisideda ir Lietuva (A. Mackevičius). Sukilėliai tikėjosi pagalbos iš Vakarų Europos, tačiau ryškaus padėjimo nesulaukė.1863 07 suskilimas buvo efektyviausias. Tada į Lietuva buvo atsiųstas M. Muravjovas, o sukilėlių būriams ėmėsi vadovauti Z. Sierakauskas, po jo pakorimo, K. Kalinauskas. 1864 02 baugėsi sukilimas Kalinausko pakorimu. Po sukilimo uždraustas lietuviška spauda (1965 uždrausta spausdinti ir gabenti į Lietuvą lietuviškas knygas), kraštą užplūdo rusakalbiai. Tačiau valstiečiams buvo pavaikintas lažas ir piniginės išmokos už žemę.
CARIZMO POLITIKA LIETUVOJE XIX A. PAB.
“Rusų pradų atkūrimo” politika1864 Muravjovas ir Kornilovas parengė “Rusų pradų atkūrimo” programą, pradedami atvirą rusinimo politiką. Jie teigė, jog LDK laikais viskas buvo rusiška, kad nori viską tą atkurti.
Rusinimas per mokyklas1864 išleistas įsakymas uždaryti visai Lietuviškas (parapijines) mokyklas ir jų vietoje steigti rusiškas. Buvo atidarytos rusų mokytojų seminarijos Lietuvoje. Mokytojai galėjo būti tik stačiatikiai. Tačiau prievartinis rusų kalbos mokymas skatino tik didesnį domėjimąsi savo kalba ir kultūra.
Tautinė ir religinė diskriminacija Katalikų bažnyčia po sukilimo labai kentėjo. 1863-1866 neuždaryti liko tik keli vienuolynai, buvo uždrausta statyti ir remontuoti bažnyčias, imta labai kontroliuoti pamokslus.1893 Kražių žudynės. Caro kariai norėjo uždaryti bažnyčią Kražiuose, tačiau parapijiečiai neleido.Buvo atidaryta ypatingai daug cerkvių, katalikų bažnyčios buvo rekonstruojamos į cerkves.Rusijos valdžios politikos Užnemunėje ypatybėsNorėdamas atskirti lietuvius nuo lenkų įtakos, sulenkėjusiai užnemunei darė daugiau nuolaidų: vaikai mokėsi progimnazijose, Rusų universitetuose, buvo steigiamos mokytojų mokyklos (tik ten dėstoma lietuvių kalba ir mokosi tik stačiatikiai).
Kolonizavimo politika Po 1863 sukilimo buvo sparčiai tremiami ištisi kaimai, “nusikaltę” bajorai buvo verčiami tik rusams parduoti savo dvarus, o į likusius tuščius namus buvo kraustomi rusai.
LIETUVOS ŪKIS IR VISUOMENĖ XIX A. Pab.
Pokyčiai ūkio raidojePo baudžiavos atsigavo ir ėmė tobulėti ūkis. XIX a. pab. pradėjo vystytis pramonė, Vilnius tapo Lietuvos pramonės centru. Steigėsi įmonės, didėjo samdomasis darbas. Didelę gyventojų dalį sudarydavo kaimuose gyvenantys žmonės.
Miestų raida ir jos ypatybėsMiestuose daugiausia buvo žydų; lietuviai sudarydavo nedidelę dalį. 1898 Kaune pastatyta elektrinė. 1892 ėmė veikti tramvajus.1892 pirmoji telefono linija ir pirmoji elektrinė.
Ekonominiai ryšiaiNutiesus geležinkeliui imta ekonomiškai sparčiau bendrauti su Rusija ir Vakarų Europa. Imta plėsti pramonę ir pardavinėti kitose šalyse. Daug eksportuojama į Vokietiją žemės ūkio produktų.
LIETUVIŲ TAUTINIS SĄJŪDIS XIX-XX PR.
