Egiptas

ĮVADAS

Jau iš mokyklos suolo visi kažką žinojome apie vieną iš egzotiškiausių ir paslaptingiausių pasaulio šalių – Egiptą. Piramidės ir sfinksai, šventyklos ir faraonų kapavietės, mumijos ir obeliskai, Nilas ir dykumos ne vienam keliautojui audrino ir iki šiol tebeaudrina vaizduotę.Egipto civilizacijos materialinių paminklų išliko kur kas daugiau negu Graikijos, Romos ir net viduramžių Europos.Senovės Egipto kultūra ir archi-
tektūra yra unikali.Mano nuomone Egipto piramidės yra garsiausias architektūros paminklas pasaulyje, juk tai vienintelis likęs pasaulio stebuklas.Todėl aš nusprendžiau pasirinkti šią temą.
Darbo tikslas:
 pabandyti išsiaiškinti kaip buuvo statomos piramidės
 apžvelgti žymiausius Senovės Egipto architektūros paminklus.
Savo darbe rėmiausi L.Kotrelo – „Faraonų laikais“, K.V.Ceramo – „Dievai, Kapai ir mokslininkai”, C.Aldred –„Egiptiečiai“, B.M.Fagan – „Senovės Pasaulio paslaptys „ knygomis.Todėl, kad knygos yra puikaus stiliaus ir turiningumo.O kas svarbiausia, autoriai remiasi pirminiais šaltiniais.Tai leidžia išvengti klaidų, absurdiškų spėliojimų ir prasimanymų, kurių dažnai pasitaiko populiarioje literatūroje.

 Kaip buvo statomos piramidės

Bent nuo Herodoto laikų daug svarstoma, kokiomis priemonėmis egiptiečiai galėjo pastatyti piramides ir pakelti obeliskus.1880-1882 F.Petrie, visų pripažintas šiuolaikinės Egipto archeologijos tėvas, atliko kruopš-
čius tyrimus. Tyrimų duomenys parodė, kaad statybos vieta buvo rūpestingai išlyginta; tikriausiai iš pradžių buvo iškastas ir pripildytas vandens griovelių tinklas, paskui vandens apsuptos uolienos „salelės“ pažemintos iki norimo lygio.Tačiau po šimtmečio egiptologas Markas Lehneris sudarė įvairių įdubų ir griovelių, iškastų
pamatinėje uolienoje aplink Gizos piramides, že

emėlapį ir remdamasis juo padarė išvadą, kad puikiai išlygintas
buvęs ne visas plotas, o tik siauros perimetro juostos palei piramidžių kraštus, kur turėjo būti dedamas apatinis akmens sluoksnis. Kiekviena Gizos piramidė turėjo pamatinės uolienos pagrindą. Tikriausiai dėl šio natūralios
uolienos pagrindo piramidžių statytojams nereikėjo matuoti įstrižainių, kad gautų tobulą stačiakampį.
1(151 psl.) Sprendžiant iš išlikusių įrankių, Egipto architektai, matininkai ir statytojai naudojo du instrumen-
tus, savotiškus svambalą ir gulsčiuką, leidžiančius jiems gauti tiesias linijas ir stačius kampus pagal astrono-
minį vizavimą.Kate Spence iškėlė įtikinamą teoriją, kad Didžiosios piramidės architektai vizavo pagal dvi Grįžulo Ratų Zetą), besisukančias aplink Šiaurės ašigalį; jos buvo vienoje linijoje apie 2467 m.pr.Kr., kai, kaip manoma, buvo pastatyta Cheopso piramidė. Šią hipotezę paremia faktas, kad ankstesnių ir vėlesnių piramidžių orientavimo netikslumus galima susieti suu šių žvaigždžių išsirikiavimo linijos nukrypimo nuo geo-
grafinės šiaurės laipsniu.Pagal išlikusius daiktinius liudijimus (ypač nebaigtų piramidžių ) tokiose vie-
tovėse kaip Sakara ir Giza spėjama, kad mažiausiai penkių skirtingų rušių rampos buvo naudojamos akmens
blokams sudėti į jų vietas piramidėse. Lengviausias ir aiškiausias būdas būtų buvusi linijinė rampa, tačiau aps-
kritai dėl didelio reikiamo tokių rampų pločio jos, matyt, buvo retai naudojamos Laiptinė rampa, neaukštų pakopų virtinė, vedanti į vieną piramidės sieną, turėjo būti statoma statesniu kampu negu kitos ram-
pos; tokio rampos tipo pėdsakų aptikta Si
inkyje, Meduime, Gizoje, Abu Gurobe ir Liše. Dėl spiralinės rampos
(galbūt aprašytos XIX dinastijos rankraštyje Anastasi I ), didžiausią abejonę kelia tai, ant ko ji būtų rėmusis ir kaip būtų buvę galima teisingai apskaičiuoti ir patikriniti kampus, jei rampa uždengtų didžiąją piramidės dalį.
Kintamosios krypties rampa, zigzaginis kelias, kylantis vienu piramidės šonu, tikriausiai būtų buvęs naudin-
giausias laiptuotosiomis piramidėms statyti, tačiau apmaudu, kad Sakaros, Sinkio ir Meidumo laiptuotosiose
piramidėse nerasta tokių rampų naudojimo pėdsakų.Manoma, Kad dėl terasinės piramidės šerdies dažnai būtų
buvę patogiau naudoti virtinę daug mažesnių rampų, laipsniškai statomų piramidės šonuose. Atliekant išorinės
apdailos darbus, šios rampos neabejotinai turėjo būti išardytos.Taip pat galimas dalykas, kad grįsti keliai, nu-
sidriekę iš piramidės į šventyklą slėnyje, pradžioje naudoti kaip rampos statybinėms medžiagoms iš prieplau-
kos į statybos vietą gabenti. Kadangi egiptiečiai nenaudojo nei skrysčių, nei kranų, paprastai spėjama, kad
akmenys buvo įtaikomi į vietą mediniais ir variniais svertais.

