[pic]
[pic]
Sudarė: Asta Dvilevičiūtė
2005 -2- Lietuva ir Europos taryba šiandien
Europos Tarybos veiklos sritis – Europos teisinio bendradarbiavimoorganizavimas: konvencijų kūrimas ir jų vykdymo priežiūra, siekisužtikrinti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją, teisėtumo viršenybę,įvairūs bendri projektai. Pagrindinis jos tikslas – siekti Europosvienybės. Konvencijos pakeičia šimtus dvišalių sutarčių, taigi ET teisinėsistema supaprastina Europos valstybių bendradarbiavimą.ET yra sukūrusi 180 konvencijų ir protokolų. Europos Taryba iš esmės yrasuformavusi europinius standartus fundamentinių vertybių srityje.Svarbiausieji teisiniai instrumentai be ET Statuto ir Europos žmogausteisių apsaugos konvencijos yra Socialinės apsaugos chartija, Europoskultūros konvencija, Europos konvencija prieš kankinimą, Europos konvencijadėl kovos prieš terorizmą, Bioetikos konvencija, Konvencijos dėlkorupcijos, Tautinių mažumų pagrindų konvencija, Tautinių mažumų kalbųchartija, Konvencija dėl pinigų plovimo, Konvencija dėl tarpusavio pagalbosbaudžiamosiose bylose ir kitos. Čia paminėtos konvencijos gerai parodoEuropos Tarybos interesų įvairovę.Per 50 metų Europos Taryba žymiai pasikeitė. 1989 metais Europos Tarybojebuvo 23 nariai. Dauguma valstybių buvo panašiai išsivysčiusios, laikėsinusistovėjusių demokratijos ir žmogaus teisių standartų. Nusistovėjęsbendradarbiavimas reikalavo nedidelių finansinių išteklių.Padėtis pradėjo keistis po Berlyno sienos sugriovimo. Vidurio, vėliau irRytų Europos šalys, siekė ET narystės. Ne visose iš jų žmogaus teisiųapsaugos standartai buvo tokie aukšti kaip išsivysčiusių demokratijų.Iškilo dilema: ar siekiant Europos vienybės priimti ne visai brandžiosdemokratijos šalis, ar išlaikyti aukštus reikalavimus ir laukti, kolkandidatės pasikeis. Buvo nuspręsta priimti kandidates anksčiau, bet jomsMinistrų Komitetas taikytų monitoringo procedūrą, t. y. stebėtų, koks busprogresas joms jau įstojus pagal atskiras monitoringo temas. Pagalmonitoringo rezultatus būtų atitinkamai pritaikytos ET paramos programos.Svarbu, kad siekiant lygybės, Ministrų Komiteto monitoringas vienodai
taikomas visoms narėms.Nuo 1990 metų į ET buvo palaipsniui priimtos beveik visos Vidurio ir RytųEuropos šalys. Taigi ET teko susidurti su naujais konfliktais irpolitiniais pasikeitimais. Pastarąjį dešimtmetį ET pradėjo veikti kaipdemokratijos vystymo institucija. Kai kurioms šalims reikia ET pagalboskuriant demokratijos institucijas, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą.Šioms pagalbos programos reikalauja papildomų finansinių išteklių. Šiuoatžvilgiu ET pradėjo veikti kaip tarptautinė demokratijos vystymoinstitucija.Naujai priimtose šalyse – narėse vyksta esminės ekonominės ir politinėsreformos. Jų sąlygoti ekonominiai rezultatai nėra pakankami. Kadangifinansiniai įnašai į ET biudžetą yra skaičiuojami BVP pagrindu, naujaipriimtų šalių – narių įnašai neatitinka jų realių poreikių. Palaipsniui ETparamos galimybės tampa vis labiau ribotos.Keletas senesnių ET narių laikosi nuomonės, kad biudžetas negali būtineribotai didinamas (labiau nei leidžia metinis infliacijos lygis).Papildomi ištekliai šalių – narių poreikių įgyvendinimui turi atsirastiišskiriant prioritetines veiklos sritis. Tuo pačiu