Lietuvos visuomenės pozicija rusų valdžios atžvilgiuLietuvių studentai (J. Basanavičius, j. Jablonskis, j. Šliūpas …), baigę universitetus Peterburge ir Maskvoje, nebeturėjo Lenkiškos dvasios, tad skatino atsiskirti nuo jos įtakos. Inteligentai siekė ginti lietuvių kalbą ir kultūrą.
Lietuvių nelegalios spaudos platinimas Uždraudus lietuvišką spaudą pradėjo veikti knygnešiai, kurie nekart buvo nužudomi už savo darbą. 1867 M. Valančiau iniciatyva buvo suburta pirmoji knygnešių organizacija. 1894 “Sietyno” draugija labiausiai išgarsėjo savo veikla.1897 įkurtos “Atgajos” ir “Artojų” organizacijos.
Priešinimasis rusinimui per mokyklas Valstiečiai neleisdavo savo vaikų į tas mokyklas, neduodavo pinigų joms išlaikyti. Sparčiai kūrėsi slaptos mokyklos (mokytojai – daraktoriai). Jau 1897 54% lietuvių buvo raštingi. M. Valančius uždraudė prileisti prie Komunijos neraštingus vaikus, tad tėvai buvo priversti arba mokyti patys, arba leisti į slaptas mokyklas.
Slaptosios lietuvių periodinės spaudos atsiradimas1883-1886 “Aušra” (J. Basanavičius, J. Šliūpas): žagino tautinę savimonę, mokė mylėti savo kraštą, buvo skirtas diduomenei.1889-1905 “Varpas” (V. Kudirka): tie patys tikslai kaip ir “Aušros” tačiau skirtas valstiečiams. Su varpu buvo leidžiamas ir “Ūkininkas” valstiečiams. 1896-1904 “Tėvynės sargas” (J. T. Vaižgantas, J. Jablonskis): šiam laikraščiui rūpėjo ir katalikybė.
Pirmosios politinės partijos1896 įsikūrė Lietuvos socialdemokratų partija. Ši partija pirmoji pradėjo propaguoti nepriklausomumo idėją su Steigiamuoju Seimu Vilniuje.1902 Lietuvos demokratų partija siekė autonomijos Lietuvai.
Carizmo politikos krizė1904 rusai panaikina spaudos draudimą, nes suprato, kad tai pagreitino lietuvių savimonę. Be didelių rezultatų liko ir Stačiatikių bažnyčios plėtra.
Didysis Vilniaus seimas1905 12 4-5 Rusijos revoliucijos metu susirinko Didysis Vilniaus Seimas, kuris nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos. Seimas skatino lietuvius engti rusų kariuomenė ir policiją.
LIETUVA VOKIEČIŲ OKUPACIJOS METAIS
Lietuva I pasaulinio karo pradžiojeKai Vokietija paskelbė karą Rusijai, Lietuvoje buvo pradėta vykdyti staigi kariuomenės mobilizacija.1915 Rusija patyrus pralaimėjimą Prūsijoje ėmė trauktis iš Lietuvos.
Vokietija okupuoja LietuvąĮsitvirtinus frontui, vokiečiai ėmėsi didelių represijų lietuviams. Šiaurinė okupuotoji dalis buvo pavadinta Oberostu. Ši sritis turėjo savo atskirą valdžią, kurią sudarė vokiečiai.
Krašto padėtis valdant vokiečiamsŪkininkai turėjo duoti dideles duokles, įvestas “pagalvės” mokestis, pradėtos įvairios rinkliavos, atimami gyvuliai. Įvairios prievolės sumenkino Lietuvos ūkį ir pramonę.
LIETUVIŲ PASTANGOS ATKURTI NEPRIKLAUSOMYBĘ
Lietuvių veikla Rusijoje, Europoje ir AmerikojeKaro metai pabėgę į Rusiją lietuviai sukūrė Lietuvių draugiją, kuri Rusijos Dūmoje derėjosi dėl nepriklausomybės. 1917 susikūrė oficiali Lietuvių tautos taryba Rusijoje. Ji tais pačiais metais Petrograde sušaukė Didįjį seimą, kuriame nusprendė siekti nepriklausomos Lietuvos. 1916 Šveicarijos lietuviai skatino siekti nepriklausomybės.
