Istorijos konspektai. Naujausi laikai

PIRMAS PASAULINIS KARAS

PIRMOJO PASAULINIO KARO PRADŽIA

Karo priežastys:
1. Susivienijo stiprios Italijos ir Vokietijos valstybės
2. Prancūzija siekė revanšo po 1870 pralaimėjimo Vokietijai.
3. Austrijos-Vengrijos ir Rusijos konfliktai dėl įsigalėjimo Balkanuose (Rusija vienijo Balkanų valstybes susivienyti kovai prieš Turkus, o kai Turkai buvo nugalti, Austrija-Vengrija ėmė kiršinti Balkanų tautas)
4. Vokietijos siekiai užimti kuo daugiau kolonijų kirtosi su Anglijos ir Prancūzijos.
5. Plito nacionalizmas, kuris skatino būti pranašesniems už kitus.
6. Žmonės pritarė karui, ir visi laukė jo.

1899 ir 1907 Hagoje susirinko kongresai, siekiantis sumažinti įtampą Europoje.
1882 susikūrė Trilypė (Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija)
1907 susikūrė Antantė (Prancūzija, Anglija, Rusija)

Karo prradžia
1914 06 28 serbai nužudo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį, norėdami parodyti, jog Austrijos-Vengrijos valdymas Serbijoje yra neteisėtas.
1914 07 23 Austrija-Vengrija, žinodama, jog Rusija palaiko Serbiją, ir turėdama Vokietijos paramą, įteikė Serbijai ultimatumą. Jame buvo liepiama pasmerkti žmogžudystę. Serbija priėmė ultimatumą.
1914 07 28 Austrija-Vengrija nutraukė diplomatinius santykius su Serbija. Prasidėjo visuotinė mobilizacija.

1914 08 01 Vokietija paskelbia karą Rusijai
1914 08 03 Vokietija užima Belgiją ir paskelbia karą Prancūzijai.
1914 08 04 Anglija įstoja į karą. Vėliau įsitraukia ir Austrija-Vengrija.

Kariaujančių valstybių tikslai:
1. Prancūzija – susilpninti Vokietiją ir atsiimti Elzasą ir Lotaringiją.
2. Anglija – norėjo atsiimti kolonijas iš Vokietijos.
3. Rusija (Nikolajus II) – norėjo valdyti Juodosios jūros baseiną.
4. Vokietija – (Vilhelmas II) noorėjo prisijungti Belgiją ir Prancūzijos uostus.

KARO FRONTAI 1914-1917 M.

Karo veiksmai vakaruose
Parengtas Šlyfeno planas – staigiu puolimu nugalėti Prancūziją ir perkelti jėgas į rytus.
1914 08 03 Vokietijai užėmus Belgiją, Anglijos ir Prancūzijos kariuomenė 09 05 prie Marvos sustabdo Vokiečių kariuomenę. Prasidėjo pozicinis karas.
1915 Italija stoja į Antentę.
1916 mūšis prie Verdeno, tačiau Vo

okiečiams nepavyksta pralaužti Antantės įtvirtinimų. Tais metais vokiečiai nusilpo, jiems ėmė trūkti išteklių.

Mūšiai Rytų fronte
1914 Rusija atsiliepė į Prancūzijos prašymą padėti ir užpuolė Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos pasienius. Rusijos puolimas buvo mažai parengtas ir nekoordinuotas.
1915 Vokiečiai, padedami Austrijos-Vengrijos ir Bulgarijos, nukariauja Serbiją ir atima iš Rusijos Lietuvą, Lenkiją, Kuršo teritorijas.
1916 Rumunija stojo į Antantės pusę, tad Vokiečiai dalį kariuomenės gavo permesti į Austrijos-Vengrijos pagalbą.

Modernių ginklų panaudojimas
1915 prasidėjo pavandeninių laivų karas. Vokietija nuskandino kelis Amerikos laivus, tad
1917 JAV (V. Vilsonas) įsitraukia į karą prieš Vokietiją.
1916 išryškėjo Anglų ir Prancūzų oro pajėgų stiprumas.
Buvo pradėtos naudoti cheminės dujos ir tankai.

Vidaus politika kariaujančiose šalyse
Rusijoje – caras Nikolajus II apribojo Dūmos veiklą.
Generolų įsakymai buvo viršesni už vietinės valdžios, visi resursai buvo skiriami karui. Buvo įvesta spaudos cenzūra, apribotos piliečių teisės.

RUSIJA 1917 M.

Vidaus politinė padėtis
Rusijoje buuvo sunki ekonominė ir ūkio padėtis: trūkdavo maisto, o kareiviams šaudmenų. Dėl prastos ginkluotės ir negabių generolų Rusija prarado milijonus vyrų. Kareiviai ėmė reikšti nepasitenkinimą.

1917 m. vasario revoliucija
1917 02 Petrograde (karo pradžioje jis buvo pervadintas iš Sankt Peterburgo) įvyko darbininkų streikai, kurių neparėmė kariuomenė, tad sudaryta darbininkų tarybą perėmė valdžią mieste.
1917 03 Rusija paskelbė laikinąją vyriausybę. Caras atsisako sosto ir Rusija tampa respublika.
1918 07 Caras Nikolajus II buvo nužudytas su šeima.
Valdžioje įsitvirtina dvivaldystė: Laikinoji vyriausybė ir darbininkų socialdemokratų partijos (bolševikai ir menševikai). Tačiau sukilimai ne

enurimo. Laikinoji vyriausybė ministru pirmininkų paskelbė socialdemokratą, tačiau vyriausybės galia menko. Koli bolševikai.

Leninas ir bolševikų partija
Išryškėjo nesutarimai tarp bolševikų ir menševikų, nes bolševikai norėjo kuo greičiau kurti socializmą.
1917 iš slapstymosi nuo caro valdžios grįžo V. Leninas, kuris teigė, jog:
1. reikia perimti valdžią;
2. sukilti prieš ponus ir pasidalinti jų žemes;
3. darbininkams sudaryti fabrikų valdymo komitetus.

Spalio perversmas
1917 10 Bolševikai užima Petrograde Laikinosios vyriausybės rūmus ir perima valdžią. Įkurta Liaudies komisarų taryba. Vadovas Leninas. Bolševikai pamažu užiminėdavo kitų miestų valdžias.
Per rinkimus bolševikams gavus 25% balsų naujasis susirinkimas buvo išvaikytas. Leninas įsitvirtina valdžioje.

NUO BRESTO TAIKOS IKI KOMPJENO PALIAUBŲ

JAV prezidento V. Vilsono taikos programa
1918 01 08 Vilsonas pristatė 14 punktų taikos programą, tačiau Vokietija nepritarė.

Bresto taika
1917 11 bolševikai su Vokietija pasirašo paliaubų sutartį.
1917 12 prasidėjo Brest-Litovske taikos derybos. Vokiečiai pareikalavo Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Rusijai nesutikus prasidėjo karo veiksmai, tad
1918 03 pasirašyta Brest-Litovske sutartis. Rusija atsisakė minėtų teritorijų ir pripažino Suomijos nepriklausomybę.

Vokietijos karinis ir ekonominis išsekimas
Vokietija buvo visiškai ekonomiškai sutriuškinta, tad surengė paskutinį savo žygį.
1918 03 21 Vokietija puolė, tačiau dėl didelio išsekimo sustabdė puolimą. Prancūzija ėmė triuškinti likusią vokiečių kariuomenę.

Kompjeno paliaubos
1918 09 29 vokiečių generolas kreipėsi į Vyriausybę, kad ji pradėtų derybas.
Vokietijai paprašius paliaubų Antantė pareikalavo:
1. Atduoti Elzasą ir Lotaringiją;
2. Sukurti demilitarizuotą Reino zoną;
3. atiduoti visus povandeninius laivus ir dalį laivyno;
4. panaikinti Brest-Litovco taiką;

Pamačius, kad Vokietija pralaimėjo Austrijos-Vengrijos tautos ėmė brūzgėti dėl nepriklausomybės, tad

br />1918 10 imperatorius Karlas I paskelbia Austrijos-Vengrijos tautoms plačią autonomiją, tačiau tai buvo per vėlu.
1918 10 28 Čekoslovakija pasiskelbia nepriklausoma.
1918 11 01 Vengrija pasiskelbia nepriklausomybę
1918 11 03 Austrija-Vengrija pasirašo su Antante dokumentą dėl imperijos žlugimo.
1918 11 12 paskelbta Austrijos respublika.
Panašūs sukilimai vyko ir Vokietijoje: kariai atsisakydavo kariauti, žmonės streikuodavo. Vilhelmas II buvo nuverstas ir šalį pradėjo valdyti socialdemokratas Ebertas.

KARO PADARINIAI IR VERSALIO TAIKA

Paryžiaus takos konferencija
Pagrindinį žodį turėjo Anglija(), Prancūzija (Klemensas), JAV (Vilsonas) ir Italija. Rusija, Vokietija ir Austrija taikos derybose nedalyvavo.

Versalio taikos sąlygos
Taikos pasirašymas vyko Versalyje. Jos sąlygos buvo labai griežtos:
1. Vokietija neteko savo laivyno ir kolonijų;
2. Vokietija turėjo būti demilitarizuota (nuginkluota). Palikta tik 100 000 kareivių;
3. Nukrautos visos karinės tvirtovės Reino zonoje;
4. Vokietija prarado dideles teritorijas Europoje;
5. Elzasas ir Lotaringija buvo atiduota Prancūzijai, o Reivo žona Tautų sąjungai.
6. Uždėta 32 mlrd. dolerių reparacija.
1919 06 28 Vokietija pasirašo taiką ir priima tokias sąlygas.

