Istorijos bilietai

3722 0

1. KOKIE SENOVĖS RYTŲ CIVILIZACIJŲ LAIMĖJIMAI LEIDO JAU ROMĖNAMS TEIGTI: “ŠVIESA IŠ RYTŲ”?

Rytų civilizacijos chronologiškai susikūrė žymiai anksčiau nei Romos valstybė. Šumerų civilizacija 4tūkst. pabaigoje, Egipto irgi panašiai.Tuo tarpu Roma sustiprėjo 3-2a.pr.Kr. Per šį tarpą Rytų civilizacijosgalėjo kažką sukurti. Kažką savitą, unikalų. Todėl ir galima teigti, kad šviesa iš Rytų. Per 2,5 tūkst. metų tos valstybės turėjo palankias sąlygas kažką sukurti. Civilizacija susiformuoja ne per metus.

Kai Romėnai užkariauja kitas valstybes, ji randa jau klestinčias civilizacijas, kultūras. O romėnams reikėjo patiems kažką kurti.Civilizacija – kultūros vyystymasis, klestėjimas.Kad išsivystytų į aukštą civilizaciją reikia šimtmečių. Civilizaciją ji dar turi sukurti.

Romėnai užkariaudami rytų kraštus susidūrė su aukšta civilizacija ir perėmė jų vaisius (daugiausia iš graikų).

Šumerai sukuria pirmą rašto sistemą – dantiraštį. Perima Egiptas, finikiečiai patobulina, galiausiai romėnai. Šumerai pirmieji lydo bronzą (žalvarį).Iš čia metalai paplinta po visą pasaulį. Hetitai pirmieji masiškai naudojo geležį. Šumerai pirmieji atranda ratą, hetitai jį patobulina.Šumerai pirmi (kartu su Egiptu) pradeda lydyti stiklą.

Religijos :Rytuose susiformuoja samprata apie pomirtinį gyvenimą.Pas žydus atsiranda monoteistinė religija (2tūkst.pr.Kr.).

Rytuose atsiranda pirmosios knnygos (papirusai suvyniojami).

Teisinė sistema – šumerai (Urnamu teisinis kodeksas), Hamurabis, hetitai patobulina, graikai.

Romėnai perima iš graikų 12 lentelių (liudytojai, tyčinis ar netyčinis ir t.t.).

Čia atsiranda miestai – Jerichonas (Sirija),Šumeruose. Stačiakampiai namai.Mažojoje Azijoje – Jonijjos miestas. Protoindiška civilizacija – kanalizacija.

Valstybės valdymas, valdovo išaukštinimas, valstybinis administravimas irgi nu

ukopijuotas

romėnų. 7 pasaulio stebuklai Rytuose (Romoje nė vieno). Graikai buvo didieji romėnų mokytojai. Graikija į rytus nuo Romos. Klausimą galima suprasti dvejopai – į rytus geografiškai, ar tik nuo Romos.

2.”Išskyrus akląsias gamtos jėgas,pasaulyje nėra nieko, kas savo pradžia ar kilme nebūtų iš senovės graikų”.Pagrįskite arba paneikite šį XIX a. anglų mokslininko H.Dž.Meno teiginį.

Taip pasakydamas, autorius galvoje turėjo Vakarų Europos civilizaciją.Europietiškos civilizacijos pagrindus padėjo graikai.

Paneigimas:

Graikų kultūra daug ką perėmė iš rytų civilizacijų , o iš jų viskas keliavo į Vakarų Europą.Chronologiškai graikų kultūra susiformavo daug vėliau nei rytuose,ir būtent jie naudojosi kitų pasiekimais.

Abėcėlę perėmė iš finikiečių,ją patobulino,pridėdami 6 balsias.

Per Graikiją į Europą paplinta geležis, atkeliavusi čia iš hetitų.

Iš hetitų Graikijoje atsiranda ratas(šumerų išradimas),arkliais kinkomas vežimas.

Graikija europietiškai civilizacijai davė:

abėcėlę kaip kitų kalbų pagrindą;

patobulino arklą ir jį padarė su geležiniu nooragu;

išranda pakėlimo mechanizmą-skridinį;

pradeda dirbti žemę terasomis.

Mokslui davė Pitagoro teoremą,Euklido geometriją(pagrindas geometrijos mokslui,dar tebedėstoma aukštosiose mokyklose),atsirado tokie mokslai kaip filosofija, etika, logika, estetika, anatomija.Graikai pirmieji ištyrė kraujotakos ir nervų sistemas,Eratostenas pasakė,kad žemė apvali, Aristarkas, kad žemė sukasi apie saulę, Demokritas teigė, kad daiktai sudaryti iš smulkiausių dalelių – atomų.Platonas, Aristotelis ieškojo tobuliausios valstybės, didelį poveikį turėjo Sokratas(“Žinau, kad nieko nežinau”),tvirtindamas, jog žmogus žino nedaug, bet trokšta sužinoti.Aleksandrijoje buvo įsteigtas muziejus – mokslo šventovė, kuriame sukaupta milžiniška knygų biblioteka.Į čia iš visos Graikijos vyko mo

okslininkai tyrinėti.Iš Graikijos buvo filosofai Pitagoras, Talis. Filosofija apjungė visas mokslo šakas.Filosofu vadino mokslo mylėtoją.XVIII a.galutinai nuo jos atsiskyrė mokslo šakos ir filosofija liko tokia kaip dabar.Daug žodžių graikiškos kilmės, pvz.:demokratija.

Teatras atsirado iš apeigų dievo Dionizo garbei.Tragedija – “ožių daina”.Vėliau atsirado ir komedija.Autoriai siekė parodyti žmonių gyvenimą:visuomenės ydas, problemas.

Didelį indėlį graikai įnešė į architektūrą:akropolis.

Demokratijai pradžią davė Solono reforma 594m.pr.Kr.Buvo panaikinta vergovė už skolas.Piliečiai buvo sulyginti pagal kilmę, suskirstyti į 4 kategorijas pagal turtą, buvo įsteigta 400 narių, kaip žmonių renkamų atstovų, taryba.

Solono reformas siekė išlaikyti Peisistratas 560m.pr.Kr.Jis įvedė tironiją.Peisistratas dalino žemes, rengė viešuosius darbus.

Galutinai demokratiją įteisino 509m.pr.Kr., kuris praplečia tarybos skaičių iki 500 na-

rių, sumaišė aristokratų ir valstiečių žemes.Pati demokratijos viršūnė – Va., kuomet Periklis už tarnybą pradėjo mokėti atlyginimus.

Tuometinė demokratija panaši į dabartinę valdžios padalijimu.Anksčiau įstatymų leidžiamoji priklausė eklezijai, vykdomoji – 500 narių tarybai, teisminė – 6000 teisėjų hali-

ėjai.Valdžia kolegiali, nuolat keičiama.Valstybės valdyme galėjo dalyvauti visi piliečiai.

Demokratijos trūkumai:

Piliečiais buvo tik Atėnų gyventojai, o jais galėjo tapti tie, kurių tėvai atėniečiai.

Buvo atstovaujamoji demokratija, daugumos valdžia, dabar akcentuojama ir mažumos teisė.Valstybiniame gyvenime negalėjo dalyvauti moterys.

Demokratija nebuvo tobula, tačiau padėjo pagrindus Vakarų demokratijai.

Iš Graikijos atėjo ir trirema – karinis laivas, kuriame irkluotojai susėdę trimis eilėmis, rakursas – ant vazų tikroviškai vaizduojami žmonės.Aukštinamas fizinis grožis, suklestėjo skulptūra.Žymiausias skulptorius – Fidijus.

776m.pr.Kr. – 394m.po Kr. buvo rengiamos olimpinės žaidynės.Jas uždraudė im
mperato-

rius Teodosijus.

Herodotas – istorijos tėvas.

3.TEIGIAMA, KAD VISA, KUO DIDŽIAVOSI ROMĖNAI, BUVO PERIMTA IŠ KITŲ SENOVĖS TAUTŲ. PATEIKITE VISUS JUMS ŽINOMUS ŠĮ TEIGINĮ PATVIRTINANČIUS IR PANEIGIANČIUS ARGUMENTUS.

1 ir 2 bilietai – patvirtina.

Paneigiantys argumentai:

Galima teigti, kad romėnai viską perėmė ir kopijavo, kažkas kažkieno buvo sukurta.Tačiau romėnai žymiai praplėtė ir papildė teisę (dėl privatinės nuosavybės).Romėnų teisė – civilinė ir tautų (paskui susiliejo). Lietė teises prekiauti, tuoktis, turtų turėti. Lyg demokratijos užuomazgos. Ginama žmogaus padėtis ir turtas. Ši teisinė sistema pagrindas vėlesnėms (Rytuose žmogaus negynė).

Technikos srityje – išrastas plūgas, garo mašinos prototipas, akviadukai – vandentiekio sistema, šildomos grindys. Kalendorius – Julijaus Cezario – 12 mėn. , mėnesių pavadinimai, dabar truputį patobulintas.

Lotynų kalba padėjo pagrindus daugeliui kalbų. Iš lotynų tiesiogiai išsivystė romanų kalbų grupė -italų, ispanų, prancūzų, portugalų kalbos.

Krikščionybė atsiranda ne Romoje, bet jos dėka išsiplėtojo, jos dėka paplito, čia įteisinta, suklestėjo, krikščionybės poveikis didžiulis Europai, viduramžiams.

Romėniški skaičiai. Arabiški- tai indiški.

Lotynų kalba ilgą laiką buvo Europos bendravimo kalba (iki renesanso), mokslo kalba (Lietuvoje iki 18a.), šiais laikais daugelis terminų lotyniški (biologijoj, medicinoj, bažnyčoj).

4.Romėnai,kurie buvo tolerantiški įvairioms religijoms,tik atsiradusią krikščionybę sutiko priešiškai.Istorikas K.Tacitas vadino ją net “bjauria ir gėdinga”.Paaiškinkite šį reiškinį.

Romėnai,kaip ir visos iki tol buvusios tautos,kurios išpažino politeistinę religiją,nepersekiojo kitų religijų žmonių,nes gyvavo principas:”Tavo dievai turi galią tik tavo teritorijoje.”Svetimoje teritorijoje turi gerbti tos vietovės dievą.Todėl vi

ieno dievo iškėlimas žeidė romėnus.Išimtį darė tik žydams,nes šie jau nuo seno buvo atsisakę garbinti romėnų imperatorių kaip dievą.Judėjoje buvo net kalamos monetos be imperatoriaus atvaizdo. Jų romėnai iš pradžių net nepersekiojo.

Krikščionys buvo kaltinami kanibalizmu ir kraujomaiša.Kaltinimas kanibalizmu kilo iš sakymo “kraujas ir duona”,o kraujomaiša,kad ankstyvieji krikščionys vadino vieni kitus broliais ir seserimis,o tai pagal juos buvo kraujomaiša.Visa tai jiems kėlė pasibjaurėjimą. Taip pat kaltino krikščionis,jog šie valgo savo vaikus(tiesteiškumas kilo iš mito apie Tiestą,kuris susimaišęs patiekė svečiams pietums savo vaikus).

Romėnams taip pat netiko,kad krikščionys laidojami ne į žemę,o katokombose.Romėnai negalėjo suprasti,kaip galima garbinti nukryžiuotą žmogų.Nukryžiavimas Romoje buvo niekinanti bausmė vergams.Krikščionys atsisakė garbinti dievų panteoną.Nors patys romėnai nebuvo labai tikintys,bet sprendė, jog krikščionys griauna valstybės pagrindus ir negarbina imperatoriaus.Visi šie dalykai kėlė romėnams pasibjaurėjimą, jų nesuprato, todėl krikščionybė iš pradžiųir buvo sutikta neigiamai.

5.Po Vakarų Romos imperijos žlugimo iki X a. ženkliai pasikeitėEuropa.Kokie tai pokyčiai? Kuo jie reikšmingi?

Vakarų Romos žlugimo metu(476m.) Europoje dar tik kūrėsi barbarų valstybės,vyrauja pirmykštė bendruomeninė santvarka,pradeda atsirasti valstybingumo užuomaz-gos.Europa susiskaldžiusi,nevieninga,nyksta.Tautos maišosi.

Šiuo laikotarpiu Europoje pasikeitė:

Susiformuoja nauja santvarka-feodalizmas(anksčiau buvo vergovė).Feodalizmo požymiai:

a)Sinjoriniai-vasaliniai ryšiai(Mano vasalo vasalas man ne vasalas(išskyrus anglus).

Tais laikais pagrindinis turtas buvo žemė.Karalius pavaldiniams už tarnybą duodavo žemės.Vėliau feodalai ėmė dalinti ją žemiau stovintiems.Kai kurie vasalai žemę ėmė iš kelių sinjorų.Už žemęturėdavo vasalai eiti į karą. Tai nebuvo aklas paklunumas, o abipusis ryšys.

b)Stambioji feodalinė žemėvalsa.

Atskiri feodalai sukaupė didelius žemės plotus.Žemė,gauta už tarnybą,tapo paveldima.(Feodas-gauta žemė.)

c)Imunitetiniai raštai.

Raštai,kuriais feodalo valdos apsaugomos nuo karaliaus valdžios.

d)Valstiečių įbaudžiavinimas.

Tai nevyko prievarta,o dėl objektyvių(nuo žmogaus nepriklausančių) ir subjektyvių (žmogaus noras)priežasčių.Jei valstiečiai nusigyvendavo ir prašydavo turtingesnio pagalbos,būdavo sudaromas prekariumas,pagal kurį valstietis gaudavo žemės ar grūdų, bet netekdavo teisių į žemę,tapdavo žemės laikytoju. Apsaugos nuo karo raštas-komendacija.Pagal šį dokumentą valstiečiai netekdavo ir asmens laisvės.

Iš pradžių baudžiava buvo progresas.Įvestas trilaukis žemės dirbimas,progresavo valstiečių sutelkimas. Tuo metu pas barbarus atsirado alodas(privati,paveldima žemės valda),kuris padėjo pagrindus Vakarų civilizacijai.

Tuo pat metu padedami pagrindai trijų didžiųjų Europos tautų atsiradimui.Verdeno taika davė pradžią 3 tautoms :vokiečiams,italams,prancūzams.

Formuojasi kalbos:italų,prancūzų,vokiečiių.

Plinta krikščionybė,prie vienuolynų steigiasi mokyklos.

6.EUROPOS VIDURINIŲ AMŽIŲ KULTŪRAI, POLITIKAI, EKONOMIKAI BEI VISUOMENEI DIDŽIULĘ ĮTAKĄ DARĖ KATALIKŲ BAŽNYČIA. ARGUMENTUOTAI PAGRĮSKITE ARBA PANEIKITE ŠĮ TEIGINĮ.

Ar iš tiesų darė? Taip.