Vilniaus konferencija1916 buvo atstatyta Lenkija, kuri iškart pareiškė pretenzijas į Lietuvą. 1917 07 Lietuvių veikėjai kreipėsi į Vokietijos kanclerį dėl nepriklausomybės. Vokietija jau jautė karo padarinius, tad leido sušaukti konferenciją.1917 09 sušaukta Vilniaus konferencija. Konferencija nutarė sušaukti Steigiamąjį Seimą, kuris priimtų konstituciją. Konferencija tikėjosi, kad Vokietija parems nepriklausomybę, mainais į gerus santykius. Konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba (20 narių; pirmininkas A. Smetona).
Lietuvos Tarybos veiklaVokietija nenorėjo pripažinti Lietuvos. Tačiau 1917 bolševikams imantis derėtis su Vokietija dėl paliaubų, 1917 12 11 buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybės deklaracija su amžina sąjunga su Vokietija. Tačiau nepriklausomybė nebuvo atgauta.
Nepriklausomybės akto paskelbimasDalis Tarybos nariu pasipriešino šiltiems santykiams su Vokietija, tad skelbiant aktą pirmininkavo J. Basanavičius, o ne A. Smetona kaip pataikavęs vokiečiams.1918 02 16 paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. 1920 Buvo išrinktas Steigiamasis seimas
Politinė situacija ir jos kitimas po Nepriklausomybės paskelbimoVokietija reikalavo grįžti prie 1917 12 11 akto. 1918 03 23 pasiderėjus Vokietija pripažino Lietuvą.1918 07 Lietuvos Taryba pasivadino Lietuvos Valstybės Taryba. Vokietija nepripažino šios tarybos tad imta ieškoti ryšių su Vokietijos kunigaikštyste ir Urachas paskelbtas Lietuvos karaliumi.
Pirmosios Lietuvos vyriausybės sudarymas ir veikla1918 10 05 pamačius, kad Vokietija tikrai pralaimės, valdžia buvo perleista lietuviams. 1918 11 04 panaikinus Urachą pavesta A. Voldemarui surinkti vyriausybę. Kreiptasi į vietos gyventojus organizuoti vietos valdžią.
KULTŪROS IR MOKSLO SĄJŪDIS XX A. PR.
Kultūrinės veiklos sąlygos1904 spaudos leidimas paskatino mokslą ir kultūros plėtra, o 1905-1907 Rusijos sukilimas dar palengvino ją.
Lietuvių mokslo draugijos veikla1907 buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Ji siekė plėsti kalbos žinias, mokslinius tyrinėjimus. Ši draugija rūpinosi vadovėliu leidimu ir švietimu.
Naujas lietuvių literatūros raidos etapasMaironis, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, V. Kudirka, Petkevičaitė-Bitė, j. Biliūnas.1905 pradėjo eiti “Lietuvos žinios”. 1913-1914 pirmas literatūrinis žurnalas “Vaivorykštė”.
Teatras ir muzikaČiurlionis, Petrauskas, Naujalis, Sasnauskas1899 “Amerika pirtyje”1906 pirmoji opera “Birutė”1905 pirmas lietuvių vakaras.
