[pic]
[pic]
Sudarė: Asta Dvilevičiūtė
2005
-2-
Lietuva ir Europos taryba šiandien
Europos Tarybos veiklos sritis – Europos teisinio bendradarbiavimo organizavimas: konvencijų kūrimas ir jų vykdymo priežiūra, siekis užtikrinti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją, teisėtumo viršenybę, įvairūs bendri projektai. Pagrindinis jos tikslas – siekti Europos vienybės. Konvencijos pakeičia šimtus dvišalių sutarčių, taigi ET teisinė sistema supaprastina Europos valstybių bendradarbiavimą.
ET yra sukūrusi 180 konvencijų ir protokolų. Europos Taryba iš esmės yra suformavusi europinius standartus fundamentinių vertybių srityje.
Svarbiausieji teisiniai instrumentai be ET Statuto ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos yra Socialinės apsaugos chartija, Europos kultūros konvencija, Europos konvencija prieš kankinimą, Europos konvencija dėl kovos prieš terorizmą, Bioetikos konvencija, Konvencijos dėl korupcijos, Tautinių mažumų pagrindų konvencija, Tautinių mažumų kalbų chartija, Konvencija dėl pinigų plovimo, Konvencija dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose ir kitos. Čia paminėtos konvencijos gerai parodo
Europos Tarybos interesų įvairovę.
Per 50 metų Europos Taryba žymiai pasikeitė. 1989 metais Europos Taryboje buvo 23 nariai. Dauguma valstybių buvo panašiai išsivysčiusios, laikėsi nusistovėjusių demokratijos ir žmogaus teisių standartų. Nusistovėjęs bendradarbiavimas reikalavo nedidelių finansinių išteklių.
Padėtis pradėjo keistis po Berlyno sienos sugriovimo. Vidurio, vėliau ir
Rytų Europos šalys, siekė ET narystės. Ne visose iš jų žmogaus teisių apsaugos standartai buvo tokie aukšti kaip išsivysčiusių demokratijų.
Iškilo dilema: ar siekiant Europos vienybės priimti ne visai brandžios demokratijos šalis, ar išlaikyti aukštus reikalavimus ir laukti, kol kandidatės pasikeis. Buvo nuspręsta priimti kandidates anksčiau, bet joms
Ministrų Komitetas taikytų monitoringo procedūrą, t. y. stebėtų, koks bus progresas joms jau įstojus pagal atskiras monitoringo temas. Pagal monitoringo rezultatus būtų atitinkamai pritaikytos ET paramos programos.
Svarbu, kad siekiant lygybės, Ministrų Komiteto monitoringas vienodai taikomas visoms narėms.
Nuo 1990 metų į ET buvo palaipsniui priimtos beveik visos Vidurio ir Rytų
Europos šalys. Taigi ET teko susidurti su naujais konfliktais ir politiniais pasikeitimais. Pastarąjį dešimtmetį ET pradėjo veikti kaip demokratijos vystymo institucija. Kai kurioms šalims reikia ET pagalbos kuriant demokratijos institucijas, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą.
Šioms pagalbos programos reikalauja papildomų finansinių išteklių. Šiuo atžvilgiu ET pradėjo veikti kaip tarptautinė demokratijos vystymo institucija.
Naujai priimtose šalyse – narėse vyksta esminės ekonominės ir politinės reformos. Jų sąlygoti ekonominiai rezultatai nėra pakankami. Kadangi finansiniai įnašai į ET biudžetą yra skaičiuojami BVP pagrindu, naujai priimtų šalių – narių įnašai neatitinka jų realių poreikių. Palaipsniui ET
paramos galimybės tampa vis labiau ribotos.
Keletas senesnių ET narių laikosi nuomonės, kad biudžetas negali būti neribotai didinamas (labiau nei leidžia metinis infliacijos lygis).
Papildomi ištekliai šalių – narių poreikių įgyvendinimui turi atsirasti išskiriant prioritetines veiklos sritis. Tuo pačiu siaurinamos ET
programos, pradeda trūkti lėšų Europos žmogaus teisių teismo veiklai.
