ĮVADAS
Žemė- tai mažytė planeta, kurioje gyvybė išsirutuliojo prieš keletą milijonų metų, tai didžiausias ir gražiausias gamtos stebuklas, kurį turime saugoti ir branginti. Dabar gyvename XX amžiuje, tačiau kad ir kokie didžiuliai būtų technikos laimėjimai, mūsų galios palyginti su beribėmis Gamtos jėgomis, vis dar labai menkos.Atrodo, kad tokiame galingame pasaulyje viskas turėtų būti tobula ir nesugriaunama, tačiau taip nėra. Kasdien išgirstame, jog pasaulį sukrečia vis daugiau katastrofų ir nelaimių: Žemės drebėjimai, laivų ir lėktuvų avarijos, teroro išpuoliai, potvyniai, karai. Visos šios tragedijos žmonijai teikia tik neigiamas pasekmes: nusineša nekaltų žmonių gyvybes, niokoja gamtą ir aplinką, teršia orą, kenkia žmonių sveikatai… Daugelį katastrofų: Žemės drebėjimus, didžiuosius potvynius, ugnikalnių įšsiveržimus – mūsų civilizacija išmoko prognozuoti, tačiau dėl neapgalvotos žmogaus veiklos nyksta augalai, “serga” jūros. Tai ir yra skaudžiausia, kad vienas iš tų nelaimių kaltininkų – žmogus(teroro išpuoliai, karai, avarijos).Aišku, neatsiejama katastrofų sukėlėja yra GAMTA, kurios veiksnių nepajėgia sulaikyti nei žmonija, nei sudėtingiausi įrenginiai. Tokio masto nelaimių pasitaiko beveik kiekviename amžiuje, o mažesnių, kurios irgi reikalauja aukų ir sukelia kančias vyksta kur kas dažniau; tiesa, joms ištikus, žūsta ir sužalojama mažiau žmonių.Taigi mes šiuo projektiniu darbu stengsimės ne tik išsiaiškinti XXa globalinių katastrofų priežastis, eigą, pasekmes, tačiau ir jomis supažindinti kitus, pasaulio gerove besidomiančius žmones. Mes pabandėme išskirti kelias didžiausias katastrofas. Tai Rugsėjo 11-osios teroro išpuolis Amerikoje, Černobylio tragedija, Hirosimos ir Nagasakio nelaimė, Žemės drebėjimai. Visos šios katastrofos yra gerai žinomos, nes jos įvyko XX amžiuje “sudrebino” visą pasaulį ir nusinešė daugybę gyvasties.
Černobylio katastrofa
Prieš septynioliką metų balandžio 26-ąją 1 valandą 23 minutės ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės energobloke įvyko avarija ,kurios metu sprogo reaktorius ir į aplinką buvo išmesta didžiulis kiekis radioaktyvių medžiagų .Žuvo žmonės, dešimtys tūkstančių susirgo spinduline liga, didžiulė teritorija iki šiol lieka netinkama gyventi.1986-1991 m. likviduojant avarija ir jos padarinius Černobylyje dirbo dešimtys tūkstančių mokslininkų ir specialistų , per 340 tūkstančių kariškių .Į šį skaičių įeina ir civiliniai gyventojai, kurie karinių komisariatų buvo pakviesti kaip rezervistai. Be to, elektrinės darbuotojų miestą Slavutičių statė civiliai gyventojai, savanoriai, kurie dirbo už pinigus ir lengvatas, galiausiai, studentai.Manoma, kad Černobylio katastrofa įvyko energijos bloke atliekant eksperimentą buvo padarytos kelios klaidos, dėl kurių reaktorius tapo nevaldomas ir įvyko keletas sprogimų .Pagal paskutinius specialistų įvertinimus į aplinką buvo išmesta radioaktyviųjų medžiagų, kurių bendras aktyvumas 10Bq. Dešimt tūkstančių kilometrų atstumu nuo Černobylio AE buvo užfiksuotas gamtinio fono padidėjimas. Labiausiai iš visų tuometinių respublikų nukentėjo Baltarusija.„….Pirmiausia reikia praplėšti Baltarusiją gaubiančią nežinojimo uždangą. Juk pasauliui mes terra incognita – nežinoma ,neištirta žemė .Apie Černobylį visi girdėjo, bet jį sieja tik su Ukraina ir Rusija. „Narodnaja gazieta“, 1996 m. balandžio 27 d.„Baltarusijoje nėra nė vienos atominės elektrinės. Iš veikiančių buvusios TSRS teritorijoje geografiniu požiūriu arčiausiai Baltarusijos sienos išdėstytos AE ir RBMK tipo reaktoriais: šiaurėje – Ignalinos, rytuose – Smolensko, pietuose – Černobylio….Mažai Baltarusijai (10 mln. gyventojų) tai buvo nacionalinė nelaimė. Po Černobylio šalis neteko 485 kaimų ir gyvenviečių: iš jų 70 jau palaidotų po žeme. Šiandien kas penktas šalies gyventojas gyvena užterštoje teritorijoje. Tai 2.1 mln. žmonių, iš jų – 700 tūkst. vaikų. Tai demografinio merdėjimo faktorių radiaciją užima pagrindinę vietą. Gamelio ir Mogiliovo srityse (labiausiai nukentėjusiose nuo Černobylio katastrofos vietose) mirštamumas viršijo gimstamumą 20%“. Pauliukevičius “Prieš penkioliką metų buvo Černobylis“„Klaipėda”Nr.95,2001m. Balandžio 23-25d. 17p.