siaurinamos ETprogramos, pradeda trūkti lėšų Europos žmogaus teisių teismo veiklai.Svarbus naujas faktorius – kai kurias ET programas papildomai finansuojaEuropos komisija. Bendrajai rinkai plėtotis padeda domokratinis stabilumas,kurį Europoje užtikrina Europos Taryba. Akivaizdu, kad sinergetinis efektastarp ET ir ES padės geriau vystytis ne tik šioms dviem organizacijoms, betir naujoms demokratijoms.Plečiantis ET, stiprėja ir jos politinis vaidmuo. Aktyviai siekiama,pasitelkiant Venecijos Komisijos ekspertus, padėti narėms išspręsti jųkonfliktų priežastis, konstitucines problemas. Per pastarąjį dešimtmetį ETžymiai prisidėjo prie Europos demokratinio saugumo ir stabilumo stiprinimo,padėdama įgyvendinti reformas ir šalių – narių įsipareigojimus.Šiuo metu jau aišku, kiek dar plėsis Europos Taryba. Tai daugiau ar mažiauatitinka geografines Europos ribas. Dabar yra likusios keturiospotencialios kandidatės – Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, JugoslavijosFederacinė Respublika ir Monakas, kurios, tikimasi, taps ET narėmisateityje. Parlamentinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas atidžiai stebiprogresą šiose šalyse.Sakoma, kad ET poveikis jaučiamas ne tik Europos žemyne. Ministrų Komiteteir Parlamentinėje Asamblėjoje yra stebėtojų iš kitų šalių. Prie daugeliokonvencijų bei dalinių susitarimų gali prisijungti šalys, kurios nėra ETnarės. Vyksta intensyvus dialogas su JAV. Kiti pasaulio regionai taip patgalėtų pritaikyti pozityvią ET patirtį.Europos Taryboje reguliariai vyksta diskusijos apie Europos visuomenę.Politikai, valstybės tarnautojai ir specialistai keičiasi požiūriais įglobalines ir vietines problemas, numato naujas tendencijas, gilinasi įEuropos identiteto klausimą bei-3-kuria naujus dokumentus. Šalių vyriausybės bendradarbiauja per MinistrųKomitetą. Europos teisininkai tiria dabartines tendencijas bei nustatonaujus Parlamentinės Asamblėjos prioritetus. Vyriausieji teisininkaibendradarbiauja EŽTT ir Venecijos Komisijoje. Įvairių sričių ekspertaikuria naujus standartus daugelyje spacialistų komitetų. Europos Tarybaveikia kaip daugiasluoksnis ir daugiaplanis visos Europos nuolatinisforumas. Reikia manyti, kad ateityje šis ypatingas ET vaidmuo vystysistoliau. Per įvairialypę sąveiką, užtikrinant pliuralistinę demokratiją beiteisėtumo viršenybę, gerbiant žmogaus teises, bus realizuojamas ET kūrėjųidealas – kontinento vienybė.Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, kaip ir dauguma Vidurio Europos šalių,užmezgė ryšius su Europos Taryba. Specialiojo svečio statusą ETParlamentinėje Asamblėjoje Lietuvos parlamentarai gavo 1991 m. rugsėjo 18d. 1993 m. gegužės 14 d. Lietuva buvo priimta ET nare. Stojimo metu Lietuvaprisiėmė įsipareigojimą pasirašyti ir ratifikuoti Europos žmogaus teisiųapsaugos konvenciją bei buvo paraginta greičiau pasirašyti ir įgyvendintiEuropos vietos savivaldos chartiją. Šios užduotys iš esmės buvoįgyvendintos 1995 metais.Žvelgiant į praeitį, matyti, kad, tapus ET nare, pirmaisiais metaisLietuvai buvo aktualu pasinaudoti sukauptu demokratinės visuomenės kūrimopatyrimu. Tikslas – kiek galint greičiau integruotis į Europą. Tuo metu
