Etninių lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosios lietuvių tautos formavimasis

Svarbiausi įvykiai1808 m. Lenkų kalba išėjo Ksavoro Bogušo knyga „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“,kurioje rašoma, jog lietuvių kalba labai sena, tinkanti grožiniai literatūrai ir viešajai vartosenai.1818 m. Liudvikas Rėza Karaliaučiūje išleido Kristijono donelaičio „Metus“.1822-1824 m. Vilniaus universitete veikė žemaičių studentų būrelis.1823-1824m. Mažojoje Lietuvoje pasirodė pirmasis lietuviškas periodinis leidinys „Nusidavimai Dievo karalystei“.1828 m. Vilniaus universitete norėta atidaryti lietuvių kalbos katedrą,tačiau negauta Rusijos švietimo ministerijos sutikimo.1841 m. Rusijos vidaus reikalų ministerija leido steigti lietuviškas mokyklėles prie bažnyčių Žemaičių vyskupijoje.1845 m. Sant Peterburge išspauzdintas simono Daukanto ,,Būdas senoves lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. 1846 m. Laurynas Ivinskis pradėjo leisti lietuviškus kalendorius(,,Metskaitlius“)1848 m. Vilniūje išėjo Motiejaus Valančiaus istorinis veikalas ,,Žemaičių vyskupystė“1850 m. Motiejus Valančius tapo Žemaičių viskupystės vyskupu.1855-1864 m. Vilniųje veikė archialoginė komisija-mokslinė humanitarinė draugija, telkiani intelegentiją krašto tyrinėjimo darbams.1856-1857 m. Vokiečių kalbininkas Augustas Šleicheris parašė ir išleido pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką.1857-1859 m. Lietuvių intelegintija nesekmingai mėgino gauti leidimą lietuviškam laikraščiui Lietuvoje leisti.1858-1864 m. Veikė Valančiaus įkurtos blaivybės draugijos1864 m. Sant Prterburgo spaudoje pasirodėrusų mokslininko ir visuomenės veikėjo aleksandro Hilferdingo straipsniai, palaikantys ,,lenkiškų pradų naikinimo“ politiką ir raginantyspripažinti lietuvių kalbai tam tikras teises.Motiejus Valančius bandė gauti leidimą steigti lietuviškas mokyklėles prie katlikų bažnyčių bei lietuvišką vidurinę mokyklą prie Varnių dvasinės seminarijos.1864 m. rugsėjo 11 d. Išleis Lenkijos karalystės pradžios mokyklos nuostatai, leidžiantys Užnemunės rusiškose mokyklose mokyti skaityti ir rašyti rusiškomis radėmis.1867 m. Įsteigta Marijampolės berniukų gimnazija, kurioje, kaip ir Suvalkų gimnazijoje bei Seinų progimnazijoje, leista kaip fukaltatyvą dėstyti lietuvių kalbą.

1867-1870 m. Motiejus Valančius sukūrė lietuviškos spaudos lotynišku raidynu spausdinimu ir slapto gabenimo iš Rytprūsių į Lietuvą sistemą.1883-1886 m. Ragainėje leistas pirmasis lietuviškas laikraštis Didžiajai Lietuvai-,,Aušra“.1889-1905 m. Rytprūsiuose spausdintas ,,Varpas“.1890-1896 m. Rytprūsiuose spasdinta ,,Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“.1895 m. Išspausdinti Maironio ,,Pavasario balsai“ ir ,,Jaunoji Lietuva“.1896 m. Įkurta Lietuvos socialdemokratų partija.1896-1904 m. Rytprūsiuose spausdintas ,,Tėvynės sargas“.1902 m. Įkurta Lietuvių demokratų partija. 1904 m.gegužės 7 d. Panaikintas lietuviškos spaudos draudimas.1904 m.gruodžio23 d. Vilniuje pradėtas spausdinti lietuviškas dienraštis ,,Vilniaus žinios“.1905 m.gegužės 14 d. Vakarų gubernijų mokyklose leista mokyti lietuvių kalbos kaip mokomojo dalyko.1905 m. gruodžio 4-5 d. Didysis Vilniaus seimas.1906 m. rugsėjo 6 d. Panaikintas įstatymas dėl slaptųjų mokyklų persekiojimo.1906 m. lapkričio mėn. Įsteigtos katalikiškos švietimo draugijos ,,Saulė“ir ,,Žiburys“.1907 m. Vilniuje įsikūrė mokslo ir Lietuvių dailės darugijos.Vilniuje išspausdintas žurnalas ,,Viltis“.1913 m. Vilniaus gubernijoje įstegta švietimo draugija ,,Rytas“.

