Futbolo evoliucija

Turinys

ĮVADAS 2ŽAIDIMO KAMUOLIU UŽUOMAZGOS – GILIOJE SENOVĖJE 3VIDURAMŽIŲ FUTBOLAS 4ŠIUOLAIKINIO FUTBOLO ŽAIDIMO GIMIMAS 5FUTBOLO TAISYKLIŲ EVOLIUCIJA 6IŠVADOS 7

Įvadas

Šiame sociologinio pobūdžio darbe bandysiu apžvelgti ir apibūdinti futbolo skirtumus praeityje ir dabartyje, kaip keičiantis visuomenei, jos išsilavinimui ir bendram pasaulėžiūros suvokimui keitėsi futbolo taisyklės ir pats žaidimas. Atsakyti į klausimą, kas futbolo žaidimą sugalvojo ir kur jis pirmą kartą pradėtas žaisti, yra gana sunku. Vis dėlto istorikams pasisekė šį tą sužinoti iš gilios šio žaidimo praeities. Milijonai futbolo žaidimo mėgėjų mūsų šalyje ir visame pasaulyje su pasigerėjimu stebi futbolo rungtynes. Futbolas – aistra, džiaugsmas, nerimas, viltis. Jis daro mūsų gyvenimą spalvingesnį, įdomesnį, suartina žmones ir tautas.

1. Žaidimo kamuoliu užuomazgos – gilioje senovėjeDar trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą žaidimą, primenantį dabartinį futbolą, žaidė japonų imperatoriaus Kemari rūmų prieigose. Tai patvirtina senovės rankraščiai ir piešiniai.Žaidimas, kuris buvo vadinamas “cu – kiu”, išsamiai aprašytas kinų knygose (2697 m. pr. m. e.), kai kamuolį, prikimštą paukščių pūkų arba plaukų, spardė žmonės, gyvenę šiuolaikinės Kinijos teritorijoje. Nugalėtojai buvo apdovanojami gėlėmis, vynu, brangiais papuošalais, o pralaimėjusieji – viešai išjuokiami ir plakami bambukinėmis lazdomis.Egipte (Amoho Ra šventykloje Karnake) yra sienų tapybos kūrinių ir reljefų, leidžiančių manyti, kad antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, egiptiečiai žaisdavo kamuoliu. Senovės Graikijoje ypač populiarus buvo žaidimas “episkyros” – reikėdavo nuvaryti kamuolį už galinės linijos varžovų aikštės pusėje, panaudojant futbolo, regbio, imtynių elementus. Iš šio žaidimo kilo ir senovės romėnų žaidžiamas “harpastum”, kurį labai mėgo Gajus Julijus Cezaris. Jo legionai, 55 m. pr. m. e. pradėję karą Britanijoje, atnešė šį žaidimą į Britų salas, visų pirma į Londoną.

Prieš devynioliktąsias Olimpines žaidynes Meksikoje, mokslininkai ypatingai susidomėjo ir rimtai pradėjo tyrinėti šios šalies senovės kultūrą. Tyrinėtojai išaiškino daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad senovės actekų gentyse buvo labai populiarios varžybos su kamuoliu. Įdomu dar ir tai, kad įvairios gentys naudodavo skirtingus kamuolius: pagamintus iš medžio, net iš akmens, taip pat iš žvėrių odos, prikimštus paukščių pūkų arba žolių.