a) Linijinė rampa b) Kintamosios krypties rampa

c) Spiralinė rampa d) Laiptinė rampa

e) Terasinė rampa

 Džoserio pomirtinis kompleksas Sakaroje.

2(37 psl.)Seniausią Egipto piramidę Sakaroje pastatė III dinastijos įkūrėjas Faronas Džoseris (2780 – 2720 m. pr.m.e). Tai garsioji Laiptuotoji piramidė; taip ji pavadinta todėl, kad yra sudaryta iš terasų, uždėtų viena ant
kitos ir į viršų mažėjančių. Tai seniausias pasaulyje didžiulis statinys iš akmenų. Čia mes matome kaip gimsta
architektūra, nes piramidė yra pirmas žmogaus bandymas iš akmenų pa

astatytį monumentalų statinį.
Džoserio piramidė mus neapsakomai stebina. Ir ne tik piramidė, bet ir visas puikus kadaise aplinkui stovėjęs
pastatų ansamblis, tik neseniai atkastas ir iš dalies atstatytas.Šį genialų statinį sumanė ir pastatė vyriausias
faraono architektas Imchotepas. Siena aptvertame plote Imchotepas pastatė rūmą ceremonijai cheb sed. Čia
dar stovėjo daugelis šventyklų su netikromis akmenyje išraižytomis durų angomis. Fasadus puošė aukštos ko-
lonos su kaneliūromis. Šios kolonos su kaneliūromis, gana panašios į dorėnų orderio kolonas, tik aukštesnės
ir neturinčios bazės, Imchotepo statiniams labai būdingos.2(39 psl.) Laiptuotoji piramidė iš pradžių buvo sumanyta ne kaip piramidė, o kaip paprasčiausia akme-
f) Džoserio piramidė ninė mastaba. Kruopščiai ištyrinėjus, paaiškėjo, kad ji statyta penkiais etapais, kol įgavo
dabartine formą. Iš pradžių Džoseris statydinosi tokią pačią mastabą, kokių rasta Bet Chalafe, tik ne iš plytų,
o iš akmenų, ir ne pailgą, o kvadratinę. Paskui nusprendžia mastabą išplėsti į visas keturias puses.
Priestatas išeina dviem pėdom žemesnis už pirmutinį statinį, todėl atsiranda pirmas laiptelis. Faraonas vėl keičia planą ir mauzoliejų padaro pailgą. Ir tokiu nepatenkintas, jau ketvirtą kartą liepią padidinti pagrindą, o virš jo – pastatyti dar tris vieną už kitą mažesnes mastabas.Pasidaro nedidelė laiptuota piramidė, kuri valdovui patinka. Todėl Džoseris liepia dar labiau padidinti pagrindą (iki 411 x 358 kvadratinių pėdų) ir ant jo pastatytį galutinį laiptuotos šešių terasų piramidės va
ariantą, kuris aptaisomas puikiu Tūros Kalkakmeniu. Džoserio piramidė tokia tebestovi ir dabar, tik nebėra kalkakmenių apdaro.3( 94 psl.) Įvairiausi statiniai, susiję su šią centrinę dominantę, (Džoserio piramidė)
g) Kolonos su kaneliūromis, kurios puošė fasadus buvo apjuosti siena, primenančią rūmų išorės vaizdą. Jos perimetras
siekė daugiau nei mylią, ir ji supo stačiakampę teritoriją, daugiau nei šešiasdešimt kartų didesnę už Chase-
chemvio kapavietės Abide plotą. Įdomus statinys – didelis mastabos tipo kapas prie petinės sienos (Abido
kryptimi) su gretima koplyčią ir požeminėmis patalpomis, atkartojančiomis kapų menes po pačia piramide.
Be to, dar buvo gausybė brangių baldų ir puošmenų, kaip kad paneliai iš mėlynų galzūruotų plytelių, kurie
puošė kai kuriuos požeminius kambarius, imituodami nendrinių demblių drapiruotes.