Taikos sutarčių pasirašymas su Austrija, Vengrija, Turkija, Bulgarija
1919 09 10 Sen Žermene pasirašyta taikos sutartys su Austrija:
1. Austrija turėjo pripažinti 1929 Jugoslavijos (Serbija, Kroatija ir Slovėnija), Čekoslovakijos ir Lenkijos nepriklausomybes. Uždėtos reparacijos
1920 06 04 Tranono sutartis su Vengrija:
2. Vengrijai uždėtos reparacijos; šalis buvo nuginkluota ir prarado teritorijas, kurios įėjo į Jugoslavijos, Rumunijos ir Čekoslovakijos ribas.
1919 11 27 Neji taika su Bulgarija:
3. Buvo sumažinta kariuomenė, gavo mokėti reparacijas, apkarpyta teritorija.
1920 09 10 Sevro sutartis su Turkija:
4. Sumažinta kariuomenė ir stipriai apkarpyta teritorija.

Naujų valstybių Rytų Europoje susikūrimas
Po Versalio sutarties Suomija, Estija, Latvija, Lietuva tapo nepriklausomomis.

Karo pasekmės
Žuvo milijonai žmonių, nusekęs ūkis, didžiulės re

eparacijos pralaimėtojoms. Pasaulyje ima vis labiau įsigalėti JAV ir SSRS (1920 12 30).

EUROPA PIRMAISIAIS POKARIO METAIS

PARYŽIAUS TAIKOS KONFERENCIJA IR POLITINIAI PASIKEITIMAI EUROPOJE

Paryžiaus takos konferencijos sprendimai
1919 01 konferencija susirinko garantuoti taiką visiems laikams. Dalyvavo Vilsonas (JAV), Džordžas (Didžioji Britanija), Klemensas (Prancūzija).
Šalių siekiai:
1. Prancūzija – siekė susilpninti Vokietiją.
2. Didžioji Britanija – nesiekė jos susilpninti, nes bijojo Prancūzijos iškilimo. Anglai palaikė Baltijos šalis, bes norėjo susilpninti ir Rusiją (dėl kolonijų Azijoje).
3. JAV – siekė sukurti Tautų sąjungą, kurios pagalba dalytų įtaką pasauliui. JAV nežlugdė Vokietijos, račiau nepritarė Anglų kolonijų grobimui.
1919 06 28 Versalio sutartis su Vokietija. Ji prarado kai kurias teritorijas Europoje ir visas kolonijas, bei turėjo sumažinti kariuomenę ir mokėti reparacijas.

Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuva
Konferencija nesiskubino pripažinti Rusijoje buvusių valstybių, nes manė, kad baltieji nugalės ir Rusijoje grįš buvusi tvarka.
Lenkija taip pat siekė prisijungti Lietuvą, tad turėdama didelius ryšius skatino Versalį taip padaryti. Lietuvos delegacija net nebuvo priimta kaip valstybinė.
Lietuva negavo de jure, o Klaipėdos kraštas buvo atiduotas Tautų sąjungai.

Sienų pasikeitimas Europoje
Prancūzija – prisijungė Elzasą, Lotaringiją ir Saro sritį
Lenkiją – gavo lenkiškas žemes ir priėjimą prie Baltijos (taip nuo Vokietijos buvo atskirti Rytprūsiai). Dancigo miestas buvo perleistas Tautų sąjungai.
Iš Austrijos-Vengrijos teritorijas, susikūrė kelios valstybės. Dalis vengrų atiteko Rumunijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos valdžiai.

Naujosios Europos valstybės
Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekoslovakija (iš Austrijos-Vengrijos), Austrija, Vengrija, Jugoslavija (serbai, kroatai, slovėnai).

Tautų sąjunga
1920 pradeda veikti. Valstybės pasižada viena kitai padėti karo atveju. Didžiausią galią turėjo 5 valstybės: JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Japonija.
JAV, nepritarus senatui, atsitraukė iš Tautų Sąjungos, tad įsigali dvi valstybės – Prancūzija ir Didžioji Britanija. Jos, Tautų Sąjungos vardu, perima valdyti: Didžioji Britanija (Irakas, Palestina, Kamerūnas), Prancūzija (Togo ir Kamerūno dalis, bei Siriją su Libanu.

Pirmųjų pokario metų problemos
1. Keletą metų kentė ūkinius sunkumus;
2. Rusijoje pilietinis karas. 1919-1920 vyko sovietų Rusijos ir Lenkijos karas;
3. 1915-1922 – Turkija atnaujina genocidą (Sulaužo Sevro taikos sutartį);
4. Vokietijos nepasitenkinimas dėl reparacijų;

BOLŠEVIKŲ ĮSIGALĖJIMAS RUSIJOJE

Bolševikų atėjimas į valdžią
1917 Rusijoje buvo susiklosčiusi sudėtinga ūkinė ir politinė situacija, žmonės piktinosi Laikinąja vyriausybe, kuri neužbaigia karo. Be to bolševikų partijos labai veržiasi į valdžią (RSDDP)
1917 10 Petrograde RSDDP (b) nušalina Laikinąją vyriausybę.
Bolševikai (Dzeržinskis) įkūrė miliciją ir CK (NKVD, KGB pirmtaką).

Bolševikų politika
1917 10 25 bolševikų valdžia. Leninas siekė sukurti komunistinę santvarką.
1917 pab.
1. įvesta darbininkų kontrolė;
2. pradėta nacionalizacija (gamyklų, bankų ir t.t. atėmimas);
3. kolektyvizacija (kuriami kolūkiai iš kurių dauguma produktų atimami);
4. uždrausta prekyba, nes viskas buvo atiduodama valstybei, tad nuvertėjo pinigai (mokama maistu, daiktais).
1918 bažnyčia atskirta nuo valstybės, tad ji netenka pajamų ir juridinės galios. Buvo išniekinta daug cerkvių.

Pilietinis karas
Didėjant valstiečių nepasitenkinimui bolševikais, kilo pilietinė kova. Kovojo baltieji ir raudonieji.
Prieš bolševikus Š. Kaukaze kovojo L. Kornilovas, A. Denikinas, M. Aleksėjavas, o pietuose – P. Krasnovas. 1918 vasarą baltieji jau buvo bolševikų rankose.
Bolševikai (L. Trockis) laimėdavo, nes jiems buvo skiriami nauji ginklai, prievartiniai (18-40 metų) kariai, o baltieji buvo tik senoji caro armija.
1918 07 16 sušaudyta Nikolajaus II šeima.
1919 03 bolševikus puolė (iš centrinės Rusijos) A. Kolčiako armija, tačiau pralaimėjo.
1919 06 bolševikus puolė (iš pietų) A. Denikino armija, tačiau pralaimėjo.
1920 P. Vrangelio armija taip pat buvo sutriuškinta.
1919-1920 bolševikai nuslopino ir valstiečius, tad 1920 karas baigėti bolševikų naudai. Po šio karo Rusija neteko 12 mln. žmonių.

NEP’as (naujoji ekonominė politika)
Kadangi didėjo nepasitenkinimas, ir pramonė sbai žemės ūkis smino, buvo imtasi reformų. NEP’as:
1. sumažino derliaus atdavimo kiekį;
2. gražino įmones savininkams;
3. leido prekybą, tad atsirado pinigai;

SSRS įkūrimas
1922 12 30 Rusija, Ukraina, Baltarusija, Užkaukazė pasirašė “SSRS įkūrimo deklaraciją”. SSRS buvo labai centralizuota, iš kurios buvo galima “bet kada” išstoti.

TARPOKARIO DEMOKRATIJOS IR DIKTATŪROS

Italijos fašizmas
Musolinio atėjimas į valdžią: Paryžiaus konferencijai, nepripažinus Italijos nugalėtoja ir neatidavus teritorijų ji patyrė didelę krizę, plito nedarbas, stiprėjo komunizmas. grįžus iš karo kariam, darbininkai pradėjo užiminėti gamyklas, stoti į fašistines organizacijas, nesulaukdami ryžtingų vyriausybės sprendimų.
1922 – “žygis į Romą” ir Benitas Musolinis tampa vyriausybės vadovu (jį paskiria karalius). Musolinis pagerino žmonių gyvenimą, tačiau vis įvesdama didesnį cenzą sužlugdė fašizmą.
1924 – fašistai gauna 2/3 parlamente.
1925-1926 – Uždraustos kitos politinės partijos, perlementas neteko valdžios
1927 – paskelbta “darbo chartija”
1929 – sukurta fašistinė valstybė
1936 užpuola Eliopiją
1937 – atsisako narystės Tautų sąjungoje

Vokietija 1919-1939
Tuo metu Vokietijoje: badas, suirutė, karo pasekmės, Versalio taika, pinigai nustojo vertės
Vokietija pasirinko demokratinę valdymo formą – Veimaro respublika (nes konstiturinė asamblėja veikė Veimere; čia tokia valdymo forma).
Veimero respublikos uždaviniai: nelesti plisti komunizmo, monarchijos idėjoms, nugalėti krizę.
Nacionalsocialistų partija (NSDAP, A. Hitleris) bando nuversti vyriausybę (Alaus pučas).
JAV suteikia 30 mlrd. markių paskolą, tada buvo atkurtas ūkis, sumažėjo bedarbių.
1925 – Lokarno sutartis su Prancūzija, Didžiąja Britanija, Belgija ir Italija, dėl jos sienų.
1926 – Sutartis su SSRS ir įstoja į Tautų sąjungą. Kelogo-Briano paktas dėl taikos.
1933 – išaudus JAV ekonominei krizei, Vokietijoje atsirado daug bedarbių, bankrutavo bankai, tad žmonės pradėjo tikėti NSDAP.
1932 – NSDAP gavo daugumą parlamente ir pradėjo reikalauti nuversti Veimaro respubliką, sutriuškinti komunistus,, panaikinti Versalio sutarties padarinius. NSDAP tikslai:
1. sumažinti valdžios aparatą
2. smarkiai suvaržyti importą
3. panaikinti nenaudingas sutartis Vokietijai
Žydus Hitleris engė, nes kaltino juos bolševikų įsigalėjimu Rusijoje
Rusija. Stalino diktatūra
Sovietai siekė išplėsti socializmą kuo plačiau.
1917 – rinkimuose bolševikai gavo tik 24% tad išvaikė parlamentą
1917 – fabrikų, bankų nacionalizacija ir indėlių pradingimas sukėlė
1918-1920 – pilietinį karą.
Po jo komunistai (nuo 1919) įsigali valdžioje, bet šalis iš po karo nuniokota
1921 – V. Leninas įveda NEP’ą
1922 – J. Stalinas – generalinis sekretorius
1922 – Sovietų Rusija, Ukraina, Baltarusija, Azarbaidžianas, Armėnija, Gruzija,
pasirašo SSRS įkūrimo sutartį.
Kitos valstybės priverstos pripažinti SSRS, nes ji labai galinga.
1923 – sustabilėjo ekonomika dėl NEP
1925 – Stalinas VKP lyderis, nes 1924 mirė Leninas
1925 – prasideda industrializacija
1927 – prasideda kolektyvizacija ir penkmečiai
1931 – J. Stalinas galutinai įveda savo valdžią.
Stalinas per tuos metus greit susidoroja prieš savo konkurentus, aukštus karininkus.