Žlugus Vakarų Romos imperijai 476m., krikščionių bažnyčia liko vienintelė gija jungianti to meto pasaulį su antika. Antikinė kultūra žlunga kartu su Romos bažnyčia. Katalikų bažnyčia vienintelė centralizuota jėga, institucija iki Frankų valstybės susikūrimo tame besikeičiančiame tų laikų pasaulyje, išlaiko tvarką, paklusnumą.

Iki pat universiteto atsiradimo vienuoliai buvo beveik vieninteliai raštingi žmonės. Visa kultūra, švietimas vystėsi vienuolynuose. Vienuoliai dirbo raštininkais prie valdovų, rašydavo įsakymus. Vakarų valdovai nelabai buvo raštingi (99% kad Jogaila nemokėjo skaityt ir rašyt). Vienuolynuose rašomos kronikos, metraščiai, analai (kasmetiniai įvykių fiksavimai, kaip istorijos). Prie vienuolynų kūrėsi pirmosios mokyklos. Vienuoliai išlaikė mokyklas, įtaka universitetams (teologinius dalykus irgi dėstė vienuoliai).

Vienuolynai ne tik kultūrinis ir švietimo centras, bet kartu ir ligoninės, priegalaudos namai.

Vienuoliai pirmieji stodavo į kovą, padėdavo epidemijų atveju, rūpindavosi ligoniais patys rizikuodami apsikrėsti, rūpinosi laidojant. Atliko gydytojų, sanitarų vaidmenį. Vienuolynai buvo kaip ir prieglaudos namai keliaujantiems žmonėms – pernakvot, pavalgydindavo. Dažnai maitindavo, šelpdavo vargšus, kurie neturėjo pragyvenimo šaltinio.

Krikščionių bažnyčia atliko visuomenės konsolidavimo (vienijimo) vaidmenį. Neramiame pasaulyje, kur viską lėmė jėga, vyskupas pirmasis derėdavosi ir išpirkdavo miestą nuo žudymo, niokojimo, atiduodamas dalį turtų. Bažnyčia skelbė Dievo laiką nuo 1016m. gelbėti žmones nuo žudynių, tarpusavio kovų (nuo trečiadienio vakaro iki pirmadienio ryto negalima kariauti). Tuo saugojo žmones nuo nelaimių. Draudė dvikovas.

Katalikų bažnyčia pati buvo stambus feodalas, valdė dideles žemes. Popiežius gauna iš Pipino Trumpojo 756m. valdyti popiežiaus sritį. Tampa ne tik dvasiniu valdovu. Iki 1870m. egzistavo popiežiaus valstybė.

Karolis Didysis įteisisno, kad pasaulietinė valdžia gali išreikalauti bažnytinę dešimtinę. Tačiau turtai buvo sukaupti ne jos, o dovanojomų dėka. Feodalai dovanojo bažnyčiai žemes, kad papultų į dangų,kad už juos melstųsi.

Atsiradus gotikos stiliui (13-14a., pakeičia romaninį), bažnyčių statyba skatino mokslo, ypač architektūros, vystymąsi, reikalavo architektūros žinių. Daug sunkiau pastatyti.Plytos įvairių formų.

Bažnyčiose vykdavo ne tik maldos, bet jos atlikdavo ir vieną iš visuomeninių funkcijų (kaip kultūros namai). Čia vykdavo pasilinksminimai, karnavalai, šventės, šokiai.

Bažnyčios skilimas išėjo į naudą. Tuo metu joje pačioje buvo negerovių: simonija -bažnytinių vietų pirkimas ir pardavimas; vietas užimdavo visiškai tam nepasiruošę žmonės, tuo mažindami bažnyčios populiarumą; kunigų santuokos. Iniciatyvą kovoti parodė Kliuni vienuolynas. Tai parėmė popiežiai Grigalius VII (1075-1083m.valdė) ir InocentasIII (1198-1216). Jie kovojo dėl bažnyčios vidinio sustiprinimo. Grigalius- kad popiežių rinktų tik kardinolai, vyskupus tik popiežius, o ne pasaulietinė; patvirtino celibatą. Ne tik sutvirtino bažnyčią iš vidaus, bet įtvirtino bažnyčios viršenybę prieš pasaulietinę valdžią (kaip siela aukščiau už kūną, taip ir karaliai turi paklusti popiežiui – varžybos, ir vienas ir kitas norėjo būti aukščiausias. Šventosios Romos imperatorius – Vokietijos imperatorius).

Ypač InocentoIII laikais bažnyčia pasiekė valdymo viršūnę, po to jos galia sumažėjo. Jis atskyrė Europos karalius nuo bažnyčios ir privertė paklusti savo valiai. Jei atskiria, tai kartu ir pavaldiniai atleidžiami nuo priesaikos karaliui ir karalius jau nebe karalius. Bažnyčia politiniam gyvenime vaidino didelį vaidmenį, kišosi į politiką (varžybos, atskyrimai nuo bažnyčios). Kryžiaus žygiai – praplėsti įtaką, žemes.Kryžiaus žygiai Pabaltijy – kova tarp Ordino ir bažnyčios, kas daugiau žemės. Popiežiai iki šių dienų vaidina svarbų politinį vaidmenį, priiminėja aukščiausius pareigūnus. Bažnyčia kišdavosi į valstybių reikalus. Tik bažnyčia turėjo teisę skirti imperatoriumi. Karaliumi galėjo skirti tik imperatorius arba popiežius. Išlaikyti ekonominę, kultūrinę įtaką padėjo griežta centralizacija (paklusnumas). Kiekviena bažnyčia tarsi centras. Kuo daugiau kraštų priima krikščionybę, tuo didesnė galia.

7.LIETUVIAI – PASKUTINIAI EUROPOS PAGONYS. KAS TAI NULĖMĖ? ATSAKYMĄ PAGRĮSKITE.

Lietuva – Europos užkampis. Negalėjo priimti krikščionybės kai buvo Romos imperija, nes nepapuolė net į jos akiratį.Tacitas pamini aisčius, tačiau tuo ir užsibaigia. Krikščionybę priėmė Lietuva žymiai vėliau. Tie kraštai, kurie buvo arčiau Romos imperijos priėmė krikščionybę. Lietuvą tai pasiekė žymiai vėliau. 9-10a. eina misijonieriai. Jų veikla nesėkminga. Jie keldavo nepasitikėjimą ir jei neišeidavo, juos nužudydavo. 1009m. Kvedlinburgo metraščiuose Lietuva paminima pirmą kartą. Iš pradžių (jau po Romos žlugimo) krikštas buvo kaip ir sandėris tarp karaliaus ir katalikųbažnyčios. Kaikatalikų bažnyčia sustiprėja (18-19a.), krikštas iš Lenkijos, Čekijos irgi buvo nelygiateisis sandėris su popiežium ar imperatorium, nes tik krikščioniški valdovai buvo pripažįstami. Jei norėjo, kad pripažintų, reikėjo pasikrikštyti ir pripažinti popiežiaus ar imperatoriaus vasališkumą, tapti nuo jo priklausomu.

Tuo metu dar krikštas nešamas be kraujo. 11a.pab. taktika pasikeitė. Kryžiaus žygiai. Prieš musulmonus. Juos reikėjo nukariauti. Kryžiaus žygiai persikelia ir į pabaltijį. 12-13a. į Pabaltijį žiūrima kaip į niekieno žemę (nes pagonys) ir reikia juos nukariauti. Krikščionybė į čia nešama krauju ir jėga. Iššaukė neigiamą vietinių gyventojų ir diduomenės reakciją.Krikščionybė skelbė, kad visa valdžia iš dievo. Karaliams tai būtų patikę, bet kad reikia kariauti, o tai neatitiko besiformuojančios feodalinės klasės interesų. Krikštas būtų reiškęs nukariavimą, visišką pajungimą.

Frankai žymiai anksčiau priėmė krikštą. Tuo metu tai buvo naudinga ir karaliui, ir bažnyčiai. O dabar Vokietijoje buvo žemės badas (majorato teisė – žemė vyriausiam sūnui). Užkariavimas pridengiamas krikščionybės platinimu. Niekas nenorėjo tikėjimo, kuris asocijavosi su krauju ir žudymais. Tai nepriimtina ir atsirandančiai feodalų klasei. Mindaugas 1251m. apsikrikštija. Tai kompromisas. Livonijos ordino magistras pasiūlo apsikrikštyti. Prieš Mindaugą susidariusi buvo opozicinė koalicija, norėjo nušalinti nuo valdžios.Mindaugas paperka ordino magistrą. Kad galėtų sudaryti sutartį – būtinai turėjo apsikrikštyti. Sutartį sudarė, kad galėtų išlikti valdžioje.

Livonijos ordinas siekė užkariauti visą Lietuvą baltus užkariaujant po vieną gentim. Kai juos sumuš, tada galės ir visą Lietuvą užimti. Mindaugas norėjo plėsti savo valdas, todėl prieš jį susidarė koalicija. Livonijos ordinas – platinti krikščionybę ir užkariauti Lietuvą, kuri buvo stipriausias priešas. Nes gentys, tai ne valstybė. Lietuva – jėga, galėjusi sutrukdyti šiems kėslams.Livonijos ordinas ir Mindė kaip draugai. Krikštas buvo kompromisas. Žemaičiai pasiūlo Mindei tapti karaliumi, nes suprato, kad ordinas nori po vieną sumušti baltus. Mindei atsimetus nuo krikšto, Lietuva vėl tampa pagonišku kraštu (valdovo krikštas – valstybės krikštas), puolimo objektu. Pirmieji Lietuvos bandymai krikštytis buvo jau ir Gedimino laikais. Ne per įtakingiausius, bet per artimiausius punktus. Per Livonijos ordiną, kuris neturėjo didelės galios. Tačiau jam pačiamLietuvos krikštas nebuvo naudingas.Nulupa Gedimino laiško popiežiui antspaudą. (Nenaudinga, nes neturės tuomet preteksto pulti Lietuvą). Kitas kelias per Čekija. Lietuva į Europą būtų ėjusi per ją, bet tapusi jos vasale.Bandomos vesti derybos su galingesnėm jėgom nei ordinas. Algirdas ir Kęstutis – užkietėję krienai pagonys. Atmeta pasiūlymus krikštytis. Jogaila pamato, kad Lietuva anachronizmas, neturi ateities, negli atsilaikyti prieš krikščionišką Europą. Trys keliai- Maskva, Lenkija, ordinas. Iš ordino nenaudinga, be to ir žmonėms tai siejosi su krauju, Jogala bijojo iš lietuvių senelio likimo; Maskva būtų reikalavusi paklusnumo; Lenkija nebuvo Lietuvos priešas, jai artima, kalba panaši į baltarusių.

1.Lietuva užkampis.

2.Lietuvoj vėlai susikuria valstybė, tik 13a. Krikštas naudingas valdovams- jį įteisindavo.

3.Pasikeitusi krikšto taktika – anksčiau beveik lygiateisis, dabar nukariauti. Todėl ir sugebėjo Lietuva išlikti iki 14a. pab. pagoniška.

8. XV-XVI a. EUROPOS GYVENIME ĮVYKO ESMINIŲ PASIKEITIMŲ, PAKEITUSIŲ VIDURAMŽIŲ VISUOMENĘ. PAGRĮSKITE ŠĮ TEIGINĮ.

1. Renesansas (16a. suklestėjimas)

“`naujas požiūris į žmogų, jį apsprendžia protas, o ne piniginės storumas.

“`naujos meno kryptys, kitaip vaizduojamas žmogus. Mene atsiranda perspektyva (Brunalevskis)- pavaizduojamas lape trimatis vaizdas.Aukštinama antika, žmogus.

“`knygų spausdinimas. Vokietis Gutenbergas 1439m.

“`Makiavelis- visos priemonės išlaikyti valdžią yra geros. Tikslas pateisina priemones.

“`Leonardas da Vinčis (“Mona Liza”(“Džokonda”)), Mikelandželas (“Dovydas”), Rafaelis (“Siksto madona”)

2.Didieji geografiniai aradimai

Prasiplečia žinios apie pasaulį, ryšiai, auksas pradinis kapitalas, įrodoma kad žemė apvali, iškilo prie vandenynų prieinančios valstybės, atvežti į Europą nauji augalai, į Ameriką nauji gyvuliai, sudarė sąlygas plisti krikščionybei ir Eurpos kultūrai, spartino mokslų raidą.

3.Reformacija

Antras bažnyčios skilimas. Protestantizmas skatina kapitalizmą, nes aukštinamas darbas, taupumas. Priešinga viduramžių ideologijai (kuo daugiau švaistė, tuo garbingesnis buvo). Naujas požiūris į darbą. Anksčiau feodalai nedirbo. Dabar darbas dorybė.

4.Centralizuotų valstybių susidarymas

Pasibaigia šimtametis karas. Anglijoj po Rožių karo įsigali tiudorai.

5.Absoliutizmo tendencijos

Panaikinti valdžios apribojimus. Prancūzijos karaliai siekia visiškai panaikinti generalinių luomų teises (XVIa.).

6.Kapitalizmo vystymasis

Kuriasi manufaktūros, griaunami feodalizmo pagrindai.

7.Nyderlandų buržuazinė revoliucija

Pirmoji buržuazinė revoliucija. 1579m. pagal Utrechto sutartį – Olandijos valstybė, pirmoji pasaulyje kapitalistinė valstybė.

8.Komtrareformacija

Išsiplečia inkvizicija.

9.Liublino unija 1569m.

Lietuvai neigiami padariniai – kultūrine prasme, nutautėjimas, susiliejimas, mažėja valstybingumas. Žalgirio mūšis 1410m.Suduodamas ordinui smūgis, pasikeičia jėgų santykis. Žemaitijos krikštas – Lietuva galutinai apsikrikštija. 1480m. IvanasIII galutinai nusimeta mongolų totorių jungą. Atsisako mokėti jiems duoklę. Susikuria stipri Rusija. Pradžia jos iškilimo. Tai aktualu Lietuvai, ji pradeda prarasti iniciatyvą karuose.

9. XV-XVI ŠIMTMETĮ KAI KURIE LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS RAŠYTOJAI VADINO “AUKSO AMŽIUMI”. KOKIOS APLINKYBĖS LĖMĖ TOKIĄ AMŽININKŲ NUOMONĘ? KAIP ŠIOS APLINKYBĖS SIEJOSI SU TO METO EOROPOS KULTŪRINIO IR VISUOMENINIO GYVENIMO PERMAINOMIS?

Kultūrine prasme. Lietuvos kultūros suklestėjimas šiuo laiku buvo didžiausias.

1. Gotika, renesansas – meno vystymasis, renesanso idėjų plitimas iš vakarų.

2. Pransiškus Skorina įsteigia pirmą spaustuvę Lietuvos valstybėje 1519m. Išleidžia dvi knygeles “Mažoji kelionių knygelė”, “Apaštalas” . Lenkiškai.

