Europos Sąjunga
Europos Sąjunga yra demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi taikos ir gerovės labui veikti išvien. Ji nėra kokia nors nauja valstybė, pakeisianti esamas valstybes. ES daug kuo skiriasi ir nuo kitų tarptautinių organizacijų. Iš tikrųjų ji yra unikali organizacija. Jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs visoms rūpimi klausimai būtų demokratiškai sprendžiami Europos lygmeniu. Šis suvereniteto telkimas dar vadinamas “Europos integracija”.
Istorinės Europos Sąjungos šaknys glūdi Antrajame pasauliniame kare. Europos integracijos idėja kilo iš siekio niekada nebeleisti tokių žudynių ir tokio naikinimo. Pirmasis ją iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert’as Schumanas savo kalboje, pasakytoje 1950 m. gegužės 9 d. Ši diena, dabartinės ES “gimtadienis”, kasmet švenčiama kaip Europos diena.
Yra penkios ES institucijos, kurių kiekviena atlieka savitą vaidmenį: * Europos Parlamentas (renkamas valstybių narių tautų); * Europos Sąjungos Taryba (atstovaujanti valstybių narių vyriausybėms); * Europos Komisija (varomoji jėga ir vykdomoji institucija); * Teisingumo Teismas (užtikrinantis teisės laikymąsi); * Audito Rūmai (kontroliuojantys, kad ES biudžetas būtų patikimai ir teisėtai tvarkomas).
Be jų, yra dar penkios svarbios institucijos: Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (reiškia organizuotos pilietinės visuomenės nuomones ekonomikos ir socialiniais klausimais); Regionų komitetas (reiškia regionų ir vietos valdžios institucijų nuomones); Europos centrinis bankas (atsako už pinigų politiką ir euro valdymą); Europos ombudsmenas (nagrinėja piliečių skundus dėl netinkamo kurios nors ES institucijos ar įstaigos administravimo); Europos investicijų bankas (padeda siekti ES tikslų, finansuodamas investicinius projektus). Šiai sistemai dar priklauso daugelis kitų agentūrų ir įstaigų.
Teise grindžiama tvarka yra Europos Sąjungos pamatas. Visi ES sprendimai ir procedūros yra grindžiama sutartimis, dėl kurių yra susitarusios visos ES valstybės.
Iš pradžių ES sudarė tik šešios valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Airija, Danija ir Jungtinė Karalystė prie jų prisijungė 1973 m., Graikija – 1981 m., Ispanija ir Portugalija – 1986 m., o Austrija, Suomija ir Švedija – 1995 m. Visų didžiausia plėtra įvyks 2004 m., kada prisijungs 10 naujų valstybių.
Ankstesniais metais ES valstybės daugiausia bendradarbiavo prekybos ir ekonomikos srityse, bet dabar ES sprendžia ir nemažai kitų klausimų, tiesiogiai susijusių su mūsų kasdieniu gyvenimu, būtent: piliečių teisės laisvės, saugumo ir teisingumo užtikrinimas; darbo vietų kūrimas; regioninė plėtra; aplinkos apsauga; globalizacija.
Pusę šimtmečio Europos Sąjunga užtikrino stabilumą, taiką ir gerovę. Ji padėjo kelti gyvenimo lygį, sukūrė bendrą Europos masto rinką, įvedė bendrą Europos valiutą eurą , ir sustiprino Europos balsą pasaulyje .
Vienybė išlaikant įvairovę: Europa – tai žemynas, kuriame gyvena daugelis skirtingas tradicijas ir kalbas, bet taip pat ir bendrų vertybių turinčių tautų. ES gina šias vertybes. Ji puoselėja Europos tautų bendradarbiavimą, skatindama vienybę išlaikant įvairovę ir užtikrindama, kad sprendimai būtų priimami kuo labiau priartinant juos prie piliečių.
XXI amžiuje, kai pasaulyje vis didėja savitarpio priklausomybė, kiekvienam Europos piliečiui netgi dar labiau reikės su kitų šalių žmonėmis bendradarbiauti žingeidumo, pakantumo ir solidarumo dvasia.
Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą
Šie metai įeis į mūsų šalies istoriją. Tapome ne tik NATO nariais, bet ir įstojome į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė padarė viską, kad tai įvyktų laiku, o įstojimas būtų sklandus. Dabar visi kartu turime siekti, kad padedami Europos šalių kurtume klestinčią Lietuvą. Europos sąjunga sudaro galimybes Lietuvai tapti ta šalimi, kurioje žmonės gali dirbti ir uždirbti, kur vystomas švietimas ir mokslas, kur pensininkams garantuojama aprūpinta senatvė, kur auga žemės ūkio darbuotojų pajamos.
Europos Sąjungos pliusai… Lietuvoje bus sukurta daugiau darbo vietų.
Nedarbo lygis Lietuvoje nuolat mažėja jau treti metai iš eilės. Vien tik pernai bedarbių skaičius sumažėjo 20 tūkst., o dirbančiųjų gyventojų skaičius padidėjo 30 tūkst. Įstojus į Europos Sąjungą nedarbo lygis ir toliau mažės. Visų pirma tai susiję su iš Europos šalių ateinančiomis investicijomis: steigiamos naujos įmonės ir kuriamos naujos darbo vietos. Svarbūs ir ES struktūriniai fondai, kurių dėka ateityje padaugės statybų, bus tiesiama daugiau kelių – tai taip pat reiškia naujų darbo vietų kūrimą. Tie, kas neras darbo Lietuvoje, po kurio laiko turės galimybę legaliai ieškoti ir susirasti darbo bet kurioje ES šalyje. Didesni atlyginimai. Jau šiemet Vyriausybė minimalų atlyginimą padidino nuo 450 iki 500 Lt, o nuo gegužės 1-osios beveik 10 proc. padidėjo atlyginimai mokytojams, gydytojams. Įstojus į ES atlyginimai augs dar sparčiau. Kylant šalies ekonomikai didės ir darbo užmokestis, kol jis pasieks Europos šalių vidurkį. Kadangi Lietuva tapo vieningos Europos darbo rinkos dalimi, darbdaviai turės mokėti didesnius atlyginimus savo darbuotojams, kad jie neišvyktų svetur. Geresnės galimybės mokytis. Kadangi Europos šalys kuria bendrą švietimo erdvę, kasmet į Europos šalis studijuoti, stažuotis galės išvykti po 1,5-2 tūkst. aukštųjų mokyklų studentų. Jau kitais metais kartu su aukštojo mokslo diplomu bus išduodami tarptautinio pavyzdžio diplomo priedėliai, kurie palengvins diplomų pripažinimą Europos šalyse. Įstojus į ES Lietuvos piliečiams, norintiems mokytis ES šalyse nebereiks vargti ieškant finansinės paramos studijoms, nes ES valstybių narių piliečiams mokestis yra mažas, o kai kur mokslas nemokamas. Lietuvos švietimui skiriama bendrojo vidaus produkto dalis yra didesnė nei vidutiniškai ES šalyse. Vaikams vežioti į mokyklas jau nupirkta 162 autobusai. Prieš metus 1 kompiuteris teko 30-iai moksleivių, o pernai – jau 20 moksleivių.