ANTIDEMOKRATINIAI JUDĖJIMAI EUROPOJE.
PILIEITNIS KARAS ISPANIJOJE

Fašistiniai ir autoritariniai judėjimai Europoje
Ko karo Europoje įsigalėjo prieštaravimas valdžiai, kuri nesugebėdavo stabilizuoti ūkio ir politikos po karo. Tad iškilo fašizmas, nes žmonės tikėjo kad tik diktatūrine jėga galima gražinti viską į vietas. Fašistams buvo būdingas antikomunizmas, o antisemitizmas ne visiems. Italų, ispanų ir portugalų fašistai nelaikė žydų priešais.
1920 autoritarinė santvarka įsigali Vengrijoje
1926 05 Pilsudskis tapo Lenkijos diktatoriumi.
1926 12 Smetona tapo Lietuvos diktatoriumi.
1926 Portugalija tampa autoritarine.
1929 Jugoslavija taip pat.

Pilietinis karas Ispanijoje
1931 prasidėjus judėjimui prieš karalių Ispanija paskelbta respublika. Sudaryta vyriausybė sumažino bažnyčios įtaką, tai nepatiko daliai tikinčiųjų, tad
1933 Kortesų (perlamentų) rinkimuose daugumą gavo katalikų partijos. Tai nepatiko socialistams ir fašistams, tad jie nuolatos rengdavo sukilimui. Tačiau 1936 rinkimui jie vėl negavo vietų valdžioje.
1936 Maroke fašistai suorganizavo kariuomenės maištą. Suskilimas virto į pilietinį karą. Sukilėliams vadovo Franciskas Frankas. Karas buvo labai žiaurus, bet 1939 sukilėliai laimėjo, nes jų valdžia buvo labai centralizuota (Frankas).

Karas Ispanijoje ir Europoje
Ispanijos sukilėlius rėmė Vokietija ir Italija, o JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija stengėsi nesikišti. Tačiau Rusija visomis išgalėmis rėmė Ispanijos vyriausybę.

Franko valdymas
1939 04 01 pilietinio karo pabaiga. Nugalėtojai vykdė griežtas represijas, buvo uždraustos partijos (komunistai nepasitraukė). Frankas turėjo neribotą valdžią, tačiau ja nepiktnaudžiavo. Franką palaikė katalikų bažnyčia. Jo valdymo laikotarpiu fašistai prarado galią, buvo smerkiamas nacizmas, komunizmas, buvo atgaivinta ekonomika.

VIDURIO IR PIETRYČIŲ EUROPA: TARP DEMOKRATIJOS IR DIKTATŪROS

Naujų Europos valstybių problemos
Naujos valstybės susidūrė su begale politinių ir ekonominių sunkumų. Didelių sunkumų sukėlė tautybių skirtumai šalyse.

Tarpukario Lenkija
1918 11 Lenkija paskelbia nepriklausomybę, tačiau kovos dėl sienų tęsėsi iki 1921.
1919-1920 karas su sovietų Rusija. Komunistai siekė Lenkija paversti socialistine ir toliau platinti socializmą. Rusai pralaimi ir gauna pripažinti rytines Lenkijos sienas.
1921 priimta konstitucija, tačiau jau tada išryškėja valdžių nesutarimai.
1927 Pilsudskis įvykdė karinį perversmą. Jis neuždraudė partijų ir parlamento, pakėlė ekonomiką.

Čekoslovakija: demokratijos sala Vidurio Europoje
Ji išvengė diktatūros dėl aukštos pramonės, pragyvenimo lygio bei sutarimo parlamente.

Vengrija: nuo komunizmo iki autoritarizmo
Vengrijos vyriausybė, matydama Antantės nusiteikimą prieš Vengriją, atsistatydino ir į valdžią atėjo komunistai.
1919 03 Vengrija paskelbta Sovietų Respublika.
Rumunijai ir Čekoslovakijai tokia Vengrijos pozicija nepatino ir jos puldinėjo šalį.
1919 08 Sovietų valdžia Vengrijoje žlugo.
1920 į parlamentą buvo išrinktos dešiniosios partijos ir M. Hortis, kuris gavo didžiulius įgaliojimus. Taip Vengrija tapo pirmąją autoritarine valstybe vidurio Europoje.

SKANDINAVIJOS ŠALYS TARPUKARIO METAIS

Ekonominė ir socialinė raida
Skandinavija nukreipė viską į žvejybą ir laivininkystę. Kadangi šios šalys karo metu laikėsi neutraliteto, tai jų ūkis liko nenuniokota, tad iškilti nebuvo sunku.

Politinė raida
Danija, Švedija, Norvegija – konstitucinės monarchijos. Parlamentuose vyravo socialdemokratai, kurie siekė mažinti karines išlaidas.

SUOMIJA, ESTIJA IR LATVIJA TARPUKARIO METAIS

Nepriklausomybės atkūrimas ir politinė raida
1917 12 06 Suomija paskelbia nepriklausoma respublika. Suomijoje prasidėjęs raudonųjų ir baltųjų pilietinis karas baigėsi baltųjų laimėjimu. Įsikūrė “Lapua” draugija, kuri skatino pereiti prie Italijos valdymo pobūdžio, tad 1932 buvo pereita prie prezidentinio valdymo ir apribota parlamento veikla.
1918 02 24 Estija paskelbia savo nepriklausomybę. Estijai dėl jos teko kovoti ne tik su bolševikais, bet ir su vokiečių okupacine valdžia. Įsitvirtina respublika.
1833 10 priimta konstitucija ir įvesta prezidento institucija. Prezidentas K. Piatsas
1918 11 18 paskelbta Latvijos nepriklausomybė.
1919 sovietai užėmė Latviją, tačiau nesulaukdami gyventojų pritarimo, atsitraukė. Kovoti prie bermontininkus padėjo anglai ir prancūzai.
1920 04 susirinko Steigiamasis seimas.

Baltijos šalių tarpusavio santykiai
1919 įvyko pirmasis Baltijos šalių suvažiavimas.
1923 11 01 pasirašyta Baltijos šalių karinės sąjungos sutartis.
1934 Pasirašyta politinio bendradarbiavimo sutartis.

TARPTAUTINIAI SANTYKIAI KARO IŠVAKARĖSE

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ AŠTRĖJIMAS 4-ĄJĮ DEŠIMTMETĮ

Agresyvi Japonijos ir Vokietijos politika
1931 Japonija užpuola Kiniją ir užima Mandžiūriją. 1937 jį užėmė Nankiną, ten vykdė terorą. Tautų sąjunga pasmerkė tai, tačiau nieko nesiėmė.
1933 į valdžią atėjo A. Hitleris:
1. išstojo iš Tautų sąjungos Vokietija;
2. ėmė sparčiai ginkluotis;
3. 1936 užėmė demilitarizuotą Reino zoną, kadangi anglai ir prancūzai, nesiėmė veiksmų prieš Hitlerį.

Austrijos anšliusas
1938 03 13 Vermachto daliniai užima Austriją. Tik viena SSRS pasmerkė Austrijos aneksiją. Austrijoje įsigali teroras.

Miuncheno suokalbis ir Čekoslovakijos užgrobimas
1935 Čekoslovakija pasirašė sutartis su SSRS ir Prancūzija, todėl po Austrijos anšliuso Hitleris nesiryžo užimti Čekoslovakijos.
Hitleris susitaria su anglais ir prancūzais, kad jie neremtų Čekoslovakijos.
1938 09 28 Miunchene (Miuncheno suokalbis) Didžioji Britanija ir Prancūzija pripažino, kad Sudetai turi būti perduoti Vokietijai. Čekoslovakija buvo išduota.
1938 09 30 Čekoslovakija pripažįsta Vokietijai Sudetus.
1939 03 16 Čekoslovakija priėmė Vokietijos ultimatumą dėl kapituliacijos.

Italijos užsienio politikos agresyvumas
Musolinis laikėsi taikios pozicijos, tačiau pamažu agresyvėjo.
1935 užima Afrikoje Etiopiją.
Pilietinio karo Vokietijoje metu rėmė Franko šalininkus kartu su Hitleriu. 4-ame dešimtmetyje nuolatos palaikė Hitlerį ir taip užsitikrino Vokietijos paramą.
1936 pasirašė sferų pasidalinimų Europoje.
1939 04 italai užgrobia Albaniją.
1939 pasirašytas “Plieno paktas” (karinė sąjunga su Vokietija).

PASAULIS ANT KARO SLENKSČIO

Karo grėsmės didėjimas
Hitleris, užgrobęs Austriją, Čekoslovakiją, Klaipėdos kraštą, pradėjo grasinti Lenkijai, kad atiduotų Dancigo miestą ir leistu nutiesti automagistralę ir geležinkelį taip Vokietijų. Lenkija tam pasipriešino. Prie jos prisijungė ir Didžioji Britanija su Prancūzija, nes negalėjo prarasti dar vienos valstybės.
1939 Hitleris nutraukė su Lenkija diplomatinius santykius ir jūrų sąjungą su D. Britanija. Tad visi suprato, jog artėja karas ir ėmė kovoti dėl Rusijos palankumo.