3. Plinta reformacija. Dėl šios kovos laimi lietuvių kultūra. Ir vieni, ir kiti leidžia knygas. 1563m. Radvila Juodasis išleidžia Brastoje Bibliją. Jonas Kiška – leidykla Locke.

4. Katalikai irgi leidžia knygas prie universiteto.

5.1547m. Mažvydo “Katekizmas” – pirmoji lietuviška knyga (išleista Karaliaučiuje). Iš sakytinės tapo rašytine.

6. Daukšos “Postilė” 1599m. Aukštinama lietuvių kalba.

7. Mykolas Lietuvis “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius” apie 1550m. Smerkia visuomenės ydas. Bajorai smuklėse sėdi, o ne į karą eina – primena apie Vytautą. Vyrauja štvirkavimas, neištikimybė. Tai silpnina valstybę. Dedikuojama Žygimantui Augustui, kad atkreiptų dėmesį į pašlijusią tautos moralę. Parašyta lotyniškai.

8.Strijkovskis 1582m. “Kronika”. Pirmoji Lietuvos istorija.

9. Trys Lietuvos statutai – 1529, 1566, 1588. Teisinės minties viršūnė. Neturintis analogo visoje Europoje. Liečiami ne tik teisiniai klausimai, bet ir tarpusavio, šeimos santykiai, ginamos moterys.

10. Valakų reforma 1557m. sustiprino valstybę, ekonomiką. Kai baudžiava buvo silpna, tai pažangus reiškinys (trilaukė sistema ir t.t.).

11. 1570 – kolegija, 1579 – universitetas. Uždarytas 1831m. Aukštoji mokykla, kultūrinis, švietimo centras, katalikybės atspara.

12. Albrachto Goštauto ir Žygimanto augusto bibliotekos. Pastarasis ją padovanojo universitetui.

13. M.Husovianas “Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę”. Apdainuojama Lietuvos gamta. Papročiai, medžioklės tradicijos. Stumbras – karalius – valstybė.

14. “Radviliada”. Radvilų išaukštinimas, skirta Rudojo garbei.

15. Jonas Lasickis “Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus”. Etnografinė knyga apie papročius, pagonybę.

16. Metrika – visi Lietuvos valdovo išleisti įstatymai užfiksuoti kanclerio.

17.Metraščiai. Trys metraščiai: 15a. siaurasis(trumpasis), 16a. platesnysis ir Bychovo “Kronika”. Tai Lietuvos istorijos, apipintos legendom. Išaukštinami atskiri asmenys, priklausomai kieno dvare rašoma.

18. Kulvietis, Zablockis, Rapalionis – 16a. pirmos pusės patys mokyčiausi žmonės. Kulvietis įsteigia bajorų mokyklą. Karaliaučiuj universiteto profesorius.

10. DVI LDK IR LENKIJOS UNIJOS: KRĖVOS IR LIUBLINO. KUO JOS PANAŠIOS IR KUO JOS SKIRIASI?

Panašu:

“Abi unijos sudarytos su ta pačia valstybe Lenkija.

“Abi buvo sudarytos, kai Lietuva buvo sunkioje situacijoje ir neturėjo kitos išeities.

“Abi buvo pats blogiausias Lietuvos pasirinkimas, bet geresnio nebuvo. Krėvos – Lietuva nepajėgė atsilaikyti prieš kryžiuočius. Krikštas kartu buvo ir ėjimas į Europą ir Lenkija kaip vedlys buvo blogiausias. Buvo kiti du keliai: kryžiuočiai ir Maskva (būtų nepanaikinę priežasčių, būtų likę vasalais

ir krikščionybės būtų nepripažinę). Taigi, kito varianto nebuvo. Mokyklas kūrė prasigėrę studentai Lenkijoje, o dabar tie prasigėrusių mokytojų mokiniai mokė lietuvius. Liublino unija – Livonijos karas. Reikėjo unijos dėl pagalbos, kad visai neužimtų.

“Abi unijos Lietuvai buvo nenaudingos. Lietuva prarado valdovą. Grėsė tapti provincija. Liublino tas pats, tik skyrėsi sąlygos. Krėvos unijos metu Jogaila išvyko į Lenkiją. 16a. buvo luominė monarchija – luomai galėjo pakeisti valdovą. Lietuva buvo per didelis kąsnis Lenkijai, tačiau buvo per silpna, kad pajėgtų atsispirti lenkams ir sudaryti dviejų lygiateisių valstybių uniją Skyrėsi Lietuvos visuomenė ir valstybė.

Padariniai: po Krėvos unijos Lietuva tapo Lenkijos provincija (atsiunčia lenkų vietininkus), po Liublino unijos Lietuvoje išlieka sava vyriausybė, iždas, kariuomenė – valstybingumas. Pagal Krėvos uniją Lietuva prijungta prie Lenkijos, Liublino unijoj – sukuriama dviejų tautų sąjunga, nesakoma, kad Lietuva prijungiama prie Lenkijos.

Krėvos teksto originalo nėra išlikę. Kai kurie istorikai net neigia šią uniją – kad tai tik lenkų išmislas.

11.”EUROPA – PASAULIO CIVILIZACIJOS CENTRAS”. KOKIUS PASAULIO ISTORIJOS LAIKOTARPIUS APIBŪDINANT ŠIS TEIGINYS KELIA MAŽIAUSIAI PRIEŠTARAVIMŲ? ATSAKYMĄ PAGRĮSKITE.

15-16a. Eurpoje padovanoja žmonijai renesansą, reformaciją, svarbius technikos išradimus, geografinius atradimus. Didieji geografiniai atradimai – tai 15a. pab., 16a., kai eurpiečiai leidžiasi jūrų keliais.

Bartalamiejus Diasas pasiekia Afrikos pietinį iškyšulį, Gerosios Vilties. Paskui Vaska Da Gama atranda jūrų kelią į Indiją 1498m. 1492m. Kristupas Kolumbas atranda Ameriką. 1519-1522m. Fernandas Magelanas iš vakarų pusės apiplaukia aplink pasaulį.

Atradimų padariniai: Pakeitė Europos ūkinį gyvenimą, Amerikoje atradus aukso,krito pinigų vertė, prekybos keliai iš Viduržemio jūros persikelia į vandenynus, atsiveria pasaulinė prekyba, į Europą atvežtos naujos kultūros: bulvės, kakava, kukurūzai, tabakas, cukranendrės. Į Ameriką arkliai, avys, jaučiai.

Atradimai sudarė sąlygas plisti krikščionybei ir Europos kultūrai. Europoje spartino mokslų raidą, plėtė dvasinio gyvenimo akiratį, spartino kapitalistinės gamybos plėtotę. Atradimai greitai virto užkariavimais:ispanai ir portugalai pasidalija pasaulį. Portugalai įsigali rytuose, o ispanai vakaruose. Susikuria dvididžiulės imperijos. Jais paseka prancūzai, anglai, olandai. 16a. salėlydyje Europa užkariauja pasaulį. Europiečiai atnešė baisias nelaimes Amerikai, Afrikai, Azijos tautoms. Griovė jų kultūrą, iškreipė natūralią jų visuomenės ir ūkio raidą, prasidėjo gėdinga prekyba vergais.

Technikos išradimai Patobulintas vandens variklis, t.y. išrastas vandens ratas varomas iš viršaus. Pradėta statyti aukštakros nės, atsirado šaunamieji ginklai, patrankos ir sunkieji šautuvai.Įvyko perversmas laivyboje. Išsivystė jūreivystė, gavo kompasą, pradėtos statyti karavelės.Vakarų Europoje ėmė kurtis didelės ginklų dirbtuvės, laivų statyklos, spaustuvės. Gutenbergas išrado knygų spausdinimą. Technikos laimėjimai didino visuomenės materialinius poreikius, kurių negalėjo patenkinti cechinė gamyba. Nedidelės amatininkų dirbtuvėlės pertvarkomos į stambias kapitalistines įmones- manufaktūras. Atsiranda nauji kapitalistiniai santykiai, pagrįsti privatine nuosavybe ir samdomųjų darbininkų darbu.

Renesansas(14a. vidurys- 17a. pradžia) Europos kultūros, meno ir visuomeninės minties suklestėjimo epocha. Tai pereinamasis laikotarpis nuo viduramžių prie naujųjų laikų kultūros. Renesanso kultūra apima visas gyvenimo sritis. Įvairiose šalyse susiformavo skirtingu laiku, turėjo savo ypatumų. Atsirado ir suklestėjo Italijoje, paplito Nyderlanduose, Vokietijoje ir kitur. Antika įkvėpė renesanso žmones, buvo jų kūrybos ir pasaulio suvokimo šaltinis. Renesanso mąstytojai ir menininkai nekartojo antikos literatūros ir meno, bet pritaikė juos savo poreikiams.

Renesanso laikų ideologija ir pasaulėžiūra buvo humanizmas. Naujos pasaulėžiūros skleidėjai ir kūrėjai buvo inttelegentai. Menininkų kūriniuose juntamas didelis dėmesys žmogui, todėl jie pasivadino humanistais. Renesanso žmogus labai domisi filosofija, teologija, menais ir mokslais. dažnas humanistas rašytojas, menininkas yra kartu mokslininkas. renesanso žmogaus idealas išsamiai atskleidė moralės nuostatas – etika ir menas. Gyvenimo tikslu ir didžiausia laime humanistai laikė ne tarnavimą dievui, ne karo žygius, bet žmonėms naudingus darbus. Juos traukė visapusiškai tobulas žmogus, kuriame viskas gražu: siela ir kūnas, mintys ir jausmai.

Nuostabus kūrybos pakilimas, prasidėjęs Italijoje XIV a., stipriai veikia vakarų civilizaciją. Iš Florencijos jis pasklido po apeninų pusiasalį, apėmė didžiąją Europos dalį.

Reformacija. tai XVIa. Europoje vykęs visuomeninis, politinis ir ideologinis judėjimas dėl religijos atnaujinimo ir viešpataujančios katalikų bažnyčios pertvarkymo. Reformacija davė pradžią protesantizmui. Protestantizmas įigalėjo Europs šiaurės ir vidurio šalyse įvairiomis formomis. Kovodama su reformacija katalikų bažnyčia masiškai naikino savo priešus (inkivicija, Jėzuitų ordinas, šv.Baltamiejaus vartai Prancūzijoj) Taigi reformacija ir kontrreformacija turėjo ir teigiamų ir neigiamų padarinių. Katalikamas ir protestantams varžantis dėl įtakos visuomenei XVIa. antroj pusėj -XVIIa. pirmoj pusėj susidarė palankios sąlygos plėtotis švietimui, mokslui, filosofijai ir menui. Reformacija padėjo įsigalėti bažnyčioje nacionalinėms kalboms.

XIXa. -mokso, technikos naujovių ir tautinių sąjūdžių amžius. Tai modernios technikos kaime pradžia (mechanizacija, specializacija). Kapitalistines įmones manufaktūras keičia fabrikinė gamyba. Anglai išrado garo mašinas, pramoninis perversmas skatino įmonių koncentraciją, o išlaidos moksliniams tyrimams – finansinę koncentraciją. Sukuriamos akcinės bendrovės, atsiranda birža, superkant ir parduodanti akcijas, bankai perka akcijas, iš dalies kontroliuoja įmones, taupomieji bankai pritraukia indėlininkų pinigus. Išrandamas garvežys, garlaiviai, prekyba tampa greitesnė, patikimesnė, pagyvėja ekonomika. Sukuriamas pirmasis automobilis. Aviacija konkuruoja su oro balionais. Žymiai išaugo pasaulinė prekyba.

Buržuazija tampa viešpataujančia klase. Vidurinę klasę sudaro tarnautojai, krautuvininkai, intelegentai. Socialinės piramidės pagrindą sudaro darbininkai, jų dauguma. Atsiranda tautiniai sąjūdžiai. Jų atsiradimo priežastys: platų užmojį įgaunantis naujas požiūris į istoriją: revoliucijų metais Prancūzijos užkariautų tautų nacionalinis subruzdimas, pramonės pažanga reikalauja vis platesnių rinkų ir tautinis susitelkimas pajutus priešo grėsmę. Vakarų Europoje tautiniai sąjūdžiai pasibaigia didžiųjų valstybių susidarymu (Vokietijos imperija), Rytų Europoje atsiranda mažų ir nedidelių valstybių suskilus Osmanų imperijai. Tia Graikija, Rumunija, Serbija, Juodklanija. Taigi, vienur tautiniai sąjūdžiai sujungia piliečius į nepriklausomas tautines vertybes, kitur suskaldo daugiatautes imperijas.

12BILIETAS PAGAL PASIRINKTUS KRITERIJUS PALYGINKITE XVIIa. VIDURIO ANGLIJOS IR XVIIIa. PABAIGOS DIDŽIĄJĄ PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJAS. NURODYKITE PANAŠUMUS IR SKIRTUMUS.

Skirtumai: 1)jau pats pavadinimas nusako skirtumus: viena revoliucija buvo Didžioji, kita buržuazinė. Iš esmės skiriasi mąstas ir poveikis (Didysis – suteikiamas už tam tikrus didelius nuopelnus) Didžioji revol. sudavė mirtiną smūgį feodalizmui visoje Eur. atvėrė kelius kapital vystymuisi. Revoliucija neapsiribojo tik Pranc. o padarė poveikį visai Eur. O anglijos poveikis – lokalinis, darė poveikį tik pačiai Angl. o kitoms šalims neturėjo įtakos, nors ir buvo sala (kaip ir Nyderl. revol. – lokal. pobūdžio).

2) laikotarpiai. Viena vyko XVIIa. vid, kita XVIIIa. pab. XVII a. dar kapitalizmas pradeda vystytis, dar tik steigiasi manufaktūros, tuo tarpu XVIIIa. pab Anglijoje jau pramoninis perversmas, sparčiai vystosi kapital. ypač plinta švietimas, švietėjų idėjos (kritikuojam valdž., tautos laisvė) tuo tarpu XVIIa. vid Angl švietimas dar nebuvo prasidėjęs; Pranc. rev. – turėjo idėjinį pagrindą, realizavo švietėjų idėjas, o Angl. – neturėjo, jau po revol. filosof. prieš valdovą iškelia.

3) priežastys. Pirmosios buržuazinės revol. vyko (Nyderl., Angl) su religinio gyvenimo šūkiais. Angl. puritonai siekė gauti religijos išpažinimo laisvę, nes Angl. karalius linko į anglikonizmą; relig. persekiojimas sutapo su ekonominiu, nes pirmieji kapitalistai ir buvo puritonai, jie ėjo prieš karalių ir buvo persekiojami (Kromvelis), valstiečiai nulėmė pergalę, nors lemiamą vaidmenį turėjo religija. Tuo tarpu Pranc. sunki finans padėtis, bet čia daugumoj dominuoja laisvės šūkiai, remiantis švietėjų idėjom, 3-as luomas siekia lygių teisių su pirmasi dviem, kartu bajorai siekia laisvės (bet ne lygybės) prieš karalių. Nors pretekstas sunki finans. padėtis,

4) rev. trukmė. Anglijoj apie 50 metų, buvo net monarchijos restauracija; revoliucija pasibaigė kompromisu (1689m. Teisių Bilis, apribojama karaliaus valdžia, nieko nedaro be parlamento sutikimo), o Prancūzijoje – pai revoliucija tęsėsi 5 metus (1789-94) baigiasi su Robespjero nuvertimu. Anglijoj rev. vyko banguotai (paskelbia resp. įvedama diktatūra, valdžios restauracija, karaliaus nuvertimas, o Pranc. rev ėjo kylančia linija: jos epogėjus -Jakobinų diktatūra ir jų nuvertimas.