Svarbus naujas faktorius – kai kurias ET programas papildomai finansuoja
Europos komisija. Bendrajai rinkai plėtotis padeda domokratinis stabilumas, kurį Europoje užtikrina Europos Taryba. Akivaizdu, kad sinergetinis efektas tarp ET ir ES padės geriau vystytis ne tik šioms dviem organizacijoms, bet ir naujoms demokratijoms.
Plečiantis ET, stiprėja ir jos politinis vaidmuo. Aktyviai siekiama, pasitelkiant Venecijos Komisijos ekspertus, padėti narėms išspręsti jų konfliktų priežastis, konstitucines problemas. Per pastarąjį dešimtmetį ET
žymiai prisidėjo prie Europos demokratinio saugumo ir stabilumo stiprinimo, padėdama įgyvendinti reformas ir šalių – narių įsipareigojimus.
Šiuo metu jau aišku, kiek dar plėsis Europos Taryba. Tai daugiau ar mažiau atitinka geografines Europos ribas. Dabar yra likusios keturios potencialios kandidatės – Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Jugoslavijos
Federacinė Respublika ir Monakas, kurios, tikimasi, taps ET narėmis ateityje. Parlamentinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas atidžiai stebi progresą šiose šalyse.
Sakoma, kad ET poveikis jaučiamas ne tik Europos žemyne. Ministrų Komitete ir Parlamentinėje Asamblėjoje yra stebėtojų iš kitų šalių. Prie daugelio konvencijų bei dalinių susitarimų gali prisijungti šalys, kurios nėra ET
narės. Vyksta intensyvus dialogas su JAV. Kiti pasaulio regionai taip pat galėtų pritaikyti pozityvią ET patirtį.
Europos Taryboje reguliariai vyksta diskusijos apie Europos visuomenę.
Politikai, valstybės tarnautojai ir specialistai keičiasi požiūriais į globalines ir vietines problemas, numato naujas tendencijas, gilinasi į
Europos identiteto klausimą bei
-3-
kuria naujus dokumentus. Šalių vyriausybės bendradarbiauja per Ministrų
Komitetą. Europos teisininkai tiria dabartines tendencijas bei nustato naujus Parlamentinės Asamblėjos prioritetus. Vyriausieji teisininkai bendradarbiauja EŽTT ir Venecijos Komisijoje. Įvairių sričių ekspertai kuria naujus standartus daugelyje spacialistų komitetų. Europos Taryba veikia kaip daugiasluoksnis ir daugiaplanis visos Europos nuolatinis forumas. Reikia manyti, kad ateityje šis ypatingas ET vaidmuo vystysis toliau. Per įvairialypę sąveiką, užtikrinant pliuralistinę demokratiją bei teisėtumo viršenybę, gerbiant žmogaus teises, bus realizuojamas ET kūrėjų idealas – kontinento vienybė.
Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, kaip ir dauguma Vidurio Europos šalių, užmezgė ryšius su Europos Taryba. Specialiojo svečio statusą ET
Parlamentinėje Asamblėjoje Lietuvos parlamentarai gavo 1991 m. rugsėjo 18
d. 1993 m. gegužės 14 d. Lietuva buvo priimta ET nare. Stojimo metu Lietuva prisiėmė įsipareigojimą pasirašyti ir ratifikuoti Europos žmogaus teisių apsaugos konvenciją bei buvo paraginta greičiau pasirašyti ir įgyvendinti
Europos vietos savivaldos chartiją. Šios užduotys iš esmės buvo įgyvendintos 1995 metais.
Žvelgiant į praeitį, matyti, kad, tapus ET nare, pirmaisiais metais
Lietuvai buvo aktualu pasinaudoti sukauptu demokratinės visuomenės kūrimo patyrimu. Tikslas – kiek galint greičiau integruotis į Europą. Tuo metu dominavo bendros temos, pavyzdžiui, policija demokratinėje visuomenėje, žiniasklaidos vaidmuo demokratijoje. Daug metų ET ekspertai organizavo seminarus Lietuvos teisėjams ir teisininkams apie Europos žmogaus teisių apsaugos konvenciją ir jos taikymą. Teisingumo ministerija įgijo patirties, gindama valstybės pozicijas Europos žmogaus teisių teisme. Ypatingai svarbi buvo paramos naujosioms demokratinėms valstybėms programa – ADACS.