Pastangos sukurti karinę sąjungą prieš Vokietiją
1939 Maskvoje įvyko SSRS, D. Britanijos ir Prancūzijos derybos. Rusija pareikalavo karo atveju leisti užimta Suomiją, Estiją, Latviją ir žygiuoti per Lenkiją, Lietuvą, Rumuniją. Tačiau D. Britanijai, Prancūzijai ir minėtoms valstybėms nepritarus, sąjungą nebuvo sudaryta.
1939 08 23 Maskvoje J. Ribentropas (Vokietija) su Rusija pasirašė nepuolimo sutartis. Prie šios sutarties buvo pasirašyti slapti protokolai, kuriais buvo pasidalintos įtakos zonos. Rusijai atiteko Suomija, Estija, Latvija, Rumunija (Besarabija), O Vokietijai – Lietuva. Buvo nutarta pasidalinti Lenkija.

Lietuva Vokietijos ir SSRS planuose
Lietuva savo strategine padėtini buvo labai svarbi ir SSRS ir Vokietijai. Vokietija norėjo, kad Lietuva kartu su ja pultų Lenkiją, tačiau Lietuvai nesutikus
1939 09 28 SSRS ir Vokietija pasirašė naują susitarimą, kuriuo Lietuvą perleido už Lenkijos dalį.

II PASAULINIS KARAS

JAPONIJOS IR VOKIETIJOS POLITIKA

Japonija:
1931 Japonai užpuola Kiniją. Užkariauta dalis – Mandžiūrija
1937 užėmė Kinijos sostinę Naukiną ir nužudė daug gyventojų.

Vokietija:
1933 į valdžią atėjo Hitleris; išstojo iš TS; surinko armiją.
1936 užėmė demilitarizuotą Reino zoną
1938 užėmė Austriją; Vykdė ten terorą (Austrijos anšliusas).
Dėl Čekoslovakijos:
Bijojo pulti, nes ją gynė SSRS ir PR, todėl ėjo diplomatiniais kelias su DB Čemberlenu. Pasirašyta, kad atiduodami Sudetai, o PR pritaria. Čekoslovakija buvo išduota. Taip manyta išvengti karo.
1938 09 28 Miuncheno suokalbis, DB, V, PR, I sutaria, dėl Sudetų prijungimo.
1939 03 14 ultimatumas Čekoslovakijai dėl kapituliacijos. Čekoslovakija priima.

Italija:
Musolinis laikosi taikios pozicijos (net trikdo Hitleriui užimti Austriją)
1935 užima Etiopiją
1939 užima Albaniją
4-ąjį dešimtmetį pradeda palaikyti Hitlerį
1936 pasiskirsto įtakos sferomis Europoje
1939 “Plieno paktas” – karinė sutartis.

Lietuvoje:
1. Problemos dėl Klaipėdos krašto;
2. Nepalaikomi diplomatiniai ryšiai su Lenkija dėl Vilniaus krašto.
1938 ultimatumas Lietuvai iš Lenkijos dėl diplomatinių santykių užmezgimo. Priima
1939 Lietuva paskelbia neutralumą.
1939 Ribentropas Vokietijoje įteikia Urbšiui ultimatumą dėl Klaipėdos krašto. Priima

KARO GRĖSMĖ DIDĖJA

Hitleris nusprendžia sujungti Vokietiją autostrada ir geležinkeliu, bet Lenkija nesutinka, o ją palaiko DB ir PR.
1939
1. Nutraukia Vokietijos-Lenkijos nepuolimo sutartį;
2. nutraukia jūrų laivyno sutartį su DB
3. pasirašo “plieno paktą”;
V, PR, DB siekia patraukti SSRS į savo pusę.
SSRS reikalauja, kad karo atveju jai būtu leidžiama įžengti į Baltijos šalis, Lenkiją, Suomiją. Didžiosios valstybės nesutinka.

1939 08 23 Molotovo-Ribentropo paktas. Nepuolimo sutartis tarp V ir SSRS ir įtakų sferų pasidalinimas. SSRS: Suomija, Estija, Latvija, Rumunija, puse Lenkijos. V: Lietuva, puse Lenkijos.
1939 09 28 atiduodama Lietuva už dalį Lenkijos. Nes nepavyko Vokietijai politiškai jos palaužti.

KARAS

Vokietija:
1939 09 01 įsiveržia į Lenkiją
1939 09 17 SSRS paskelbia, kad Lenkija nebeegzistuoja ir užima R. Lenkiją.
1939 09 03 DB ir PR paskelbia karą Vokietijai.
Tada prasideda “Keistasis karas” nes didžiosios valstybės nepuola, tai leidžia V mobilizuoti savo kariuomenę į vakarus.
1940 04 V užima Daniją, Norvegiją.
1940 05 V užima Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą.
1940 06 V užima Prancūziją
1940 05 vietoj Čemberleno premjeru tampa Čerčilis
1940 09 prasideda karas dėl Britanijos. Vokietijai nesiseka.

Karas Balkanuose:
1940 Graikija apsigina nuo I, Jugoslavija nuverčia V šalininkų vyriausybę.
1941 04 V ir I užima Jugoslaviją.
1941 04 užimama Graikija.

SSRS:
1939 09 17 užima R Lenkiją;
1940 sušaudo Lenkijos belaisvius;
V ir SSRS palaikė gerus ekonominius ir diplomatinius ryšius.
Po Molotovo Ribentropo pakto pasirašomos savitarpio pagalbos sutartys su Baltijos šalimis. Si Lietuva vėliau.

Žiemos karas:
Suomija nesutinka pasirašyti tos sutarties, tad prasideda karas.
1939 11 30 SSRS puola Suomiją, bet dėl klimato sąlygų neatsilaiko ir praradusi daug turto pasiduoda su menkais laimėjimais.
1940 03 12 pasitašyta taika. Suomija išsaugo nepriklausomybę.

1940 06 paskelbia ultimatumus dėl kapituliacijos Baltijos šalims. Jos kapituliuoja, Smetona pasitraukia.
1940 06 Rumunija atiduoda Besarabiją SSRS.
1940 02-1941 06 – 4 dideli trėmimai.

LIETUVOS OKUPACIJA

SSRS pasiūlė Vilnių Lietuvai dėl savitarpio pagalbos sutarties. Lietuva sutinka.
1939 10 10 Vilnių grąžina Lietuvai
Į Lietuvą įvesta 20 000 RA karių.
1940 06 14 įteiktas kapituliacijos ultimatumas, neva grobiami rusų pasieniečiai.
1940 06 15 jis priimamas. Į Lietuvą įžygiuoja 300 000 RA kariu ir Dekanozovas.
1940 06 14 Vermachtas užima Paryžių, tad Lietuvos kapituliacija lieka nepastebėta.

LIETUVOS SUVIETIZACIJA

Po Smetonos pabėgimo prezidento pareigas ima eiti Merkys, o premjeru paskiriamas J. Peleckis (Dekanozovo noru). Vyriausybėje buvo garsių žmonių: V. Krėvė, V. Vitkauskas.
Uždrausta ne sovietinė spauda, Šaulių sąjunga, buvo surengti netikri rinkimai kuriuose dalyvavo 100 % gyventojų, ir buvo iš vienos partijos išrinkta Liaudies partija.
1940 07 21 Lietuva paskelbta TSRS
1940 08 03 Maskvoje priimta į SSRS.
Nacionalizuoti bankai, įmonės; smulkiems gamintojams uždedami dideli mokesčiai; litas pakeičiamas rubliu.
Pakeista vėliava, himnas, šventės.
Vykdomas teroras, trėmimai, žudymai.

Pasipriešinimas:
1940 11 Berlyne įkurtas LAF (Lietuvos aktyvistų frontas)
1941 06 kūrėsi partizanų būriai.

KARO EIGA 1941-1943

1940 pav. Hitleris įsakė paruosti Barbadosą (SSRS puolimo planą)
Kariauti Vokiečiams padėjo Rumunija, Vengrija, Suomija, Italija.
1941 06 22 prasidėjo V ir SSRS karas.
Rusai patyrė daug pralaimėjimų:
1. Vokietija techniškai pranašesnė
2. Stalinas nesitikėjo
Prie Maskvos rusai sustabdė vokiečius ir planas užimti žlugo.
1942 06 vokiečiai vėl puola ir gauna prie Staliningrado
1943 07 gerai pasiruošę puolė Kurską, bet pralaimėjo.

KARAS AFRIKOJE

1940 I puola, bet anglai išveja juos net ir iš Etiopijos.
1941 11 užpuola ir užima italai ir vokiečiai dalį Libijos, tačiau būna išstumiami.
1942 Italai ir V pradeda puolimą tad anglai atsitraukia.
1943 anglams į pagalbą ateina JAV, tad Italai išvejami iš Afrikos ir netenka Sicilijos

Italija pralaimi:
Po pralaimėjimo Afrikoje
1943 07 25 Musolinis atstatydinamas ir Fašizmas žlugo.
Hitleris užima dalį Italijos, sugražina Musolinį į sostą, tačiau jis tik Hitlerio įrankis.

Vokietija siekia:
Visiems laikams pasilikti Norvegiją, Nyderlandus ir Belgiją.
Lenkijos amžino sunaikinimo.

HOLOKAISTAS

1. Žydai suvaromi į getus (miesto dalis žydams gyventi)
2. Privaloma šešiakampė žvaigždė
3. Šaudymas

PRIEŠINIMĄSIS VOKIETIJAI

Partizanai – Jugoslavija, Graikija, Albanija
Išsivadavimo armijos – Jugoslavija, Lenkija
Komunistų partijos ir Š de Golio šalininkai – Prancūzija
Prancūzai siekė nuversti Peteno valdžią, o Italai – Musolinio.