Jodo smūgis“Radiobiologiniu požiūriu svarbiausieji žmonių apšvitą nulėmę radionuklidai buvo jodas ir cezis .Jodo išmetimo kiekiai Gamelio apskrityje buvo tokie dideli ,jog specialistai tai pavadino „jodo smūgiu“ Deja ,jodo profilaktika buvo pradėta tik trečią dieną po avarijos .Labiausiai nukentėjo vaikai. Vaikų skydliaukės vėžys dabar jau pripažintas kaip Černobylio AE avarijos pasekmė .Ilgaamžis radionuklidas(70 proc.)buvo užteršta visa Baltarusijos teritorija. Didžiausia tarša ceziu, stronciu, plutono izotopais rasta 30 kilometrų zonoje. Baltarusijos teritorijoje yra ir tokių vietų,pvz.,30 km nuo Minsko , kur radioaktyviųjų izotopų leistini lygiai yra visiškai panašus į rastus greta Černobylio AE. Radionuklidų daugėsLaikui bėgant, dirvožemyje didėja americio kiekiai. Tai radioaktyvaus plutono dukterinis produktas .Šio alfa spindulio poveikis yra daug pavojingesnis nei kitų radionuklidų .Jis įkvepiant su dulkėmis ypač pavojingas nosiaryklės, plaučių audiniams, stiprus poveikis vidaus organams ir audiniams.Praėjus14 metų po Černobylio avarijos šio radionuklido aktyvumas dirvožemyje padidėjo du kartus, ir tai vienintelis radionuklidas ,kurio kiekis didės iki 2060 metų. Tai viena didžiausių problemų, nes nėra patirties , kaip americis veiks gyvąją gamtą.Uždraustoji zonaŠiuo metu Baltarusijos teritorija suskirstyta į zonas, priklausomai nuo dirvožemio taršos radionuklidais ir metinės defektinės dozės. Vadinamoji “uždraustoji zona“ užima 1,7 tūkst. kv .km iš šios zonos gyventojai buvo iškeldinti dar 1986 metais. Visos šios žemės nėra naudojamos žemės ūkio reikmėms. Šiuo metu čia sukurtas Polesės valstybinis ekologinis draustinis, kurio pagrindiniai uždaviniai yra užkirsti kelią radionuklidams patekti į mažiau užterštas teritorijas, saugoti miškus nuo gaisrų , kenkėjų, vykdyti radioekologinį monitoringą ,kurio metu, atliekant mokslinius tyrimus, stebėti, kaip keičiasi augalų ir gyvūnų pasaulis: sukurti technologijas ,kurias panaudojus galima būtu atnaujinti žemes, užterštas radionuklidais….Katastrofos padariniai buvo jaučiami ir kitose valstybėse. 1986 metų balandžio 29 aukštas radiacijos fonas buvo užregistruotas Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Rumunijoje, balandžio 30 Šveicarijoje ir šiaurės Italijoje, gegužės 1-2 – Prancūzijoje, Belgijoje ,Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, šiaurės Graikijoje, gegužės 3 – -Izraelyje, Kuveite, Turkijoje… Išmestos į didelį aukštį dujinės ir lakiosios medžiagos plito po pasaulį: gegužės 2 jų užregistruota Japonijoje, gegužės 4 – Kinijoje, 5-tą Indijoje ,gegužės 5 ir 6- JAV ir Kanadoje.Nereikėjo nei savaitės, kad Černobylis taptų viso pasaulio problema…”A. Butienė “Pavojingų teršalų kiekis didės dar 60 metų” “Klaipėda”Nr97, 2002 balandžio 24d.5pČernobylis ir Lietuva“Černobylio katastrofos padarinius patyrė ir Lietuva. Praslinkus pirmiesiems radioaktyvių dulkių debesims virš mūsų šalies, buvo pradėti siųsti likviduoti šios avarijos padarinius ir mūsų gyventojus. Jie važiavo ne savo noru. Tačiau nors ir prievarta, savo sveikatos ir gyvybės kaina ,jie gelbėjo pasaulį, Europą, savo šalį nuo branduolinio monstro .Iš Lietuvos į Černobylį buvo išvežta apie 7200gyventojų. 564žmonės jau mirę, Klaipėdos apskrityje gyvena572 likvidatoriai, iš kurių 40 jau mirę, o 23 pripažinti invalidai.Nors praėjo jau 15 metų, tačiau Černobylis vis primena save: kraujo ir sąnarių ligomis, naujomis netektimis, netylančiomis diskusijomis dėl Ignalinos atominės likvidavimo…”Skaudūs prisiminimaiPenkių žmonių, kurie dirbo Pripetės mieste, po Černobylio katastrofos prisiminimai.„Vežė dirbti į Pripetės miestą, 3 km nuo atominio reaktoriaus. Dirbome 8 valandas, pietus atveždavo į darbo zoną .Turėjau personalinį dozimetrą ,kuris kabojo man ant kaklo. Po darbo atiduodavai dozimetrą karo medikams .Jie nustatė dozę – 22,33 R. Dukart gulėjau ligoninėje .Sveikata labai prasta, kankina skrandžio skausmai, maisto nevirškinimas, vėmimas.“ „Dirbau Pripetėje su autokranu. Kroviau į mašinas rites su kabeliais iš aikštės šalia sprogusio reaktoriaus, kuris vis skleidė radiaciją, o iškraudavome prie kito reaktoriaus. Retsykiais duodavo dozimetrus. Kai juos surinkdavo po valandos, sakydavo, kad jie perpildyti. Apsaugos priemonės – tik marlinės kaukės, kuriomis prisidengdavome nosį, ir burną .Kokią dozę mes iš tikrųjų gaudavome dirbdami – niekas nesakė. Gydžiausi, buvau pasiųstas į komisiją invalidumui gauti. Kadangi neturėjau nė trisdešimties metų, tai pasakė, kad invalidumo negausiu, nes esu per jaunas. Niekas man nesakė kokios ligos buvo nustatytos. Vilniuje tyrė skydliaukę, sakė, kad yra pakitimų“