dominavo bendros temos, pavyzdžiui, policija demokratinėje visuomenėje,žiniasklaidos vaidmuo demokratijoje. Daug metų ET ekspertai organizavoseminarus Lietuvos teisėjams ir teisininkams apie Europos žmogaus teisiųapsaugos konvenciją ir jos taikymą. Teisingumo ministerija įgijo patirties,gindama valstybės pozicijas Europos žmogaus teisių teisme. Ypatingai svarbibuvo paramos naujosioms demokratinėms valstybėms programa – ADACS.Nevyriausybinių Lietuvos organizacijų projektai buvo finansuojami perPasitikėjimo skatinimo priemonių programą.ET PA 1997 metais užbaigė Lietuvos monitoringą. ET ir Europos Komisijosjungtinė programa dėl teisinės reformos ir vietos savivaldos Lietuvojebaigta įgyvendinti 1997 metų pabaigoje. Tuo pačiu buvo pripažinta Lietuvospadaryta esminė pažanga.Praėjus penkeriems metams po įstojimo, Lietuva iš esmės suformavo moderniosvisuomenės kūrimo pagrindus. Lietuvos Respublika, būdama Europos Tarybosnarė, savo veikla siekia įsitvirtinti kaip demokratinė valstybė, aktyviaivykdanti institucines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo, socialinesir kt. reformas. Visuomenė suprato ir pritaikė šiuolaikinius žmogaus teisiųapsaugos standartus, tokiu būdu parodydama savo subrendimą politinėms irsocialinėms reformoms.Europos Taryba būtent su Lietuva pirmą kartą pradėjo keletą naujų projektų:EŽTT teisinės sistemos atitikties įvertinimo, mirties bausmės panaikinimokampaniją, ET paramos programos ADACS efektyvumo įvertinimo seminarą.Vėliau šie projektai buvo sėkmingai įgyvendinti kitose šalyse.Sėkminga Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba patirtis yra naudinganaujosioms ET narėms. Lietuva siekia padėti kitoms ET valstybėms narėms irkandidatėms įgyvendinti bendrus Europos vienybės tikslus. Lietuva palaikogerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir inicijuoja regionines beisubregionines programas Europos Tarybos rėmuose.Pastaraisiais metais lėšų Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio Europos beiBaltijos valstybėms, skiriama vis mažiau. ET dėmesys skiriamas naujausiomsšalims – narėms iš NVS ir Balkanų regionų bei valstybėms – kandidatėms.Šiuo metu Lietuvai yra naudinga žinoti, kaip ET ekspertai vertina vieną arkitą įstatymo projektą. Taigi Lietuvos poreikiai darosi specifiniai irtrumpalaikiai. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje sumažėjo bendrų ET organizuojamųšvietimo programų ir seminarų poreikis. Vis aktualesnė tampa teisėtvarkossistemos reorganizavimo problema, kalėjimų administravimo perdavimoTeisingumo ministerijai klausimas. ET ekspertų įvertinimas labai praverčia,kuriant svarbių Lietuvos įstatymų projektus. Intensyvus bendradarbiavimassu ET neišvengiamas, įgyvendinant Lietuvos ilgalaikius tikslus.2000 m. kovo 6 d. ET PA biuras nusprendė pradėti dialogą po monitoringo sukeletu valstybių, tarp jų ir su Lietuva. 2000 m. spalio 19 d. ET PAMonitoringo komitetui pateiktas atsakymas apie padarytą pažangą – LRįstatymų raidą.Reikėtų pažymėti, kad Ministrų Komitetas visoms be išimties ET narėms taikoteminį monitoringą – vyksta dialogas su valstybėmis pasirinktomis temomis:teismų efektyvumo, žiniasklaidos laisvės ir kitose srityse. Lietuvojevisuotinai pripažinta Europos Tarybos žmogaus teisių mechanizmų svarba. Visdaugiau Lietuvos piliečių kreipiasi į EŽTT dėl jų teisių pažeidimo. Tačiauiš EŽTT sprendimų matyti, kad dauguma