Europos Sąjunga

[pic]

[pic]

Sudarė: Asta Dvilevičiūtė

2005

-2-

Lietuva ir Europos taryba šiandien

Europos Tarybos veiklos sritis – Europos teisinio bendradarbiavimo
organizavimas: konvencijų kūrimas ir jų vykdymo priežiūra, siekis
užtikrinti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją, teisėtumo viršenybę,
įvairūs bendri projektai. Pagrindinis jos tikslas – siekti Europos
vienybės. Konvencijos pakeičia šimtus dvišalių sutarčių, taigi ET teisinė
sistema supaprastina Europos valstybių bendradarbiavimą.
ET yra sukūrusi 180 konvencijų ir protokolų. Europos Taryba iš esmės yra
suformavusi europinius standartus fundamentinių vertybių srityje.
Svarbiausieji teisiniai instrumentai be ET Statuto ir Europos žmogaus
teisių apsaugos konvencijos yra Socialinės apsaugos chartija, Europos
kultūros konvencija, Europos konvencija prieš kankinimą, Europos koonvencija
dėl kovos prieš terorizmą, Bioetikos konvencija, Konvencijos dėl
korupcijos, Tautinių mažumų pagrindų konvencija, Tautinių mažumų kalbų
chartija, Konvencija dėl pinigų plovimo, Konvencija dėl tarpusavio pagalbos
baudžiamosiose bylose ir kitos. Čia paminėtos konvencijos gerai parodo
Europos Tarybos interesų įvairovę.
Per 50 metų Europos Taryba žymiai pasikeitė. 1989 metais Europos Taryboje
buvo 23 nariai. Dauguma valstybių buvo panašiai išsivysčiusios, laikėsi
nusistovėjusių demokratijos ir žmogaus teisių standartų. Nusistovėjęs
bendradarbiavimas reikalavo nedidelių finansinių išteklių.
Padėtis pradėjo keistis po Berlyno sienos sugriovimo. Vidurio, vėliau ir
Rytų Europos šalys, siekė ET narystės. Ne visose iš jų žmogaus teisių
apsaugos standartai buuvo tokie aukšti kaip išsivysčiusių demokratijų.
Iškilo dilema: ar siekiant Europos vienybės priimti ne visai brandžios
demokratijos šalis, ar išlaikyti aukštus reikalavimus ir laukti, kol
kandidatės pasikeis. Buvo nuspręsta priimti kandidates anksčiau, bet joms
Ministrų Komitetas taikytų monitoringo procedūrą, t. y. stebėtų, koks bus
progresas jo