Lietuvių dailė1907 pirmoji lietuvių dalės paroda.1907 lietuvių dailės draugija.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS
Padėtis Lietuvoje 1918 pabaigoje. Bolševikų įsiveržimas į Baltijos šalis1918 11 11 sudaryta pirmoji A. Voldemaro vyriausybė. Pradėtas valstybės kūrimas: savivaldybės, policija, kariuomenė. 1918 10 įvyko Lietuvos komunistų partijos suvažiavimas, kuriame imta siekti Lietuvos prijungimas prie Sovietinės Rusijos. Ši partija neturėjo daug šalininkų.1918 11 11 pasirašytos Kompjeno paliaubos. Po jos Rusija paskelbia negaliojančią Bresto taiką. Tai reiškia, kad bolševikai bandys veržtis į Baltijos šalis.1918 pab. bolševikai užėmė beveik visą Estiją ir Latviją. 1919 01 užėmė Vilnių ir į Lietuvą atvyko V. Kapsukas su “Laikinąją revoliucine darbininkų ir valstiečių vyriausybe”. Rusai įvedė savo valdžią, pradėtas nacionalizavimas ir kolektyvizavimas. Paskelbtas Litbelas (Lietuvos ir Baltarusijos sujungimas).
Pastangos išsaugoti nepriklausomybę 1918 12 A. Voldemaras ir A. Smetona išvyko į užsienį ieškoti pagalbos, o M. Šleževičius sudarė naują vyriausybę ir skatino tautą ginti nepriklausomybę. Vokietija, D. Britanija, Prancūzija, JAV padėjo apsiginti nuo bolševikų. 1919 04-05 Lietuviai su vokiečių pagalba atsiimta savo teritorijas. 1920 pasirašyta taika su Rusija.
Kovos su bermontininkais1919 vasarą prasidėjo kovos su bermontininkais. Tai buvo vokiečiai; rusai (buvę Vokietijos belaisviai) siekė vientisos Rusijos atkūrimo. Jie ėmėsi baisaus smurto prieš visus.1919 11 lietuviai visiškai sutriuškino priešus.
Lietuvių ir lenkų konfliktas1919 04 lenkai puola raudonąją armiją ir užima Vilnių.1919 07 sąjungininkai nutraukė kovas ir nustatė demarkacinę liniją.1920 04 Lenkija pradėjo organizuota RA puolimą. Tada RA užima Vilnių ir sąjungininkams padedant Lietuvai yra išvejama. Lenkai išveja RA vėliau. 1920 10 pasirašyta sutartis taip Lenkijos ir Lietuvos dėl demarkacinės linijos gerbimo. Tačiau tuoj pat Želigovskis užima Vilnių.1922 Vilnius įtrauktas į Lenkijos sudėtį.
LIETUVOS VALSTYBĖS PAGRINDŲ SUKŪRIMAS 1918-1922. STEIGIAMASIS SEIMAS
Lietuvos valstybės institucijų kūrimas. Rinkimai į Steigiamąjį seimą1918 11 02 priimta Laikinojo Lietuvos Konstitucija.1919 04 truputį pakoreguota konstitucija ir įvesta prezidento institucija. Juo tampa Smetona. 1920-1922 Steigiamasis Seimas (Kaune; krikdemai). Jam vadovavo A. Stulginskis. Tada suformuota ir K. Griniaus vyriausybė. (Smetona, Stulginskis, Grinius)
Žemės reforma. Savos valiutos įvedimas1922 žemės reforma:Priežastys: didelės dvarininkų žemės; ūkio sklaidos nebuvimas; didelis mažažemių skaičius.Padaryta: virš 80 ha, žemė nusavinama; kovojusių prieš LR asmenų žemė nusavinama; skirta žemė kariams; duota žemių mažažemiams. Padariniai: paspartėjo žemės ūkis.1922 10 01 paleistas litas.
Konstitucijos priėmimas1922 08 01 priimta Konstitucija. 1922 10 06 Steigiamasis Seimas baigia darbą.
