Kompiuterių raidos istorija, jos panaudojimas.

KOMPIŲTERIO RAIDOS ISTORIJA

Kompiuteris – tai skaičiavimui skirtas prietaisas. Kompiuterių galimybės bei įvairovė yra labai didelės. Jais galima atlikti ne tik skaičiavimus bet ir žaisti žaidimus, žiūrėti filmus, klausyti muzikos ir kt.
Superkompiuteris – kompiuteris sukurtas atlikti skaičiavimus taip greitai, kaip tik leidžia tuo metu esančios technologijos.
Superkompiuteriai naudojami kuriant automobilius, lėktuvus, taip pat vaistų gamyboje, meteorologijoje (numatant orų pasikeitimus) ir kitose sferose. Bioinformatikoje jie taikomi nustatant trimates baltymų struktūras iš aminorūgščių sekos.
Superkompiuteriai naudojami taip pat ir filmų kūrime, dirbtinai sukuriant įvairius vaizdus. “Žiedų vaaldove” taip buvo sukurtas keistai atrodantis personažas Goliumas. Randa jie pritaikymą ir įvairiose kitose srityse, kur reikalingi intensyvūs skaičiavimai.
Šiuolaikiniuose superkompiuteriuose paprastai naudojami lygiagretūs skaičiavimo algoritmai, kuomet tą patį uždavinį vienu metu sprendžia daugelis procesorių. Atskiras procesorius nėra greitesnis už paprastą kompiuterį, tačiau superkompiuteryje jų būna nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių.
Pirmieji superkompiuteriai buvo pristatyti 1960 metais.
Asmeninis kompiuteris – asmeniniam naudojimui skirtas kompiuteris. Tipiški asmeniniai kompiuteriai pasižymi sąlyginai nedidele kaina (iki kelių tūkstančių litų), yra paprastai valdomi, leidžia atlikti kasdieninius raštinės darbus, žaisti žaaidimus, klausytis muzikos ir pan. Asmeniniams kompiuteriams artimos dar dvi kompiuterių rūšys: darbo stotys ir delniniai kompiuteriai.
Nėra vieningos nuomonės, kokie kompiuteriai tapo pirmaisiais asmeniniais: pirmas asmeniniam naudojimui skirtas kompiuteris buvo 1970 sukurtas Digital PDP-11, pirmas paprastam žmogui įperkamas kompiuteris buvo 1975 sukurtas MI

ITS Altair 8800, pirmas eiliniam žmogui pritaikytas kompiuteris buvo 1977 sukurtas Apple Apple-II, o pirmas, turėjęs visus dabartiniams asmeniniams kompiuteriams būdingus bruožus (nedidelė kaina, grafinė aplinka ir pan.) buvo 1984 sukurtas Apple Macintosh.
Šiuo metu pati populiariausia asmeninių kompiuterių rūšis yra PC, gana populiarūs yra ir Macintosh kompiuteriai. Populiariausios asmeninių kompiuterių operacinės sistemos yra Windows, MacOS-X ir Linux.
Rodomas puslapis “http://lt.wikipedia.org/wiki/Asmeninis_kompiuteris”

Delninis kompiuteris (angl. Personal Digital Assistant arba Palmtop) – nedidelis mobilus įrenginys, galintis atlikti daugelį asmeninio kompiuterio atliekamų funkcijų.
Labiausiai paplite Pocket PC ir Palm delniniai kompiuteriai. Tokiame įrenginyje paprastai būna laikrodis, kalkuliatorius, kalendorius, priminimų bei adresų sąrašai, o taip pat yra galimybė įdiegti įvairių taikomųjų programų – pašto programų, dokumentų redaktorių, žaidimų. Viena svarbiausių delninukų savybių – galimybė sinchronizuoti duomenis su asmeniniu ar nešiojamu kompiuteriu.