2. Viduramžių futbolas

Senovės Anglijos atskirose gyvenvietėse vykdavo taip vadinami “mūšiai su kamuoliu”. Žmonės dideliais būriais susirinkdavo tarp dviejų kaimų ir varžydamiesi tarpusavyje stengdavosi nuvaryti kamuolį į varžovų kaimo turgaus aikštę. Jų devizas buvo – “pergalė bet kokių aukų kaina”. Su kamuoliu buvo žaidžiama ir miestuose. Išlikę aprašymai apie neįprastas varžybas Anglijos Derbio mieste. Jos prasidėdavo vidurdieny, o baigdavosi saulei nusileidus. Įdomu tai, kad žaidžiant buvo naudojamas odinis kamuolys (dažniausiai pripūsta ir aptraukta oda kiaulės pūslė). Šį kamuolį reikėdavo įvaryti į vienus ar kitus miesto vartus, esančius priešingose miesto dalyse. Žaidėjų skaičius siekdavo iki kelių šimtų, ir pasibaigus žaidimui miesto gatvės būdavo panašios į mūšio lauką. Tokį didelį pomėgį šiam žaidimui prilygindavo epidemijai. Todėl 1314 m. Londono meras karaliaus Edvardo II vardu uždraudė miesto centre žaisti futbolą “nes žaidėjai kelia baisų triukšmą gatvėse ir pridaro daug blogo”. Vėliau šį žaidimą draudė Edvardas III (1349 m.), Ričardas II (1389 m.), Henrikas IV (1401 m.), Henrikas VII (1491 m.), karalienė Elžbieta I (1602 m.). Tačiau futbolas gyvavo ir greitai tobulėjo. Ne vien Anglijoje buvo taip mėgiamas šis žaidimas. XIV a. pradžioje Normandijoje žaisdavo “soule” – varydavo kamuolį laukais nuo kaimo iki kaimo. Besirungiant būdavo sužeistų ir net užmuštų žaidėjų.

Labiausiai socialinės problemos buvo jaučiamos miestuose. Žaidimai pridarydavo daugybę nuostolių, o priežastis daugiau nei paprasta: iki 1829 metų Anglijoje tiesiog nebuvo policijos.Labai įdomus pavyzdys yra Ešburno miestelis. Jame žaidimas buvo žaidžiamas visų žmonių, gyvenančių teritorijoje tarp dviejų vartų, kurie vienas nuo kito buvo nutolę per maždaug 5 kilometrus. Beje varžybos, jeigu galima jas taip pavadinti, vykdavo antradieniais – dieną kuri Anglijoje yra šventa (ang. Shrove Tuesday). Beje, tokio tipo varžybos šiame miestelyje vyksta ir mūsų dienomis.Romėnų ainiai italai paveldėjo iš jų žaidimą “harpastum”. Bolonijos miesto archyve saugomas 1480 metų rankraštis. Jame rašoma: “mėgstamiausias mūsų miesto gyventojų žaidimas “kalčijas” (calcio). Žaidėjas, kuris dešimt kartų kamuoliu pataikydavo į varžovų vartus, gaudavo dvidešimt aukso dukatų. 1555 m. Venecijos miesto gyventojas Antonijus Skainas parašė knygą, skirtą populiariems žaidimams. Viena jos dalis buvo skirta futbolo protėviui – “kalčijui”. Joje rašoma: “kamuolio skersmuo – 9 centimetrai, svoris – 10 uncijų (apie 300 g.). Aikštės ilgis toks, kiek gali numesti akmenį pats stipriausias vyras, o plotis – pusė to, žaidėjų nuo 20 iki 40”. Kamuolį reikėdavo įvaryti j priešingose aikštės pusėse pažymėtus tarpus (vartus). 1656 m. Henris Kcris iš italų į anglų kalbą išvertė “kalčijo” vadovėlį. Oksfordo universiteto bibliotekoje iki šių dienų išlikęs ir saugomas futbolo aikštės planas, nubraižytas dar 1788 m.Vadinamąjį liaudies-futbolą (folk-football) stipriai paveikė industrializacijos procesas. Atsiradus gamykloms, darbo klasės žmonės dirbdavo po 16 valandų per parą be išeiginių, tad laiko žaisti futbolą tiesiog nelikdavo. 18-19 amžiuose futbolas buvo kaip niekad nepopuliarus ir netgi galėjo išnykti. Tačiau tuomet įvyko neįtikėtinas dalykas. Atrodytų visuomet buvęs darbininkų žaidimu, futbolas buvo pradėtas žaisti aristokratų bei kitų išsilavinusių žmonių – kunigų, mokytojų, teisėjų ir t.t. Buvo priimtos tam tikros taisyklės, o pats sportas apibūdintas kaip „kuriantis žmogaus charakterį“.
Kas pirmą kartą panaudojo žodį “futbolas” (football angl.: foot – koja, ball -kamuolys)? Tai Londono meras Ferndonas – tas pats, kuris 1314 m. karaliaus Edvardo II vardu uždraudė žaisti futbolą miestuose.