LIETUVA VOKIEČIŲ OKUPACIJOS METAIS

1941 06 22 prasidėjo V ir SSRS karas
1941 06 23 partizanai užima Kauną ir paskelbia Lietuvos nepriklausomybę, bei naują vyriausybę su J. Ambrazevičiumi.
1941 06 25 Vokiečiai užima Lietuvą ir paleidžia vyriausybę.
Suvaikinta 94 % Lietuvių žydų,
1944 sudeginamas Pirčiupio kaimas.
Kūrėsi slaptos organizacijos ir leido laikraštį.
1944 Vokiečiai suformavo lietuvių būrius saugoti Lietuvai su Plechavičiumi, tačiau pamatę, kad lietuviai noriai eina ten Plechavičių nužudė (dalis karių išėjo). Ta kariuomenė vadinta – Tėvynės apsaugos rinktinės savanorių divizija.

VOKIETIJOS PRALAIMĖJIMAS

JAV suteikė pagalbą DB ir SSRS
1942 01 01 Vašingtone sudaryta koalicija prieš Hitlerį (JAV, DB, Kinija, SSRS ir kt.)
1943 11 28 pirmas Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio susitikimas; Teherano konferencijoje sustato II fronto laiką. 1944 05

RA PUOLIMAS

1943 po Kursko mūšio vokiečiai buvo išstumti iš Uralo ir išlaisvintas Kijevas
1944 04 įžengia SSRS į Rumuniją
Vokiečiai traukėsi iš Baltarusijos ir Baltijos šalių.
1944 II pusėje privertė Suomiją, Rumuniją, Belgiją nutraukti karą.
Jugoslavija pati išsivadavo iš Vokietijos
Vengrijai ir Slovakijai nepavyko.
1944 06 06 JAV ir DB armija užpuola Prancūziją su daug kartų didesne armija.
1944 07 20 K. Štanfenbergas (pulkininkas) pasikėsina į Hitlerį siekdamas Vokietijai gero.
1945 SSRS įsiveržia į V
1945 03 JAV ir DB pereina Reiną.
1945 04 30 nusižudo Hitleris ir netrukus Musolinis
1945 05 08 kapituliacija

1945 02 Kryme susitinka St, Ruz, Čer ir atiduoda Lietuvą SSRS. Slapta sutartis dėl SSRS įsitraukimo į karą Japonijoje.
1945 07-08 Potsdame pasidalintas Berlynas – PR, DB, SSRS, JAV. Nustatė Lenkijos sienas

Niurnbergo procesas

Niurnberge vyko Vokietijos teismas. Buvo nuteista 12 žmonių mirties bausme.

KARAS TOLIMUOSIUOSE RYTUOSE

Japonija užėmė 1931 daly Kinijos ir tęsė agresiją.
1941 12 07 Perl Harbore nuskandino amerikiečių laivų uostą ir pradėjo užiminėti salas.
1942 06 JAV sustabdė Japonijos veržimąsi į Australiją.
1945 08 įstojo į karą SSRS
1945 09 02 Japonija kapituliuoja. II pasaulinio karo pabaiga.

TARPTAUTINIAI SANTYKIAI PIRMAISIAIS POKARIO METAIS

Karo metų žuvo – 54 mln. žmonių.
Nužudyta 6 mln. žydų, t.y. 72% gyvenusių Europoje.
Labiausiai nukentėjo SSRS
Karo išvakarėse viską lėmė šios valstybės: D.B., PR, SSRS, V, I, J, JAV
1945 Japonija ir Vokietija kapituliuoja; Italija praranda didžiosios valstybės statusą.
Prancūzijos prestižas smukęs, ūkis nuniokotas, tačiau išliko didžiąja valstybe.
Didžioji Britanija vaidina didelį vaidmenį kartu su JAV ir SSRS, tačiau 1947 praranda jau ir savo kolonijas – Indiją.

Tad JAV ir SSRS imta vadinti – supervalstybėmis.
SSRS
1. Demobilizavo savo kariuomenę tik iš dalies. Jos daliniai stovėjo Vokietijoje, Austrijos rytinėje dalyje, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Mandžiūrijoje ir Šiaurės Korėjoje.
2. Gyvenimo sąlygos po karo buvo sunkios, 1946-1948 siautėjo badas;
3. Gaminta ginklus, bet ne reikalingas buičiai priemones.
4. 1949 išbandė atominę bombą.

JAV
1. Nuo karo beveik nenukentėjo;
2. Padaugėjo eksportas;
3. Nusilpo konkurentai;
4. Niujorkas tapo finansų centru;
5. Sukurta pirmiau atominė bomba, kompiuteris, tranzistorius.
6. Labai stipri ekonomiškai, ūkiškai ir techniškai.

1947 Paryžiaus taikos sutartis:
1. Kuria buvo grąžintos Suomijos (išskyrus Petsamą) ir Vengrijos prieškario sienos. Nustatytos Bulgarijos ir Rumunijos sienos.
2. Jugoslavijai atiteko dalis Italijos.
3. Apribotos karinės pajėgos: Suomijai, Italijai, Vengrijai, Bulgarijai, Rumunijai.

Žemėlapio pasikeitimai:
1. Atsirado Lenkija, Austrija, Jugoslavija, kurios per karą nustojo egzistuoti.
2. SSRS pasiliko Baltijos šalis, dalį Rytų Prūsijos, Suomijos dalį (Petsamą), Čekoslovakijos Užkarpatę, Rumunijos Besarabiją
3. Austrija ir Vokietija padalintos į okupacines zonas.

RYTŲ IR VAKARŲ SANTYKIŲ AŠTRĖJIMAS

Labai greit ėmė plisti komunizmas. Priešininkai buvo baudžiami, kutus Graikijoje bandyta net versti valdžią. Tad prasidėjo demokratijos-komunizmo kova.
Komunistinės idėjos stiprėjo Kinijoje, Korėjoje, Vietname, Kambodžoje.

1946 03 Čerčilis pasakė, kad ant Rytų Europos nusileido “geležinė uždanga” ir paragino ginti demokratiją. Tai – šaltojo karo pradžia.
Šis karas vyko įvairiai: ekonomiškai, politiniu spaudimu, šnipinėjimu, ginklavimosi varžybomis, šalininkų rėmimu.
Jo metu vyko lokaliniai susidūrimai Korėjoje, Vietname, Afganistane
“Trumeno doktrina” – JAV įsitraukia į kova su komunizmu ir remia šalis kovojančias prieš jį. Suteikta pagalba Graikijai.
1947 “Maršalo planas” – suteikti finansinę paramą šalims kelti ūkiui, sumažinti nedarbą.
1949 NATO – organizacija šalių bendrai gynybai nuo SSRS. (JAV, Kanada, Didžioji Britanija, Prancūzija, Portugalija, Italija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Norvegija, Islandija, Danija. 1952 prisijungė Graikija ir Turkija.
1949 Vokietija suskilo į rytų VDR ir vakarų VFR, nes niekas nenorėjo prarasti pozicijų joje.
1954 VFR prijungta prie NATO
1955 Varšuvos sutarties organizacija. (SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija, VDR.

KOMUNISTINIS PASAULIS

1948 Čialebinske buvo sumontuotas pirmas atominis reaktorius.
1949 08 išbandyta atominė bomba.
Kolūkiuose už darbadienius buvo beveik nemokama, tad valstiečiai gyveno iš savo sklypų, tačiau 1946 sklypai buvo apmokestinti ir tai paskatino maisto stygių. Prasidėjo badas.
Buvo tremiami rusai, gyvenę Vokiečių okupuotuose teritorijose ir vokiečių paimti karo kaliniai. Vykdyta represija prieš daug rusų ir okupuotų valstybių žmonių.

Mokslas
Pasigesta žmonių su aukštaisiais, tad įvestas neakivaizdinis mokymasis, privalomas 7 klasių kursas. Atidaryti nauji universitetai, technikumai. Žymiai padaugėjo žmonių su aukštaisiais.
Žeminant inteligentija, buvo siekiama ją įstumti į partiją.

Komunizmo plitimas vidurio ir pietryčių Europoje
Stalinas okupuotoms teritorijoms primetė komunizmą, nors buvo sakoma, kad bus galima pasirinkti laisvais rinkimais, bet:
1. kūrė nacionalinius frontus už kuriuos balsuodavo;
2. naudotas rinkėjų spaudimas
3. buvo paimta armija, policija kovai su politiniais priešais.
1948 buvo panaikintos visos kitos opozicinės partijos.

VDR susikūrimas
Susijungė Vokietijos komunistai su socialdemokratais ir sudarė vieną partiją, tad
1949 įkurta VDR.

1948 prasidėjo nesutarimai su Jugoslavija (J. Titas)

ANTROJI LIETUVOS SOVIETIZACIJA

1. SSRS užėmus Lietuvą iš jos pasitraukė 64 tūkst. lietuvių.
2. LKP buvo 3 536 nariu tačiau tik 1127 buvo lietuviai. Vėliau dar daugiau “kadrų” buvo atsiųsta į Lietuvą.
3. Vyko masiški trėmimai.
4. Lietuvoje veikė kai kurios lietuviškos tarybos, tačiau jų žodis buvo menkas.
5. Spauda, švietimas, kūryba perimta į komunistų rankas.
6. Buvo imtasi represijų prieš bažnyčią. Tremiami, šaudomi kunigai ir vyskupai.
7. Lietuva buvo kolektyvizuoti ir industrializuota.

Įkurti “liaudies gyvėjai” – stribai. Miestuose veikė NKVD ir NKGB. Šios pajėgos buvo kilnojamos, tad pasirodžius partizanams, buvo permetamos ten.
Partizanai miškuose buvo po 5-15 vyrų būrius. Apygardos vadas koordinavo partizanų būrių veiksmus. Apygardų vadai palaikė tarpusavyje ryšius.
1944/45-1953 žuvo 20 000 partizanų.