„30 km. zonoje buvau du mėnesius. Gyvenome palapinėje, kurios buvo pastatytos rapsų lauke. Atmintyje liko smėlio audros, nes gruntas buvo baltas smėlis, o lietus nelijo maždaug pusantro mėnesio. Kad vėjas nepustytų smėlio, stovyklos teritorija buvo nupurkšta kažkokia sintetine medžiaga, nuo kurios paviršiuje susidarė plutelė. Vienintelį kartą maždaug po dviejų savaičių skydliaukės blokavimui buvo atvežtas kalio jodidas, kurio visiems neužteko. Jo dalijimas po tiek laiko buvo nereikalingas, nes mūsų skydliaukės jau buvo prisotintos radioaktyviojo jodo. Gautos apšvitos dozės buvo nerealios, nes radiacinės tarnybos viršininkas savo dozę “surinko“ per pusantro mėnesio neišeidamas iš stovyklos ribų“„Dirbau Pripetės mieste, valėme patalpas. Kovo mėnesį ,artėjant pavasariui, buvo daug sniego .Radiacijos dozė buvo fiksuota 0,6 rentgeno per dieną. Nuo radiacijos apsisaugoti duodavo respiratorius. Mano nuomone, mes gaudavome didesnes dozes negu žymėdavo. Kaip ir visur tarybinėje armijoje žmonių sveikata nelabai kam rūpėjo. Labiau rūpėjo propaganda, esą ten nepavojinga dirbti. Pamenu kartą buvo atvažiavusi iš Maskvos kažkokia komisija – keletas generolų. J uos lydėdavo pulkininkas chemikas, kuris turėjo japonišką dozimetrą. Mūsų darbo vietoje pabandė matuoti radiaciją. Kad ir ant kokios padalos statė, aparatas „zaškalival“ .Tai pastebėję generolai kaip kulkos movė iš ten. Dalinyje, pakalbėjus su kitur dirbusiais, visi pasakojo, kad ir pas juos panašiai nutikę. “„Mes dirbome Pripetės mieste , vežiojome vandenį, laistėme kelius , gatves. Jeigu griūdavo koks nors namas mums reikėdavo laistyti vandeniu, kad nedulkėtu. Vieną darbo pamainą teko dirbti ant sarkofago. Man iš ausų ir gerklės pasipylė kraujas. Ko gero gavau per didelę radiacijos dozę. Ten tądien daugiau dirbti nereikėjo. Apie radiacinį užterštumą mes nežinojome. Tikėjome tuo, kas buvo sakoma, nes matuoti neturėjome prietaisų.“ A.Butienė “Černobylis ir Lietuva” “Klaipėda” Nr95,2002m. balandžio 25d. 7p.Taigi Černobylio nelaimė, labai didelė XXa. globalinė katastrofa, kurios pasekmės yra jaučiamos iki šiol. Kiekvieno žmogaus širdies kertelėje tūno viltis “manęs tai nepalies, man taip nebus“, tačiau kasmet balandžio 26-ąją žiniasklaida vis primena tą datą ir vis gąsdina naujomis aukomis, ligomis, pateikia vis baisesnes medikų tyrimo išvadas.Žemės drebėjimai
Nuo audros ir liūčių žmonės ieško prieglobsčio po saugiu namų stogu. Nuo gaisrų ir liūčių jie bėga ir jaučiasi saugiai tik atviroje vietovėje. Bet drebant žemei, baisu ir namuose , ir lauke.Mums, gyvenantiems Lietuvoje , atrodo, kad Žemė po mūsų kojų tvirta ir nesiūbuoja. Ramiai, be baimės, kad ji staiga sujudės, statomi namai. Galime tik įsivaizduoti tą siaubą , kurį patiria žmonės išgyvendami Žemės drebėjimą.Kur vyksta Žemės drebėjimai.Stipriausi Žemės drebėjimai vyksta plokščių susidūrimo ir panirimo vienos po kita vietose. Čia susidaro įtampa ir staigūs plokščių persistūmimai, dėl kurių Žemė dreba. Viena iš pavojingiausių Žemės drebėjimo sričių tęsiasi per Europą ir Aziją, apglėbdama Viduržemio jūros rajoną. Artimuosius rytus, Juodąją jūrą, Himalajus ir pasiekia Ramųjį vandenyną.Kita sritis, kurioje užregistruota iki 90 % visų Žemės drebėjimų, apima Ramiojo vandenyno pakraščius, eina per Japonijos, Indonezijos ir Naujosios Zelandijos salynus, Amerikos Andus ir Kordiljerus. Tai Ramiojo vandenyno „ugnies žiedas”. Kai kuriuose vietose vykstančių Žemės drebėjimų aidas jaučiasi ir pas mus.Kodėl vyksta Žemės drebėjimai. Žemės drebėjimai sukelia žemės virpesius. Kai kurios litosferos plokštės juda nevienodu greičiu viena kitos atžvilgiu .Plokščių susidūrimo ir panirimo viena po kitos uolienų sluoksniai neišlaiko tokios neįprastos naštos. Jos lūžta, raukšlėjasi bei persistumia. Aižėjančios uolienos sukelia smūgio bangas, kuriomis sklindant žemės pluta, paviršius pleišėja ir dumba. Tuo metu Žemėje atsiranda plyšių, griūva namai ir kiti statiniai, iš sutrūkinėjusių rezervuarų išsiveržia dujos ir vanduo, žūsta žmonės, arti žemės paviršiaus staiga pradeda aižėti kietos uolos, išsilieja upės ir ežerai, sukeldami potvynius, o jūroje pakyla milžiniškos bangos (cunamiai). Virpesiai, taip pat vadinami bangomis,kurios sklinda iš lūžio vietos, t.y. židinio. Žemės paviršiaus taškas virš židinio yra vadinamas epicentru, būtent iš jo sklindančios bangos pirmą kartą sukrečia paviršių. Vienos jų nuvilnija paviršiumi į visas puses, nesiskverbdamos giliai į žemę. Kitos nuo židinio pasklinda po žeme. Žemės drebėjimų židiniai dažniausiai būna nuo 10 iki 60 kilometrų gylio, nors kai kurie siekia 700 ir net 800 kilometrų gylį. Kai kurie Žemės drebėjimai trunka tik kelias minutes, bet kiti nesibaigia ir po keletos dienų ar net savaičių. Maždaug po mėnesio žemę gali pajudinti pakartotiniai smūgiai. Dažnai tokių užsitęsusių seisminių įvykių priežastis būna pirmasis smūgis, kuris suardo aplinkinio žemės paviršiaus sandarą, suskaldo žemės plutą į blokus. Praeina kelios savaitės, kol šie blokai grįžta į pirmykštę padėtį, o kiekvienas jų judesys sukelia naują žemės drebėjimą.