Vaikai prie kompiuterių
(1945 – 1956)
1941 m. vokietis innžinierius Konrad Zuse sukuria kompiuterį Z3, kuris turėjo padėti projektuojant lėktuvus ir raketas.
1943 m. britai baigė kurti ypač slaptą kompiuterį “Colossus”, kuris turėjo padėti iššifruoti vokiečių siuntinėjamus koduotus karo pranešimus. Tačiau ir šio kompiuterio įtaka tolesnei kompiuterijos raidai buvo maža, nes kompiuteris nebuvo skirtas platesniam naudojimui, o tik dekodavimui. Taip pat jis buvo laikomas paslaptyje net ir dešimtmečius po karo, tad juo naudotis galėjo tik siauras žmonių ratas.
1944 m. bendrovei IBM talkininkaujantis inžinierius Howard H. Aiken sėkmingai sukūrė elektroninį kalkuliatorių, kuris bu

uvo skirtas apskaičiuoti JAV kariuomenės raketų skridimo trajektorijoms. Įrengimas buvo pusės futbolo aikštės dydžio, jame buvo panaudota 500 mylių ilgio laidų. Po šio kompiuterio sekė keletas panašių įrengimų, galėjusių atlikti vis daugiau funkcijų.
1945 m. John von Neumann su pagalbininkų komanda sukuria kompiuterio koncepciją, kurią kompiuterių vystytojai naudos visus sekančius 40 metų. Taip pačiais metais sukurtas “Electronic Discrete Variable Automatic Computer” turėjo atmintį, kurioje buvo išsaugoma tiek pati programa, tiek ir duomenys, kuriuos ji turėjo apdoroti. Pagrindinis šio kompiuterio elementas, įtakojęs vėlesnių kompiuterių kūrimą – centrinis skaičiavimo blokas (dabartinio procesoriaus pirmtakas).
1951 m. sukuriamas universalusis automatinis kompiuteris UNIVAC I (inžinierius Remington Rand). Jis tapo pirmuoju kompiuteriu, pardavinėjamu plačiajam vartotojui. Jį iš karto įsigijo bendrovė “General Electric”, kelios valstybinės įstaigos. 1952 m. šis kompiuteris pasižymėjo tuo, kad teisingai prognozavo prezidento rinkimų rezultatus, kuomet laimėjo Dwight D. Eisenhower.

Pirmosios generacijos kompiuteriams buvo būdingas jų panaudojimo specifiškumas – jie buvo gaminami atlikti ypač specifines užduotis, kiekvienas kompiuteris turėjo savo atskirą specialiai sukurtą programinę įrangą, vadinamąją “mašinos kalbą”, kuri nurodydavo techninei įrangai kaip veikti ir ką daryti.

Pirmųjų kompiuterių specifiškumas neleido jų panaudoti plačiau ir juos greičiau plėtoti.

Kitas skiriamasis pirmos kartos kompiuterių bruožas buvo vakuuminiai vamzdžiai ir magnetiniai būgnai, kuriuose buvo saugoma informacija.