Chronologinė lentelė1822-1824 m. Vilniau universitete veikė žemaičių studentų būrelis, puoselėjęs lietuvybę, kėlęs lietuvių kalbos vartojimo galimybę ir būtinybę.1841 m. Sankt Peterburgo lietuvių kultūrinio centro veikėjai išsirūpino lietuviškų mokyklų prie bažnyčių steigimo legalizavimą.1845 m. Sankt Peterburge išspauzdinta pirmoji Lietuvos ir lietuvių kultūros istoriją lietuvių kalba-Simono Daukanto ,,Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Motiejus Valančius tapo Varnių seminarijos rektoriumi.1846-1855 m. Laurynas Ivinskis leido ,,Metskaitlius“.1850 m. Valančius pradėjo eiti žemaičių vyskupo paregas.1864 m. Vyskupas Valančius nurodė kunigams mokyti vaikus lietuviškai katekizmo.1867 m. Valančius suorganizavo lietuviškų knygų spausdinimą Rytprūsiuose ir nelegalų jų gabenimą bei platinim Lietuvoje.

Chronologinė lentelė1883-1886 m. Ragainėje leistas pirmasis lietuviškas laikraštis ,,Aušra“, kurio redaktoriumi buvo jonas Basanavičius.,,Aušros‘leidėjai prabilo apie Lietuvos nepriklausomybę.

1887 m. Jonas šliūpas pirmasis iškėlė Lietuvos nepriklausomybė idėją.1887-1888 m. Leista ketalikiškos pakraipos ,,Šviesa“.1889-1905 m. Rytprusiuose spausdintas ,,Varpas“.1890-1905 m. Prie ,,Varpo“ leistas priedas valstiečiams ,,Ūkininkas“.abu leidiniai į lietuvių sąjudį įtraukė platesnius gyventojų sluoksnius,stojo prieš lietuvių lenkinimą ir rusinimą. 1890-1896 m. Rytprūsiuose leista ,,Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“Šis katalikiškos pakraipos žurnalas priešinosi rusinimo politikai.1896-1904 m. Rytprūsiuose jaunesnės kartos katalikų intelegentija leido ,,Tėvynės sargą‘, kuris nesutaikomai kovojo su rusinimu.1896 m. Įkurta pirmoji partija Lietuvoje-Lietuvos socialdemokratų partija, į savo programą įtraukusi nepriklausomos Lietuvos valstybės atkurimo idėją. 1902 m. Įkurta Lietuvos demokratų partija, taip pat stojusi už Lietuvos nepriklausomybę.

Chronologinė lentelė1904 m. gegužės 7 d. Panaikintas lietuvos spaudos lotyniškomis raidėmis draudimas.1904 m. gruodžio 23 d. Vilniuje pradėtas leisti pirmas legalus lietuviškas dienraštis ,,Vilniaus žinios“(redaktorius Petras Vileišis)1905 m. sausio 9 d. Kruvinasis sekmadienis.Revoliucijos Rusijoje prsdžia.1905 m. sausio mėn Vilniuje ir kituose miestuose vyko mitingai,protesto streikai.1905 m. gegužės 2(14) d. Išleistas įsakas ,leigžiantis vakarinių gubernijų mokyklose mokyti kaip dalyko lietuvių ir lenkų kalbų.1905 m. spalio mėn . Visuotinis politinis streikas Rusijoje.1905 m. spalio 17 (30) d. Imperatorius išleido manifestą, kuriame buvo numatomi Valstybės dumos rinkimai, skelbiamos demokratinės laisvės.1905 m. gruodžio 4-5 d. Įvyko Didysis Vilniaus seimas, priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos autunomijos.1906-1907 m. Revoliucijos nuslopinimas.