Europos Taryba

Žmogaus teises akcentuojantis statutas
Bet kuri Europos valstybė gali tapti Europos Tarybos nare, jeigu ji pripažįsta įstatymo viršenybę ir kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves.
Tikslai
Europos Taryba – tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslai yra:
• ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą;
• padėti suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatinti jų vystymąsi;
• ieškoti problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė (mažumų diskriminavimo, ksenofobijos, netolerancijos, aplinkos apsaugos, žmonių klonavimo, AIDS, narkomanijos, organizuoto nusikalstamumo ir t.t.), sprendimų;
• padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą Euuropoje politinių, teisinių ir konstitucinių reformų pagalba.
43 valstybės, Europos Tarybos narės
1949 m. gegužės 5 d. Europos Tarybą įkūrė 10 valstybių (Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Švedija). 1949 m. rugpjūčio mėnesį prie jų prisijungė Graikija ir Turkija (1949). Šiuo metu* Europos Tarybą sudaro 43 valstybės: Islandija ir Vokietija (1950), Austrija (1956), Kipras (1961), Šveicarija (1963), Malta (1965), Portugalija (1976), Ispanija (1977), Lichtenšteinas (1978), San Marino (1988), Suomija (1989), Vengrija (1990), Lenkija (1991), Bulgarija (1992), Čekija, Estija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (1993), Andora (1994), Albanija, buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Latvija, Moldova ir Ukraina (1995), Rusija ir Kroatija (1996), Gruzija (11999), Armėnija ir Azerbaidžanas (2001).

Europos Tarybos nereikia painioti su Europos Sąjunga. Tai dvi skirtingos organizacijos. Antra vertus, visos 15 Europos Sąjungos valstybių yra Europos Tarybos narės.
Naujieji kandidatai
Šiuo metu yra nagrinėjami Bosnijos-Hercegovinos, Jugoslavijos Federacinės Respublikos ir Monako narystės prašymai.
Stebėtojo statusas
Japonija, Jungtinės Va

alstijos, Kanada, Meksika ir Šventasis Sostas turi stebėtojo statusą įvairiose Europos Tarybos tarpvyriausybinėse institucijose.
Europos Rūmai
Europos Tarybos būstinė yra Europos Rūmai Strasbūre, Prancūzijoje.
Plati veikla
Europos Taryba apima visas pagrindines visuomenės gyvenimo sritis, išskyrus gynybą. Jos veiklos programoje yra žmogaus teisės, žiniasklaida, teisinis bendradarbiavimas, socialinė sanglauda, sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, paveldas, sportas, jaunimo problemos, vietų demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir regionų planavimas.
Bendradarbiavimo sistema
• Ministrų Komitetas yra Europos Tarybos sprendimų priėmimo institucija, sudaryta iš 43 valstybių, Europos Tarybos narių, užsienio reikalų ministrų (arba jų nuolatinių atstovų).
• Parlamentinė Asamblėja yra patariamoji Organizacijos institucija, kurios narius skiria nacionaliniai parlamentai.
• Europos vietų ir regionų valdžių kongresas yra konsultacinė institucija, atstovaujanti vietų ir regionų valdžioms.
Taigi vyriausybės, nacionaliniai parlamentai ir vietų bei regionų valdžios yra attstovaujamos atskirai.
Renkamas Generalinis sekretorius
1999 m. Generaliniu sekretoriumi penkerių metų kadencijai Parlamentinė Asamblėja išrinko 1942 m. gimusį austrą Walterį Schwimmerį. Jis vadovauja Organizacijos veiklai bei koordinuoja ją.
Viršūnių susitikimai duoda naujų impulsų
Europos Taryba organizavo du vyriausybių ir valstybių vadovų viršūnių susitikimus, kurie suteikė Europos Tarybos tolesnei veiklai naujų impulsų ir padėjo stiprinti stabilumą Europoje.