Žemės drebėjimai būna įvairaus stiprumo. Vienus junta tik labai jautrūs prietaisai, kiti juntami, kai pastatuose pradeda judėti kabantys daiktai. Baisiausi yra tie Žemės drebėjimai, kai pradeda griūti pastatai, lūžta medžiai, Žemės paviršiuje atsiranda plyšių, išsilanksto geležinkelio bėgiai, nutraukiamos elektros ir telefono linijos. Per tokius Žemės drebėjimus žūva daugybė žmonių. Per pastaruosius 20 metų Žemės drebėjimai pražudė tris milijonus žmonių. Tokių nelaimių negalima išvengti , tačiau reikia sumažinti aukų skaičių ir daromus nuostolius.Kaip įspėti būsimus Žemės drebėjimus.Žmonės jau seniai yra pastebėję ,kad prieš Žemės drebėjimą gyvuliai nerimsta. Mūkia karvės, neėda ir prunkščia arkliai, nerimastingai sklando paukščiai. Žmonės nėra tokie jautrūs.Kasmet prietaisai fiksuoja keletą šimtų tūkstančių drebėjimų, kurių nuostoliai siekia iki 1 milijardo dolerių. Žemės bangų virpesių atėjimo laikas užrašomas seismometru. Tai labai jautrus instrumentas, kurio sudėtingas švytuoklės mechanizmas(seismografas) lėtai sukantis būgneliui nubrėžia žemės drebėjimo sukelto plutos svyravimo kreivę (seismogramą) Žemė dreba nuolat. Per parą Žemėje įvyksta apie tris šimtus Žemės drebėjimų, Daugelio jų žmonės nepastebi, tik seismografai pažymi. Yra kuriamos seisminės stotys, kurios tiria Žemės drebėjimų centrus. Ten, kur seismometrai neprieinami, naudojami kiti, pigesni ir paprastesni vertinimo būdai, paremti drebėjimo vietose esančių žmonių stebėjimais ir potyriais. Pavyzdžiui plačios amplitudės Merkelio skalė fiksuoja drebėjimo padarinius nuo indų kritimo iki žemės bangavimo. Dvylika Merkelio skalės padala atitinka katastrofišką nelaimę, kai miestai visiškai sugriaunami, žemė milžiniškomis bangomis kyla į viršų ir krinta žemyn, gyventojus apima visuotinė panika. “ R.Šalna “Geografijos vadovėlis 6 klasei” “Briedis” Kaunas 70-72p.Merkalio (Mercalli) skalė
0 Drebėjimą registruoja tik seismografai.1 Drebėjimą junta nedaugelis žmonių tikriausiai tik tie, kurie guli ant kietos žemės.2 Drebėjimą junta aukštuose pastatuose gulintys žmonės.3 Drebėjimą junta daugelis pastatuose esančių žmonių. Kabantys daiktai ima siūbuoti.4 Drebėjimas juntamas pastatuose. Indai žvanga. Sienos skilinėja. Šalia stovintys automobiliai linguoja.5 Drebėjimas juntamas ir pastatuose, ir lauke. Kai kurie miegantieji pabunda. Krinta daiktai. Svyruoja medžiai. Gali pradėti dūžti stiklai. Žmonės ima suprasti, kad šie virpesiai ir garsai yra ne kas kita, kaip žemės drebėjimas.6 Drebėjimą junta visi. Juda baldai., krinta stogų čerpės, sunku vaikščioti.7 Visi bėga iš pastatų. Sunku atsistoti. Pradeda griūti pastatai, šiek tiek nukenčia tvirti statiniai, o menkesni smarkiai.8 Kyla panika. Suku vairuoti automobilį. Griūva fabrikų kaminai, paminklai, sienos. Išbyra langai. Lūžta medžių šakos. Žemės paviršiuje atsiranda plyšiai, iš kurių čiurkšlėmis trykšta purvas ir smėlis. Šuliniuose keičiasi vandens temperatūra ir lygis. 9 Visuotinė panika. Daugelis pastatų apgriūva arba visai sugriūva.10 Išsilieję upės ir ežerai visiškai sugriauna užtvankas, prasideda nuošliaužos, išsilanksto geležinkelio bėgiai.11 Suyra požeminės komunikacijos. Išlieka vos vienas kitas pastatas. Slėniai apsemiami vandens ar užpilami nuošliaužų sunešto purvo.12 Visuotinė nelaimė. Miestai sugriaunami iki pamatų. Žemė smarkiai banguoja. Daiktai šokčioja. Nekontroliuojama panika.“Žemės drebėjimai vertinami keliais būdais. Bet plačiausiai paplitęs ir moksliškiausiais yra jų matavimas pagal Richterio skalę. Ji parodo visą požeminio smūgio metu išsiskyrusią energiją ir perteikia seismometru surinktą informaciją. Tai begalinė skalė. Kiekvienas jos matavimo vienetas yra 30-35 kartus didesnis už pirmesnį. Septintas šios skalės vienetas (7 balai) rodo labai didelį žemės drebėjimą, o 8-as retai kada viršijamas, nors 1755 m. drebėjimas Lisabonoje siekė 8,9 balo pagal Richterį.”