3. Šiuolaikinio futbolo gimimas

XIX a. pradžioje Anglijos mokyklose, koledžuose, universitetuose steigėsi futbolo klubai ir komandos. 1857 m. spalio 21d. buvo įsteigtas pirmasis pasaulyje futbolo klubas – “Šefildas” (“Sheffield”). Tais pačiais metais Kembridžo universiteto komandos surengė pirmąjį šiuolaikinio futbolo čempionatą. Tuo metu kiek buvo komandų, tiek egzistavo ir žaidimo taisyklių.1863 m. spalio 26 d. Londone susirinko įvairių klubų atstovai. Tą dieną buvo galutinai nuspręsta – žaidėjui kamuolį liesti ranka griežtai draudžiama. Visi, kurie su šia taisykle sutiko, susibūrė į Futbolo asociaciją. Ši data ir laikoma šiuolaikinio futbolo gimimo diena. 1872 m. lapkričio 30 d. Glazge įvyko pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės. Stebint 4 000 žiūrovu Anglijos ir Škotijos komandų susitikimas baigėsi 0:0. 1885 m. užregistruoti pirmieji profesionalūs futbolininkai. 1888 m. prasidėjo pirmosios Anglijos futbolo pirmenybės. “Aston Villa” klubo vadovui Makgregorui pasiūlius, už pergale buvo skaičiuojami 2 taškai, už lygiąsias – l taškas.XX a. pradžioje Olandijos Hagos futbolo klubo sekretorius K. Hiršmanas pasiūlė idėją įkurti pasaulinę futbolo asociaciją. Jo ir prancūzo R. Gereno pastangomis 1904 m. gegužės 21d. Paryžiuje susirinko 6 Europos valstybių futbolo sąjungų delegatai. Jie ir įkūrė Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją, sutrumpintai FIFA. Baigiantis posėdžiui K. Hiršmanas pasiūlė surengti pasaulio futbolo pirmenybes. Salėje nuskambėjo smagus juokas. Ir vis tik buvo priimtas sprendimas – parengti pasaulio čempionato projektą, kurį K. Hiršmanas ir pateikė. Varžybos turėjo prasidėti 1906 metais. Tačiau nė viena šalis savo sutikimo dalyvauti šiame futbolo forume nepatvirtino. Taip žlugo pirmasis bandymas surengti pirmąjį pasaulio futbolo čempionatą.1908 m. Londono Olimpiadoje vyko pirmasis oficialus futbolo turnyras. Dalyvavo tik 6 Europos komandos. Nugalėtojais tapo Didžiosios Britanijos futbolininkai. Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, tik 1928 m. Amsterdame FIFA kongresas pagaliau nutarė nuo 1930 m. kas ketveri metai, rengti pasaulio futbolo pirmenybes. Pirmąjį Pasaulio taurės turnyrą buvo nutarta surengti Urugvajuje. Taip buvo nuspręsta todėl, kad Urugvajaus futbolininkai buvo dviejų Olimpiadų nugalėtojai, tais metais šalis šventė savo nepriklausomybės šimtmetį. O svarbiausia – pažadėjo specialiai šioms varžyboms Montevidėjuje pastatyti 100 000 vietų stadioną. Tačiau 1929 m. pabaigoje pasaulį sukrėtė ekonominė krizė. Dėl to dauguma Europos futbolo sąjungų atsisakė siųsti savo komandas į čempionatą. Didelių pastangų dėka, FIFA vadovams pavyko įkalbėti tik prancūzus, rumunus, jugoslavus ir belgus.