oms jau įstojus pagal atskiras monitoringo temas. Pagal
monitoringo rezultatus būtų atitinkamai pritaikytos ET paramos programos.
Svarbu, kad siekiant lygybės, Ministrų Komiteto monitoringas vienodai
taikomas visoms narėms.
Nuo 1990 metų į ET buvo palaipsniui priimtos beveik visos Vidurio ir Rytų
Europos šalys. Taigi ET teko susidurti su naujais konfliktais ir
politiniais pasikeitimais. Pastarąjį dešimtmetį ET pradėjo veikti kaip
demokratijos vystymo institucija. Kai kurioms šalims reikia ET pagalbos
kuriant demokratijos institucijas, užtikrinant žmogaus teisių apsaugą.
Šioms pagalbos programos reikalauja papildomų finansinių išteklių. Šiuo
atžvilgiu ET pradėjo veikti kaip tarptautinė demokratijos vystymo
institucija.
Naujai priimtose šalyse – narėse vyksta esminės ekonominės ir politinės
reformos. Jų sąlygoti ekonominiai rezultatai nėra pakankami. Kadangi
finansiniai įnašai į ET biudžetą yra skaičiuojami BVP pagrindu, naujai
priimtų šalių – narių įnašai neatitinka jų realių poreikių. Palaipsniui ET
paramos galimybės tampa vis labiau ribotos.
Keletas senesnių ET narių laikosi nuomonės, kaad biudžetas negali būti
neribotai didinamas (labiau nei leidžia metinis infliacijos lygis).
Papildomi ištekliai šalių – narių poreikių įgyvendinimui turi atsirasti
išskiriant prioritetines veiklos sritis. Tuo pačiu siaurinamos ET
programos, pradeda trūkti lėšų Europos žmogaus teisių teismo veiklai.
Svarbus naujas faktorius – kai kurias ET programas papildomai finansuoja
Europos komisija. Bendrajai rinkai plėtotis padeda domokratinis stabilumas,
kurį Europoje užtikrina Europos Taryba. Akivaizdu, kad sinergetinis efektas
tarp ET ir ES padės geriau vystytis ne tik šioms dviem organizacijoms, bet
ir naujoms demokratijoms.
Plečiantis ET, stiprėja ir jos politinis vaidmuo. Aktyviai siekiama,
pasitelkiant Venecijos Komisijos ek
kspertus, padėti narėms išspręsti jų
konfliktų priežastis, konstitucines problemas. Per pastarąjį dešimtmetį ET
žymiai prisidėjo prie Europos demokratinio saugumo ir stabilumo stiprinimo,
padėdama įgyvendinti reformas ir šalių – narių įsipareigojimus.
Šiuo metu jau aišku, kiek dar plėsis Europos Taryba. Tai daugiau ar mažiau
atitinka geografines Europos ribas. Dabar yra likusios keturios
potencialios kandidatės – Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Jugoslavijos
Federacinė Respublika ir Monakas, kurios, tikimasi, taps ET narėmis
ateityje. Parlamentinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas atidžiai stebi
progresą šiose šalyse.
Sakoma, kad ET poveikis jaučiamas ne tik Europos žemyne. Ministrų Komitete
ir Parlamentinėje Asamblėjoje yra stebėtojų iš kitų šalių. Prie daugelio
konvencijų bei dalinių susitarimų gali prisijungti šalys, kurios nėra ET
narės. Vyksta intensyvus dialogas su JAV. Kiti pasaulio regionai taip pat
galėtų pritaikyti pozityvią ET patirtį.
Europos Taryboje reguliariai vyksta diskusijos apie Europos visuomenę.
Politikai, valstybės tarnautojai ir specialistai keičiasi požiūriais į
globalines ir vietines problemas, numato naujas tendencijas, gilinasi į
Europos identiteto klausimą bei

-3-
kuria naujus dokumentus. Šalių vyriausybės bendradarbiauja per Ministrų
Komitetą. Europos teisininkai tiria dabartines tendencijas bei nustato
naujus Parlamentinės Asamblėjos prioritetus. Vyriausieji teisininkai
bendradarbiauja EŽTT ir Venecijos Komisijoje. Įvairių sričių ekspertai
kuria naujus standartus daugelyje spacialistų komitetų. Europos Taryba
veikia kaip daugiasluoksnis ir daugiaplanis visos Europos nuolatinis
forumas. Reikia manyti, kad ateityje šis ypatingas ET vaidmuo vystysis
toliau. Per įvairialypę sąveiką, užtikrinant pliuralistinę demokratiją bei
teisėtumo viršenybę, gerbiant žmogaus teises, bus realizuojamas ET kūrėjų
idealas – kontinento vi