Konvencijos pažeidimų Lietuvoje yraprocedūriniai, taigi nesunkiai ištaisomi. Pabrėžtina, kad svarbiausiosteisės – teisė į gyvybę, teisė į žodžio laisvę ir kitos – nėrapažeidžiamos.Lietuva tinkamai išnaudojo praėjusius aštuonerius narystės Europos Tarybojemetus. Galima tvirtinti, kad Lietuvoje galioja pliuralistinė demokratija,užtikrinta teisėtumo viršenybė, iš esmės gerbiamos žmogaus teisės.Pasirašyti ir ratifikuoti svarbūs ET teisiniai dokumentai: Pataisytasocialinė chartija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Iš visošiandien Lietuvoje įsigaliojo 52 ET teisiniai aktai, dar 8 yra pasirašyti,bet kol kas neratifikuoti.2000 metais Lietuvai iškilo naujas sudėtingas uždavinys – pasiruoštipirmininkavimui ET Ministrų Komitete. Pirmininkavimo laikotarpis nuo 2001metų lapkričio iki 2002 metų gegužės mėnesio. Ruošiantis pirmininkavimuireikėjo apsvarstyti-4-narystės Europos Taryboje rezultatus, įvertinti situaciją Europoje, ET
vaidmenį politinėje kontinento santvarkoje. Remiantis vertinimais kuriamapirmininkavimo laikotarpio prioritetų ir veiksmų programa, kuri yraorientuota ne tiek į Lietuvos, kiek į dabartinės Europos poreikius. Lietuvasiekia, kad Vidurio ir Rytų Europos visuomenės taptų artimesnėsišsivysčiusios demokratijos šalims. Kartu pirmininkavimas suteikia puikiągalimybę atkreipti ET narių dėmesį į Lietuvai artimą Šiaurės Europosregioną. Didelis dėmesys bus skiriamas šalims – kandidatėms į ET narius.Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Latvija ir Lichtenšteinu, šalimis, jaupirmininkavusiomis ET, bei su Liuksemburgu, kuris perims pirmininkavimąateityje (L4 grupė). Latvijos pirmininkavimo metu Lietuvos Nuolatinisatstovas prie ET kartu su Lichtenšteino ir Liuksemburgo atstovais dalyvavoET MK pirmininko Latvijos užsienio reikalų ministro misijoje Jugoslavijojebei Bosnijoje ir Hercogovinoje.Pirmininkavimo laikotarpiu ketinama ET dėmesį atkreipti į Baltijos jūrosšalių regioną, į Lietuvą ir į Vilnių. Planuojama organizuoti PA Politiniųreikalų komiteto posėdį, pasienio bendradarbiavimo konferenciją, policijosvadovų konferenciją, aukšto lygio sveikatos apsaugos konferenciją bei 110-ąją Ministrų Komiteto sesiją. Paprastai ministrų sesijos vyksta Strasbūre.Lietuvos pirmininkavimas ET baigsis Ministrų Komiteto sesijos, surengtosVilniuje, metu.BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS TARYBOS PARLAMENTINEASAMBLĖJABūdama Europos Tarybos patariamuoju organu, Parlamentinė Asamblėja vaidinasvarbų vaidmenį priimant sprendimus šios organizacijos rėmuose, formuojantnacionalinės įstatymdavystės darbotvarkes, turi įtakos bendram Europospolitiniam klimatui. Dėl didelio valstybių narių skaičiaus ir proporcingopolitinio atstovavimo principo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) tampa forumu, kuris geriausiai atspindi ilgalaikes demokratijos plėtrostendencijas ir politines aktualijas Europoje.Svarbiausi Lietuvos ir ET ryšiai – tai kontaktai, užmegzti tarp Lietuvosdelegacijos ir ET PA. Specialiojo svečio statusas ET PA Lietuvai buvosuteiktas 1991 metų rugsėjo mėnesį. Pirmąją delegaciją, kuri EuroposTarybos Parlamentinėje Asamblėjoje naudojosi specialiojo svečio statusu,sudarė keturi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimodeputatai: A. Brazauskas, E. Gentvilas, J. Karvelis ir J. Tamulis. Po Seimo