SSRS ATŠILIMO IŠ SĄSTINGIO METAIS

1953 03 05 mirė Stalinas. Į vadovo vieta kandidatavo L. Berija ir N. Chruščiovas. L. Berija buvo Stalino bendražygis, tad partija nenorėdama, kad tęstųsi represijos suėmė ir sušaudė Beriją.
1953 09 vadovu tapo N. Chruščiovas:
1. Paleista iš kalėjimų daug partiečių, karo belaisvių, kareivių.
2. Pagerino kalėjimų sąlygos, tačiau GULAG reformos vyko lėtai.
3. Sugrąžintą daug tremtinių ir sustabdyti trėmimai.
4. Ūkio reformos: padidino gamybą išaugo pragyvenimo lygis.
1956 XX komunistų partijos suvažiavimas, kurioje Chruščiovas išsakė visą tiesą apie Staliną. Stalino imta nebegerbti.
1961 Stalino palaikai išnešti iš mauzoliejaus ir palaidoti prie Kremliaus sienos prie kitų komunizmui nusipelniusių žmonių.
1961 XXII partijos suvažiavimas. Sukurtas šūkis “Iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius”.
Kitaminčiai buvo uždaromi į psichiatrines ligonines.
1964 10 partijos sąmokslininkai nuvertė Chruščiovą nuo posto ir įstatė į jį Leonidą Brežnevą.
Brežnevo valdymas vadinamas sąstingiu, nes tada buvo vengiama daryti, bet kokias reformas (juk dėl to ir buvo nuverstas Chruščiovas). Sąstingis truko gana ilgai, tad jokio progreso nesimato o 1980 trūko net elementariausių dalykų. Vagiliavimas, girtuokliavimas darbo vietoje tapo įprastu reiškiniu.
1982 L. Brežnevas mirė.
Jį pakeitė J Andropovas. Jis privertė sugriežtinti darbo kokybę, vogimus
1983 J. Andropovas mirė
Jį pakeitė K. Černenka.
1985 K. Černenka mirė
Jį pakeitė jaunas Michailas Gorbačiovas. Jis pradėjo vykdyti reformas, kurios galiausiai sužlugdė socialistinę santvarką ir Sovietų Sąjungą.

SOCIALISTINĖS EUROPOS ŠALYS 1953-1980

1953 SSRS atnaujino diplomatinius santykius su Jugoslavija. Tačiau Jugoslavija ir toliau laikėsi neprisijungimo politikos.
1953 VDR vykdavo demonstracijos ir riaušės, dėl demokratizavimo.
1956 06 Lenkijoje sukilimas dėl demokratizavimo. Rudenį apėmė visą Lenkiją. Lenkijai pradėtos daryti nuolaidos. Lenkija gavo paramą iš Vakarų, tačiau paskola greit baigėsi, tad, didėjant nepasitikėjimui, plėtėsi opozicinės jėgos.
1956 10 prasidėjo sukilimas Vengrijoje. Vengrų kariuomenė atsisakė kovoti prieš sukilėlius. Vengrija pasitraukia iš VSO. 1956 11 sovietai įžengia į Budapeštą ir nuslopina sukilimą. Sušaudyta 2 tūkst. sukilėlių. Per sukilimą sugriuvusią darbo žmonių partiją pakeitė socialistinė darbininkų partija. Vengrams pradėtos daryti nuolaidos.
Sukilimai privertė sušvelninti politiką:
1. 1957 Iš Rumunijos išvesta SS armija
2. Pasikeitė vadovavimas, pradėtos daryto nuolaidos.
3. Sukurta ekonominė savitarpio pagalbos taryba (ESPT) iš VSO šalių.

1968 Čekoslovakijoje ekonominėms reformoms priešinosi A. Novotnas, tad jį pakeitė A. Dubčekas siekiantis sudemokratinti ekonomiką. 1958 VSO išsigandus reformų privertė jas pabaigti ir pasitraukti iš valdžios reformatorius.
1969 04 vietoj Dubčeko išrinktas Husakas. Čekoslovakijoje SS daliniai pasiliko iki SSRS žlugimo.

1961 Albanija prisidėjo prie Kinijos, kai SSRS sukonfliktavo su Kinija. Tad SSRS nutraukė diplomatinius ryšius su Albanija. Albanija pasitraukia iš VSO.

1968 Rumunija atsisakė dalyvauti intervencijoje prieš Čekoslovakiją. Tuo laimi vakarų šalių palankumą ir paramą. Rumunijos komunistų vadovas N. Čaušeskus pamažu įveda savo diktatūrą.

SOVIETINĖ LIETUVA 1953-1987

Lietuva tampa industrializuota: pastatytas Panevėžio “Ekranas”, Jonavos ir Kėdainių chemijos kombinatas, Kauno ir Elektrėnų elektrinės. Žemės ūkyje Lietuva buvo viena pirmaujančių.
Kultūrinis gyvenimas
6-ame dešimtmetyje palengvėjo keliai vystytis kultūrai, tačiau ji dar buvo ribojama. Pradėtos pilių rekonstrukcijos, lietuvių kūrinių sklaida. Paminėtas Žalgirio mūšio 550 jubiliejus.
Antikomunizmo plitimas Lietuvoje
1955-1959 vėl pradėjo kurtis antikomunistinis judėjimas. Dažnai buvo nubaudžiami dideli kiekiai žmonių. Organizacijos: Lietuvos Helsinkio grupė; Lietuvos katalikų sąjunga; Jaunosios Lietuvos sąjunga; Lietuvos laisvės lyga (LLL).
1972 prie Kauno muzikinio teatro susidegina Romas Kalanta.

KOMUNIZMAS UŽ EUROPOS RIBŲ

Po ilgų kovų komunizmas įsigali Vietname, Kambodžoje ir Laose, Mongolijoje ir Š. Korėjoje.

Kinija
1949 10 01 paskalbta Kinijos liaudies respublika. Kinija pradėjo industrializaciją. 1955 Mao Dzedunas pradėjo spartinti pertvarkymus. Buvo visiškai kooperuotas žemės ūkis.
1958 Mao Dzedunas paskelbė “didįjį šuolį” (ekonomikos). Tačiau jis žlugo.
1958 pablogėjo santykiai su SSRS
1960 Kinijoje siautė badas.
Kai partiečiai panoro nuversti Mao Czeduną, Mao juos uždarė į koncentracijos stovyklas arba ištrėmė.
1969 mūšis su SSRS prie Usūrio.
1971 priimta į JTO
1976 mirė Mao Dzedunas ir į valdžią atėjo Den Siaopingas. Jis įteisino savo verslą, sumažino karines išlaidas. 9-ame deš. Kinų ekonomika labai pakilo.

Kuba
1956 prasidėjo partizaninė kova prieš JAV dėl komunizmo. Ją Kubos visuomenė parėmė. Sukilimui vadovavo F. Kastro.
1959 12 Batistas (buvęs Kubos diktatorius) pabėgo ir valdžia atiteko Kastro.
1960 Eizenhaueris parašė įsakymą draudžiantį vežti iš Kubos cukrų.
1961 JAV nutraukė diplomatinius santykius ir ėmė ruoštis jėga nuversti Kastro.
1961 04 JAV puolė, bet pralaimėjo.
Iki pat dabar siekiama ginti socializmą tenai.

VAKARŲ ŠALYS IR JAPONIJA

JAV – EKONOMINĖ IR POLITINĖ SUPERVALSTYBĖ

Antrojo pasaulinio karo poveikis JAV ekonomikai
Sustiprėjo ekonominė ir karinė galią. Kūrė daug ginklų, žemės ūkio mašinų, reikalingų daiktų. Amerikiečių įtaka išaugo ir Europoje, nes jie teikė pagalbą, bei augumą ginklų.
1945 pagaminta atominė bomba. Tad ten technika vystėsi žymiai sparčiau. Tačiau konkuravo su SSRS.

JAV vaidmuo pasaulio ekonomikoje
JAV buvo pirmaujanti ekonominė valstybė pasaulyje. Jai priklausė daugelis bankų, bei labai didelės įmonės. Daug eksportavo mašinų, o importavo žaliavas.
1974-1975 JAV ištinka ekonominė krizė, nes kilo naftos kainos (JAV labai daug jos importavo). Tad kritus gamybai, prasidėjo konkurencija su Japonija ir ES. JAV ėmė didinti muitus, neleisti pikti ES ir Japonijos technikos. Tuo metu JAV krėtė deficitas, didėjo benamių skaičius.
1992 JAV parsidėjo ekonominis pakilimas.
1993 išrinktas B. Klintonas, kuis visaip stengėsi kovoti su krize.

Vidaus problemos ir jų sprendimas
1947 JAV tarnautojai turėjo prisiekti, kad nepriklausys komunistinėms grupuotėms. Pakilo komunizmo baimė. Daug žmonių buvo apkaltinti.
Prasidėjo stiprus juodųjų judėjimas. 1954 paskelbta kad juodųjų atskyrimas mokyklose neteisėtas, tačiau juodųjų diskriminacija išliko.
1961 išrinktas Kenedis, kuris kovojo prieš korupciją, mafiją, segregaciją (gyventojų skirstymas pagal rases).
1964 priimtas “Piliečių teisių įstatymas”, draudžiantis diskriminaciją, tačiau ji išliko. Juodųjų vadovas buvo Martinas Liuteris Kingas, kuris skatino susitaikymą.

JAV vaidmuo pasaulio politikoje
1947 Trumeno doktrina. Kova prieš komunizmą.
1957 Eizenhaueris paskelbė, kad turį teisę kištis į Artimųjų ir viduriniųjų rytų reikalus.
JAV nuolatos kišosi į kitų šalių vidaus reikalus ir padėjo joms gintis nuo priešų.

VAKARŲ EUROPA. INTEGRACINIAI PROCESAI

Pokario Vakarų Europa ir jos ekonomikos kūrimas
Ekonomika ėmė kilti sparčiau nei po I pasaulinio karo, tad pakilimas prasidėjo 1948. Valdžia griežtai kontroliavo kainas, tad pakilimas sparčiai vyko iki 1974 krizės.

Politinė Vakarų Europos šalių raida
Portugalija ir Ispanija nuo karo pabaigos iki 1975 išlaikė autoritarizmą.
Iki 1967 egzistavo autoritarizmas Graikijoje.
Demokratiją Europoje lėmė valdžios atsižvelgimas į socialinius sluoksnius ir spartus ūkio kilimas. Įsigali socialdemokratinės partijos.
1979 D. Britanijoje išrinkta M. Tečer partija, tad imtasi ekonomiją gerinančių reformų.