ienybė.
Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, kaip ir dauguma Vidurio Europos šalių,
užmezgė ryšius su Europos Taryba. Specialiojo svečio statusą ET
Parlamentinėje Asamblėjoje Lietuvos parlamentarai gavo 1991 m. rugsėjo 18
d. 1993 m. gegužės 14 d. Lietuva buvo priimta ET nare. Stojimo metu Lietuva
prisiėmė įsipareigojimą pasirašyti ir ratifikuoti Europos žmogaus teisių
apsaugos konvenciją bei buvo paraginta greičiau pasirašyti ir įgyvendinti
Europos vietos savivaldos chartiją. Šios užduotys iš esmės buvo
įgyvendintos 1995 metais.
Žvelgiant į praeitį, matyti, kad, tapus ET nare, pirmaisiais metais
Lietuvai buvo aktualu pasinaudoti sukauptu demokratinės visuomenės kūrimo
patyrimu. Tikslas – kiek galint greičiau integruotis į Europą. Tuo metu
dominavo bendros temos, pavyzdžiui, policija demokratinėje visuomenėje,
žiniasklaidos vaidmuo demokratijoje. Daug metų ET ekspertai organizavo
seminarus Lietuvos teisėjams ir teisininkams apie Europos žmogaus teisių
apsaugos konvenciją ir jos taikymą. Teisingumo ministerija įgijo patirties,
gindama valstybės pozicijas Europos žmogaus teisių teisme. Ypatingai svarbi
buvo paramos naujosioms demokratinėms valstybėms programa – ADACS.
Nevyriausybinių Lietuvos organizacijų projektai buvo finansuojami per
Pasitikėjimo skatinimo priemonių programą.
ET PA 1997 metais užbaigė Lietuvos monitoringą. ET ir Europos Komisijos
jungtinė programa dėl teisinės reformos ir vietos savivaldos Lietuvoje
baigta įgyvendinti 1997 metų pabaigoje. Tuo pačiu buvo pripažinta Lietuvos
padaryta esminė pažanga.
Praėjus penkeriems metams po įstojimo, Lietuva iš esmės suformavo modernios
visuomenės kūrimo pagrindus. Lietuvos Respublika, būdama Europos Tarybos
narė, savo veikla siekia įsitvirtinti kaip demokratinė valstybė, aktyviai
vykdanti institucines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo, socialines
ir kt. reformas. Visuomenė suprato ir pritaikė šiuolaikinius žmogaus teisių
apsaugos st
tandartus, tokiu būdu parodydama savo subrendimą politinėms ir
socialinėms reformoms.
Europos Taryba būtent su Lietuva pirmą kartą pradėjo keletą naujų projektų:
EŽTT teisinės sistemos atitikties įvertinimo, mirties bausmės panaikinimo
kampaniją, ET paramos programos ADACS efektyvumo įvertinimo seminarą.
Vėliau šie projektai buvo sėkmingai įgyvendinti kitose šalyse.
Sėkminga Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba patirtis yra naudinga
naujosioms ET narėms. Lietuva siekia padėti kitoms ET valstybėms narėms ir
kandidatėms įgyvendinti bendrus Europos vienybės tikslus. Lietuva palaiko
gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir inicijuoja regionines bei
subregionines programas Europos Tarybos rėmuose.
Pastaraisiais metais lėšų Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio Europos bei
Baltijos valstybėms, skiriama vis mažiau. ET dėmesys skiriamas naujausioms
šalims – narėms iš NVS ir Balkanų regionų bei valstybėms – kandidatėms.
Šiuo metu Lietuvai yra naudinga žinoti, kaip ET ekspertai vertina vieną ar
kitą įstatymo projektą. Taigi Lietuvos poreikiai darosi specifiniai ir
trumpalaikiai. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje sumažėjo bendrų ET organizuojamų
švietimo programų ir seminarų poreikis. Vis aktualesnė tampa teisėtvarkos
sistemos reorganizavimo problema, kalėjimų administravimo perdavimo
Teisingumo ministerijai klausimas. ET ekspertų įvertinimas labai praverčia,
kuriant svarbių Lietuvos įstatymų projektus. Intensyvus bendradarbiavimas
su ET neišvengiamas, įgyvendinant Lietuvos ilgalaikius tikslus.
2000 m. kovo 6 d. ET PA biuras nusprendė pradėti dialogą po monitoringo su
keletu valstybių, tarp jų ir su Lietuva. 2000 m. spalio 19 d. ET PA
Monitoringo komitetui pateiktas atsakymas apie padarytą pažangą – LR
įstatymų raidą.
Reikėtų pažymėti, kad Ministrų Komitetas visoms be išimties ET narėms taiko
teminį monitoringą – vyksta dialogas su valstybėmis pasirinktomis temomis:
teismų efektyvumo, žiniasklaidos laisvės ir kitose srityse. Lietuvoje
visuotinai pripažinta Europos Tarybos žmogaus teisių mechanizmų svarba. Vis
daugiau Lietuvos piliečių kreipiasi į EŽTT dėl jų teisių pažeidimo. Tačiau
iš EŽTT sprendimų matyti, kad dauguma Konvencijos pažeidimų Lietuvoje yra
procedūriniai, taigi nesunkiai ištaisomi. Pabrėžtina, kad svarbiausios
teisės – teisė į gyvybę, teisė į žodžio laisvę ir kitos – nėra
pažeidžiamos.
Lietuva tinkamai išnaudojo praėjusius aštuonerius narystės Europos Taryboje
metus. Galima tvirtinti, kad Lietuvoje galioja pliuralistinė demokratija,
užtikrinta teisėtumo viršenybė, iš esmės gerbiamos žmogaus teisės.
Pasirašyti ir ratifikuoti svarbūs ET teisiniai dokumentai: Pataisyta
socialinė chartija, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Iš viso
šiandien Lietuvoje įsigaliojo 52 ET teisiniai aktai, dar 8 yra pasirašyti,
bet kol kas neratifikuoti.
2000 metais Lietuvai iškilo naujas sudėtingas uždavinys – pasiruošti
pirmininkavimui ET Ministrų Komitete. Pirmininkavimo laikotarpis nuo 2001
metų lapkričio iki 2002 metų gegužės mėnesio. Ruošiantis pirmininkavimui
reikėjo apsvarstyti