h) Džoserio pomirtinio komplekso Sakaroje eskizas.

k) frizo detalė

i) Reljefas laiptuotosios piramidės j) Paneliai iš mėlynų glazūruotų plytelių.
pietinio kapo menėje, įrėmintas
fajanso kokliais, imituojančiais
meldų demblį. Džoseras su „spra-
gilu“ ir „aplanku“, kuriame yra
jo nuosavybės teisių dokumentai,
žengia keliu tarp kanopų pėdsakus
imituojančių ženklų. Ši ceremonija
būdavo atliekama per karūnavimą ir
protarpiais kartojama. Ji simboliza-
vo krašto paėmimą karaliaus nuosa-
vybėn.

l) Laiptuotoji piramidė, prie pietinio kapo prisišlie-

jusios koplyčios panelių siena. Karnizą puošia kobrų

frizas : čia kobra kaip apsauginis elementas pirmą

kartą pasirodo iškaltą akmenyje.

3(95 psl.)Čia dar buvo subtilių bareljefinių panelių su karaliumi, atliekančiu įprastines apeigas. Įvairiuose patal-
pose tilpo per 40 000 akmens indų – karališkosios archajinio laikotarpio relikvijos.
3(96 psl.)Tikrai naujoviškas laiptuotosios piramidės komplekso bruožas, ženklinąs posūkį architektūros rai-
doje, – kad buvo įgyvendinama Imhotepo mintis statyti vien iš laužyklų akmens. Vietinės klintys buvo naudo-
jamos kaip pagrindinė statybinė medžiaga, o apdailai puikusis kalkakmenis gabentas iš Turos, esančios kitame
krante. 3(96 psl.) Džoserio laiptuotoji piramidė buvo savotiškas vertimas į akmens kalbą iš medinės ir auga-
linės statybos kalbos. Vis dėl to abejotina, ar krašto architektūra, kuri Imhotepo dėka tapo nemirtinga, akme-
nyje reprodukavo įprastus tų laikų statinius, išskyrus nebent nuošalesnes ir primityvesnes pelkynų sritis.
Tai buvo architektūros stilius, kuris daugiau niekuomet nepasikartos Egipte, – milžiniška laiptuota scena, skirta vaidinti karaliaus kaip didžio dievo prisikėlimo pomirtiniame gyvenime stebuklingą misteriją.