rinkimų, įvykusių 1992 metais, buvo sudaryta nauja Seimo delegacija. Josnariai buvo A. Gricius, V. Landsbergis, A. Sakalas ir Z. Semenovičius. Šidelegacija naudojosi specialiojo svečio statusu iki 1993 m. gegužės 14 d.,kai Lietuva kartu su Estija ir Slovėnija tapo visateisėmis Europos Tarybosnarėmis.1993 metais Lietuvai tapus visateise Europos Tarybos nare, Seimui buvosuteikta teisė deleguoti į Parlamentinę Asamblėją 4 narius ir 4 jųpavaduotojus.Per dešimtį veiklos ET PA metų skirtingų kadencijų Seimo delegacijosaktyviai dalyvavo tiek šios Asamblėjos plenariniuose posėdžiuose, tiekkomitetų bei politinių grupių veikloje. 1996 metais vienu iš AsamblėjosPrezidento pavaduotojų buvo patvirtintas tuometinis Lietuvos delegacijosvadovas A. Gricius. Pirmuoju Kultūros ir švietimo komiteto pavaduotoju 1999metais buvo patvirtintas delegacijos narys E. Zingeris. Pranešimus parengėir juos ET PA sesijose pristatė Seimo nariai P. Gylys ir E. Zingeris.Per visą šį laikotarpį Lietuvoje ne kartą lankėsi ET PA Prezidentai M. A.Martinez, L. Fisher, Lordas Russel-Johnston. ET PA plenarinėse sesijoseStrasbūre kalbas sakė ir į Europos parlamentarų klausimus atsakinėjoLietuvos Respublikos Prezidentai A. Brazauskas (1994 m.) ir V. Adamkus(1999 m.).Itin svarbus ir atsakingas Lietuvai buvo dvejų su puse metų laikotarpis,kai Asamblėjoje vyko Lietuvos monitoringo procedūra. Lietuva kartu suČekija buvo pirmosios valstybės, kurioms ši procedūra buvo užbaigta 1997metais, ET PA įsigaliojus naujam valstybių prievolių ir įsipareigojimųvykdymo užtikrinimo mechanizmui ir sukūrus naują Asamblėjos Monitoringokomitetą. 1997 metų rugsėjo mėnesį sesijos plenariniame posėdyje buvokonstatuota, kad Lietuva demokratijos plėtros, žmogaus teisių bei teisėspožiūriu atitinka Parlamentinės Asamblėjos keliamus reikalavimus.2000 m. gegužės 4 d. ET PA Monitoringo komitetas priėmė nutarimą pradėtidialogą po monitoringo (post-monitoring dialogue) su Lietuva, kurio tikslasaiškintis, kaip vykdomi įsipareigojimai pasibaigus aktyviam Asamblėjosstebėjimui. Lietuva kartu su Čekija, Estija ir Rumunija yra pirmosiosvalstybės su kuriomis toks dialogas pradėtas.Monitoringo procedūros ET PA užbaigimas Lietuvai reiškė svarbaus etapopabaigą ir naujo pradžią – perteikti savo patirtį puoselėjant EuroposTarybos vertybes naujoms valstybėms narėms, kurių skaičius nuo Lietuvosįstojimo į šią organizaciją išaugo nuo 29 iki 43. Lietuvos delegacijosnariai aktyviai įsijungė į diskusijas pasisakydami posėdžiuose ir teikdamipataisas svarstant specifinius kitų šalių narių klausimus dėl žmogausteisių, teisės ir demokratijos plėtros, taip pat aktyviai reiškė savopožiūrį dėl Europos ekonominės, socialinės ir kultūrinės raidos.Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ženkliai padėjo ir toliau padedaLietuvai glaudaus bendradarbiavimo ir aktyvaus dialogo dėka sparčiaiperimti vakarietiškas Europos demokratijos ir teisinės valstybės tradicijasbei perteikti savo patirtį kitoms Europos valstybėms. Asamblėjoje priimamidokumentai, paprastai pagrįsti nuodugnia problemos analize, yrarekomendacinio pobūdžio, tačiau, pasiekę nacionalinius parlamentus, turipoveikį. Taip klojami politiniai bei teisiniai Europos šalių vienijimosipamatai.