Nevyriausybinių Lietuvos organizacijų projektai buvo finansuojami per
Pasitikėjimo skatinimo priemonių programą.
ET PA 1997 metais užbaigė Lietuvos monitoringą. ET ir Europos Komisijos jungtinė programa dėl teisinės reformos ir vietos savivaldos Lietuvoje baigta įgyvendinti 1997 metų pabaigoje. Tuo pačiu buvo pripažinta Lietuvos padaryta esminė pažanga.
Praėjus penkeriems metams po įstojimo, Lietuva iš esmės suformavo modernios visuomenės kūrimo pagrindus. Lietuvos Respublika, būdama Europos Tarybos narė, savo veikla siekia įsitvirtinti kaip demokratinė valstybė, aktyviai vykdanti institucines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo, socialines ir kt. reformas. Visuomenė suprato ir pritaikė šiuolaikinius žmogaus teisių apsaugos standartus, tokiu būdu parodydama savo subrendimą politinėms ir socialinėms reformoms.
Europos Taryba būtent su Lietuva pirmą kartą pradėjo keletą naujų projektų:
EŽTT teisinės sistemos atitikties įvertinimo, mirties bausmės panaikinimo kampaniją, ET paramos programos ADACS efektyvumo įvertinimo seminarą.
Vėliau šie projektai buvo sėkmingai įgyvendinti kitose šalyse.
Sėkminga Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba patirtis yra naudinga naujosioms ET narėms. Lietuva siekia padėti kitoms ET valstybėms narėms ir kandidatėms įgyvendinti bendrus Europos vienybės tikslus. Lietuva palaiko gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir inicijuoja regionines bei subregionines programas Europos Tarybos rėmuose.
Pastaraisiais metais lėšų Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio Europos bei
Baltijos valstybėms, skiriama vis mažiau. ET dėmesys skiriamas naujausioms šalims – narėms iš NVS ir Balkanų regionų bei valstybėms – kandidatėms.
Šiuo metu Lietuvai yra naudinga žinoti, kaip ET ekspertai vertina vieną ar kitą įstatymo projektą. Taigi Lietuvos poreikiai darosi specifiniai ir trumpalaikiai. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje sumažėjo bendrų ET organizuojamų švietimo programų ir seminarų poreikis. Vis aktualesnė tampa teisėtvarkos sistemos reorganizavimo problema, kalėjimų administravimo perdavimo
Teisingumo ministerijai klausimas. ET ekspertų įvertinimas labai praverčia, kuriant svarbių Lietuvos įstatymų projektus. Intensyvus bendradarbiavimas su ET neišvengiamas, įgyvendinant Lietuvos ilgalaikius tikslus.
2000 m. kovo 6 d. ET PA biuras nusprendė pradėti dialogą po monitoringo su keletu valstybių, tarp jų ir su Lietuva. 2000 m. spalio 19 d. ET PA
Monitoringo komitetui pateiktas atsakymas apie padarytą pažangą – LR
įstatymų raidą.
Reikėtų pažymėti, kad Ministrų Komitetas visoms be išimties ET narėms taiko teminį monitoringą – vyksta dialogas su valstybėmis pasirinktomis temomis:
teismų efektyvumo, žiniasklaidos laisvės ir kitose srityse. Lietuvoje visuotinai pripažinta Europos Tarybos žmogaus teisių mechanizmų svarba. Vis daugiau Lietuvos piliečių kreipiasi į EŽTT dėl jų teisių pažeidimo. Tačiau iš EŽTT sprendimų matyti, kad dauguma Konvencijos pažeidimų Lietuvoje yra procedūriniai, taigi nesunkiai ištaisomi. Pabrėžtina, kad svarbiausios teisės – teisė į gyvybę, teisė į žodžio laisvę ir kitos – nėra pažeidžiamos.