 Sfinksas

1(157 psl.) Plačiai žinoma su sfinksu susijusi mįslė, kurią graikų legendoje išsprendė Edipas. Tačiau dau-
giau negu viena mįslė gaubia šalia Gizos piramidžių stovintį Didįjį sfinksą, tolimą piktavalio graikų sfinkso
(tisliau, sfingės) prototipą. Kada jis buvo pastatytas? Kas ir kam jį sukūrė. Ar yra slaptų kambarių jo viduje
arba po juo?
Senovės graikai manė, kad žodis „sfinksas“ kilęs iš garikų kalbos žodžio, reiškiančio „smaugti“, tačiau atrodo
tikėtina, jog tikrasis jo šaltinis buvo egiptiečių posakis „gyvasis atvaizdas“, vartojamas kaip epitetas skulp-
tūrai, o kartais ir pačiam Didžiajam sfinksui. Egipte sfinksai paprastai buvo vaizduojami liūto liemeniu ir
žmogaus galva, dažnai su karališku galvos apdangalu, tokiu kaip nemes.
1(157 psl.) Svarbus skirtumas tarp egiptiečių sfinksų ir jų graikiškų antrininkų buvo tai, kad ankstyvieji egiptietiški variantai visad buvo vyriškos lyties, iki Vidurinės karalystės laikų ( kai pasirodė pirmieji sparnuoti sfinksai.)
1(157 psl.) Didysis sfinksas, stūksantis greta Chefreno piramidės ( apie 2500 m. pr.Kr.) tako, turi beveik 73 m ilgio ir daugiausia 20 m aukščio. Ištašytas iš uolos, likusios akmenų laužykloje, per šimtmečius jis buvo ne kartą beveik visiškai užpustytas smėlio,paskui vėl apvalytas.1(158 psl) Kiek sfinksui metų ?
Kadangi Sfinksą supa IV dinastijos valdovų piramidžių kompleksai ir karaliaus valdininkų
m) Sfinksas kapai – mastabos, ilgą laiką buvo manoma, kad jis pastatytas apytikriai tuo pat metu. 1853 m. Auguste‘o Mariette‘o kasinėjimai gretimoje IV valdovo Chefreno Slėnio šventykloje davė mintį, kad pamin-
klą turbūt pastatydinęs šis faraonas ir kad Sfinkso galva tikriausiai iškalta pagal jo atvaizdą.
Sfinkso aptvaro gale rastas tipiškas IV dinastijos ąsotis ir akmeniniai plaktukai su vario pėdsakais leido pa-
daryti išvadą, kad tokio tipo Į rankiai (nevartoti Egipte iki IV tūkst. pr.Kr.) buvo naudojami aptvarui ir galbūt
pačiam paminklui iškirsti. Be to, čia pat virš geologinio sluoksnio su IV dinastijos keramika buvo rastas dide-
lis akmens blokas, skirtas nebaigtajai Sfinkso šventyklai. Lehneris teigė, jog nepaprasta daugybė didžiulių
skulptūrų, iškastų Chefreno piramidės komplekse, dar labiau padidina tikimybę, kad jis buvo Sfinkso kūrėjas.
Ar yra slaptų kambarių ? 1(160 psl.) Mažiausiai nuo viduramžių sklinda pasakojimai apie po Sfinksu įreng-
tus slaptus kambarius. Marko Lehnerio atlikti Sfinkso tyrimai padėjo daug geriau suprasti įvairius šio monu-
mento statybos ir senovės bei šių šalių laikų restauravimo etapus. Jis nustatė, kad yra trys kanalai, susiję su
Sfinksu. Vienas – tai nedidelė skylė, kurią, kaip žinome, Sfinkso kaklo viršuje (prie galvos) išgręžė pulki-
ninkas Richardas Vyse‘as XIX a. vid. Kiti du – nežinomos kilmės ir atrodo, juose nebuvo jokių žmogaus dirbinių ar įrašų.
Esami faktiniai duomenys rodo, kad Sfinksas nebuvo nei ankstyvas neolitis paminklas, nei Atlantidos doku-
mentų spinta, tačiau kol tiksliai nežinome, kodėl jis buvo sukurtas ir kodėl nerandame aiškių žinių apie jį
Senosios karalystės rašytiniuose šaltiniuose, šią didžiausią Egipto statulą tebegaubs paslapties atmosfera.