Geresnės sąlygos žemės ūkyje. ES lėšos pasiekia kiekvieną žemdirbį, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jis gyvena. Jau nuo šių metų kiekvienas ūkininkas gaus penkis kartus didesnes, palyginti su praėjusiais metais, išmokas už pasėlius, gyvulius. Išsiplėtusi Europos rinka sudarys geresnes sąlygas Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos eksportui. Vyriausybei derybose pavyko pasiekti, kad žemės ūkio produkcijos kvotos būtų labai palankios. Todėl žemdirbių pajamos augs, ir kaimo žmogus galės lengviau atsikvėpti. Padidėjo parama iš SAPARD programos. Iki 2004 m. balandžio 15 d. Buvo užregistruotos 1164 paraiškos, kurių vertė 943 mln. litų, sudarytos 534 mln. litų vertės 658 paramos sutartys ir jau išmokėti 210 mln. litų. Jau šiais metais bus išmokėta 280 mln. litų tiesioginių išmokų žemės ūkiui. Aprūpinta senatvė. Savaime pensijos nedidėja. Tačiau, akivaizdu, kad daugėjant darbo vietų, augant darbo užmokesčiui, kartu augs ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODROS) pajamos. O tai reiškia, kad palengva didės tiek senatvės ir invalidumo pensijos, tiek ir kitos socialinės išmokos. Pernai metus SODRA baigė su 28 mln. litų pertekliumi. Nuo 2004m. balandžio 1 d. bazinė pensija buvo padidinta nuo 152 iki 172 litų. Taip pat buvo padidintos mažesnės nei 325 litų pensijos. Vidutiniškai šios pensijos padidėjo 60 litų. Didesnis dėmesys kokybiškai sveikatos apsaugai. Sveikatos apsauga yra vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų, todėl šiai sričiai jau dabar skiriamas ypatingas dėmesys. Pastaraisiais metais didėja privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, sveikatos apsaugai daugiau lėšų skiriama ir iš valstybės biudžeto. Jau šiandien renovuota trečdalis kaimo ambulatorijų, o ES struktūtinių fondų lėšos leis baigti renovuoti likusias. Ir toliau bus atnaujinamos ligoninės, medicininė aparatūra. Nedideli kainų pokyčiai. Įvairių prekių ir paslaugų kainos tarp ES šalių skiriasi. Visų pirma tai priklauso nuo šalies pragyvenimo lygio. Kai kurios prekės iš Europos šalių netgi turėtų atpigti, pavyzdžiui, avalynė, drabužiai, nauji automobiliai ir daugelis kitų prekių. Tačiau daugumos prekių kainos nesikeis. Todėl nerimauti ar kaupti produktų atsargas tikrai neverta – didelių ir staigių pokyčių šioje srityje įsipareigojo suvienodintiakcizus šioms prekėms. Tačiau Vyriausybė tam pasirengė iš anksto, todėl akcizai didėja laipsniškai nuo 2002 metų. Šios priemonės leidžia išvengti kainų šuolio. Lietuva taps mažiau priklausoma nuo Rusijos energetinių šaltinių. Uždarydama Iganlinos atominę elektrinę, Lietuva pasinaudos ES parama, kad galėtų sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Kaip žinoma, Ignalinos atominė bei šalį ateityje elektra aprūpinsiančios atnaujintos Lietuvos elektrinės daugiausiai naudoja iš Rusijos pirktą kurą. Dėl to Vyriausybė, derėdamasi su ES, į IAE uždarymo išlaidas įtraukė elektros tinklo taro Lietuvos ir Vakarų Europos statybą. Sujungę elektros sistemas, padidinsime savo šalies saugumą.Europos Sąjungos minusai.. Padidėjo reikalavimai prekių eksportuotojams. Ekportuotojai eksportuojantys prekes į ES šalis turi laikytis tam tikrų reikalavimų: kokybiškai supakuotos prekės, geresnė bei kokybiškesnė prekių kokybė, geresnės prekių ekporatavimo sąlygos. Pakilo prekių bei degalų kainos. Įstojus į ES maisto kainos ( pieno, kiaušinių, duonos) pakilo ~10 procentų. Taip pat pakilo ir degalų kainos. Vaistūų kaina pakilo ~5 procentus. Padidėjo reikalavimai ūkininkams. Ūkininkams, bei kaimo gyventojams padidėjo reikalavimai: pristatant prieną į punktus, parduodant savo prekes : daržoves, kiaušinius, mėsą ir kitą produkciją, gaunamą iš savo ūkio. Visa žemė turi būti dirbama.
Taigi, aiškiai matosi, kad kol kas įstojimas į ES yra labiau palankus Lietuvai. Žymiai daugiau yra pliusių, negu minusų. Kol kas didžiausias minusas, kuris neduoda ramybės Lietuvos žmonėms, pakilusios kainos, bet nepadidinti atlyginimai. Taip pat žmonės ne taip greitai sulauks rezultatų, pasekmių iš stojimo į ES. Bet visi tikimės, kad EUROPA LIETUVAI – NAUJOS GALIMYBĖS LIETUVOS ŽMONĖMS.