5) Angl rev buvo pilietinio karo padarinys; 1642 iš Londono karalius pasitraukia, pilietinio karo padariniai pasibaigė rev. Pranc. piliet. karo nebuvo, bet buvo atskirų departamentų sukilimai (susij su katalikybės gynimu ir monarchija – valstiečiai siekia grąžinti katalikybę ir kovoja prieš revoliucionierius.

6) Angl buvo restauruota monarchijos valdžia (1600-1688 ji buvo sugrįžus) Tuo tarpu Pranc. karaliuas valdžia ribojama ir iki 1692m. buvo paskelbta respublika.

7) Angl baigiasi kompromisu, o Pranc. – Jakobinai visai nuverčiami.

8) Angl rev nebuvo niekur nešama, o Pranc revol nešė į kitas šalis idėjas, užiminėjo kitas šalis su rev. šūkiasi ir su tikslu nuversti tironiją, nešti lygybę.

9) Pranc. rev. buvo žiauri, pati žiauriausia iš kitų. Angl. buvo Kromvelio diktatūra, bet žymiai švelnesnė. Pranc – Jakobinai susidorojo su visais ( net savais), kurie bandė prieštarauti Robespjerui.

10) Angl. rev metu valtiečiai negavo žemės, o Pranc buvo palankesnė varguomenei, nors buržuazija pasipelnė, bet valstiečiai gavo žemės.

Panašumai: abiejų rev. pradžia sutampa su parlamento šaukimu. karaliai nešaukė generalinių luomų, jie tikėjosi iš to pasipelnyti (mokesčių uždėjimu), nes jie buvo finansinėj krizėj. Karaliai buvo nukirsdinti tautos vardu.

13 bilietas. KODĖL XVIIIa. VADINAMAS ŠVIETIMO AMŽIUMI? ATSAKYMĄ PAGRĮSKITE. KOKIOS ŠVIETIMO EPOCHOS IDĖJOS IŠLIEKA AKTUALIOS MŪSŲ DIENOMIS?

Dėl mokslo vystymosi kilo švietėjų idėjos.

Priežastys: Vystosi mokslas, padaro daug atradimų, tai suformuoja nuomonę, kad protas gali viską, kad greit bus įveiktos gyvenimo negerovės ir žmonija pasieks aukso amžių. Švietėjai kitame aukštesniame lyg meny pratęsia humanistų idėjas, tik humanistai neturėjo atramos taško ir orientavosi į antiką, o šitie jau remiasi į XVIIa. pasaulinę filosofiją. Anksčiau visa ideologija buvo bažnytinė, laisvės klausimai nebuvo keliami. Švietėjai, besivadovaujantys Kanto teorija manė, kad žmonės bus vedami į aukso amžių, nors bus ir nukrypimų. Būtent akcentuojama, kad pertvarkymai turi būti įgyvendinami taikiai ir vadovaujant apsišvietusiam valdovui, ojis turi vadovauti švietėjų idėjomis. Būtent švietėjai (Lokas, Volteras, Ruso) iškelia tautos viršenybę prieš karalių ir įteisina Angl. visas laisve Pranc .apie laisvę samprotavo teoriškai, taip pat akcentavo tautinę lygybę ir apšviestąjį absoliutizmą, vasltiečiams nėra mirties bausmės, bajorai apmokestinami, bet tai stiprino švietėjų vadlžią (iki revoliucijos). Švietėjai steigė ir mokyklas. Lokas pirmasis iškelia tautos viršenybę prieš karalių ir sako, kad valdžia turi priklausyti tautai; ji pati pasirenka valdovą ir gali jį nušalinti. Volteras siūlė vadlovams sudaryti sąjungą su filosofais, kad valdovai vadovautųsi filosofų patarimais. Švietimo idėjos skatino domėtis pasaulietiniais dalykais. 1773m. Pranc. panaikino Jėzuitų ordiną ir įvedė pasaulietinius dalykus: mokslas su pasulėjo. Steigiamos mokyklos valstiečiams, žmogus tik laisvas gali našiai dirbti. Idėjoms plisti padėjo plisti prancūzų kalba, kuri buvo tuo metu diduomenės kalba. Tai ir skatino idėjų plitimą kituose kraštuose. Tuo metu vyravo ir kosmopolitizmas (visi lygūs broliai, o tai – priešinga nacionalizmui). Švietėjai tiki proto galia, tiki, kad viską galima pakeisti šviečiant liaudį, valdovus ir siūlo, kaip pakeisti modelius. Iškelia tautos viršenybę, nori luomų lygybės. Mokslas buvo aktualus visais laikais. Platonas sako, kad protingi turi vadlyti (o Brežnevas sakė – gali ir virėja vadlyti). Valstybių vadovai turi vadovautis idėjomis ir jos aktualios visais laikais, ypač po nepriklausomybės. Visas mokslas buvo niveliuotas. Atgyja švietimo reikšmė, reikalauja aukštojo išsilavinimo. Paprastas darbininkas turi turėti žinių, nes reikia mokėti prie staklių, mašinų. Ir toliau bus reikalaujama aukštesnio lygio. Švietėjų idėjos kartu sudaro demokratijos pagrindą ir mums tai svarbu.

14. Kas sieja JAV kostituciją, FR žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją, 1791 gegužės 3 kosnstituciją?

Kas sieja. Pirmiausia tai, kad tai yra pirmosios rašytinės kostituccijos. Panašios:epocha, kurioje buvo priimtos tos epochos idėjos. Atsispindėjo švietimo epocha su savo idėjomis. Tautos viršenybė, žmogaus protas, vienodos teisės, žmogus negali būti suimtas be teismo leidimo, teisė į nuosavybę. LT- ne visų žmonių teisės, o tik miestiečių ir bajorų. Miestiečiai prilyginti savo teisėmis bajorams. Anksčiau tik bajorai galėjo dalyvauti politiniame gyvenime. Turi teisę į nuosavybę, gali tapti bajorais. Šios visos teisės neliečia valstiečių, jie ir toliau lieka įbaudžiavinti. Tuo skiriasi nuo JAV ir FR konstitucijų, kur deklaruojama žmonių laisvė ir lygybė. Visos 3 kostitucijos nukreiptos prieš seną santvarką ir oreantuotos tuo metu į pačias pažangiausias valdymo formas. Amerikoj įsigali respublikinis valdymas. LT- POL-konstitucinė monarchija, FR- iš žmogaus ir piliečių teisių deklaracijos neatsispindi valdymo forma, bet šią deklaraciją galima laikyti kaip kosnstituciją, ji nukreipta prieš seną santvarką, ribojančią laisvę ir t.t., į pažangesnę formą. Visose konstitucijose atsispindi siekimas tapti nepriklausomais: JAV iš UK, LT-POL iš RUS, FR- iš karaliaus absoliutinės valdžios luominio suskirstymo. Jos buvo priimtos siekiant sustiprinti valstybę ir išsivaduoti. Smūgis feodalizmui ir tai santvarkai, nors LT valstiečiai lieka baudžiauninkais. FR- žmogaus ir piliečių teisių deklaracija skiriasi nuo LT 1791 konstitucijos, ji panaši į JAV konstitucija, nes čia deklaruojamos tik tautos vienybės teisė. Visose konstitucijose buvo įgyvendintas Monteskje valdžių padalinimo principas (leidžiamoji, vykdomoji, teisminė), kad užkirsti kelią tironijai. Kiekvienoje iš jų atsispindi tie pokyčiai, kurie įvyko kiekvienoje šalyje atskirai: JAV- nepriklausomybės karas, siekimas išsivauoi, įteisinama nauja valsybė; LT-POL- siekimas išsivaduoti iš RUS, ketverių metų seimo darbo rezultatai. Kad taptų pilnateise valstybių nare, kad visi skaitytųsi. FR- pokyčiai, prasidėjus revoliucijai 1789 m.

15. Kas nulėmė Lietuvos- Lenkijos valstybės žlugimą XVIII a. pabaigoje: vidinės ar išorinės priežąstys; Valstybingumo praradimo padariniai tolesniam lietuvių tautos likimui.

Žlugimą lėmė tiek vidinės, tiek išorinėss priežąstys;

Vidinės:

• Bajorų anarchija

• Stiprios vykdomosios ir leidžiamosios valdžios nebuvimas (seime betvarkė, nieko nepriimdavo).

• Dinastinio valdymo nebuvimas, renkant naują karalių išsireikalaujama lengvatų, tai silpnino karaliaus valddžią.

• Stipraus 3 luomo nebuvimas. Žečpospolitoj susiformavo vienaluomė luominė monarchija (bajorai ir dvarininkai), o 3 beveik neegzistavo. Lyginant su V Europos privelegijom ir teisėm, 3 luomas buvo silpnas, daugumą ribojo bajorų privelegijos. Miestai netapo jėga, kuria galėtų pasiremti karalius, kovojant su feodalais (kaip V vykdant centralizaacijai), nes miestai buvo silpni.

Nors kai kurie miestai ir turėjo Magdeburgo teises, bet jie buvo silpni, nes juose silpai vystėsi prekyba, amatai. Silpnis miestai negalėjo tapti karaliaus sąjungininkais.

Silpna ekonomika- žem. Ūkis, pramonė, amatai atsiliepė valstybės stiprumui. 18 a. UK buvo įvykęs pramoninis perversmas, vystėsi kapitalizmas. O Žečpospolitoj dar feodalinis ūkis, valstiečiai įbaudžiavinti, nesikuria manufaktūros. Lt-Pol tik V priedėlis, vežė grūdus į Europą.

• Bajorų anarchija- stambių ponų savivalė, turėjo kariuomenę didesnę nei valstybė, savivaliavo. Padėtis valstybėj priklausė nuo bajorų nuotaikos.

Išorinės:

• stiprių absoliutinių monarchijų susikūrimas kaimynystėje (R. Austrija, Prūsija), nori pasinaudoti silpna kaimyne ir užgrobti žemes. Artimiausiai Rus, kuri 1717 gauna pretekstą kištis į respublikos reikalus. Kitas preteklstas- provoslavai, gyvenantys LT-Pol teritorijoje.

Silpnėjimą galima įžvelgti nuo 16 a., kai V kuriasi mnufaktūros, kapitalizmas, absoliutizmas. O LT- Pol valdovo valdžia silpnėja, parsideda 2 baudžiavos laikotarpis- priveda prie vergijos. Bajorų anarchija po Žyg. Augusto. Valdovas tampa žaisliuku.

Valstybė užtikrina tautos egzistavimą, o Lt papuolus į Rus rankas , parsideda rusifikacija. 1832 uždraudžiamas Vilniaus universitetas- kultūros židinys, norima palikt LT be inteligetijos. 1863 m. prasideda totalinė rusifikacija, pereinama prie tiesioginio surusinimo. Iškilo pavojus, nes LT praktiškai neturėjo lietuviškos inteligentijos. Vienintelė inteligentija buvo dvasininkai, tai rodo tautos atsilikimą. Iškilo grėsmė ir polonizacijai: naudojo lenkiškas maldaknyges. Tiktai savos lietuviškos inteligentijos susiformavimas Užnemunėje padėjo išvengti rusifikacijos. “Aušra” 1883-1886, “Varpas” 1889-1905 Aušra žadino, Varpas kėlė. Spaudos dradimas, (žiūrint iš vienos pusės) išėjo į naudą, suvienijo tautą, ji rado jėgų atsikelti. Tauta ne tik nesurusėjo, bet sulietuvėjo. 1904 05 07 atssakyta draudimo.

1818 nepriklausomybės aktas, iš po kovų susikūrusi respublika užtikrino tautos egzistenciją, kad galės išlikt papročiai, klaba.

1940 D okupacija. Grėsmė. Po to vykdoma rusifikacija 50 m. Po 1990 03 11 atsikūrus tauta užtikrina tautos egzistenciją.

Okupantai siekė nutautinti tautines mažumas. Jos kelia daug problemų, maištų, protestų. Kiekvienai pavergtai tautai iškyla pavojus dėl egzistencijos

Tik savo valstybėje žmonės gali pasijausti pilnateisiais savo tautos piliečiais. Tik savo valstybėje tauta gali save realizuoti. Jei tauta praranda savarankiškumą, jėgos nukreipiamos prieš egzistenciją, gimtą klabą, kad neišlaikytų papročių- išnyktų.

Padariniai: valstybingumo netekimas kainavo tūkstančius LT piliečių gyvuybių, skaičių nėra, bet pagrindiniai kaltininkai sukilimai, knygnešiai, daraktoriai- aukos, gynę tautiškumą. 1918-1920 nepriklausomybės kovos. Didysis 1940-1953 genocidas: 456 tūkst. Buvo ištremti, 490 000 repatrijavo- išvyko į Vakarus arba į Rus. Aukos atsirado dėl valstybingumo praradimo.

16. XIX a. neatpažįstamai pasikeitėVakarų Europa. Paaiškinti šį teiginį.

1. Demografinis spogimas žymiai padidinęs vakarų europos gyventojų skaičių. Nulėmė: ne todėl, kad padidėjo pats gimstamumas, bet atradus vakcinas, skiepus buvo galima aktyviau kovoti su ligų sukėlėjais: sumažėja mirštamumas, ilgėja gyvenimo trukmė, ji priklauso nuo soc. Padėties ir gyv. Vietos. (diduomenė ir kaimas gyveno ilgiau, nei darbininkai).

2. pramoninis perversmas Prasideda 18 a. pabaigoje UK, 19 a. pradžioj apima visą V Europą. Tai žymiai keičia visuomenės soc. Struktūrą- atsiranda buržuazija ir darbininkai, valstiečiai ir dvarininkai- į 2 planą.

3. miestų augimas UK pirmą kartą pasauly 19 a. viduryje miesto gyventojų skaičius viršija kaimo gyventojų skaičių. Gamyba vystoma prie kelių, uostų, kur geriausias susisiekimas. UK auga miestai dėl aptvėrimų- valstiečiai nuvaromi nuo žemės, priverčiami keltis į miestus.

4. vyksta gamybos koncentracija kuriamos stambios įmonės, siekdamos išvengti konkurencijos. Koncentracija gali būt vertikali (skirtingos rūšies įmonės jungiasi- transportas ir parduotuvės) ir horizontali (tos pačios rūšies). Kuriasi AB- reikia sukaupti kapitalą, naujos ūkininkavimo formos.