Lietuva tinkamai išnaudojo praėjusius aštuonerius narystės Europos Taryboje metus. Galima tvirtinti, kad Lietuvoje galioja pliuralistinė demokratija, užtikrinta teisėtumo viršenybė, iš esmės gerbiamos žmogaus teisės.
Pasirašyti ir ratifikuoti svarbūs ET teisiniai dokumentai: Pataisyta socialinė chartija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Iš viso šiandien Lietuvoje įsigaliojo 52 ET teisiniai aktai, dar 8 yra pasirašyti, bet kol kas neratifikuoti.
2000 metais Lietuvai iškilo naujas sudėtingas uždavinys – pasiruošti pirmininkavimui ET Ministrų Komitete. Pirmininkavimo laikotarpis nuo 2001
metų lapkričio iki 2002 metų gegužės mėnesio. Ruošiantis pirmininkavimui reikėjo apsvarstyti
-4-
narystės Europos Taryboje rezultatus, įvertinti situaciją Europoje, ET
vaidmenį politinėje kontinento santvarkoje. Remiantis vertinimais kuriama pirmininkavimo laikotarpio prioritetų ir veiksmų programa, kuri yra orientuota ne tiek į Lietuvos, kiek į dabartinės Europos poreikius. Lietuva siekia, kad Vidurio ir Rytų Europos visuomenės taptų artimesnės išsivysčiusios demokratijos šalims. Kartu pirmininkavimas suteikia puikią galimybę atkreipti ET narių dėmesį į Lietuvai artimą Šiaurės Europos regioną. Didelis dėmesys bus skiriamas šalims – kandidatėms į ET narius.
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Latvija ir Lichtenšteinu, šalimis, jau pirmininkavusiomis ET, bei su Liuksemburgu, kuris perims pirmininkavimą ateityje (L4 grupė). Latvijos pirmininkavimo metu Lietuvos Nuolatinis atstovas prie ET kartu su Lichtenšteino ir Liuksemburgo atstovais dalyvavo
ET MK pirmininko Latvijos užsienio reikalų ministro misijoje Jugoslavijoje bei Bosnijoje ir Hercogovinoje.
Pirmininkavimo laikotarpiu ketinama ET dėmesį atkreipti į Baltijos jūros šalių regioną, į Lietuvą ir į Vilnių. Planuojama organizuoti PA Politinių reikalų komiteto posėdį, pasienio bendradarbiavimo konferenciją, policijos vadovų konferenciją, aukšto lygio sveikatos apsaugos konferenciją bei 110-
ąją Ministrų Komiteto sesiją. Paprastai ministrų sesijos vyksta Strasbūre.
Lietuvos pirmininkavimas ET baigsis Ministrų Komiteto sesijos, surengtos
Vilniuje, metu.
BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS TARYBOS PARLAMENTINE
ASAMBLĖJA
Būdama Europos Tarybos patariamuoju organu, Parlamentinė Asamblėja vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus šios organizacijos rėmuose, formuojant nacionalinės įstatymdavystės darbotvarkes, turi įtakos bendram Europos politiniam klimatui. Dėl didelio valstybių narių skaičiaus ir proporcingo politinio atstovavimo principo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ET
PA) tampa forumu, kuris geriausiai atspindi ilgalaikes demokratijos plėtros tendencijas ir politines aktualijas Europoje.
Svarbiausi Lietuvos ir ET ryšiai – tai kontaktai, užmegzti tarp Lietuvos delegacijos ir ET PA. Specialiojo svečio statusas ET PA Lietuvai buvo suteiktas 1991 metų rugsėjo mėnesį. Pirmąją delegaciją, kuri Europos
Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje naudojosi specialiojo svečio statusu, sudarė keturi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai: A. Brazauskas, E. Gentvilas, J. Karvelis ir J. Tamulis. Po Seimo rinkimų, įvykusių 1992 metais, buvo sudaryta nauja Seimo delegacija. Jos nariai buvo A. Gricius, V. Landsbergis, A. Sakalas ir Z. Semenovičius. Ši delegacija naudojosi specialiojo svečio statusu iki 1993 m. gegužės 14 d., kai Lietuva kartu su Estija ir Slovėnija tapo visateisėmis Europos Tarybos narėmis.