-4-
narystės Europos Taryboje rezultatus, įvertinti situaciją Europoje, ET
vaidmenį politinėje kontinento santvarkoje. Remiantis vertinimais kuriama
pirmininkavimo laikotarpio prioritetų ir veiksmų programa, kuri yra
orientuota ne tiek į Lietuvos, kiek į dabartinės Europos poreikius. Lietuva
siekia, kad Vidurio ir Rytų Europos visuomenės taptų artimesnės
išsivysčiusios demokratijos šalims. Kartu pirmininkavimas suteikia puikią
galimybę atkreipti ET narių dėmesį į Lietuvai artimą Šiaurės Europos
regioną. Didelis dėmesys bus skiriamas šalims – kandidatėms į ET narius.
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Latvija ir Lichtenšteinu, šalimis, jau
pirmininkavusiomis ET, bei su Liuksemburgu, kuris perims pirmininkavimą
ateityje (L4 grupė). Latvijos pirmininkavimo metu Lietuvos Nuolatinis
atstovas prie ET kartu su Lichtenšteino ir Liuksemburgo atstovais dalyvavo
ET MK pirmininko Latvijos užsienio reikalų ministro misijoje Jugoslavijoje
bei Bosnijoje ir Hercogovinoje.
Pirmininkavimo laikotarpiu ketinama ET dėmesį atkreipti į Baltijos jūros
šalių regioną, į Lietuvą ir į Vilnių. Planuojama organizuoti PA Politinių
reikalų komiteto posėdį, pasienio bendradarbiavimo konferenciją, policijos
vadovų konferenciją, aukšto lygio sveikatos apsaugos konferenciją bei 110-
ąją Ministrų Komiteto sesiją. Paprastai ministrų sesijos vyksta Strasbūre.
Lietuvos pirmininkavimas ET baigsis Ministrų Komiteto sesijos, surengtos
Vilniuje, metu.

BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS TARYBOS PARLAMENTINE
ASAMBLĖJA
Būdama Europos Tarybos patariamuoju organu, Parlamentinė Asamblėja vaidina
svarbų vaidmenį priimant sprendimus šios organizacijos rėmuose, formuojant
nacionalinės įstatymdavystės darbotvarkes, turi įtakos bendram Europos
politiniam klimatui. Dėl didelio valstybių narių skaičiaus ir proporcingo
politinio atstovavimo principo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ET
PA) tampa forumu, kuris geriausiai atspindi ilgalaikes demokratijos plėtros
tendencijas ir politines aktualijas Europoje.
Svarbiausi Lietuvos ir ET ryšiai – tai kontaktai, užmegzti tarp Lietuvos
delegacijos ir ET PA. Specialiojo svečio statusas ET PA Lietuvai buvo
suteiktas 1991 metų rugsėjo mėnesį. Pirmąją delegaciją, kuri Europos
Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje naudojosi specialiojo svečio statusu,
sudarė keturi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo
deputatai: A. Brazauskas, E. Gentvilas, J. Karvelis ir J. Tamulis. Po Seimo
rinkimų, įvykusių 1992 metais, buvo sudaryta nauja Seimo delegacija. Jos
nariai buvo A. Gricius, V. Landsbergis, A. Sakalas ir Z. Semenovičius. Ši
delegacija naudojosi specialiojo svečio statusu iki 1993 m. gegužės 14 d.,
kai Lietuva kartu su Estija ir Slovėnija tapo visateisėmis Europos Tarybos
narėmis.
1993 metais Lietuvai tapus visateise Europos Tarybos nare, Seimui buvo
suteikta teisė deleguoti į Parlamentinę Asamblėją 4 narius ir 4 jų
pavaduotojus.
Per dešimtį veiklos ET PA metų skirtingų kadencijų Seimo delegacijos
aktyviai dalyvavo tiek šios Asamblėjos plenariniuose posėdžiuose, tiek
komitetų bei politinių grupių veikloje. 1996 metais vienu iš Asamblėjos
Prezidento pavaduotojų buvo patvirtintas tuometinis Lietuvos delegacijos
vadovas A. Gricius. Pirmuoju Kultūros ir švietimo komiteto pavaduotoju 1999
metais buvo patvirtintas delegacijos narys E. Zingeris. Pranešimus parengė
ir juos ET PA sesijose pristatė Seimo nariai P. Gylys ir E. Zingeris.
Per visą šį laikotarpį Lietuvoje ne kartą lankėsi ET PA Prezidentai M. A.
Martinez, L. Fisher, Lordas Russel-Johnston. ET PA plenarinėse sesijose
Strasbūre kalbas sakė ir į Europos parlamentarų klausimus atsakinėjo
Lietuvos Respublikos Prezidentai A. Brazauskas (1994 m.) ir V. Adamkus
(1999 m.).
Itin svarbus ir atsakingas Lietuvai buvo dvejų su puse metų laikotarpis,
kai Asamblėjoje vyko Lietuvos monitoringo procedūra. Lietuva kartu su
Čekija buvo pirmosios valstybės, kurioms ši procedūra buvo užbaigta 1997
metais, ET PA įsigaliojus naujam valstybių prievolių ir įsipareigojimų
vykdymo užtikrinimo mechanizmui ir sukūrus naują Asamblėjos Monitoringo
komitetą. 1997 metų rugsėjo mėnesį sesijos plenariniame posėdyje buvo
konstatuota, kad Lietuva demokratijos plėtros, žmogaus teisių bei teisės
požiūriu atitinka Parlamentinės Asamblėjos keliamus reikalavimus.
2000 m. gegužės 4 d. ET PA Monitoringo komitetas priėmė nutarimą pradėti
dialogą po monitoringo (post-monitoring dialogue) su Lietuva, kurio tikslas
aiškintis, kaip vykdomi įsipareigojimai pasibaigus aktyviam Asamblėjos
stebėjimui. Lietuva kartu su Čekija, Estija ir Rumunija yra pirmosios
valstybės su kuriomis toks dialogas pradėtas.
Monitoringo procedūros ET PA užbaigimas Lietuvai reiškė svarbaus etapo
pabaigą ir naujo pradžią – perteikti savo patirtį puoselėjant Europos
Tarybos vertybes naujoms valstybėms narėms, kurių skaičius nuo Lietuvos
įstojimo į šią organizaciją išaugo nuo 29 iki 43. Lietuvos delegacijos
nariai aktyviai įsijungė į diskusijas pasisakydami posėdžiuose ir teikdami
pataisas svarstant specifinius kitų šalių narių klausimus dėl žmogaus
teisių, teisės ir demokratijos plėtros, taip pat aktyviai reiškė savo
požiūrį dėl Europos ekonominės, socialinės ir kultūrinės raidos.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ženkliai padėjo ir toliau padeda
Lietuvai glaudaus bendradarbiavimo ir aktyvaus dialogo dėka sparčiai
perimti vakarietiškas Europos demokratijos ir teisinės valstybės tradicijas
bei perteikti savo patirtį kitoms Europos valstybėms. Asamblėjoje priimami
dokumentai, paprastai pagrįsti nuodugnia problemos analize, yra
rekomendacinio pobūdžio, tačiau, pasiekę nacionalinius parlamentus, turi
poveikį. Taip klojami politiniai bei teisiniai Europos šalių vienijimosi
pamatai.

Leave a Comment