Išauga bankai, gyventojai jais pasitiki, laiko indėlius.

5. migracija į Ameriką: negali pragyventi, ieško geresnio gyvenimo. Migruot pradėjo Airiai: nederlius, badas. FR, D, It vėliau. Amerika viliojo neribotom galimybėm: gaut už dyką žemės, tai Europoj buvo negirdėta.

6. revoliucija susisiekimo srity: sukuriamos naujos transporto rūšys: Stefensonas sukonstruoja garvežį. Bandė keliu, bet klimpo. Geležinkelių tiesimai- perversmas transporte: greičiau pervežamas krovinys, žmonės. Skatino metalurgijos pramonę- darbo vietos, nauji moksliniai išradimai. Garlaiviai- burlaivius pakeičia garlaiviai. Susisiekimas tarp Amerikos ir Europos. Atsiranda telefonas, telegrafas- paspartina žinių perdavimą. Naujo transporto atsiradimas pakeičia miesto vaizdą: tiessiami bėgiai, metro, elektriniai traukiniai. Atsiranda automobiliai- vidaus degimo variklis. Cepelinai- pirmos kelionės oru. Moksliniai išradimai. Tai padėjo pagrindus vėlesniems moksliniams išradimams. Patobulinimai: sukonstruojmi lėktuvai, vystoma chemijos pramonė. Eifelis 1889.

7. 19a. tautinės valstybės: valstybes reikia kurti tautiniu pagrindu. Tautos bendrumą iškelia FR didžioji revoliucija. Napaleono karai tautines idėjas išplatino Europoj. 19 a. vid. 18-49 revoliucijos vadinamos tautų pavasariu. Vokiečiai- suvienyt vokiečius, Italai- sukurt vieningą valstybę. Iki tol karaliam buvo svarbu, kad mokėtų mokesčius. 1871 01 18 susivienija D.

8. masinė gamyba: atpigina prekes, paplinta plataus vartojimo prekės. Visa tai pagerina darbininkų padėtį, susiformuoja darbininkų aristokratija- kurie guyveno pasiturinčiai. Susiformuoja ir didelę reikšmę įgauna 3 teorijos: nacionalizmas, liberalizmas, socializmas. (19 a.) Tai tiesioginis kapitalizmo vystymosi padarinys.

Liberalizmas išreiškė buržuazijos interesus. Pagrindinis teiginys: leiskite veikti. Pradininkas Šmitas. Valstybėje reikalingas naktinis sargas, kuris nesikištų, nenurodinėtų, o reguliuotų.

Socializmas: darbininkai blogai gyvena, ieško blogio priežasčių. Atsiranda 2 soc. Kryptys: Marksas- valdžią paimti revoliucija; Bernšteinas- evoliucingu būdu, keičiant įstatymus. (soc.demokratinė kryptis)

Kapitalizmo vystymasis iššaukia naujas meno kryptis- keičiasi tradicijos, papročiai, gyvenimo būdas- tai atsispindi mene. Impresionizmas (įspūdis), naujos filosofijos kryptys (Nyčė).

Demokratija- vis platessniam gyventojų sluoksniui suteikiama rinkimų teisė (moterys tik 20 a.). Traukiami žmonės į valstybės valdymą. Atsiranda galimybę išsirinkt vadovus, prie valdymo traukiama visa tauta, mažiau ribojima spaudos, žodžio laisvė, kuriasi profsąjungos- gina darbininkų interesus.

19a. išsiplečia moterų judėjimas. 19a. pab. Moterys reikalauja lygių rinkimų teisių su vyrais. Atsirnda naujos valstybės, keičiasi jėgų santykis, 1 pasaul. Karas.

17. XIX a. antoje puėje V Europos valstybės nukariavo ir pasidalijo visą Afriką ir didelę dalį Azijos. Kokios priežastys tai nulėmė, koks kolonializmo poveikis.

Imperializmas- tai yra kokios nors šalies siekimas praplėsti savo karinę, ekonominę ar politinę valdžią už savo teritorijos ribų. Imperija- valstybė, užgrobusi svetimas tautas

1. Industrializacija- V. Europoje vyksta pramonės perversmas, mašinos, spartus kapitalizmo vystymasis.

2. Techninė revoliucija, ypač naujų transporto priemonių atsiradimas, geležinkelių, garlaivių leido pasiekti tolimus regionus. Iki 19 a. antros pusės buvo kolonizuojami tik pakraščiai.

3. Ekonominės paskatos. Kai indistrijos ekonomikos vystymuisi reikalingos žaliavos, o ne visos valstybės tai turėjo, kaip RUS, kurie turėjo viską. Žaliavų siekimas skatino užimti naujas teritorijas.

4. Vystantis kapitalizui, daugelis šalių pradėjo vykdyti protekcionistinę politiką. (Apsitvėrė muitais- siekdamos išsaugot naują pramonę). Prekių gamina per daug, nėra kur realizuoti, dideli muitai, geriausia išeitis- kolonijos- prekių realizavimo rinka ir žaliavų šaltiniai (kolonijoje pardavinėjo bet kokia kaina).

5. Strateginiai sumetimai. Kuo didesnė valstybė- tuo galingiau atrodo, jos labiau bijo, turi didesnę įtaką.

Bandoma pateisinti ir pagrįsti grobimus: socialinis darvinizmas, vienas iš šios teorijos propoguotojų- Kiplingas teigė, kad baltasis žmogus pranašesnis ir tik jo skleidžiama civilizacija gali pakelti kitų tautų civilizaciją į aukštesnį lygmenį- baltojo žmogaus. Tai buvo tarsi baltųjų žmonių misija.

Šalis, kuri kolonizuoja, pasmerkta socializmui ir kovai tarp turtingų ir vargšų. Išnaudot kolonijas- atitraukt vietinius gyv. Nuo komunistinių idėjų, pakeliant gyvenimo lygį ir išvengiant socializmo. Daugelis kolonijų buvo valdomos tiesiogiai, nors kai kurioms buvo suteiktas protektoratas. Pvz.: Egiptas buvo UK kolonija, turinti tam tikrą savivaldą, tačiau turi tenkinti metropolijos poreikius.

Kolonijų valdymo formos: Koncesinė, naujakurių, prekybininkų.

Koncesinė- metropolijos valdovas išduoda kokiam nors asmeniui ar firmai koncesiją (teisė naudoti gamtos turtus t.t. teritorijoje). Kariuomenės pagalba valdoma kolonija. Koncesijos padėdavo pagrindus atsirasti naujakuriams: keldavosi baltieji, steigdavo gyvenvietes- atsparos punktus. Naujakuriai gindami savo interesus, gynė ir metropolijos.

Australija- kai Hukas atrado, čia buvo vežami kaliniai, jie steigė įtvirtinimus, kad apsigintų nuo aborigenų, o kartu gynė ir metropolijos interesus.

Prekybininkų: steigiamos prekybinės atstovybės, siekiant eksplotuoti teritorijas. Paperka genties vadus (duoda sūnui išsimokslinimą).

Europoje auga miestai, auga Europietiškų (iš kolonijų) prekių poreikis (kava, kakava, kokosa it t.t.) tuos poreikius galėjo patenkinti tik kolonijos, jose buvo vykdomas toks ūkis, kokio reikėjo metropolijai.

UK valdė dažniausiai netiesiogei, daugiau pasiremdama vietiniais, įtraukdama juos į valdžios struktūras. UK papirkdavo gentį, atskiriems asmenims sudarydavo geresnes sąlygas. FR- valdė tiesiogei ir stengėsi asimiliuoti vietinius.

Padariniai:

Neigiami. Kolonijos išnaudojamos- išvežama biskas, kas pajėgiama, žalojama vietinė kultūra, vyrauja monokultūrinis ūkis, kolonijos sudaromos atsižvelgiant į metropolijos interesus- siena išvedama neatsižvelgiant į vietinių etines grupes. Kai jos išsivadavo, sukėlė vietinius karus. (Ruandoje tuciai ir puciai nepasidalijo valdžia. Tai būdinga Afrikai). Atėjo ligos (venerinės).

Teigiami. Afrika ir Azija įtrauktos į pasaulinę prekybą, juos civilizvo, susipažino su Vakarietiška kultūra (veidrodukai ir kt. buitinė technika- skalbimo mašinos, lygintuvai).

Kai kurie valdovai gavo išsimokslinimą vakaruose, grįžę galėjo tai panaudoti, pradėjo formuotis vietinė inteligentija.

18. 19 a. V. Europoje iškilo naujos ideologijos: nacionalizmas, liberalizmas, socializmas. Jų įtaka tolesnei Europos raidai. Jų pasireiškimas dabar.

Nacionalizmas: atsirado su FR didž. Revoliucija, 19 a. jis buvo teigiamas reiškinys, savo tautos kultūros, kalbos išaukštinimas, savęs supratimas kaip etinės baendrijos nariu. Anksčiau tauta- karalius ir diduomenė, o kiti bile moka mokesčius. Dabar tauta visi FR, ne tik aukštuomenė. Šios idėjos plinta 19 a., įgauna didelę reikšmę, daugelis europos tautų supranta, kad žmones jungia bendra kultūra, kalba, kad jie viena tauta. 19 a. vidury revoliucijų banga Europoje. Pradeda kurtis tautiško valstybės. Iki tol V buvo susiskaldę, dabar supranta, kad reikia vienytis. Nacionalizmas daug kur suvaidino kaip cemento vaidmenį (D, It, RUS). 1871 01 18 susivienija D. Daugiatautėse (Austrovengrijos, Turkijos) nacionalizmas suvaidino dinamito vaidmenį. Pavergtos tautos siekia sukurti savo valstybę, tai nenaudinga imperioms, kyla nacionalinės išsivadavimo idėjos, Austrija priversta suteikti Vengrijai lygias teises. Valstybė tampa dualistine. Turkų Osmanų imperijos Sultonas nesirūpino pavergtomis tautomis, žemes išlaikė kovodamas, vykdė krikščionių genocidą per I pasaul. Karą. Išžudė daug armėnų.

Padariniai: 19a. progresyvus reiškinys. Neigiamą reikšmę igavo su fašizmu ir komunizmu 20a. Ypač fašizmui nacionalizmas vaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų. Nacionalizmas- savo tautos aukštinimas, garbinimas, tačiau čia įgavo neigiamą reikšmę su fašizmu. D nacizmas (nacionalsocializmas), dėl to kainavo daugybę žydų aukų. Mažų tautų nacizmas- vienintelis ginklas perieš nutautėjimą, imunitetinė sistema. Didelės- dažnai turi pragaištingus padarinius, nes nukreipiama prieš kitas tautas. Nacionalizmas iššaukia II pas. Karą. D reikia gyvybinės erdvės, kiti turi vergauti. Kolonijinės sistemos suirimas. Pradeda kovą, nes pradeda suvokt kaip tautą. Indai, Šaukštai išsivaduoja iš UK.

Liberalizmas: 17a. susijęs su kapitalizmo vystymusi. Formuojasi buržuazija, jai reikalinga teorija, kuri pagrįstų teises į laisvą prekybą (daryt laisvą biznį), kad visi būtų lygūs. Kaip ekonominę sistemą galutinai suformavo 1776 Smitas veikale “Tautų turtas”. (iškėlė šūkį “leiskite veikti”). Kad valdžia nesikištų, nes privatininkai geriausiai žino, ko jiems reikia. Teigė, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs.

Liberalizmas siauresne prasme: klbama kaip apie politinę sistemą tarp korvatizmo (gynė bajorus nuo permainų) ir socialistų. Iš esmės pasisakė už nuosaikias permainas, nors ne kaip radikalizmas, kuris išreiškė vidurinios klasės interesus. Liberalizmas iš esmės darbininkams buvo nepriimtinas, nes mažai gynė darbininkų išnaudojimą. Platesne prasme: demokratijos ekvivalentas. Galima dėti lygybę: visi žmonės gimsta laisvi, ir lygūs, ir turi būti visi lygūs prieš įstatymą, bet skirtingai nuo socializmo, nepasisako už turtinę lygybę.

19a. socialinis liberalizmas. Žym. Atstovas Dž. Milis. Tuo metu, kai soc. Liberalizmas formuojasi, pripažįstamos rinkimų teisės tik pasiturintiems. Bet aštrėja socialiniai santykiai, jis sako, kad reikia pagelbėti žmonėms, kurie negali savimi pasirūpinti. Reikia sukurti socialinę sistemą, padėti skurstantiems, reikia suteikt visiems rinkimų teisę, kad visi turėtų galimybę valstybės valdyme.

Padariniai: Skatino kapitalistinę gamybą ir rinkos ekonomiką (konkurenciją, privat. Nuosavybę). Demokratijos įsitvirtimas- visi turi rinkimų teisę. Kartu jis kaltas dėl pasaulinės ekonominės krizės. 1929-33 persimetė į visą pasaulį iš JAV: čia valstybė nereguliavo rinkos ekonomikos. Pasirodė, kad reguliavimas būtinas, ši krizė iššaukė D nacionalsocializmą, pastūmėjo II pas. Karą. Tai prieštarauja liberalizmui. Nemažas vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje- rinkos ekonomika (laisva konkurencija, ūkininkavimas). Tos šalys, kurios rėmėsi liberalizmu, pasiekė visuomenės gėrį, Liberalistinis valdymas išaukė SSSR žlugimą, atsirado tautų noras atsiskirti.

Socializmas: ankstyvajame kapitalizme vykstan pramonės perversmui dėl nepakankamo kapitalizmo išsivystymo darbininkų padėtis buvo labai sunki. Išsilavinę socialistai maastė kodėl taip sunkiai dirbdami taip sunkiai gyvena. Priėjo išvados- kalta privatinė uosavybė. Ją pakeitus, visuomenėj viskas pasikeis. Kai kurie toleravo ir smulkios privatinės nuosavybės toleravimą. Prudonas- blogybė prasideda tada, kai išnaudojamas svetimas darbas. Jei žmogus pats dirba, galima leisti smulkią dirbtuvėlę.

Socialistinių teorijų buvo daug. Sen Simonas bandė įgyvendinti praktiškai, bet pamatė, kad žmogus egoistas.

Žymiausias marksizmas. Komunistų partijos manifeste 1848m. komunizmo šūkis: proletariatas turės paimti valdžią į savas rankas visame pasaulyje. Visą ištoriją į priekį varo klasių kova, išnaudotojų su išnaudojamaisiais. Proletariatas turi valdyti ekonomiką (Marksas “Kapitalas”). Visą žmonijos istoriją skirsto į 5 formacijas: pirmykštė bendruomeninė santvarka; vergovė; feodalizmas; kapitalizmas; komunizmas. Kapitalizmas sukūrė sąlygas darbininkams ateiti į valdžia, mašininė gamyba leidžia viesiems padalyti po lygiai, tiktai to neleidžia pati kapitalistinė santvarka.