1879 m. mechaninis sudėties įrenginys

1943 metų kompiuteris Eniac

1986 metų kompiuteris

Tipiškas XX a. pabaigos stalinis kompiuteris (m

monitorius ir klaviatūra prijungiami atskirai)
Pagal pagrindines galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai grupuojami i penkias klases:
• superkompiuteriai
• universalieji
• mini kompiuteriai
• darbo stotys
• mikrokompiuteriai
o namų kompiuteriai
o asmeniniai kompiuteriai
o serveriai
• delniniai įrenginiai:
o delniniai kompiuteriai
o gudrusis telefonas (smart phone)
Pirmieji skaičiavimo įrenginiai (abakas) buvo sukurti dar 3000 metų prieš mūsų erą. Yra žinoma, kad mechaninius įrenginius, skirtus navigaciniams skaičiavimams, bandė kurti senovės graikai. Šiuolaikinių kompiuterių istorija gali būti pradedama nuo 1502 m. vokiečių laikrodininko Peter’io Henlein’o sukurto laikrodžio, veikusio kaip 12 skilčių sumatorius. Pirmas matematiniams skaičiavimams skirtas įrenginys buvo 1617 m. William’o Oughtred’o sukurta logaritminė liniuotė (primityvus analoginis kompiuteris).
Skaitmeniniai (diskretiniai) skaičiavimo įrenginiai labiau tyrinėti pradedami nuo 1623 m. V. Šikardo (Wilhelm Schickard) sukurto aritmetinio sumatoriaus. Tobulesnius sumatorius bandė sukurti daugelis renesanso mokslininkų, įskaitant B. Paskalį ir G. Leibnicą.
Pirmuoju įtaisu, kurį galima laikyti kompiuteriu dabartine samprata, reikėtų laikyti ekscentriško anglų matematiko ir išradėjo Čarlzo Babidžo pasiūlymą (1822 m.) sukurti Skirtumų mašiną. Ji iš kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo užprogramuotos matematikos taisykles. 1834-1840 m. Č. Babidžas sukuria ir universalią programuojamą Analitinę mašiną, kuri liko neįgyvendinta. Su šia mašina siejama ir programavimo istorijos pradžia – lordo Byrono duktė, grafienė Augusta Ada Lovelace paskelbia kelis veikalus apie šio kompiuterio programavimą.

Pirmieji elektro-mechaniniai kompiuteriai sukurti Vokietijoje (1936-1941 m. Konrado Cūzės sukurti kompiuteriai Z1, Z2 ir Z3) be

ei JAV (1939-1941 m. Džono Atanasoff’o elektroniai sumatoriai). Pirmas universalus, praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne dvejetainis, o dešimtainis) buvo ENIAC (1946 m., JAV)
Kompiuteris kaip skaičiavimo priemonė (prietaisas)
Žodis kompiuteris (angl. computer) kilęs iš žodžio skaičiuoti. XVIII-XIX a. matematines lenteles (logaritmų ir trigonometrinių funkcijų) sudarinėjo ištisos matematikų komandos naudodamos primityvias priemones. Kadangi tie žmonės atlikdavo skaičiavimus, juos vadino kompiuteriais. Šiuo terminu įvardijama pareigybė vis dar egzistavo ir XX a. penktajame dešimtmetyje.
Šiuolaikiniai kompiuteriai naudojami ne tik skaičiavimams atlikti, tačiau daugelio programų veikimo pagrindas – matematiniai skaičiavimai, kurie atliekami ir žiūrint filmą ar klausant muzikos.

Kompiuteris kaip programuojamas prietaisas
Šiais laikais kompiuteris dažniausiai suprantamas kaip programuojamas prietaisas. Pirmasis mechaninis programuojamas prietaisas pasirodė dar 1801 m.. Tai buvo Džozefo-Mari Žakaras (Joseph-Marie Jacquard) sukurtos audimo staklės, kurios buvo valdomos perfokortomis. 1834 m. Č. Babidžas aprašė Analitinę mašiną. Jone programų ir duomenų įvedimui įvedimui taip pat turėjo būti naudojamos perfokortos. O Babidžo suprojektuota Skirtumų skaičiavimo mašina įrodo, jog jau tuo metu buvo reali galimybė sukurti pirmąjį įtaisą, tenkinantį reikalavimus Tiuringo mašinai.

Kompiuteris kaip programuojamas elektroninis prietaisas
Kompiuteris paprastai įsivaizduojamas kaip programuojamas elektroninis prietaisas. Tokie kompiuteriai buvo pradėti projektuoti XX amžiaus pirmoje pusėje. Pirmieji elektriniai kompiuteriai buvo analoginiai (ne skaitmeniniai!) kompiuteriai. Vienas iš pavyzdžių yra vandens integratorius (pagamintas 1936 m.). 1938 m. Konradas Cūzė sukonstravo savo pirmuosius Z serijos kalkuliatorius, kurie turėjo atmintį ir riboto programavimo galimybę.