Dr. Bosil Booth “Žemės drebėjimai ir ugnikalniai” Kaunas “Šviesa” 1995m. 18-28p.“Kaip jau minėjome Žemės drebėjimai dažniausiai vyksta Ramiojo vandenyno pakrantėse. Juk kiekviename rojuje yra ir pragaro kampelių. Saulėtoje, svajonių kraštu vadinamojoje Kalifornijoje dažnas reiškinys – Žemės drebėjimai. Kalifornija priklauso Ramiojo vandenyno ugnies žiedu ir seisminiu požiūriu yra išsidėsčiusi vienoje pavojingiausių ir aktyviausių Žemės vietų. Čia kasmet užregistruojama apie 1500 nedidelių Žemės drebėjimų, stūkso daug veikiančių ir užgesusių ugnikalnių. Geologų teigimu „žmonės čia gyvena ant žemės krašto“. Per Kaliforniją driekiasi 1000 km ilgio San Andreaso tektoninis lūžis , skiriantis Šiaurės Amerikos ir Ramiojo vandenyno litosferos plokštes. Abi plokštės per metus pajuda 3-6 cm, kiek per tą laiką gali užaugti piršto nagas. Jos ne tik juda , bet ir spaudžia viena kitą. Dėl to susidaro milžiniška trintis, kaupiasi grėsminga energija. Kai dėl milžiniško spaudimo Žemės pluta įskyla ir pasislenka, per kelias sekundes išsiveržia ilgai besikaupusi energija – per uolienas nuvilnija bangos ir įvyksta Žemės drebėjimas. Nors drebėjimai kartojasi nuolat, Kalifornijoje yra didelių miestų, užtvankų, vamzdynų, nutiesta greitkelių. Kalifornija niekada nepamirš 1906 metų, kai Ramiojo vandenyno plokštė staiga pasistūmėjo beveik 6 m. į šiaurės vakarus. Tuomet kilęs 8,3 balo pagal Richterio skalę Žemės drebėjimas per minutę su žeme sulygino visą San Franciską. Stiprūs Žemės drebėjimai Kalifornijoje vyko 1989, 1992,ir 1994 metais. Jau keletą metų geologai prognozuoja iki 8 balų pagal Richterio skalę Žemės drebėjimą.”
Dunda žemė Anduose
„Pietinėje Andų dalyje prie pat Ramiojo vandenyno pakrantės 1960 metais įvyko labai stiprus Žemės drebėjimas. ANDAI – vieni jauniausių kalnų Žemėje, susidarę maždaug tuo pačiu metu kaip ir Alpės Europoje. Andai nutįsę nuo Karibų jūros krantų iki Horno kyšulio. Jie vieni ilgiausių ir aukščiausių kalnų Žemėje. Po šio negailestingo Žemės drebėjimo Andų aplinka neatpažįstamai pasikeitė. Ankščiau neveikę ugnikalniai pradėjo spjaudytis dujomis ir pelenais, iš kraterių liejosi liepsnojanti lava. Kai kurie pakrantės plotai nugrimzdo į vandenį, kai kur iškilo naujų salų. Buvo sugadinti geležinkeliai ir automagistralės, namai virto griuvėsių krūvomis. Žuvo per 10 tūkstančių žmonių, 2 mln. gyventojų neteko pastogės. Dėl Žemės drebėjimo vandenyse susidarė milžiniškos bangos – cunamiai, kurios pralėkė pro Ramųjį vandenyną ir užgriuvo Azijos krantus bei salas. Po dešimties metų, 1970 – aisias, Andų kalnus vėl sudrebino milžiniškos galios Žemės drebėjimas. Per jį Peru valstybės 75 tūkst. km2 plote žuvo daugiau kaip 60 tūkst. žmonių, antra tiek buvo sužeista, 800 tūkst. žmonių liko be pastogės. Sugriauta 200 tūkst. namų. Savo išgyvenimus per šią katastrofą yra užrašęs mokslininkas Mateo Kasaverdė:„Kai privažiavome prie kapinių, automobilis ėmė drebėti ir šokinėti į šalis. Sustojome, ir aš suvokiau, kad dreba žemė. Iššokę iš automobilio pamatėme, kaip visur griūva namai. Gal po pusės minutės žemė liovėsi drebėti. Pakėlęs galvą pirmiausiai išvydau didžiausią dulkių debesį, o paskui – besiritančią žemyn uolų ir sniego baisybę, kuri atitrūko nuo kalno viršūnės. Pasileidau bėgti į kalnelį , ligi kurio galėjo būti 200 metrų. Mačiau kaip iš visų pusių žmonės skuodžia į tą kalno viršūnę. Jau buvome užbėgę į kalno viršūnę, kai kitame slėnio gale pasirodė akmenų banga. Ji priminė cunamį. Turėjo būti ne žemesnė kaip 80 metrų. Gaudesys ir triukšmas buvo nepakenčiamas. Dar mačiau, kaip žmonės sprunka į visas puses bangai iš kelio. Akmenų srautas pavijo vieną vyrą su dviem vaikais ant rankų, bėgantį į kalnelį. Vaikus išmušė iš glėbio, tie išsigelbėjo, o vyrą srovė nunešė. Tiesą pasakius, ligi šiol niekaip nebūčiau įstengęs įsivaizduoti neregėto siaubo, o dabar jau niekada negalėsiu jo užmiršti“.