1993 metais Lietuvai tapus visateise Europos Tarybos nare, Seimui buvo suteikta teisė deleguoti į Parlamentinę Asamblėją 4 narius ir 4 jų pavaduotojus.
Per dešimtį veiklos ET PA metų skirtingų kadencijų Seimo delegacijos aktyviai dalyvavo tiek šios Asamblėjos plenariniuose posėdžiuose, tiek komitetų bei politinių grupių veikloje. 1996 metais vienu iš Asamblėjos
Prezidento pavaduotojų buvo patvirtintas tuometinis Lietuvos delegacijos vadovas A. Gricius. Pirmuoju Kultūros ir švietimo komiteto pavaduotoju 1999
metais buvo patvirtintas delegacijos narys E. Zingeris. Pranešimus parengė ir juos ET PA sesijose pristatė Seimo nariai P. Gylys ir E. Zingeris.
Per visą šį laikotarpį Lietuvoje ne kartą lankėsi ET PA Prezidentai M. A.
Martinez, L. Fisher, Lordas Russel-Johnston. ET PA plenarinėse sesijose
Strasbūre kalbas sakė ir į Europos parlamentarų klausimus atsakinėjo
Lietuvos Respublikos Prezidentai A. Brazauskas (1994 m.) ir V. Adamkus
(1999 m.).
Itin svarbus ir atsakingas Lietuvai buvo dvejų su puse metų laikotarpis, kai Asamblėjoje vyko Lietuvos monitoringo procedūra. Lietuva kartu su
Čekija buvo pirmosios valstybės, kurioms ši procedūra buvo užbaigta 1997
metais, ET PA įsigaliojus naujam valstybių prievolių ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo mechanizmui ir sukūrus naują Asamblėjos Monitoringo komitetą. 1997 metų rugsėjo mėnesį sesijos plenariniame posėdyje buvo konstatuota, kad Lietuva demokratijos plėtros, žmogaus teisių bei teisės požiūriu atitinka Parlamentinės Asamblėjos keliamus reikalavimus.
2000 m. gegužės 4 d. ET PA Monitoringo komitetas priėmė nutarimą pradėti dialogą po monitoringo (post-monitoring dialogue) su Lietuva, kurio tikslas aiškintis, kaip vykdomi įsipareigojimai pasibaigus aktyviam Asamblėjos stebėjimui. Lietuva kartu su Čekija, Estija ir Rumunija yra pirmosios valstybės su kuriomis toks dialogas pradėtas.
Monitoringo procedūros ET PA užbaigimas Lietuvai reiškė svarbaus etapo pabaigą ir naujo pradžią – perteikti savo patirtį puoselėjant Europos
Tarybos vertybes naujoms valstybėms narėms, kurių skaičius nuo Lietuvos įstojimo į šią organizaciją išaugo nuo 29 iki 43. Lietuvos delegacijos nariai aktyviai įsijungė į diskusijas pasisakydami posėdžiuose ir teikdami pataisas svarstant specifinius kitų šalių narių klausimus dėl žmogaus teisių, teisės ir demokratijos plėtros, taip pat aktyviai reiškė savo požiūrį dėl Europos ekonominės, socialinės ir kultūrinės raidos.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ženkliai padėjo ir toliau padeda
Lietuvai glaudaus bendradarbiavimo ir aktyvaus dialogo dėka sparčiai perimti vakarietiškas Europos demokratijos ir teisinės valstybės tradicijas bei perteikti savo patirtį kitoms Europos valstybėms. Asamblėjoje priimami dokumentai, paprastai pagrįsti nuodugnia problemos analize, yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau, pasiekę nacionalinius parlamentus, turi poveikį. Taip klojami politiniai bei teisiniai Europos šalių vienijimosi pamatai.