Vakarų Europos ekonominio ir politinio bendradarbiavimo pradžia
1949 įkurta ET (Strasbūras). Ji skatino šalių bendradarbiavimą.
1952 įkurtas Europos anglių ir plieno susivienijimas. Sudaryta bendra rinka šioms medžiagoms.
1957 Romoje buvo pasirašyta sutartis EEB įkūrimo (Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Prancūzija, VFR, Italija). Jos esmė buvo vykdyti bendra rinką.
1973 prie jos prisijungė D. Britanija, Airija, Danija.

Nuo EEB iki ES
EEB sudarė Europos komisija, Ministrų taryba, Europos parlamentas.
1992 Mastrichte 12 šalių pasirašė dėl ES įkūrimo. Susitarta dėl bendros valiutos, politikos ir pilietybės.

JAPONIJA PO ANTRO PASAULINIO KARO

Pertvarkymai po II pasaulinio
Pokario metais Japonijoje buvo katastrofiška padėtis. Šalį okupavo JAV.
1947 priimta Japonijos konstitucija. Ji atsisakė savo kariuomenės. 1946 pradėta vykdyti žemės reforma.
1952 San Francisko taikos sutartis tarp JAV ir Japonijos. JAV ima rūpintis atsitraukimu.
1956 pasirašyta taikos deklaracija.

Japonijos suklestėjimas
Ūkis kilo, nes karui Vietname ir Korėjoje Japonija tiekė ginklus, bet JAV buvo suinteresuota, kad kiltų jos ekonomika ir turėtų sąjungininką Azijoje. Jie ėmė taikyti labai modernias technologijas. “Japoniškoji kultūra”.

MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJA

Svarbiausi moksli ir technikos laimėjimai
XX mokslui skiriama daug lėšų. Mokslininkai: Plankas (fizika), Einšteinas (reliatyvumo teorija), Morganas (biologija).
1957 SSRS pirmas palydovas
1961 SSRS Gagarinas.
1969 JAV Armstrongas.

Tačiau plito užterštumas dėl technikos perversmo.

TREČIOJO PASAULIO ŠALYS

KOLONIJINĖS IR PRIKLAUSOMOS ŠALYS XX A. PIRMOJE PUSĖJE

Kolonijinė sistema tarpukariu
Iš turkų išsivadavusias šalis mandatą valdyti turėjo D. Britanija ir Prancūzija. Anglams atiteko Vokietijos kolonijos.
Po pirmojo pasaulinio karo D. Britanija leido Palestinoje apsigyventi žydams ( jie II a. Romos buvo iš ten išvaryti), tad prasidėjo žydų ir arabų susirėmimai.
Stipriųjų valstybių įsigalėjimas skatino išsivadavimo judėjimą.

Išsivadavimo judėjimas
1922 Egiptas pasiskelbė nepriklausomas.
Sukilusias tautas palaikė SSRS, nes tai buvo palankios valstybės plėsti komunizmą. Jie paskatino sukilimus Vietname, Korėjoje, Indonezijoje.
Kinijoje įsivyravo tarpusavio kovos ir komunistai, padėdami vienai ar kitai pusei, įsitvirtino tenai, sudarė savo vyriausybę, kuriai vadovavo Mao Dzedunas.
Indijoje 1930 M. Gandis pradėjo vykdyti pilietinio nepaklusnumo politiką. Dėl angliškų prekių boikoto D. Britanija turėjo daug nuostolių. 1935 anglai padarė Indijai nuolaidų, tačiau nepriklausomybės nesuteikė. Baigėsi nepaklusnumo akcija.

KOLONIJINĖS SISTEMOS SUIRIMAS

Kolonijinės sistemos krizė
Po II pasaulinio karo ėmė irti kolonijinė sistema, nes
1. Europa buvo nusilpusi;
2. kolonijose sustiprėjo išsivadavimo judėjimas;
3. Europa bijojo dėl komunistų įsitvirtinimo, tad darė nuolaidų;
4. kai kurios šalys prarado strateginę padėtį;

Azijos šalių išsivadavimas
1945 Vietnamas paskelbia nepriklausomybę. Komunistai įsigali jame.
1943 Libanas ir Sirija tapo nepriklausomomis.
1948 Žydai paskelbė Izraelio nepriklausomybę, tad arabai paskelbė karą jiems.
1947 D. Britanija padalijo Indiją į Indiją ir Pakistaną ir paskelbė juos nepriklausomais. Pakistanas buvo musulmoniškas, o Indija – induistiška. Indija ilgai nenorėjo paleisti Pakistano (Karai 1948, 1965, 1971)

Afrikos metai
1962 po didelių partizaninių kovų Alžyras tapo nepriklausomu.
1960 susikūrė net 17 valstybių Afrikoje, todėl jie vadinami Afrikos metais.

TREČIOJO PASAULIO ŠALIŲ RAIDOS YPATUMAI

Demografinė problema
“Demografinis sprogimas” – nuo XX pr spartus gyventojų kiekio augimas.
Didžiausias prieaugis buvo Trečiojo pasaulio šalyse. Jį lėmė:
1. įpratimas turėti daug vaikų;
2. sparčiai sumažėjęs mirtingumas dėl sveikatos apsaugos plėtros;
Trečiojo pasaulio šalys neturi galimybių plėtoti sparčiai savo ekonomikos dėl šios problemos, kuri virto sunkia ekonomine ir socialine problema.

Gamtos apsaugos blogėjimas
Trečiojo pasaulio šalys (Indija, Lotynų Amerika) sparčiai kerta miškus, tai lemia gyvūnų nykimą ir dideles gamtos problemas.

Ekonominė ir socialinės raidos sunkumai
Brazilija, Indija, Pietų Korėja gamina konkurencingus produktus pasaulio rinkoje. Tačiau šios valstybės yra įklimpusios į skolas. Šiose šalyse įsigalėjusi didžiulė korupcija. Neretai parama joms atsiduria valdininkų kišenėse.
Didžiulė šių šalių problema – nesibaigiantys karai.

Politinis nestabilumas
Daugelyje Trečio pasaulio šalių dažni kariniai perversmai ir diktatūros, bei pilietiniai karai. Būdingas religinis persekiojimas.

Trečiasis pasaulis ir vakarai
Į šias šalis pamažu skverbiasi vakarų kultūra ir gyvenimo būdas. Šias šalis taip pat sieja ir didelės paskolos. Musulmonai nepripažįsta vakarų ir visaip stengiasi nuo jų atsiriboti.

TARPTAUTINIAI SANTYKIAI

JTO

Svarbiausios tarptautinės organizacijos sukūrimas
1945 10 24 įkurta JTO.
JTO paskirtis – palaikyti tarptautinę taiką ir augumą, artimas šalių bendradarbiavimas, kultūrinių problemų sprendimas.
1995 JTO priklausė 185 narės.

JTO struktūra
Generalinė asamblėja:
 Saugumo taryba (15 narių; 5 nuolatiniai (JAV, Rusija, D. Britanija, Prancūzija, Kinija);
 Globos Taryba;
 Generalinis sekretorius ir Sekretoriatas (vykdomoji valdžia);
 Ekonominė ir Socialinė Taryba;
 Tarptautinis Teismas

Taikos palaikymas
Neina palaikyti taikos, kadangi JTO gali tik rekomendaciniai nuspręsti ką nors, nes nuolatinės narės turi veto teisę). JT gali siųsti į konflikto zonas taikos palaikymo dalinius (“Žydrieji šalmai”).

Žmogaus teisių gynimas
1948 12 10 Generalinė Asamblėja priėmė “Visuotinę žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją”.

Globalinės problemos. Jų sprendimų paieškos
Pasaulyje iškyla įvairių problemų: rasizmas, žmogaus teisių laužymas, badas, demografinės problemos, gamtos užterštumo problemos. Jų sprendimas yra finansuojamas JTO, tačiau neįnešant daliai šalių savo indėlio JTO eina link ilgalaikės finansinės krizės.

VAKARŲ IR RYTŲ SANTYKIAI 1953-1985

Atominės bombos šešėlyje
SSRS ir JAV ėmė labai stipriai varžytis ginklų gaminimo sferoje ir nei viena nenusileido. JAV pagrindinis tikslas buvo neleisti įsigalėti komunizmui. Šis laikotarpis vadinamas Šaltuoju karu.

Kariniai blokai
1949 susikūrė NATO (10 valstybių (Islandija, Norvegija, D. Britanija, Danija, Olandija Belgija, Liuksemburgas, Prancūzija, Italija, Portugalija) ir JAV su Kanada). 1952 įstojo Graikija su Turkija, o 1954 – VFR.
1955 įkurta VSO (Čekoslovakija, Lenkija, VDR, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija ir SSRS).
1954 Pietryčių Azijoje įkurtas SEATO blogas (JAV).
1955 Artimuosiuose Rytuose įkurtas Bagdado paktas (JAV). Šie blogai buvo panaikinti 8-ame dešimtmetyje.

Ginklavimosi varžybos
6-ame dešimtmetyje varžybos kiek nurimo, atsinaujino prekybiniai bei kultūriniai santykiai, tačiau varžybos ėjo gana tolygiai.
1961 J. Gagarinas pirmas apskriejo Žemę, tada prasidėjo lenktynės kosmose.
1969 amerikiečiai nuskrido į mėnulį.
1962 Karibų krizės metų SSRS ir JAV pasirašo sutartį dėl branduolinio ginklo nebandymų atmosferoje.
1972 pasirašyta sutartis dėl branduolinės ginkluotės apribojimo. Tai “įtempimo mažinimas”.
1979 SSRS įvedus savo armiją į Afganistaną, įtampa padidėjo.

Rytų ir Vakarų dialogas
Jis užsimezgė po Stalino mirties.
1959 Chruščiovas apsilankė JAV.
1972 “įtempimo mažinimo” laikotarpiu VDR ir VFR užmezgė diplomatinius santykius.
1975 Helsinkyje pasirašyta sutartis dėl sienų nebeliečiamumo.