Kompiuteris kaip prietaisas atitinkantis Tiuringo mašinos aprašymą
A. Tiuringo darbai turėjo didelę įtaką kompiuterių vystymuisi. 1936 m. jo paskelbtame straipsnyje aprašoma tai kas dabar vadinama Tiuringo mašina – grynai teorinis prietaisas išrastas formalizuojant algoritmo vykdymo terminą.
Šiuolaikiniai kompiuteriai yra atitinkantys Tiuringo mašiną (Turing-complete). Iš esmės tas atitikimas yra riba, skirianti bendrosios-paskirties kompiuterius nuo specialiosios-paskirties (skirtų spręsti tik specifinius uždavinius, kokie buvo ankstesni prietaisai) mašinų. Būtent dėl šios priežasties daug kas atitikimą Tiuringo mašinai laiko kriterijumi beieškant pirmojo arba seniausio kompiuterio. Ir pirmasis išskirtinesnis, atitinkantis Tiuringo mašinos aprašymą, yra 1945 m. Dž. Ekerto ir Dž. Moučlio sukurtas elektroninis kompiuteris ENIAC (Electronic Numerical Integrator and Computer). Kiek anksčiau 1944 m. JAV H. Aikeno pagaminta elektromechaninė skaičiavimo mašina ‘Mark-1’ neatitinka Tiuringo mašinos. Visgi, nepaisant to, kad ENIAC yra pirmasis kompiuteris suprojektuotas ir naudotas kaip Tiuringo mašina, pirmojo kompiuterio klausimas pagal šį kriterijų išlieka diskutuotinas: Babidžo mechaninės analitinės mašinos projektas buvo pirmasis atitinkantis Tiuringo mašinos kriterijus, o Cūzės Z3 modelis buvo pirmasis veikiantis prietaisas, tenkinantis reikalavimus Tiuringo mašinai (tai įrodyta tik 1998 m., jau po Cūzės mirties).

Istorija
Pirmieji delniniai kompiuteriai buvo sukurti apie 1980 metus RadioShack firmoje, pirmieji, panašūs į šiuolaikinius – Apple Newton – buvo sukurti 1993, pirmieji smarkiai išpopuliarėję delniniai kompiuteriai – US-Robotics Pilot – buvo sukurti 1996. Pastarųjų įrenginių verslas vėliau atiteko 3Com, o dar vėliau – palmOne kompanijai, kuri 2005 m. gegužį vėl įgijo pilnas teises į rušies pavadinimą “Palm” ir pakeitė pavadinimą į Palm.
Pritaikymas
Pastaruoju metu ima nykti ribos tarp delninių kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir skaitmeninių fotoaparatų: nauji telefonai atlieka daugumą delninių kompiuterių funkcijų, į kai kuriuos delninius kompiuterius integruojami telefonai arba dedamos GSM kortelės, o nesudėtingi fotoaparatai integruojami ir į vienus ir į kitus.
Šiuo metu populiarėja kita delninių kompiuterių pritaikymo sritis – GPS navigacija. Įdiegus į „delninuką“ vieną iš žemėlapių programų bei prijungus GPS imtuvą, gauta įranga tampa kelvedžiu į bet kurį pasirinktą pasaulio tašką (tai priklauso tik nuo programinės įrangos).
Šiuolaikiniai delniniai kompiuteriai yra ne tik puikūs garso grotuvai, jais galima žiūrėti vaizdinę medžiagą (filmus, muzikinius klipus ir kt.). Jie gali tureti Wi-Fi, IrDA, BlueTooth jungtis.
Populiariausios delniniuose kompiuteriuose naudojamos operacinės sistemos: Palm OS bei Pocket PC (Windows CE), užimančios virš 80% rinkos. Po truputį plinta ir Symbian bei Linux operacinių sistemų naudojimas.

Leave a Comment