LIETUVA PARLAMENTARIZMO LAIKOTARPIU. 1926 12 PERVERSMAS
Krikščionių demokratų valdymas1922 išrinktas I seimas. (krikdemai; prezidentas – Stulginskis). Vyriausybei pritarė tik puse seimo narių, tad A. Stulginskis paleido seimą.1923 išrinktas II seimas (krikdemai; prezidentas – Stulginskis). Vyriausybei ėmė vadovauti E. Galvanauskas. Iškilo dvi problemos:1. Klaipėdos krašto prijungimas 2. Žemės reformos sklaida (ji buvo vykdoma sėkmingai);
Klaipėdos krašto prijungimasŠi sritis buvo Taurų sąjungos žinioje. 1923 buvo nutarta, kad Klaipėdos kraštas bus laisvoji valstybė, tad Lietuva nusprendė ten organizuoti sukilimą. 1923 įvyko sukilimas. Prancūzija ir D. Britanija įteikė Lietuvai protesto notas, tačiau ši pasakė nieko nežinanti. 1924 05 08 po ilgų derybų Klaipėdos kraštas buvo perleistas Lietuvai.
1926 rinkimai ir vidaus politikos pasikeitimas 1926 įvyko III seimo rinkimai kuriuos laimėjo liaudininkų ir socialdemokratų koalicija. Prezidentu išrinktas K. Grinius (liaudininkas). M. Šleževičius tapo premjeru.Naujasis seimas suvaržė piliečių teises, paleido komunistus iš kalėjimų, svarstė sumažinti kariuomenę.
Kultūrinis gyvenimas 1920 Kaune pradėjo veikti operos teatras1923 steigta Klaipėdos konservatorija1935 įkurtas simfoninis orkestras1938 vyko pirmosios tautinės olimpinės žaidynės.
Lietuvos tarptautinės padėties blogėjimas. Klaipėdos netektis1939 01 10 paskelbtas neutralitetas kylančiam konfliktui.1939 03 grįžtant iš Vatikano J. Urbšys buvo sustabdytas Berlyne ir jam įteiktas ultimatumas dėl Klaipėdos krašto atidavimo. Lietuva priėmė.
LIETUVOS OKUPACIJA
SSRS pasiūlė Vilnių Lietuvai dėl savitarpio pagalbos sutarties. Lietuva sutinka.1939 10 10 Vilnių grąžina LietuvaiĮ Lietuvą įvesta 20 000 RA karių.1940 06 14 įteiktas kapituliacijos ultimatumas, neva grobiami rusų pasieniečiai.1940 06 15 jis priimamas. Į Lietuvą įžygiuoja 300 000 RA kariu ir Dekanozovas.1940 06 14 Vermachtas užima Paryžių, tad Lietuvos kapituliacija lieka nepastebėta.
LIETUVOS SUVIETIZACIJA
Po Smetonos pabėgimo prezidento pareigas ima eiti Merkys, o premjeru paskiriamas J. Peleckis (Dekanozovo noru). Vyriausybėje buvo garsių žmonių: V. Krėvė, V. Vitkauskas. Uždrausta ne sovietinė spauda, Šaulių sąjunga, buvo surengti netikri rinkimai kuriuose dalyvavo 100 % gyventojų, ir buvo iš vienos partijos išrinkta Liaudies partija.
1940 07 21 Lietuva paskelbta TSRS1940 08 03 Maskvoje priimta į SSRS.Nacionalizuoti bankai, įmonės; smulkiems gamintojams uždedami dideli mokesčiai; litas pakeičiamas rubliu. Pakeista vėliava, himnas, šventės.Vykdomas teroras, trėmimai, žudymai.Pasipriešinimas:1940 11 Berlyne įkurtas LAF (Lietuvos aktyvistų frontas)1941 06 kūrėsi partizanų būriai.
LIETUVA VOKIEČIŲ OKUPACIJOS METAIS
1941 06 22 prasidėjo V ir SSRS karas1941 06 23 partizanai užima Kauną ir paskelbia Lietuvos nepriklausomybę, bei naują vyriausybę su J. Ambrazevičiumi.1941 06 25 Vokiečiai užima Lietuvą ir paleidžia vyriausybę.Suvaikinta 94 % Lietuvių žydų,1944 sudeginamas Pirčiupio kaimas.Kūrėsi slaptos organizacijos ir leido laikraštį.1944 Vokiečiai suformavo lietuvių būrius saugoti Lietuvai su Plechavičiumi, tačiau pamatę, kad lietuviai noriai eina ten Plechavičių nužudė (dalis karių išėjo). Ta kariuomenė vadinta – Tėvynės apsaugos rinktinės savanorių divizija.
