Graiku literatųra

Graikų literatūra: Įvadas.Antikinės literatūros chronologinės bei geografinės ribos. Antikinės civilizacijos ypatumai. Antikinės literatūros specifika ir reikšmė. Graikų mitologijos fenomenas, mitų tyrinėjimas. Archainio laikotarpio literatūra (“VIII – VI a. pr. Kr.).Epas. Graikų epinės tradicijos ypatumai. Homero klausimas. Homero epų tradicionalumas ir originalumas (objektyvaus vaizdavimo ir subjektyvaus prado santykis, poemų kompozicija, herojinio epo veikėjų paveikslai, poemų stilius ir kalba), Hesiodas. Didaktinio epo poetikos ypatumai.Lvrika, Lyrikos rūšys ir žymiausi jų atstovai. (Solonas, Teognidas, Archilochas, Hiponaktas, Alkajas, Sapfo, Anakreontas, Pindaras).Klasikinio laikotarpio literatūra (V – IV a. nr. Kr. pr.).Drama. Pagrindinės dramos kilmės teorijos. Graikų teatras. Dramų varžybos. Teatro įranga. Aktoriai. Dramos struktūrinės dalys. Tragedija. Aischilas. Jo dramų raida. Trilogija „Orestėja”. Tragedija „Prikaltasis Prometėjas”. Tragiškojo konflikto esmė, charakterių kūrimo ypatumai, stilius ir kalba. Sofoklis -normatyvinės tragedijos kūrėjas. Tragedijos „Oidipas karalius”, „Antigonė”. Draminiai Euripido tragedijų modeliai. Tragedijos „Medėja”, „Bakchantės”, „Jonas”. Euripido tragedijų įtaka tolesnei dramos žanro raidai. Komedija. Senosios atikinės komedijos specifika, kilmė, pagrindinės struktūrinės dalys. Aristofanas – tradicinis pasaulėžiūros ir moralės reiškėjas. Komedijos „Taika”, „Debesys”, „Varlės”. Proza. Susiformavimas. Pagrindinės prozos rūšys. Istorinė proza. Herodotas – epinės istoriografijos kūrėjas. Tukididas – psichologinio portreto meistras. „Peloponeso karo istorijos” stilius. Ksenofonto kūrinių žanrinė įvairovė ir originalumas. Retorinė proza: susiformavimas, pagrindinės iškalbos rūšys ir jų žymiausi atstovai (Lisijas, Demostenas, Isokratas). Filosofinė proza. Platonas – filosofinio dialogo kūrėjas. Meninės dialogų ypatybės. Aristotelis. Literatūros teorijos klausimai “Poetikoje”. Helėnizmas (IV a. pr. Kr. pab. -1 a. pr. Kr.).Epochos istorinė – kultūrinė charakteristika. Helėnizmo literatūros ypatybės ir Žanrai. Naujoji atikinė komedija. Menandro komedija „Bambeklis”. Aleksa n driskoj i poezija (Teokritas, Kalimachas, Apolonijas Rod ietis)..

Romėniškasis graikų literatūros laikotarpis d – V a. po Kr.).Plutarchas. ^Graikiškasis renesansas” arba „antroji sofistika”. Lukianas. Graikų romanas, tipiški jo bruožai, žymiausi atstovai.Romėnų literatūra:Romėnų kultūros ir literatūros savitumas. Santykis su graikų literatūra.Ankstyvasis laikotarpis (III – II a. pr. Kr.). Plautas. Komizmo principai, santykis su graikų dramos medžiaga. Komedija „Vergas apgavikas”. Terencijus, Humanizmo idėjos jo kūryboje. Literatūros kritikos užuomazgos jo komedijų prologuose. Komedija „Broliai”.Klasikinis laikotarpis (I a. pr. Kr.). Istorinė laikotarpio charakteristika. Ciceronas – teorinės ir praktinės romėnų retorikos kūrėjas. Kalbos prieš Katiliną. Atikinio stiliaus atstovai. Cezaris ir Saliustijus. Grožinės Lukrecijaus filosofinio – didaktinio epo „Apie daiktų prigimtį” savybės. Katulas – subjektyviosios lyrikos kūrėjas, poezijos tematika ir formos...Aukso amžiaus” literatūra. Principato laikų visuomenė ir kultūra. Nacionalinių romėnų tautos idealų deklaravimas. Vergilijus. „Bukolikos”, santykis su graikų bukoline tradicija, kompozicija ir tematika. Didaktinis epas „Georgikos”, filosofinė poemos idėja, Italijos pašlovinimas. Herojinis epas „Eneida”, santykis su graikų epine tradicija, kompozicija ir poetikos bruožai. Horacijus. Satyrų savitumas. Aukso vidurio idėja Horacijaus lyrikoje. Pagrindinės odžių temos, struktūra ir metrika. Literatūros ir meno klausimai „Poezijos mene”. Romėnų meilės elegija. Tradiciniai personažai, situacijos, bendros vietos (Tibulas, Propercijus, Ovidijus). Ovidijaus pagrindiniai kūrybos etapai. Mitologinis epas „Metamorfozės”, tematika, kompozicija, stilius. Filosofinės, politinės poemos idėjos. Livijus. Protėvių dorybių akcentavimas istorijoje „Nuo miesto įkūrimo”. Grožiniai veikalo bruožai.Vėlyvasis laikotarpis (I-V a.). „Sidabro amžiaus” literatūros charakteristika. Seneka – filosofas ir dramaturgas. Jo tragedijų santykis su graikų drama. „Trojietės”. „Laiškai Liucilijui” – tematika ir stiliaus bruožai. „Sidabro amžiaus” poetai (Fedras, Marcialis, Juvenalis). Vėlyvojo laikotarpio romanas (Petronijus,

Apulėjus). Veikalų struktūra, stilius, filosofinė koncepcija. Tacitas. Grožiniai istorinių veikalų bruožai, etnografinis traktatas „Germanija”.