 Gizos piramidės

Gizos piramidės, kaip architektūros ansamblis, neturi sau lygių.Gizos piramidžių ansamblį sudaro trys
piramidės : Cheopso , Chefreno ir Mikerino.Cheopso piramidės kraštinės prie pamato ilgis – 230 m, o
aukštis iki 146 m. Chefreno piramidės pamato kraštinės ilgis 215 m, o aukštis – 144 m. Chefrenas
padarė suktybę : savo piramidę pastatė aukštesnėje vietoje, todėl dabar ji atrodo net aukštesnė už pirmtakę.
Mikerino piramidės nėra net su kuo palyginti : jos pamatas užima dvigubai mažesnį plotą.
2(44 psl.) Cheopso piramidė nuo viršūnės iki pagrindo buvo apdėta puikiomis kalkamenio plokštėmis, o jos
viršūnę vainikavo granito „ piramidėlė“ paauksiotomis briaunomis, kurios atspindėdavo tekančios saulės pir-
muosius spindulius. Šiandien Didžiosios piramidės kalkakmenio dangos nelikę nė žymės. Ji visa nulupinėta,
ir dabar vietoj spindinčių lygių sienų matome pakopų eiles.2(48 psl) Stebina Didžiosios piramidės tobulas
orientavimasis pasaulio šalių atžvilgiu. Keturi jos šonai,
kurie ilgesni kaip 230 m, beveik tiksliai atsukti į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus. Jie taip tiksliai suorientuoti, kad pagal juos tiesiog galima tikrinti kompasą.
Egipto statybinninkai vartojo bronzinius instrumentus. Įstatomieji rėžtukai galėjo būti iš berilo, topazo, safy-
ro arba korundo kristalų. Akmenis jie pjaustydavo dideliais bronzos pjūklais su įstatomais dantimis. Kai
kuriose vietose, pavyzdžiui, ant granitinio Cheopso sargofago matyti tokių pjūklų pėdsakai.

a) Cheopso piramidė

b) Karalienės piramidė

c) Vakariniai kapai

d) Rytiniai kapai

e) Cheopso šventyklos likučiai

g) Chefreno piramidė

h) Chefreno laidojimo šventykla

i) Kelias

j) Sfinksas

k) Chefreno šventykla

l) Sfinkso šventykla[

m) Karalienės Chentkaue antkapis

n) Mikerino piramidė

o) Mikerino šventykla

p) kelio likučiai

q) šventyklos likučiai

p) Gizos paminklų planas

2(51 psl.) Norint apeiti Cheopso piramidę, reikia nueiti beveik kilometrą kelio. Iki pat XIX amžiaus ši piramidė buvo aukščiausias pastatas mūsų planetoje. Cheopso piramidė pastatyta iš 2 300 000 didžiulių iš visų šonų lygiai nušlifuotų akmens blokų, sveriančių nuo pusantros iki dviejų tonų. Idealiai nušlifuoti akmens luitai guli taip, kad tarp dviejų akmenų neįmanoma įkišti peilio geležtės, todėl statybai nereikėjo jokio skiedinio – akmens luitus puikiai laikė jų pačių svoris. Ruošinius gabendavo iš dešiniajame Nilo krante esančių akmens skaldyklų. Uoloje buvo pažymimos būsimos plokštės ribos. Išgręžiamos skylės, į kurias buvo įkalami išdžiovinto medžio pleištai. Medis buvo gausiai laistomas, brinkdavo, taigi luitas atskildavo nuo uolos, būdavo ištraukiamas papiruso virvėmis, apdirbamas ir gabenamas per Nilą į statybos vietą. Cheopso piramidė buvo statoma apie dvidešimt metų, kur vienu metu dirbo apie 100 000 žmonių.
Į pietvakarius nuo Didžiosios piramidės Chefreno piramidė. Visos trys piramidės kažkada spindėjo kaip didžiuliai kristalai. Deja, iki 19 amžiaus Egipto statytojai pasiskolino išorinius blokus savo rūmų ir mečečių statybai, o minkštesnius vidinėms sienoms naudotus akmenis paliko skilti į dalis. Jeigu ne tai, piramidės iki šios stovėtų tokios, kaip jos buvo pastatytos. Salės ir koridoriai šioje piramidėje yra ne taip kruopščiai statyti, kaip Didžiojoje piramidėje. Į Rytus nuo piramidės yra įšlikę Khafre laidojimo šventyklos griuvėsiai ir kelias, kuriuo kažkada buvo keliaujama nuo Nilo iki piramidžių.
Mikerino žemiausioji iš trijų piramidžių – 62 m aukščio. Įgriuva šiaurinėje sienoje atsirado 1186 m. Kr., Saladino sūnui Malek Abdel Aziz bandant nugriauti piramidę. Kadangi per 8 mėnesius beveik nieko nepavyko padaryti, piramidės griovimo buvo atsisakyta. Viduje nuo įėjimo kylama į viršų koridoriumi, kuris veda į nedidelę salę ir keletą kambarių. Šalia piramidės yra kasinėjami Menkaure laidojimo šventyklos griuvėsiai, o toliau į rytus vis dar po smėliu yra faraono slėnio šventykla.