ANTROJI LIETUVOS SOVIETIZACIJA
1. SSRS užėmus Lietuvą iš jos pasitraukė 64 tūkst. lietuvių. 2. LKP buvo 3 536 nariu tačiau tik 1127 buvo lietuviai. Vėliau dar daugiau “kadrų” buvo atsiųsta į Lietuvą. 3. Vyko masiški trėmimai.4. Lietuvoje veikė kai kurios lietuviškos tarybos, tačiau jų žodis buvo menkas. 5. Spauda, švietimas, kūryba perimta į komunistų rankas.6. Buvo imtasi represijų prieš bažnyčią. Tremiami, šaudomi kunigai ir vyskupai.7. Lietuva buvo kolektyvizuoti ir industrializuota.
Įkurti “liaudies gyvėjai” – stribai. Miestuose veikė NKVD ir NKGB. Šios pajėgos buvo kilnojamos, tad pasirodžius partizanams, buvo permetamos ten. Partizanai miškuose buvo po 5-15 vyrų būrius. Apygardos vadas koordinavo partizanų būrių veiksmus. Apygardų vadai palaikė tarpusavyje ryšius. 1944/45-1953 žuvo 20 000 partizanų.
SOVIETINĖ LIETUVA 1953-1987
Lietuva tampa industrializuota: pastatytas Panevėžio “Ekranas”, Jonavos ir Kėdainių chemijos kombinatas, Kauno ir Elektrėnų elektrinės. Žemės ūkyje Lietuva buvo viena pirmaujančių. Kultūrinis gyvenimas 6-ame dešimtmetyje palengvėjo keliai vystytis kultūrai, tačiau ji dar buvo ribojama. Pradėtos pilių rekonstrukcijos, lietuvių kūrinių sklaida. Paminėtas Žalgirio mūšio 550 jubiliejus.Antikomunizmo plitimas Lietuvoje1955-1959 vėl pradėjo kurtis antikomunistinis judėjimas. Dažnai buvo nubaudžiami dideli kiekiai žmonių. Organizacijos: Lietuvos Helsinkio grupė; Lietuvos katalikų sąjunga; Jaunosios Lietuvos sąjunga; Lietuvos laisvės lyga (LLL).1972 prie Kauno muzikinio teatro susidegina Romas Kalanta.
BALTIJOS ŠALIŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMAS
Nacionaliniai sąjūdžiai Baltijos šalyse1988 įsikūrė Estijos ir Latvijos liaudies frontai ir Lietuvių sąjūdis. 1988 sąjūdžio seimo pirmininku tapo V. Landsbergis. 1988-1989 sugrąžintas himnas ir vėliava. 1989 Baltijos šalių suvažiavimas paskelbė negaliojančiu Molotovo-Ribentropo paktą.1989 08 23 “Baltijos kelias”
LR atkūrimas1990 pradžioje rinkimui į Aukščiausiąją Tarybą laimėjo 90% Sąjūdis.1990 03 11 paskelbtas LR atkūrimo aktas. Maskva nesutiko. 1991 01 11 rusai užėmė Spaudos rūmus. 1991 01 13 rusai užima radiją ir televiziją. 13 žmonių žuvo.1991 07 31 Medininkų tragedija. 1993 09 01 išvesta Sovietų armija
Politinė raida Krito gyvenimo lygis, tad 1992 įvyko priešlaikiniai Seimo rinkimai. Juose daugumą gavo LDDP (komunistai; A. Brazauskas).1993 prezidento rinkimuose laimėjo A. Brazauskas. Tačiau ir tie ateinantys 4 metai nedavė nieko gero: žlugo bankai, siautėjo nusikaltimai.1996 Seimo rinkimus laimi “Tėvynės sąjunga” (V. Landsbergis). 1998 prezidentu išrenkamas V. Adamkus.