Padariniai: gynė darbininkų interesus, kovojo dėl geresnių salygų, atlyginimų pakėlimo ir t.t. Dvi srovės: komunistai (revoliuciniu būdu), socialdemokratinė (Bernšteinas- pasikeis visuomenė evoliuciškai). Komunistų partijos padariniai: į valdžią ateina bolševikai (pilietinis karas- pats žiauriausias piliet. Karas žmonijos istorijoje). Komunistinė diktatūra (1/6 pasaulio daly). Teroras (daugybė aukų). Po II karo- šaltasis karas. LT- užgrobta. Komustinis rėžimas įsitvirtina rytuose: Kinijoj. Ir vėl aukos, kurios būdingos komunizmui (kas ne su mum, tas priš mus). Badas- kolektyvizacija RUS. Socialistinė kryptis veda prie sastingio, atsilikimo, vargano gyvenimo. Socialdemokratijos padariniai: prisidėjo prie V šalių suklestėjimo (Švediškas socializmas), socialistai valdžioj iki dabar su nedidelėm pertraukom. Socialinė programa derinama (sulki privat. Nuosavybė). Prisidėjo prie visuomenės stabilumo. Stambiausia frakcija Europarlamente, reikia bendradarbiauti.

19 bilietas. VIENA TAUTA, VIENA VALSTYBĖ, VIENAS VADAS. KURIOS Xxa. PIRMOS PUSĖS VALSTYBĖS VADOVAVOSI ŠIA IDĖJA IR KOKIOMIS PRIEMONĖMIS BANDĖ JĄ ĮGYVENDINTI?

Totalitarinis režimas buvo Italijoje, Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje. Prie šių valstybių iš dalies galima priskirti ir centr ir rytų Europos autoritarinius režimus (Lietuvoje – Smetonos). Smetona akcentuoja vienybę, konsolidaciją, iš karto po 12.17 perversmo Smetona iškeliamas ir pristatomas kaip tautos vadas, galintis užbaigti ginčus, nes jis vadovaujasi Platono filosofija, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą, ir tada bus tvarka valstybėje .Mažas valstybės svoris priklauso nuo susiklausymo šalies viduje. Pirmiausia iškeliamas tautos vadas, jo padėtis sudievinama, jo sprendimai nenuginčijami, jam priskiria vos ne antgamtines savybes (charizmatines). Ir visi turi jam besąlygiškai paklusti. Sudasromas vado kultas, ir siekiama žmonėms įteikti, kad jam vadovaujant šalis gali būti stipri.

Šiose šalyse vadas, siekdamas išsilaikyti valdžioje vykdo terorą, vyksta gretų valymas, žudo potencialius priešus, kurie gali jam kenkti.

Visose totalitarinėse valstybėse didelį vaidmenį vaidina masinės informacijos priemonės, menas, kuris turi aukštinti tiek vadą, tiek režimą. Kritika yra neįmanoma (pvz.: Vokietijoje – jų tauta iškeliama aukščiau kitų, kaip arijų kurianti rasė, o kitos turi būti sunaikintos.

Visose šiose vasltybėse ne valstybė, o žmogus valstybei turi tarnauti, valstybė iškeliama aukščiau visko, o atskiras individas – niekas, jis kažkokį svorį įgauna tik per valstybę (Musolinis pareiškė) Valstybės interesai svarbiau, ne žmogus. (reikia riboti poreikius, kad valstybė būtų stipri). Gyvybė nevertinama – dėl vasltybės galim jų paaukoti milijonus. (“yra žmogus – nėra žmogaus”) . Rusijoje, Kinijoj 1958-61 didysis šuolis, kai dėl bado mirė apie 20mln žmonių, o Š.Korėjoj – dėl to , kad valstybė stiprėtų.

Teroras, prievarta – dirbitnai bandoma suvienyti tautą (1977 Brežnevas konstiutcijoje skelbė, kad susiformavo tarybinė liaudis, siekiama totaliniu teroru įvaryti baimę; laimėjimai priskiriami vadui, o nesėkmės priešams, kad su jais susidorotų.

Šiose valstybėsse nėra prieštaravimų, yra tik harmonija (tik taip sakė). pvz.: Italijoj kad išvengtų streikų, kūrė korporacijas, į kurias įeidavo ir darbininkai, ir savininkai, ir fašistai, kad viską suderintų.

20 bilietas. ĮTAKINGIAUSI XX a. POLITINIAI JUDĖJIMAI – FAŠIZMAS IR KOMUNIZMAS – NUKREIPTI PRIEŠ DEMOKRATIJĄ. KUO JIE SKYRĖSI IR KUO PANAŠŪS?

XX a. pirmoje pusėje pagrind. judėjimai buvo fašizmas ir komunizmas, kurie darė didelę įtaką tuometiniam pasauliui.

Laikina demokratijos ir komunizmo sąjunga prieš fašizmą leido jį įveikti, bet sąjunga nebuvo stipri ir tai iššaukė Šaltąjį karą tarp busvusių sąjungininkų. Nors ir buvo įveiktas fašizmas, bet jo sukilimo priežastys išlieka, ir jis gali atgimti šiais laikais, ypač Vokietijoje prieš turkus, vietnamiečius, kai patys vokiečiai negali gauti darbo ir kelia fašistines nuotaikas. Fašizmas ir komunizmas nukreiptas prieš demokratiją, kaip antipodas, ir neigė ją tarsi.

Abu rėžimai suklestėjo socialinės ir ekonominės demoralizacijos sąlygomis. Iš dalies tai sukėlė I pasaul. karas, ypač ekonom. priežastys, kai žmonės negalėjo rasti darbo, kai pasirdoė, kad nėra už ką kariauti, nėra pergalės vaisių, esama parlamentinė sistema nepajėgi įveikti ekonominės krizės; tuo naudojosi fašistai ir komunistai.

Visos negerovės, buvę vakarų šalyse, davė pagrindą tuo pasinaudot fašistams, po to komunistams. Jie žadėjo žmonėms visko, nors nežinojo, ar ištesės pažadus. Svarbiausia – paimti valdžią, o kas toliau nesvarbu. Abu rėžimai buvo politiniai valymai, susidorojimai su potencialiais priešais, trėmimai (net narių, žymių žmonių). Egzistuoja vienintelė partija, kitos yra uždraustos, ir ta viena partija savo rankose turi prievartos aparatą savo valdžiai išlaikyti. Egzistuoja partijos elitas, kuris turi teisę spręsti apie valstybės, partijos politiką, primeta ideologiją visai šaliai.

Abu rėžimai totalitariniai ta prasme, kad panaikina liberalizmo skirtumą tarp privačių ir valstybinių sprendimų ir interesų. (Viskas turi būti tik per valstybę). Visa jų filosofija dogmatiška, tik jie gali viską nustatyti. Jie skatina kultūrinį vystymąsi, tačiau ne apskritai, o kuri aukštintų esamus režimus. Kūrė meną, kuris aukštino esamą valstybę.

Oficiali ideologija atstoja kaip ir religiją; yra charizmatinių asmenybių (vadai), o priešo – kaip silpnumas. Monopolis daugiau ar mažiau masinės informavimo priemonės.

Skirtumai: 1)komunizmas prisidengia proletariato vardu, juo manipuliuoja, o fašizmas – gera visa tauta -arijų rasė. 2) Sov.Sąj. buvo nacionalizuojama visa privatinė nuosavybė, sunaikinta valstiečių klasė, o Vokietijoj ar Italijoj privatinė nuosavybė, sunaikinta valstiečių klasė, o Vok ar Italijoj privatinė nuosavybė išliko. Sovietų ekonomika buvo visiškai reguliuojama, o Vokietijoj eokonomika buvo pajungta ypač karo reikmėm, valstiečiai išliko, turėjo žemių, nenacionalizavo. 3) teroras – soviet buvo totalinis, tuo tarpu Vokiotijoj ir Italijoj – nuosaikus. Kovojo su tais, kurie buvo prieš šį rėžimą išskyrus aukščiausiam etalone. Sov.Sąj. kova dėl valdžios tęsėsi visą Stalino valdymo laiką/ ir susidorojimai/, tuo tarpu Italijoj ir Vokietijoj teroras buvo vienkartinis aktas, kai buvo pašalintas paskutinis konkurentas; 4) komunizmas atsirado, turintis gerus kėslus o fašizmas kad išliktų rėmmėsi jėga. Soviet iš pradžių buvo gerai, kol neatėjo į valdžią bolševikai ir nepritaikė savo sąlygom marksizmo, nors komunistai jį visą laiką propogavo.

21 bilietas XX a. pasaulyį sukrėtė du didieji karai. Palyginkite juos pagal pasirinktus kriterijus.

Skyrėsi savo mastais. Žuvusių žmonių skaičiumi. (I – virš 13 mln. žmonių, II- virš 50 mln. žmonių; valstybių skaičiumi (I – daugiau kaip 30, II – daugiau kaip 60) Kariavusių šalių gyventojų skaičiumi ( I – virš 1 mlrd., II – 1,7 mlrd.) Karo veiksmų plotas (1- virš 4 mln. km2, II – virš 22 mln. km2) Mobilizuotai kariuomenei žmonių (I -70 mln, II- 110 mln) Sužeista ir suluošinta ( I – virš 20 mln., II – virš 90 mln) Materialiniai nuostoliai ( I- 360 mlrd $ , II – 4000 mlrd $) Iš jų tiesioginės karo išlaidos (I – 208 mlrd., II – 1117 mlrd.) Karo trukmė ( I- 4 metai ir 3 mėn. (nuo 1914.08.01 – 1918.11.11), II – 1939.09.01 – 1945.09.02) Žymiai didesnė teritorija.

I – karas

Karų arena Europa, kituose žemynuose tik antraeiliai karo veiksmai, neturėjo didesnės reikšmės – net ne visa Europa, o tik į rytus nuo Vokietijos ir vakarų Prancūzijos pasienio ruožas. Pati Vokietija buvo mažai paliesta karo, išskyrus Rytprūsius ir Rytus.

II – karas

Karo veiksmai vyko iš esmės visoje Europoje, Afrikoje, Pietryčių Azijoje, bei Ramiajame vandenyne. Šios kovos arenos vaidino tokią pat svarbią reikšmę kaip ir karo veiksmai Europoje, nes čia buvo toks pat agresorius, kaip Vok. – Japonija.

Karo veiksmai užėmė didesnį plotą (Azijos ir Ram. Vandenyne) nei Europoje.

Žymiai skyrėsi žuvusių žmonių skaičius. Apie pusę II-ojo karo žuvusių žmonių – civiliai; civiliai žmonės tampa karo objektu, kariaujančios pusės siekia demoralizuoti žmones, įbauginti, užgrobti teritoriją ir priversti kapituliuoti; 1940 metais mūšis Anglijoje, kai Vok. Bombarduoja miestus.

1941 – 1945 metai anglų, amerikiečių anstkrydžiai ant Vok. Miestų – ne tiek padaryti ekonominę žalą, kiek pasėti žmonių baimę, kad Vok. pasiduotų. 1945 metais amerikiečių veiksmai prieš Japoniją, atominių bombų numetimas ant Hirosimos ir Nagasakio. I- ajame kare iš esmės kariavo tik kariuomenės, o civiliai nebuvo masiškai naikinami. Nors kariuomenės dažnai ir savivaliaudavo. Koncentracijos stovyklos I- ajame kare nebuvo. Buvo karo belaisviai tik antrame kare, kitoks pobūdis. Tai lyg masinio žmonių naikinimo fabrikai. Masiškai naikinti grupes – žydus, slavus. Su vakarų žmonėmis elgiamasi žmoniškai.

Materialiniai nuostoliai pranoksta pirmojo karo nuostolius. Naudojama nauja karo technika, aviacija. Miestai komunikacijos priemonės tiktai siekiama padaryti kuo daugiau materialinės žalos, kad priešui kuo sunkiau būtų atsigauti.

Karo priežastys:

Prieš pirmą pasaulinį karą naujai susikūrusios valstybės – Vok. Jap. Ital. JAV – siekia, ypač Vok. vietos po saule, kolonijų – ypač Vok. reikalingos dėl ekonominių priežasčių (pramonei reikalingos žaliavos, realizavimo rinkos) Siekiama padalinti pasaulį vadovaujantis strateginiais sumetimais, turėti daugiau įtakos.

II – as pas. Karas – Vok. siekia panaikinti II – o pas. Karo padarinius – Versalio sistemą. Vok. iškelia save kaip arijų rasę, kuri pašaukta vadovauti pasauliui, jai reikalinga erdvė rytuose, žemė, kiti turi jai paklusti. Žemių reikalaujama prisidengiant rasiniais išvedžiojimais. Oficialiai panaikinti I – o karo padarinius ir sujungti Vok. žemes. Kartu naudojami šūkiai prieš komunizmą.

Prieš I – ą pas. Karą pasaulis pasidalinęs į 2 karinius blokus – aiškūs priešininkai. Prieš II – tokios sąjungos dar nėra iki galo nusistovėję. Sąjungos atsiranda tik karo eigoje. Rusija buvo Vok. sąjungininkė, iki ją užpuolė. Prieš II – ą pas. Karą iš anksto pasidalinama rytų Europa. Prieš pirmą nieks nesidalino.

Pirmo pas. Karo pretekstu tampa Balkanai, bandymai pakeisti jėgų santykį Balkanuose iššaukiant karą. Prieš II ą karą Vok. siekia totalinio įsigalėjimo Europoje, o po to ir pasauliui primesti savo viešpatavimą.

Karo eiga

I ame kare iš karto yra 2 frontai – Vok. kariauja tiek rytuose , tiek vakaruose iš pradžių. II ame kare antrasis frontas tik 1944 metais. Ir viename ir kitame Vok. norėjo išvengti karo dviem frontais. I ame pirmiausia sutriuškinti Pranc., kad netrukdytų kovoje su Rusija. II – as – Molotovo -Ribentropo paktas. Ir tam ir tam kare žaibiško karo planas. Karas turėjo baigtis per 2 mėn ilgiausiai, tačiau nepavyko. II ame kare – keistasis karas. Lyg vyksta, lyg nevyksta. Per I ą tokių dalykų nebuvo, kad karas pakryptų į kitą pusę. I ame kare iš karto į karą vastybės labai entuziastingai įsipynė. Per II ajį nori išvengti karo, bijo, nenori baisumų, aukoja kitas valstybes. Karas vyksta: II ame kare – 3 žemynuose, I – vienam žemyne, Europoje. II ame kare pašioje Europoje išplitęs karas pasiekia Maskvą, Staliningradą. Iš esmės tik nuo 1944 metų atsiranda antras frontas. Tik rytuose vyksta kovos, vakaruose ramu, išskyrus povandeninis karas – Vok. skandina amerikiečius, kad nekenktų Europai.