Kaip ten bebūtų, per daugybę metų futbolas tapo ne vien žaidimu. Jis tapo kultūros dalimi, o žiūrint istoriškai, futbolo klubai atstovauja savo bendruomenę. Kiekvienas žymus klubas turi savo praeitį, kovoja ne tik dėl taškų savo lygoje, bet ir dėl kur kas svarbesnių dalykų. Juk Madrido „Real“ bei „Barcelona“ susitikimai tai ne vien futbolo rungtynės Ispanijos čempionate – tai politinis karas. Ne išimtis ir Romos derbis tarp „Lazio“ bei „Roma“, kur iš esmės istoriškai susiduria dvi žmonių grupės. „Lazio“ klubas buvo įkurtas labiau pasiturinčių miestiečių, o Roma darbininkų klasės. Šis Italijos sostinės derbis išties ypatingas. Jo metu 1979 metais netgi žuvo „Lazio“ fanas, kuomet vienas Romos sirgalius pataikė jam į akį iššovęs fejerverką. Nereikia pamiršti ir Glazgo derbio tarp „Celtic“ ir „Rangers“. Čia netgi susiduria religijos. „Celtic“ buvo įkurtas katalikų, o „Rangers“ – protestantų bendruomenių. Tokias dvikovas galima vardinti dar ilgai, tačiau noriu pasakyti, jog futbolas nuo pat jo atsiradimo reiškė kur kas daugiau nei žaidimą.

4. Futbolo taisyklių evoliucija

Pirmosios primityvios futbolo taisyklės buvo parašytos dar 1580 m. Florencijoje. Jose sakoma,- “kad komandą sudaro 27 žaidėjai: 15 puolėjų, 5 saugai, 4 gynėjai ir 3 vartininkai”.XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Anglijoje buvo išleistos taip vadinamos “Kembridžo taisyklės”. Jose jau yra nuošalės, kampinio, grubaus žaidimo paragrafai. Numatyti ir vartų šoniniai virpstai. 1862 m. pirmą kartą taisykles bandė suvienodinti Apingemo universiteto rektorius Firingas. Tačiau ne visos komandos su šiomis taisyklėmis sutiko. Stipriausias ginčas įsiliepsnojo – ar leisti žaidėjams gaudyti kamuolį rankomis, ar ne? Ir pagaliau 1863 m. spalio 26 d. Londone buvo nuspręsta: futbolininkams liesti kamuolį rankomis – griežtai draudžiama. Matomai bėgant metams, keičiantis tradicijoms, plečiantis visuomeninei pasaulėžiūrai keitėsi ir tobulėjo futbolo taisyklės. Šia įdomią evoliucija įtakojo ne tik aistra šiam sportui, noras jį padaryti tobulesnį ir geresnį, bet ir įvairūs socialiniai veiksniai, kurie šiandieninėje visuomenėje pasireiškia ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų: žiniasklaida, milijardinis futbolo įrangos, aprangos ir aksesuarų verslas, fanų klubai, žurnalai ir knygos, galų gale alaus bendrovės remiančios vieną ar kitą klubą.

Pagrindinės problemos futbolo evoliucijoje Senovės futbolas Viduramžių futbolas Šiuolaikinis futbolas1. Netobulas pačio žaidimo esmės suvokimas Standartizuotų taisyklių nebuvimas Dažnos riaušės tarp sirgalių2. Taisyklių nebuvimas Kokybiškų kamuolių nebuvimas Neretai futbole pasitaiko vaidybos elementų, kurie yra draustini3. Bendro šio žaidimo pavadinimo nebuvimas Futbolo aikštės standartų nebuvimas Nekorektiški ir neteisingi kai kurių teisėjų priimti sprendimai4. Netobuli, sunkiai valdomi kamuoliai Teisėjų nebuvimas Prastai populiarinamas ir skatinamas futbolas po-komunistinėse šalyse (Net ir Lietuvoje, Latvijoje)5. Futbolo aikštės standartų nebuvimas Sirgaliai ir patys žaidėjai pridarydavo nemažai nuostolių Per didelis žiniasklaidos kišimasis į privatų futbolininkų gyvenimą6. Vartininko kaip žaidėjo nebuvimas Anglijoje vienu laikotarpiu šis žaidimas buvo draudžiamas Perdėti, išgalvoti straipsniai apie futbolo pasaulio naujienas, transferus ir pan.7. Šio žaidimo nepopuliarinimas Žaidimo neplitimas visame pasaulyje Brangūs bilietai į prestižiškiausių futbolo klubų rungtynes8. Teisėjų nebuvimas XIXa. darbininkai negalėdavo žaisti futbolo dėl per didelio darbo valandų skaičiaus. Prastesnio futbolo lygio šalyse neišvystyta futbolo infrastruktūra, prastos aikštės ir inventorius