1993 m. Vienoje 32 valstybių, Organizacijos narių, politiniai vadovai atsižvelgdami į to meto aktualijas nubrėžė tolimesnį Organizacijos plėtros veiksmų planą.

1997 m. Strasbūre 40 valstybių narių politiniai vadovai priėmė naują Veiksmų planą, išskiriantį ke

eturias plačias sritis: demokratiją ir žmogaus teises, socialinę sanglaudą, piliečių saugumą ir demokratijos bei kultūros įvairovės mokymą. Tai Europos Tarybos veiklos programos planas naujajam tūkstantmečiui.
Specializuotų ministrų konferencijos
Europos Taryba periodiškai organizuoja specializuotų ministrų konferencijas (teisingumo, švietimo, šeimos reikalų, sveikatos apsaugos, aplinkos, savivaldos, migracijos, moterų ir vyrų lygybės, darbo, žiniasklaidos, kultūros, sporto, jaunimo ir kt.)

Konferencijų metu analizuojamos pagrindinės konkrečių sričių problemos, užmezgami ir plėtojami ministerijų, kurios valstybėse narėse dirba panašiose srityse, kontaktai, parengiami bendri projektai ir teikiami veiklos siūlymai Europos Tarybos darbo programoms.
Kasdien kuriama Europa
Pagrindinė Europos Tarybos veiklos sritis – Europos konvencijų ir sutarčių sudarymas. Šie dokumentai padeda valstybėms, Europos Tarybos narėms, atitinkamai derinti ir keisti savo vidaus įstatymus.

Prie kai kurių konvencijų ir sutarčių gali prisijungti valstybės, nesančios Europos Tarybos narėmis. Atliktų tyrimų medžiaga ir darbo rezultatai yra prieinami vyriausybėms ir gali padėti plėsti bendradarbiavimą ir skatinti socialinę pažangą Europoje.

Be to, Europos Taryba priima dalinius susitarimus. Tai “kintamasis geometrinis” bendradarbiavimas, sudarantis galimybę kelioms valstybėms, gavusioms kitų narių pritarimą, vykdyti tam tikrą bendrus interesus atitinkančią veiklą.
Savanoriškų asociacijų tribūna
Beveik 400 nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių pilietinę visuomenę, statusas Europos Taryboje yra konsultacinio pobūdžio. Organizuodama įvairias konsultacines priemones (diskusijas, koliokviumus ir kt.), Europos Taryba įtraukia nevyriausybines organizacijas į tarpvyriausybinę veiklą ir skatina parlamentarų ir ne

evyriausybinių organizacijų narių dialogą sprendžiant pagrindinius, visuomenei rūpimus klausimus.
Tarptautinis administracinis personalas
Maždaug 1 300 Organizacijos sekretoriato darbuotojų yra visų valstybių narių piliečiai. Šiam nuolatiniam personalui vadovauja Generalinis sekretorius.
Finansavimas
Valstybės, Europos Tarybos narės, finansuoja Tarybą proporcingai savo gyventojų skaičiui ir turimiems resursams. Pagrindinis Europos Tarybos 2001 m. biudžetas yra maždaug 163 milijonai eurų.
Oficialios kalbos
Oficialios Europos Tarybos kalbos yra anglų ir prancūzų. Parlamentinė Asamblėja taip pat naudoja vokiečių, italų ir rusų kalbas. Esant tam tikroms aplinkybėms debatų metu gali būti verčiama ir į kitas kalbas.
Bibliografija
Europos Tarybos leidiniai:
The conscience of Europe (1999), ISBN 92-871-4030-8
Europe under a single roof (1999)
A decade which made history – The Council of Europe 1989-1999 (1999), ISBN 92-871-3928-8
Kiti leidiniai:
Europa yra daugiau, nei tu galvoji. – V., 1999. – 22 lapai.
Svetainės:
http://www.coe.int
http:// www.coe.int/SG (Generalinis sekretorius)
http:// book.coe.int (Europos Tarybos leidiniai)

Leave a Comment