II ame pasauliniame kare valstybės sąjunginikės (Anglija, JAV ir Rusija) glaudžiai bendradarbiauja. I ame tokių nebuvo, aptariant svarbiausius reikalus. II ame – nugalėtojos iš anksto dalijais grobį, dar karas nesibaigęs, konferencijos. I ame – grobį dalijasi po karo. II ame kare karui pasibaigus viename žemyne, karo veiksmai dar vyksta dviejuose. Per I ą karas baigėsi visuose frontuose. Per II ą – Vok. buvo užimta, nuniokota. Per I ą – ne. Ji pirmiau kapituliuoja.

Padariniai:

I as – Vok. ne padalinama, o apkarpoma. II as – Vok. padalinama. I as – susikuria naujos valstybės. II as – dalis valstybių praranda savarankiškumą, kitose komunistiniai režimai. Po I o Europoje įsigali fašizmas arba komunizmas, po II – šaltasis karas; įsigali komunistiniai režimai. Pasaulis padalinamas į 2 dalis. Daug ką lemia karo technika. Ypač antrame kare. Ir pirmame jau naudojama technika – tankai, aviacija, povandeniniai laivai. Atominio ginklo panaudojimas paspartina II o karo pabaigą.

22 bilietas. PALYGINKITE VASARIO 16-OSIOS IR KOVO 11-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO AKTUS. KUO PANAŠIO IR KUO SKIRIASI JUOSE SKELBIAMOS IDĖJOS, JŲ PRIĖMIMO IR REALIZAVIMO APLINKYBĖS?

Lyginant aktus skiriasi ir neprikla. atkūrimo apl. ir pats laikmetis.

02.16 03.11

prieš aktą vyksta I pasaul. karas, Liet okupuota vokiečių. 1917m. po Vokietijos nesėkmių kare, norėdama išlaikyti užgrobtas teritorijas, siekia, kad patys lietuviai prisijungti norėtų prie Vok. Lietuviam pasipriešinus leidžia sušaukti Vilniuj konferenciją (1917.09.18-22), kur Liet žymesni žmonės iškelia neprikl. idėją pasinaudodami situacija. Bet yra priversti laviruoti, skelbti artim ryšius su Vok. bet kelia ir nepr. idėją.

1917. 12. 11 konferencijoj išrinkta Liet taryba (20 asmenų, Smetona pirmininku) dėl nepriklaus iškovojimo. Taryba priima aktą, kurio I daly skelbia neprikl. o II daly – artim sant. su vok.jei ji pripažins Liet. neprikl. ir gins jos interesus. Vokietijai delsiant pasklelbti neprikl. Taryba 02.16 paskelbia nepr. aktą be jokių ryšių su kitomis valstyb.

Akte atsisakoma seno valstybės atkūrimo modelio (resp), o orientuoj. į modernią valt. sampratą t.y. tautinę valst. etnograf. žemėse, nepretendavo į senas žemes.

pats nepr. akto paskelbimas neprikl nesuteikė, tai buvo tik tautos valios išraiška. Lietuvoj ir toliau stovėjo vok. kariuomenė, bei administracija. toliau viską valdė, net planavo priimt liet prie Saksonijos ar Prūs. Todėl Taryba užbėga už akių. Liet egzistuoja tautos dvasioje. Tik Vokiet pralaimėj kare atveria galimybę gauti neprikl. Ją padėjo iškovoti dar ir tai, kad Rus į valdžią atėjo bolševikai, nes vak šalys pripažino car rusijos sienas (integralumą). Tik atėjus bolš. atsirado galimyb atsiskirti nuo Rus. Reikėjo neprikl apginti bolševikais, bermontin ir lenkais. Liet. nepr. pripažįsta 22m., nes nuspręstas klausimas su lenkais. (JAV, Pranc, Angl) Sov. Sąj -stipri totalit. valstyb. kuri laikosi principo 1valtyb – 1 vadas.

Gorbačiovo perestroika ir viešumas leidžia kritikuoti valdžią, daugiau laisvių ekonom, liberalizuojamas ekonom ir politin gyvenimas, nes Sov. sąj nepajėgia atlaikyti ginklav varžyb. ir siekia gerų santyk su kitom valstyb. Rusija nepjėgė konkuruoti, siekė sumažinti lėšas ginklasm, o dėl to reikėjo gerinti sant. su vakarais

Pasinaudojant laisvėmis, atkuria valstyb, kuri iki šiol egzistavo, pabrėžia jos tęstinumą tari grąžina 38m Konstituciją. 02.16 kuria naują valstybę, dabar tik atkuria, kas jau anksčiau egzistavo.

Pats aktas neprikl neiškovojo – stovėjo rusų kariuom. Rusija galėjo “užsukti kranelius” (ekonominė blokada, nafta) ir netgi bandė jėga sunaikinti neprikl. Vakarų šalys vėl atip apt neskuba pripažinti (JAV irgi) ir pripažįsta rusijos sienas. Pirmiausia galimybę sutiekia pučas 91.8.19-21. Ir tik kai Gorbačiovas leidžia pripažinti Liet nepriklaus., tik tada vakarai pripažįsta.

skyrėsi idėjos, aplinkybės (pasinaudoja karu; Gorbačiovas – dėl ekonomikos). Abiejose -aktuose buvo ne grupės, o visų žmonių valios išraiška.

23 bilietas palyginkite Lietuvos valstybę ir visuomenę prieš 1926m. gruodžio17 ir po jos. Pagrindiniai skirtumai ir panašumai.

Iki 17d. – I as etapas, po 17d. – antras etapas. Pirmame etape pagrindinis uždavinys įtvirtinti Lietuvos valstybingumą, ją apginti. Nepriklauysomybės kovos su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Su bolševikais kovos – Rus. Į valdžią ateina bolševikai, paskelbia deklaraciją dėl tautų apsisprendimo teisės. Bolševikai buvo prieš tautinių nacionalinių valstybių kūrimąsi – tos valstybės buržuazijos atgyvena. Tai įrankiu buržuazijai išlaikyti. Siekė sukurti vieną proletarinę didelę valstybę. Siekia pirmiausia paimti valdžią buvusioje carinėje imperijoje. Į Lietuvą žiūrima kaip į atsparos tašką žygyje į Vakarus. O nesėkmės atveju Lietuva – kaip buferinė valstybė, skirianti buržuazinę Lenkiją nuo SSSR. Į Lietuvą atsiųstas Kapsukas 1918.12.16 paskelbia apie Tarybų Lietuvos sukūrimą ir į pagalbą ateina Raudonoji armija. Jos pagalba – Tarybų valdžia. Bet Šleževičiaus vyriausybė pakviečia savanorius, bolševikų puolimas su vokiečių pagalba sustabdytas ir 1919 rugpjūtį išvaryti iš Lietuvos. O Vilnių balandžio 19 dieną užima lenkai. Bermontininkai – rusų belaisvių, buvusių Vokietijoje kariuomenė. Vadovavo bermontas. Jie išsilaipina Latvijoje ir siekia nuversti bolševikų valdžią ir į

. . .

27 bilietas Aptarkite pasipriešinimo okupantams panašumus ir skirtumus. Kokie buvo ginkluoto pasipriešinimo motyvai? Kokią šio pasipriešinimo prasmę įžvelgiate šiandien?

Panašumas : visi kovojo prieš okupantus, pagrindinis tikslas – išsivaduoti iš okupantų ir apginti valstybingumą.

1940m.- 1941m.

Birželio įvykiai gėdingiausi. Lietuviai visada kovojo prieš okupantus, vieninteliai iš baltų sukūrė valstybę, nesitaikstė su rusų okupavimais, 1794m. Kosčiuškos, 1831-63m. sukilimai.

Dabar nuolankiai sutiko okupantus, visi nuleidę rankas, daugelis net prisidėjo, kolaboravo su okupantais (Paleckis, Neris, Cvirka). Pusę biudžeto lėšų kariuomenei, ji buvo pusėtinai apginkluota, visos lėšos atitraukiamos nuo kitų ūkio šakų, švietimo, žemės ūkio, pramonės – viskas nuėjo veltui, nes kariuomenė buvo nepasiruošusi. Viską lėmė vadai – žmonės gal ir būtų norėję kovoti.

1940.06.15 – įžengia rusai. Visi nuolankiai pradeda vykdyti rusų įsakymus, pasiduoda. Smetona išvyksta į užsienį – jis buvo ginkluotų pajėgų vadas ir galėjo duoti įsakymą priešintis bent simboliškai. Tomis lemtingomis dienomis kapituliuoja, kolaboruoja. Į laikinąją vyriausybę Galvanauskas, Paleckis ir t.t.

Po LT inkorporacijos 1940.08.03 prasideda rezistencija. LT bankai atsisako pervesti LT auksą į Rusijos bankus. Besikuriančios pogrindinės organizacijos 1940.10.09 susivienija į LLKS (Lietuvos Laisvių kovotojų sąjunga)

Berlyne LT pasiuntinio Škirpos bute įkuriamas LAF (Lietuvių aktyvistų frontas).

I etape rezistencija – taikiomis priemonėmis. Organizacijos laukė S.Sąjungos ir Vok. karo, tada bus galima sukilti. Laukiama palankių aplinkybių ir siekiama jomis pasinaudoti.

1941 1944 m. vokiečių okupacija. Vokietijos okupacijos metu pasipriešinimo okupacijai organizacijos veikė legaliai LAF. Iš pradžių – Laikinoji vyriausybė (Ambrazevičiaus – Brazaičio) o kai ji išvaikyta, LAF organizavo pasipriešinimo judėjimą, iki 1941.09.20. Nes vokiečiams įteikia memorandumą, kuriame kritikuoja jų tvarką LT ir LAF uždaro. Nuo 09 mėn. pabaigos ir II sovietų okupacijos pasipriešinimo judėjimas vėl veikė pogrindyje. 1941.06.22 prasidėjus Vok. ir Sov.Saj. karui LT prasideda sukilimas siekinat atkurti valstybingumą. Siekiama paimti visą valdžią Lietuvoje kol ateis vokiečiai. Kai vokiečių karinė vadovybė įžengė, visą valdžią turėjo LT sukilėliai, buvo norima parodyti, kad patys lietuviai atkūrė; priešpastatyti faktą, tikintis kad vokiečiai toleruos LT valstybingumą (tik prieš metus buvo praradę savarankiškumą). Slovakija ir Kroatija – vokiečiai sukuria valstybes, kurios niekada neegzistavo, todėl lietuviai tikėjo kad vokiečiai LT toleruos, tačiau LT neįėjo į vokiečių planus ir laikinoji vyriausybė išvaikyti. Atkurti su vokiečių pagalba nepavyksta.

Skirtingai nuo I ir II okupacijų – pasipriešinimas buvo pasyvus, o rusams aktyvus. Pasyvus nes lietuvių priešas Nr1 buvo Sovietai, o Vok – Nr2. Rusų okupacija pirmoji žymiai brutualesnė, trėmimai, nenuspėjami suėmimai (41-48 dar su inteligentija, bet iš esmės visi). Vokiečiai sunaikino 90% Lietuvos žydų (180 tūkst.) – daugiau su tais kurie aktyviai jiems priešinosi. Pasyvių nelietė, išskyrus, kai kurie nemokėjo pyliavų, kad pagasdinti sušaudė. Gimnazijos direktorių – į koncentracijos stovyklą. Lietuviai siekė išlaikyti vienybę, jėgas kovoms su rusais, todėl buvo pasyvūs.

Vokiečių okupacijos metais kuriasi pagrindinės organizacijos. Atsikuria LLKS; lietuviu frontas (lyg LAF o tęsinys), lietuviu vienybės sąjūdis. Iš pradžių buvo lyg 2 centrai – tautos taryba ir vyriausias lietuvių komitetas.

1943.11.25 – visos pogrindinės organizacijos susivienija – VLIK. (Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas, kurio paskutinis pirmininkas buvo K.Bobelis. 1992 m. VLIK nustojo egzistuoti. 1944 metais gegužę pagrindiniai VLIK nariai suimti ir Lietuva vėl liko prieš II ąją sovietų okupaciją be centro.

1944 m. – buvo pakviestas Lietuvos jaunimas stoti į vietinę rinktinę kovai su sovietiniais partizanais (vadovaujama gen. Plechavičius), vyko susidūrimai su armija krajowa. Vokiečiai ją išvaiko, nes jiems nepavykdavo suorganizuoti iš lietuvių SS būrius, dėl pogrindinių organizacijų – jos agituodavo priešintis voiečiams, nevažiavo į darbus, į SS būrius. Vokiečiai reikalavo papildomai mobilizuoti į vokiečių kariuomenę, bet lietuviai nestojo, todėl išvaikė vietinę rinktinę. Vadus į koncentracijos stovyklas, sušaudė.

Lyginant su I aja okupacija – rusai pakeitė visus : nuo viršaus iki apačios. O vokiečiai – tik aukščiausią ešaloną. Kitus paliko lietuvius. Tai leido apeiti kai kuriuos įstatymus, įspėti tautą. Vokiečiams nepavyksta suorganizuoti darbo būrių į SS. 1943 m. uždaro mokslo akademiją ir aukštąsias mokyklas – įpykę, kad jiems nesiseka. Buvo sukurta 1941 metais išvaikius Laikinąją vyriausybę Tarėjų institucija – teisėjai patys rizikuodami įspėdavo tautą apie vokiečių rengiamas akcijas. Jų buvo daug ištremta.

III ia okupacija 1944 – 1953m, antra sovietinė. Pats didvyriškiausias LT laikotarpis, kai stojama į kovą su daugiamilijonine kariuomene, su imperija nugalėjusia fašistinę Vok.

I- os okupacijos metu turėjo pusėtiną kariuomenę, dabar trūksta ginklų, amunicijos, bet nežiūrint nesklandumų, trūkumų, tauta stoja į kovą. Kovos motyvai : siekimas išvaduoti LT, atkurti valstybingumą, tikintis vakarų pagalbos. Partizanai vadovavosi Atlanto chartija (Anglija ir JAV- visos tautos, karo metu praradę valstybingumą turi atgauti ir atstatyti prieškarinėse sienose). Tikintis kad Amerika padės karą su sovietais ir išvaduos. Nereikia sėdėti ir laukti, ir skatino priešintis.

Rezistencinės kovos priežastys :

1) Pirmos okupacijos prisiminimai, žiaurumai.

2) Siekimas išvengti mobilizacijos į Raudonąją armiją arba būti ištremtais.

3) Vakarų pagalbos viltis.

4) Patriotizmas.

Skatino eiti į miškus, partizanauti – (suiminėdavo žmones ir kankindavo). Rusijos saugumas skatino tuos žmones eiti į miškus. Saugumui buvo naudinga – organizavo akcijas prieš lietuvių tautą, trėmimus.