Iš šios lentelės galime padaryti išvada, jog futbolo evoliucija buvo gana lėtoka ir pačių problemų skirtumai yra labai akivaizdūs ir skirtingi. Senovės ir viduramžių futbole buvo daugiausia stereotipinių, techninių, teisinių problemų, kurios buvo išspręstos tik XIXa. Viduramžiuose, kaip ir šiais laikais jau pasitaikydavo ir socialinių problemų, kurios yra taip pat svarbios futbolo vystymuisi. Šiandieninio futbolo pasaulyje yra daugiau socialinių, finansinių, edukacinių problemų, kurios turėtų būti išspręstos tik jas gerai supratus ir apibendrinus, siekiant kuo geresnio futbolo lygio kiekvienoje šalyje ir norint, kad futbolo mėgėjai galėtų nevaržomai dalyvauti šio žaidimo procese ir visose srityse susijusiose su šiuo sportu

Išvados

Futbolas yra ne tik vienas populiariausių, bet ir vienas sunkiausių bei sudėtingiausių žaidimų. Jo techninių priemonių arsenalas yra pasidaręs toks turtingas, o taktika tokia įvairi, kad futbolininkams įsisavinti tai, kas šiame žaidime per ištisą dešimtmečių eilę sukurta, nėra įmanoma be atitinkamos literatūros, bei vadovėlių.

Istorija rodo, kad komandų futbolininkai padarė nemažą pažangą ir rungtynėse dažnai demonstruoja gražų žaidimą.Futbolo grožis sly¬pi ne tik jo raiškos formų įvairovėje, bet ir galimybių gausoje. Joks žino¬vas niekada negalės iki galo tiksliai prognozuoti pavienių žaidimo epizo¬dų baigties. Futbole daug ką lemia ne tik protas ir artistiškumas, bet ir paprasčiausias atsitiktinumas, sėkmė ir netikėtumas. Lemia ir intuicija, kurios iki galo nepaaiš¬kinsi vien žinojimu ir patirtimi.Šio sporto teisinga ir gan greita evoliucija lėmė šių dienų visuomeninį susiskirstymą, kaip kad yra įvairiose šalyse, kur futbolas užima labai aukštą „padėtį“ beveik kiekvieno žmogaus gyvenime. Besikuriantys fanų klubai ir bendruomenės, didžiausių pasaulio miestų fanų ir pačių futbolininkų interesai ir pareiga ginti savo miesto vardą (kaip, kad yra tarp dviejų aršiausiai vienas prieš kitą nusiteikusių miestų futbolo klubų – Real Madrido ir Barselonos). Be galo didelė fanų aistra, pagarba ir ištikimybė klubam ne tik suteikia patiems futbolininkams didelę satisfakciją, džiaugsmą ir norą dar geriau žaisti, bet ir atneša didelių finansinių perspektyvų, o neretai ir nuostolių. Italijos klubų varžybose ne taip ir retai pasitaiko atvejų, kai klubams tenka mokėti baudas už jų fanų netinkamą elgesį rungtynių metu, ar kad jie susimušė su kito klubo fanais, ar kad pradėjo mėtyti į aikštę šiukšles ar pavojingus daiktus. Tad šio sporto įvairiapusis ir įvairiaspalvis gyvenimas kaip matome yra susijęs ne vien tik su pačia fizine veikla, bet ir su įvairiais visuomeniniais, politiniais, finansiniais ir socialiniais veiksniais.

LITERATŪRA1. Mackevičius R.; Futbolas – milijonų aistra; Vilnius 1990.2. Saulius V., Kalinauskas G.; Lietuvos futbolas 1922 –1997.3. Slyžius J.; Futbolas; Vilnius 1957.4. Vosylius A.; Futbolas: istorija, mokymo metodika, treniruotė (Metodinė priemonė); Vilnius, 1995.