R.Šalna “Pasaulio geografija 7 klasei””Briedis”Kaunas 107-109p.XXa stipriausi Žemės drebėjimai:
Metai Šalis1908 Italija 1920 Kinija1970 Peru1986 Meksika1988 Armėnija
Teroro išpuolis Amerikoje
Rugsėjo 11 rytą keleivinis lėktuvas Boing 737 įsirėžė į vieną iš dviejų Pasaulio prekybos centro bokštu Niujorke, vadinamą „Dvyniu“ pastatą. Praėjus vos kelioms minutėms, į degantį pastatą rėžėsi ir antras lėktuvas. Pastatuose nugriaudėjo didžiuliai sprogimai, sunaikinę netik du bene žymiausius 110 aukštų Manheteno dangoraižius, bet ir nusinešę kelias dešimt tūkstančių žmonių gyvybių. Iš viso, negalutiniais duomenimis, iš skirtingų aviakompanijų dingo 8 lėktuvai, iš jų teroro aktuose dalyvavo 5. Dangoraižiuose, remiantis oficialiais pranešimais, galėjo būti po 50tūks. žmonių, neoficialiais – vien pirmajame Pasaulio prekybos centro dangoraižyje galėjo būti apie 150tūkst. žmonių. Manoma, kad lėktuvuose, be savižudžių teroristų, buvo užtaisai su sprogstamosiomis medžiagomis. Vos federalinis tyrimų biuras pranešė, kad pradėjo tirti galima pirmojo lėktuvo pagrobimo versija, o JAV prezidentas George‘as W.Bushas pasmerkė teroro aktus per visas šalies televizijas, dar vienas lėktuvas rėžėsi į JAV gynybos centrą – Pentagoną. „Mes stojame į karą“, – pareiškė JAV prezidentas, siekdamas nuteikti Amerikos žmones būsimai kovai su teroro akto kaltininkais. „Aš nepasitenkinsiu parodomuoju aktu. Mūsų atsakas bus naikinantis, ilgas ir efektyvus. Mes turime daug ko amerikiečių paprašyti būkite kantrūs, ryžtingi nes konfliktas nebus lengvas.“ Rugsėjo 11-oji sukrėtė bei pakeitė pasaulį, tačiau kas kaltas dėl šios tragedijos, kodėl tai atsitiko? Šiandien nebeužtenka konstatuoti, jog teroristai ėmėsi iki šiol neregėto masto atakų, ir tikėti, kad šį kart pavyks įveikti šį naujojo amžiaus košmarą. Rūpi suprasti gilumines jo atsiradimo priežastis. To nesupratus, net ir tolerantiškiausia visuomenė kiekvieną kartą ištikus krizei puls ieškoti priešų, ir nebūtinai ten, kur jų iš tikrųjų yra. Tuoj po teroro išpuolių buvo nusiaubti arabų maldos namai, šios tautybės žmones imta mušti ir užgaulioti gatvėse – ir tai visuomenėje, kurioje taikią gerovę kuria ir arabai, ir žydai, ir juodaodžiai, ir geltonodžiai, ir baltieji. Ar tai naujas reiškinys, ar mito apie taikų tautų sambūvį žlugimas. Prieš trejus metus, kai Afrikos valstybėse Kenijoje ir Tanzanijoje buvo susprogdintos dvi JAV ambasados, o supervalstybė atsakė į šiuos aktus savo karinio jūrų laivyno smūgiais Sudanui ir Afganistanui, pasaulio spauda rašė, kad iki trečiojo pasaulinio karo telieka skaičiuoti dienas. Tuo metu prognozės nepasitvirtino, tačiau bombos mechanizmas tiksėjo. Grandininė reakcija jau buvo prasidėjusi – dvasinio Palestinos judėjimo „HAMAS“ vadovas šeichas Achmedas Jasinas pareiškė, kad jo vadovaujama organizacija pasirengusi smogti amerikiečių ir Izraelio objektams. Solidarumą su Osama bin Ladenu, kuris prisiėmė atsakomybę už susprogdintas ambasadas, pareiškė netik žinomos organizacijos. Iki tol negirdėta Jemeno grupuotė „Adeno islamo armija“ paskelbė grandiozinį karą amerikiečiu interesams ir objektams pažadėjusi suduoti smūgius JAV karinėms bazėms Adene ir kituose miestuose. Drauge pareikšta, kad bus paskelbtas Džihadas – šventasis karas ir prieš tuomet oficialųjį Jemeno Ali Abdalos Salecho režimo, mat šis norįs paversti šalį JAV kolonija. JAV stoja į ilgalaikę kovą su teroristinėmis jėgomis. Jau tuomet tikėta, kad su terorizmu bus baigta visiems laikams, nesistengta įsiklausyti į balsu valstybių ir politikų, kurie kvietė vengti „šventųjų karų“ ir naujų „ kryžiau žygių“. Deja šiandienos patirtis rodo, kad teroristai dar labiau iš augo ir sustiprėjo. Priešprieša tarp Vakarų krikščioniškojo ir Rytų musulmoniškojo pasaulių iškilo IXa., kai naujai užgimęs islamas per Šiaurės Afriką įsiveržė į Europą – Ispaniją. X – XIa. musulmonai įsigalėjo teritorijoje nuo Indijos iki Ispanijos. Po to atėjo kryžiaus žygių , kuriuos galima vertinti kaip krikščionių atsaką islamui, epochą. Tūkstančiai žmonių keliavo švenčiausios vietos Jeruzalės link,mat ši buvo „netikėlių“ musulmonų rankose.1099m.krikščionys užėmė Jeruzalę.tačiau po kelių šimtmečių kovos jiems teko gėdingai palikti Rytus.Revanšas buvo pasiekta Europoje 1495m.,prieš pat Kolumbui atrandant Ameriką,Ispanijoje pasibaigė rekonkista-žemių atkariavimas iš jas kelis šimtmečius valdžiusių arabų.Tiesa,iki galutinės krikščionių pergalės prieš islamą Europoje praėjo dar keli šimtmečiai įnirtingų ir kruvinų kovų.Tašką čia padėjo Lenkijos ir Lietuvos kariai,keliuose XVII a.mūšiuose sutriuškinę turkų osmanų kariuomenę. Beje, šios pergalės simboliai – ilgą laiką nenugalimais laikytų Turkų pėstininkų janyčarų būgnai – lig šiol saugomi Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčioje.