Prieš antrą okupaciją LT neturėjo centrų. Visa LT suskirstyta į apygardas, jos į rinktines – partizanų štabai. 1946 metais galutinai pasibaigia rezistencinių organizacijų vienijimo etapas: VGPŠ (vyriausias ginkluotų pajėgų štabas), BDPS (bendrasis demokratinis pasipriešinimo sąjūdis). BDPS – įkūrė saugumo agentas Markulis. Tikslas – visus partizanų vadus suburti į vieną vietą, kad saugumas juos likviduotų, bet jis buvo demaskuotas ir pakeista suvažiavimo vieta ir laikas.

VGPŠ – karinė: BDPS – politinė. Po 1949.03.01 paskutinio partizano suvažiavimo prie Radviliškio pakeista į LLKS pavadinimą.

Rezistencinės kovos. Etapai:

I – 44 – 46 metų pavasaris – pats palankiausias nes rusai užsiėmę karu.

II – 46 metų vasara – 48 – keičia taktiką, mažina kovinius būrius. 1946 m. patyrė daug nuostolių, saugumas daug sugavo.

III – 49-53 m. – siekiama išlaikyti organizacinį branduolį, kad reikalui esant vėl galėtų atgaivinti.

Pralaimėjo : nelygios jėgos, didelius nuostolius padarė saugumas – savo narius infiltravo į partizanų būrius, ir sužinodavo daug ką. Taip pat veikė majoro Sokolovo būrys – persirengdavo partizanais ir sužinodavo kur yra partizanai, saugumiečiai ir vietinius gyventojus ir partizanus šaudydavo – taip paskleisdavo nepasitikėjimą partizanais – kad jie šaudo gyventojus.

Vienas iš vadų Lukša (slap. Daumantas) išvykęs į vakarus, vežė laišką. Grįžta į Lietuvą kovoti, nors turėjo galimybę likti vakaruose. Vakarų šalys nenorėjo rizikuoti dėl Lietuvos, skatindavo Lietuvą kovoti savo pažadaiss, kad tuoj ateis. Ši kova iš anksto buvo pasmerkta nesėkmei; Vakarai nė nesiruošė ateiti į pagalbą. Vienu metu maždaug kovodavo paie 20-30 tūkst. žmonių. Didvyriška kova nežiūrint jėgų persvaros dėl valstybingumo.

28 bilietas Lietuvos partizanai, Romos kalanta, Lietuvos Laisvės Lyga, Lietuvos Persitvarkymo Sąjudis. Kas skiria ir kas jungia šių žmonių organizacijų siekius ir veiklą?

Jungia : pagrindinis tikslas – visi jie kovojo už Lietuvos valstybingumą prieš esamą sovietinį režimą. Skiriasi laikmetis ir aplinkybės.

Lietuvos partizanai – II os okupacijos pradžia, didelę įtaką daro Atlanto chartija, tikėjimas pagalba iš Vakarų; manoma, kad neįmanoma, kad demokratinės valstybės gali sugyventi su Stalinu. Tikėjimas pagalba – buvo stimulas priešintis.

Romas Kalanta – 1972.05.14. Brežnevo valdymo laikotarpis – įsigali biurokratinis aparatas, klesti esamo režimo, partijos, tėvynės garbinimas. Protestuodamas prieš esamą totalitarinį režimą, Lietuvos okupaciją, teisių laisvių suvaržymą, negali pasireikšti žmogus. Su žodžiais ,,laisvę Lietuvai“ apsipila benzinu ir susidegina. Reikėjo vidinės stiprybės. Laisvės fakelas. Galima lyginti su Pilėnais.

L.L.L. (Lietuvos Laisvės Lyga) – A.Terleckas lyderis. Panašiu metu kaip sąjūdis. Panašus laikotarpis Gorbačiovo perestroika, glasnost – norėdamas išgelbėti S.Sąjungą nuo ekonominio žlugimo nusprendžia, kad reikia gerinti santykius su Amerika, kad galėtų nusiginkluoti ir lėšas skirti taikiai produkcijai. Kartu pradeda sovietinės visuomenės liberalizavimą; leidžiama kritikuoti esamą valdžią, kelti į viešumą baltąsias istorijos dėmes (Molotovo-Ribentropo paktas), leidžiama suabejoti tomis tiesomis kurios anksčiau buvo kaip dogmos.

1987.08.23 minint Molotovo-Ribentropo pakto metines prie Adomo Mickevičiaus paminklo surengiamas mitingas – pirmas viešas protesto žingsnis, akcija prieš Lietuvos okupaciją. A.Terleckas įkuria Laisvės Lygą, užima radikalias pozicijas, kritikuoja visus: ir kairę ir dešinę.

1988.06.03 susikuria sąjūdis. Grupė žinomų Lietuvos inteligentų įkuria sąjūdį, kaip visuomeninę organizaciją. 1989 metais pavasarį sąjūdį pripažįsta ir įteisina esama valdžia – turi savo įstatus, veikia legaliai kaip ir kitos visuomeninės organizacijos.

Sąjūdžio pagrindinis iškeliamas uždavinys – atkurti Lietuvos valstybingumą pasinaudojant laisvėmis, kurios sukurtos Gorbačiovo valdymo metais.

Išrenkama nauja aukščiausia taryba 03.11 paskelbia Lietuvos valstybės atkūrimą.

Jungia tikslas, skiria laikmetis, epocha, aplinkybės, kuriomis veikė.

29 bilietas. APTARKITE SVARBIAUSIAS 1990m. ATKURTOS LIETUVOS VALSTYBĖS IR ŠIANDIENINĖS VISUOMENĖS PROBLEMAS. KOKIUS MATOTE ŠIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDUS?

1. Atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos valstybės problema – įtvirtinti valstybingumą, nes buvo sovietų okupacinė kariuomenė, šeimininkavo svetima valdžia. Paskelbtas aktas rodo tautos apsisprendimą, o valstybės nesukūrė. Užsienio šalys, JAV nenorėjo pakenkti Gorbačiovui, neskubėjo pripažinti Lietuvos, nors nepritarė okupacijai. Lietuva buvo skatinama išsiaiškinti su pačia Rusija, o tada JAV pripažins. Iš Vakarų nebuvo jokio pagalbos, nors šalys ir darė rusams spaudimą, kad nenaudotų jėgos prieš Lietuvą. Tik po pučo Maskvoje 1991.08.19-21, kad Lietuvą pripažįsta Sov.Sąj, tada ją pripažįsta ir kitos valstybės. (1-oji Islandija 91.01, tada Danija)

2. Pertvarkyti komandinę to meto ūkio sistemą. Tai buvo didelė problema, kadangi visas ūkis orientuotas į Rytus /k.ūk.sist. į rinkos ekonomiką, sugriauti seną sistemą/. NVS suirutė ir Rusijoj trūko žaliavų, užsakymų nebuvo, reikėjo ieškoti naujų rinkų, o ir vadovai pripratę prie komandinio darbo; prasidėjo ūkiko smukimas, infliacija, ž ūkį irgi reikėjo pertvarkyti, pereiti prie fermerinio ūkininkavimo, nes kolūkiai neperspektyvūs, bet perėjimas buvo skausmingas. tai buvo nauda pirmininkams, jie daug ko išgrobstė, pereinant iš senos į naują rinką, pasirinko ne šoko terapiją, o palaipsniui. 1989m. nesureguliavo kainų, jos buvo paleistos, padidėjo 4 kartus, o atlyginimai liko tie patys. Reikėjo naujų rinkų Vakaruos, reikėjo gaminti geresnes prekes – aukštos kokybės, pritraukti užsienio investicijų, pagerinti gyvenimą, sumažinti infliaciją.

3. kriminogeninė situacija. Ji vis auga. Svarbi mirties bausmė – Vakarai siūlo ją panaikinti. Policija prastai dirba, siautėja nusikalstamumas – mafija, organizuotos grupuotės, korupcija, kyšininkavimas.

4. Stojimas į NATO ir Europos sąjungą. (NATO saugumo garantas, nes geopolitinė padėtis nepalanki ir taip garantuoti saugumą, nes Rusija gali vėl užpulti; ES galima tikėtis didelės ekonom. pagalbos; Pirėnai, Graikija ją gavo ir jų ekonomika pagerėjo; skirai lėšų iš biudžeto kitų šalių vystymuisi; bendradarbiavimas pakeltų ekonokią ir kaip organizacija užtikrintų saugumą.

Iš pradžių 1990-91 sausio įvykia – buvo tautos vienybės problema, dabar kova dėl valdžios, visuomenės susiskaldymas.

Sprendimo būdai: saugumo problema -įstoti į NATO, ES. Rasti pasiekimus, kalbėti su įtakingais asmenimis, mokėjimas save prsitatyti. Kriminogeninė situacija – kad gerai dirbtų policija, būtų geri, protingi, norėtų dirbti; Vidaus reikalų ministerija; prokuratūra, teismas, vyriausybė būtų sąžiningi.

30.ŠALTOJO KARO POLITIKA SUSKALDĖ PASAULĮ Į DVI PRIEŠIŠKAS, TARP SAVĘS BESIVARŽANČIAS STOVYKLAS. PAAIŠKINKITE ŠĮ TEIGINĮ. KOKIE VEIKSNIAI LĖMĖ ŠIO REIŠKINIO ATSIRADIMĄ? ATSAKYMUS PAGRĮSKITE.

Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą vakarų valstybės (Anglija ir JAV) nežiūrint didelio priešiškumo Sovietų Sąjungai pareiškė, kad jos palaikys ir rems Sov. Sąj. kare prieš Vokietiją. Nes Vokietija ir jos pretenzijos kėlė didesnę grėsmę negu Stalinas. Hitleris siekė įsiviešpatauti Rusijoj ir pasauly. Tai grėsė vakarams, visa Europa buvo nukariauta. Vakarų šalims geriau remti Sovietų Sąjungą. Taip pat JAV ir Anglija manė, kad Sov.Sąj. nusilps ir jos liks nugalėtojos. 1944m. Stalinas, tiksliau raudonoji armija, sparčiai žygiuja į vakarus.Siekdami užkirsti kelią Stalino įsigalėjimui Vakarų Europoje vakarų šalys atidaro antrąjį frontą (Anglija ir JAV). Sutriuškinus Vokitiją ir Japoniją iš karto pasireiškė prieštaravimai tarp buvusių sąjungininkų. Stalinas nepaisydamas pažadų surengti demokratinius rinkimus Rytų Europoje įvedinėjo komunistinius režimus (kur kieno kariumenė, ten to ir valdžia). Vakarų šalys atidavė Rytų Europą Sovietų Sąjungai įtakos zonai (ir Lietuvą), Jaltos konferencijoje 1945m.

Po antrojo Pasaulinio karo Sovietų Sąjunga siekia praplėsti komunizmą pasaulyje. O JAV

siekia sustabdyti komunizmo plitimą. Ir ši dviejų super valstybių konfrontacija perauga į “Šaltąjį karą”. Kitos valstybės buvo nusilpę. Pradžią šiam karui davė 1946m. Čerčilio kalba (Fultone, JAV). Jis paragino atsitverti geležine uždanga nuo Rytų Europos, apriboti iki minimumo visus ryšius. Šaltasis karas pasireiškė ekonomine, kultūrine, ideologine konfrontacija, ginklavimosi varžybomis, lokaliniais karais, tačiau neperaugo į karštąjį.Visomis priemonėmis išskyrus ginklus. Net ir lokaliniai karai – kova tarp komunizmo ir demokratijos (karas Korėjoje 1950m., Vietname).Nes komunistinė valstybė siekia praplėsti komunizmą į pietinę dalį, o amerika siekia sustabdyti. Sukuriama atominė,vandenilinė bomba, tarpkontinentinės balistinės raketos (TBR visą žemės rutulį). Ginklavimosi varžybos persikelia į kosmosą (Gagarinas, Laikos, Tereškova). 8 dešimtmečio pab.,9 pradžioje – naujų raketų patalpinimas vakarų šalyse. Viena iš šaltojo karo apraiškų Trumeno doktrina ir Maršalo planas.

Trumeno doktrina – 1947m. pasiūlė pagalbą Graikijai, Turkijai, kur komunistai norėjo paimti valdžią.

Maršalo planas – 1947m. apsaugoti vakarų Europą nuo komunizmo. Šiuo planu siekiama pakelti vakarų šalių ekonomiką, atitraukti nuo komunizmo, sudaryti amerikos prekėms rinką.

Šaltojo karo padarinys – Vokietijos suskaldymas. Vakarų šalys nenorėjo išvesti iš Vokietijos

kariuomenės, nes bijojo, kad neužimtų Stalinas.

Atšilimas nuo 7-dešimtmečio vidurio po Karibų krizės. 1962m. dėl Kubos vos nekilo branduolinis karas. Ir Chruščiovas, ir Kenedis nenorėjo branduolinės žiemos. Prasidėjo derybos. Pagerėjimą nutraukė Sovietų Sąjunga 1979m. įvedusi į Afganistaną armiją. Ji siekė praplėsti komunizmą.

Atėjęs į valdžią Reiganas nusprendė Sovietų Sąjungą parklupdyti ekonomiškai ir pradėjo žvaigždžių karų programą (kosmose daug palydovų ir sunaikinti raketas vos tik pakilusias). Rusų ekonomika buvo labai silpna. Reigano tikslas – privilioti rusus. Tai galutinai sužlugdė jų ekonomiką.Vienintelė išeitis – mažinti (Gorbačiovas) ginklavimosi varžybas. O tai padaryti gerinant santykius su vakarais ir įrodant gerą valią. 1989m. visas rytų blokas buvo paleistas. Pasibaigė šaltasis karas. Jo pabaigą simbolizuoja Berlyno sienos griuvimas (1961-1989). Vokietijoj nuverčiamas Konigeris.

Viena iš šaltojo karo apraiškų – NATO bloko sukūrimas, siekiant užtikrinti vakarų Europos saugumą nuo galimos rusų agresijos (1949m.). Į Šiaurės Atlanto karinę organizaciją įėjo JAV,Kanada, Islandija, Norvegija, Danija, Dž.Britanija, Liuksemburgas, Prancūzija, Portugalija, Italija.1952m. Graikija ir Turkija, 1955m. VFR, 1986m. Ispanija. 1955m. įkuria savo bloką Varšuvos sutarties karinė organizacija Sovietų Sąjunga, Lenkija,VDR, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ir Albanija. Vėliau Albanija išstojo. Organizacijos kūrimas buvo tik formalumas, nes tose valstybėse ir taip vadovavo Sovietų Sąjunga. Dvi super valstybės – viena demokratinė, kita totalitarinė – visiškai priešiškai viena į kitą žiūrėjo. Šaltasis karas neperaugo į karštąjį, nes JAV demokratinė, o ir Trumenas nebūtų galėjęs įtikinti žmonių kariauti. Rusija – ekonomiškai silpna, tik didelė karinė pramonė. Ketvirto karo nebus, jei bus trečias. Tai parodė Karibų krizė.

Join the Conversation

×
×