REIKŠMINGIAUSI ŠALTOJO KARO LAIKOTARPIO KONFLIKTAI IR KRIZĖS

Korėjos karas
Po Japonijos kapituliacijos SSRS ir JAV pasidalino Korėją pagal 38 lygiagretę ir turėjo nuginklavę Japonus parengti ją nepriklausomybei. Tačiau supervalstybės siekė įsitvirtinki Korėjoje. Š. Korėjoje buvo įtvirtintas stiprus komunizmas, o P. Korėjoje – demokratija.
1948 buvo išvestos kariuomenės ir paskelbtos dvi Korėjos: Komunistinė Liaudies Demokratinė respublika ir Demokratinė respublika.
1950 KLDR įsiveržė ir užkariavo DR (vadai Kim ir Senu). JTO posėdyje SSRS atstovas boikotavo jį, tad JTO nusprendė skirti karinę pagalbą P. Korėjai. 1950 JTO išvijo KLDR iš P. Korėjos ir užėmė jos teritorijas. Tačiau netrukus Kinija KLDR skyrė pagalbą ir buvo grąžintos buvusios KLDR teritorijos. Prasidėjo derybos, kurios užsibaigė 1953. Šalis liko padalinta į dvi dalis, jų santykiai paprastėjo.

Indokinijos problema ir Vietnamo karas
1945 Ho Ši Mino vadovaujamo komunistai perėmė valdžią. Tačiau Vietnamas buvo Prancūzijos kolonija, kurios Prancūzija nenorėjo paleisti. Prasidėjo partizaninis karas prieš prancūzus. Partizanus palaikė SSRS ir Kinija, o Prancūziją – JAV. Karas persimetė ir į kitas Prancūzijos kolonijas – Laosą ir Kambodžą.
1954 Ženevoje Vietnamas, Laosas ir Kambodža paskelbti nepriklausomais, nes Prancūzijos vyriausybė nutraukė karą. Pietų Vietname įsigali demokratija, Š. Vietname – komunizmas. Komunistai sukūrė Vietkongą (“išsilaisvinimo judėjimą”), tad daug partizanų iš Š ėjo į P.
1965 JAV pasiuntė į Vietnamą savo karinius dalinius, nes bijojo, kad dar vienoje valstybėje įsigalės komunizmas. Tačiau JAV kariai buvo bejėgiai prieš SSRS ir Kinijos remiamus partizanus.
1970 karas persimetė į Laosą ir Kambodžą.
1969-1973 vyko derybos ir JAV pasižada išvesti karius iš Vietnamo.
1976 paskelbta Vietnamo Socialistinė Respublika.
1975 Laosą ir Kambodžą perėmė komunistų atšaka – raudonieji kchmerai. Jie žiauriai išžudė daug žmonių.

Arabų ir Izraelio konfliktas
Po antrojo pasaulinio ir arabai, ir žydai norėjo, kad D. Britanija pasitrauktų nuo Palestinos ir lestų ten jiems sukurti savo valstybę.
1947 JTO generalinė Asamblėja padalino Palestiną. Žydams atiteko 56% jos.
1948 ką tik įsikūrusius žydus užpuolė arabų armijos. Izraelis ne tik atrėmė puolimą, bet praplėtė savo teritoriją.
1964 Palestinoje įsikūrė Palestinos išsivadavimo organizacija. Nuo 1969 jai vadovauja Jesyras Arafatas. Prasidėjo teroras prieš žydus.
1967 Egiptui užėmus Izraelio uostus, Izraelis puolė jį ir per kelias dienas sunaikino Egipto pagrindinę galią. JTO pareikalavus nutraukti karo veiksmus, tai buvo padaryta, tačiau Izraeliui liko didelės teritorijos.
1973 Egiptas vėl puola ir vėl pralaimi. Į šią zoną atsiųsti JTO stebėtajai.
1979 Sadatas, Egipto prezidentas, pradėjo derybas su Izraeliu ir atsiėmė užgrobtas žemes. Sadatas buvo nužudytas arabų.
1993 J. Arafatas ir Izraelis pasirašė susitarimą, kuris užbaigė konfliktą, tačiau fanatiškos organizacijos ir toliau vykdo terorą prieš Izraelį.

Karibų krizė
Tai tiesioginė SSRS ir JAV karo grėsmė.
1959 į valdžią atėjo F. Kastro.
1962 JAV sužinojo, kad SSRS Kuboje įrengė karinę bazę, tad blokavo SSRS bombų gabenimo kelius į Kubą. Tada Chruščiovas nusprendė išmontuoti bazę.

Karas Afganistane
1978 komunistai įvykdė perversmą Afganistane:
1. išdalino žemę valstiečiams;
2. apribojo musulmonų dvasininkų veiklą;
3. pagerino moterų padėtį;
4. supasaulietino švietimą;
Visa tai nepatiko senamadiškam Afganistanui ir prasidėjo pilietiniai karai. Į konfliktą užsigeidė įsikišti SSRS.
1979 į Afganistaną įsiveržė SSRS armija ir perėmė valdžią.Tačiau kilo partizaninis judėjimas, kurį palaikė JAV, Kinija ir kai kurios arabų šalys. SSRS sumažino savo autoritetą ir net buvo atšauktos 1980 olimpinės žaidynės Maskvoje. Į valdžią atėjus M. Gorbačiovui imta tartis dėl karo baigties.
1988 Ženevoje buvo pasirašyta sutartis dėl armijos išvedimo.
1992 nuversta komunistų valdžia Afganistane.

ŠALTOJO KARO PABAIGA IR DABARTINIS PASAULIS

PERTVARKA SSRS. TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ ATŠILIMAS

Reformų sovietų sąjungoje būtinumas
1. Dėl karo Afganistane SSRS pateko į tarptautinę izoliaciją;
2. prekių deficitas;
3. vis labiau ryškėjo atsilikimas;
1985 prezidentu išrinktas M. Gorbačiovas

Bandymas pertvarkyti ekonomiką
Reformos turėjo išsaugoti komunizmą, tad pradėta didinti įmonių savarankiškumą. Tačiau reformos nepasiteisino, gyvenimo sąlygos dar labiau blogėjo. Buvo leista patiems imtis privataus verslo, tačiau ir tai nedavė rezultatų.
1990 vyriausybė paskelbė apie perėjimą prie rinkos sąlygų. Tačiau tai dar labiau paskatino korupciją ir nuosmukį. Krizė virto katastrofa.

Politinės reformos, tautiniai konfliktai ir SSRS suirimas
Viena iš Gorbačiovo pertvarkų (perestroika) buvo viešumas (glasnost). Tai paskatino visuomenės diskusijas ir okupuotų šalių nepriklausomybės siekių plėtrą.
Pakeista rinkimų tvarka. Į vieną Dūmos vietą buvo ne vienas, o keti kandidatai.
1989 rinkimuose komunistų partijos pralaimėjo.
1990 SSRS Liaudies deputatų suvažiavime suvažiavime panaikintas komunistų viešpatavimas.
1990 SSRS Liaudies deputatų taryba slaptu balsavimu prezidentu išrinko M. Gorbačiovą.
1990 03 11 pirmoji Lietuva paskelbia nepriklausomybę.
1991 12 Rusija, Baltarusija, Ukraina įkuria Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS). Tai SSRS žlugimas.
1991 12 25 M. Gorbačiovas atsistatydina iš prezidento posto.

Permainos tarptautiniuose santykiuose
1985 Gorbačiovas sustabdė Šaltąjį karą, nes nepajėgė SSRS ekonomika. SSRS ir JAV nutarė gerokai sumažinti savo ginkluotes.
1986 Gorbačiovas atsisako Brežnevo doktrinos. Tai reiškia, kad nekovos dėl komunizmo plėtros.
1988 atitraukė savo armiją iš SSRS.
1990 leista suvienyti Vokietiją.
1985-1991 SSRS žlugimo laikotarpis.

SOCIALINĖS SISTEMOS SUIRIMAS EUROPOJE

Ekonominė ir politinė krizė Lenkijoje. “Solidarumo” judėjimas
Lenkija krito į ekonominę krizę, didėjo paskolos.
1980 prasidėjo “Solidarumo” judėjimas. Jos vadovas L. Valensa (elektrikas). Dažnai vyko streikai.
1981 buvo suimti “Solidarumo” vadai, tačiau jie buvo greit paleisti.
Lenkijos padėtis prastėjo, didėjo infliacija.

Komunistų valdžios žlugimas Vidurio ir Pietryčių Europos šalyse
1989 06 leidus laisvus rinkimus Lenkijoje į senatą buvo išrinkti “Solidarumo atstovai”.
1990 L. Valensa išrinktas prezidentu.
1990 Vengrijoje rinkimus laimėjo nekomunistinės partijos.
1989 Čekoslovakijos visuomenė sukilo komunistai gavo atsistatydinti
1990 Čekoslovakijoje neišrinkti komunistai.
1990 Bulgarijoje komunistai pasivadinę socialistai gavo daugumą parlamente.
1990 Albanijoje komunistai pasivadinę socialistai gavo daugumą parlamente.
1990 Rumunijoje Čaučesku buvo nužudytas ir į valdžią atėjo ne komunistai.

Vokietijos suvienijimas
1989 nugriauta Berlyno siena. Vokiečiams leista laisvai bendrauti.
1990 VFR ir VDR įvesta bendra valiuta ir pavaikinti muitai.
1990 10 03 VDR prisijungia prie VFR.

Balkanų gaisras
1991 Jugoslavija skilo į Slovėniją ir Kroatiją.
1992 Bosnija ir Hercogovina atsiskiria nuo Slovėnijos ir Kroatijos, tad ten prasideda “etniniai valymai” ir sukilimai. Vieni nori prisijungti atgal prie Kroatijos, kiti prie Serbijos.
1999 Kosove, prasidėjus serbų ir albanų susirėmimams, JTO ėmė bombarduoti jo sritis ir serbai gavo pasitraukti. Tačiau tai neužtikrino taikumo.

Leave a Comment