Priešprieša tarp dviejų savo kultūra, tikėjimu, mentalitetu skirtingu pasauliu XXa. išryškėjo blogiausiomis formomis. Po antrojo pasaulinio karo dalijusios pasaulį supervalstybes – JAV ir SSSR – sprendė kitų tautų likimą. Skirtingos savo esme, jos buvo panašios tuo, kad lėmė daugelio tautų ir žmonių ateitį. SSSR klestėjo totalitarinis Josifo Stalino režimas, noras komunizmo vardan suvienyti pasaulį. SSSR iškarto išėjo užėmusi Rytų Europą, labai sustiprinusi savo įtaką daugelyje trečiojo pasaulio šalių. Net ir būdama ekonomiškai atsilikusi SSSR, daug dėmesio ir lėšų skyrė branduolinio ginklo kūrimui, stengėsi dominuoti pasaulyje. Vienintelė jėga, kuri galėjo pasipriešinti SSSR siekiui užkariauti pasaulį ir paskleisti jame komunizmo idėją, buvo JAV, likusios už „geležinės uždangos“ tautoms tapusios demokratijos bei laisvojo pasaulio simboliu. Aštriausiai dviejų supervalstybių būtent trečiojo pasaulio šalyse. Nors šaltasis karas neperaugo į tiesioginį, mažesni susidūrimai, kuriuose netiesiogiai dalyvaudavo abi supervalstybės, vyko visame trečiajame pasaulyje. Geriausiai žinomi Korėjos, Vietnamo, Izraelio ir arabų, Afganistano karai. Kai septintojo dešimtmečio viduryje JAV remiamas Izraelis netikėtai sutriuškino SSSR iki dantų apginkluotą Egipto – Sirijos – Jordanijos koalicija „6 dienų „ kare, o patys amerikiečiai išsilaipino Vietname, Maskvoje buvo nutarta perkelti į „priešo teritoriją“. Kovos veiksmai Europoje Kremliaus ideologo įsivaizdavimu, turėjo pakirsti Vakarų visuomenės pamatus ir sukurti prielaidas ateiti į valdžią kairiosios pakraipos partijoms, kuriu dauguma vienokiu ar kitokiu būdu finansavo Sovietų Sąjunga. Kadangi apie tiesioginį Varšuvos sutarties ir NATO kariuomenių susidūrimą negalėjo būti nė kalbos, nutarta veikti svetimomis rankomis iš vienos pusės – atvirame mūšyje sumušti arabai, geidė keršto ties žydams tiek juos rėmusiems europiečiams, bei amerikiečiams, iš kitos – kairuoliški 1968 metais studentų judėjimai, sukūrė puikią terpę marksistiniam Europos terorizmui bręsti. 1969 – 1971m. tai tikras marksistinės pakraipos teroristinių organizacijų steigimosi bumas: “Raudonosios armijos frakcija“ Vokietijoje : „Raudonosios brigados“ ir daugelis kitų. Visas šias organizacijas siejo tai, kad pagrindinis finansavimo ir ginklų šaltinis buvo sovietinis blokas arba jos sąjungininkės Sirija ir Libija. Tiek Maskva, tiek jos savininkai teikia teroristams ir prieglobstį, todėl Izraelio bei Europos, kurią vienas po kito pradėjo drebinti sprogimai, ir automatų serijos, slaptosios tarnybos dažnai pasirodydavo bejėgės. Kova su promaskvietišku terorizmu Europoje baigėsi taip pat staigiai , kaip ir prasidėjo.1988-1989m. žlungant Sovietų sąjungai vienos organizacijos savaime nustojo egzistavusios kitos buvo išnaikintos. Susidūrusios su SSSR remiamais teroristais Vakarų Europos ir JAV specialiosios tarnybos tik ir laukė galimybės sumokėti Maskvai jos pačios moneta. Proga atsirado 1979m. kai SSSR įsiveržė į musulmoniškąjį Afganistaną. Įsivėlusi į karą SSSR netrukus sulaukė aktyvaus nors ir netiesioginio savo priešininkės dalyvavimo. Būtent Afganistano karo metu JAV suartėjo su O. bin Ladenu ir jo šalininkais, kovojusiais prieš SSSR interesus. Per šiuos neramumus O. bin Ladenas organizavo arabų savanorių įvedimą į Afganistaną, kūrė modžahedu stovyklas. Afganistano karas buvo terpė, kuri padėjo radikaliems islamo teroristams atsistoti ant kojų, tad „naftos doleriai“ iš Arabijos pusiasalio valstybių upe liejosi į teroristiniu organizacijų banko sąskaitas. Po karo Afganistane žlugo ir SSSR. Įvairaus plauko kovotojai dėl“ engiamųjų teisių“ staiga liko našlaičiai. Šaltasis karas baigėsi. Paskelbta visų lygių demobilizacija. Tačiau teroristai demobilizuotis nesugebėjo. Supratę, kad jais buvo tik pasinaudota tiek pro maskvietiški, tiek antimaskvietiški teroristai visą savo įniršį nukreipė į Šaltojo karo nugalėtojus. Tad šiandieninį terorizmą iš dalies galima laikyti tą kaina, kuria apmokėta kova su komunizmu. Šis terorizmas sukrėtęs Ameriką privertė ją nelikti abejingai. Pirmasis JAV kovos su terorizmu etapas prasidėjo smogimu finansiniame fronte – išaldant Obin .Ladeno bei kitų teroristinių organizacijų sąskaitas banke. Antrasis etapas bombonešių eilė O.bin Ladenui bei jo globėjams. Pirmasis Amerikos atpildo jėgą patyrė Afganistano sostinė Kabulas. Jame raketos ir valdomos bombos smogė į aerouosto valdymo įrenginius Po pusvalandžio sprogimai prasidėjo Kandagare. Čia raketos pataikė į Taliban būstinę, į jo lyderio Mohammado Omaro bunkerį, į vieną galimų O.bin Ladeno slėptuvių ir į elektros pastatus. Kartu buvo atakuojami Džalalabados ir Mazar i šarifas. Taip pat sunaikintas Herato aerouostas. O šaltojo karo veteranai B-52 fugasinių ir skeveldrinių bombų „kilimu“ užklojo O.bin Ladeno teroristų mokymo stovyklas. JAV oro smūgis Talibams buvo labai ribotas dėl dviejų priežasčių:1)Afganistane nėra itin daug taikinių , kuriuos apsimokėtų naikinti brangiomis sparnuotosiomis raketomis 2) kiekviena ne į tą taikinį pataikiusi bomba didina tikimybę užmužti ne teroristą ar fanatiką talibą , o paprastą buštūną- apie tai ir svajoja O.bin Ladenas. Jeigu nuo amerikiečių bombų padės žūti taikūs žmonės džihadas Afganistane taps neišvengiamas, todėl G.W. Bushas pabrėžė,kad JAV pradeda kovos veiksmus prieš musulmonus, bet prieš teroristus, kurie iškraipė tikrąjį islamo mokymą. Tačiau baisiausia dar tik ateityje. Rusijos televizija TV 6 citavo O.bin Ladeno žodžius, kuriuos jis pasakė prieš kelias savaites spaudos konferencijoje“ Ateis diena, kai Amerikos lėktuvai rėšis į Amerikos dangoraižius. Tačiau tai tik bus pirmas žingsnis. Po jo eis cheminis ginklas“ Tik atsakius į klausimą, kodėl klesti terorizmas, pasaulio bendruomenė galės atsikvėpti ir užkirsti kelią teroro išpuoliams, kai pasulio gyventojai nuspręs jig svarbiausia žmogaus gyvybė,tolžmonija nebus saugi, o juk žmonių ašaros ir skausmas vienodi bet kuriame pasaulio kampelyje, net skirtingos religijos , kurios žuvusiam garantuoja vietą Dievo papėdėje negali būti veiksnys skatinantis terorizmą Pasaulio galvos turi žinoti ,kad teroristų tikslas sukiršinti pasaulį ir pradėti trečiąjį pasaulinį karą. “ Dievas yra vienas, o religijos tik skirtingi keliai vedantys link jo“ Lietuvių filosofas Vydūnas IŠVADOSMes tyrinėjome XXa . didžiausias globalines katastrofas, nes norėjome atskleisti jų atsiradimo priežastis, eigą ir pasekmes. Turėdamos daug medžiagos, kurią rinkomės iš įvairios literatūros: žurnalų, laikraščių, knygų, vadovėlių, interneto, rėmėmės žmonių prisiminimais, ir mokytojų pagalba, padarėme aiškų, tikslų, glaustą projektinį darbą „Globalinės XXa katastrofos“. Kad šis projektinis darbas nebūtų vien tik iš knygų ir vadovėlių, ar laikraščių atrinkta medžiaga, nusprendėme padaryti anketą ir pridėti prie šio projektinio darbo informaciją teikiančių nuotraukų, žemėlapių ir žmonių prisiminimus. Labai džiaugėmės, kad mokiniai bei mokytojai noriai atsakinėjo į anketos klausimus, taip mums suteikdami papildomos informacijos. Baigusios išanalizuoti ir išnagrinėti pasirinktą temą, supratome, kad nė viena globalinė katastrofa, kuri nusineša daugelio žmonių gyvybes, nekyla be priežasties. Juk visi žinome kur įvyksta nelaimė, ten turi būti ir tos nelaimės kaltininkai. Pagrindinė teroro išpuolio, kuris vyko rugsėjo 11 dieną Amerikoje priežastis- dviejų supervalstybių priešprieša. Tragiškas teroro išpuolis nusinešė daugelio žmonių gyvybių, buvo sugriauti milžiniški dangoraižiai ”dvyniai”, o svarbiausia davė pagrindą vystytis kerštui ,o gal būt net ir trečiajam pasauliniui karui.. Dar viena didelė katastrofa nusinešusi daugelio žmonių gyvybių, o svarbiausiai kenkianti dar ir dabar savo radiacija-Černobylio katastrofa. Šios nelaimės priežastis- atliekant eksperimentą buvo padaryta kelios klaidos, dėl kurių reaktorius tapo nevaldomas ir įvyko keletą sprogimų. Į aplinką buvo išmesta radioaktyvių medžiagų, kurių bendras aktyvumas siekia10 Bq, nors praėjo jau 17 metų , tačiau vis dar yra jaučiamos Černobylio katastrofos pasekmės.Mes tyrinėjome ir tokią katastrofą, kurios kaltininkė yra gamta- tai žemės drebėjimai. Jie taip pat atneša be galo daug nuostolių: sugriaunami ištisi miestai , sugadinami geležinkeliai ir automagistralės, niokojama gamta, o svarbiausia žūsta daugybė nekaltų žmonių… Žemės drebėjimai vyksta tada, kai litosferos plokštė juda vienodu greičiu viena kitos atžvilgiu. Plokščių susidūrimo ir panirimo vienos po kita vietose uolienos sluoksniai neišlaiko tokios neįprastos naštos. Jos lūžta, persistumia, žemėje atsiranda plyšių, tada ir sakoma, kad įvykom žemės drebėjimas. Paskutinė nagrinėjama katastrofa – Hirosimos ir Nagasakio miestų sunaikinimas, kai JAV, antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. numetė atomines bombas. Šios atominės bombos, buvo numestos tam, kad Japonija pasiduotų antrajame pasauliniame kare ir pasirašytų kapituliacijos sutartį. Kadangi esame moksleivės buvo malonu prisiminti anksčiau girdėtą informaciją ir ją papildyti naujomis žiniomis, kurios ateityje, galbūt, mums ir kitiems, skaitysiantiems ši projektinį darbą, suteiks reikalingų žinių.
NAUDOTA LITERATŪRA:
1.S.Pauliuvienė ir E. Milaševičiūtė „Veidas“ Nr.38; 2001 rugsėjo 20-26 ; 29,30,31 p.
2.A.Bačiulis “Veidas“ Nr 41; 2001 spalio 11-17; 31,32,33 p.
3.S.Pauliuvienė “Veidas“ Nr 39; 2001 rugsėjo 13-19; 6,7 p.
4.“Respublikos“BBC, „Reuters“, AFP, BNS INF. “Lietuvos rytas“ Nr 217; 2001 rugsėji 17; 1 p.
5. J.Šerbakas „Černobylis“. „Baltarusių enciklopedija“, 1996m; 7,24,49,101,149 p.
6.“Černobylio avarijos padariniai Baltarusijoje“. Minskas. 1992m; 82 p.
7.A.Butienė „Klaipėda“ 2002 balandžio 29; 5 p.
8.R . Pauliukevičius“Klaipėda“2001 balandžio 25 ; 7 puslapis
9.A.Kasperavičius, R.Jokimaitis “Naujausiųjų laikų istorija” “Kronta” Vilnius 1998m, 176-200p.
10.E.O. Reischauer, M.B Jansen”Japonai šiandien permainos ir testinumas” “Liteerae Universitatis” 1995 m. Kaunas;88-95 p.
11A.Petrauskaitė”Istorija trumpas istorijos kursas” Gimtinė” Vilnius 2001m.220-231p.
12.R.Šalna “Pasaulio geografijos 7 klasei” “Briedis”, Kaunas 107-109p.
13. Dr. Bosil Booth “Žemės drebėjimai ir ugnikalniai” “Šviesa” Kaunas 1995m. 18-28 p.
14.www.google.lt
15www.mokslas.lt
16www.tingiu.lt