 Karnako šventykla

4(59 psl.)Karnakas yra kur kas daugiau, nei šventykla – tai įspūdingas šventovių, statulų ir obeliskų, dedikuotų Tėbų dievams ir Egipto faraonų didybei, kompleksas. Visi objektai, įskaitant patį šventyklos plotą, čia yra gigantiški – šventyklos teritorijos ilgis yra 1,5 km, plotis – 0,8 km. Šventyklos teritorijoje sutelpa 10 katedrų, o kai kurie monumentai yra net dvigubai didesni, nei Luksoro šventykloje. Tėbų iškilimo laikotarpiu Karnakas buvo svarbiausia dievų ir faraono garbinimo vieta, tuo metu vadinama Ipet-Isut arba ‘tobuliausia iš visų vietų’. Karnako kompleksas buvo statomas ir tobulinamas daugiau kaip 1500 metų.
Komplekso centre yra didžiulė Amono šventyklos teritorija, kurios pagrindinę dalį užima Amono šventykla ir jos šventasis ežeras. Ši vieta yra pagrindinė Tėbų triados (Amonas, Mut ir Khonas) garbinimo vieta, ir yra žymi savo įėjimo sale su didžiulėmis papiruso stiebo elementais dekoruotomis kolonomis.
Į pietus nuo Amono šventyklos yra Mut šventyklos teritorija, kurią su pagrindine Amono šventykla kažkada jungė sfinksų avino galvomis alėja. Į šiaurę yra Montu, Tėbų gyventojų garbinto karo dievo šventyklos teritorija. Sfinksų žmogaus galvomis alėja kažkada nuo Mut šventyklos vartų jungė Karnaką su Luksoro šventykla. Deja, atrasta buvo tik nedidelė šio šventojo kelio dalis. Likusi 3 km besitęsiančios alėjos dalis šiuo metu yra užstatyta šiuolaikiniais Luksoro pastatais – tačiau tarp pastatų galima pamatyti kai kurias alėjos detales.
4(62 psl.)Nors pagrindinė Amono šventykla buvo pastatyta Viduriniosios karalystės laikotarpiu, t.y. Tėbų klestėjimo pradžios laikotarpiu, likusios komplekso šventyklos, kolonos, kiemai buvo pastatyti Naujosios karalystės faraonų ir jų sosto paveldėtojų valdymo laikotarpiu. Taigi, kuo giliau einate į kompleksą, tuo senesnius pastatu matote prieš save.
Seniausia komplekso dalis yra Baltasis Sesostrio I paviljonas ir XII dinastijos statyti statiniai, kurie sudaro Amono šventyklos pagrindinę dalį, šventojo laivo šventovę ir centrinį Amono kiemą. Kiti kompleksą papildantys statiniai buvo pastatyti XVIII – XX dinastijos faraonų maždaug 1570-1090 m. pr. Kr. Vėlesnių dinastijų faraonai kompleksą išplėtė ir atnaujino. Čia savo pėdsakus paliko ir Ptolomėjai bei ankstyvieji krikščionys.

 Seti I šventykla

4(71 psl.)Seti I šventykla pastatyta iš klinčių ir smiltainio blokų pagal neįprastą “L” formos planą, joje yra 7 šventovės (vietoj įprastos vienos ar trijų). Ši šventykla buvo pastatyta Seti I (XIX dinastija), tačiau kai dekoraciją ir kai kurias detales baigė jo sūnus Ramzis II. Į šventyklą būdavo patenkama per pirmąjį piloną, kuris stovėjo priešakyje įlankos, jungiančios šventyklą su Nilo upe. Kieme vis dar galima pamatyti Ramzio II kovų scenas, išpieštas ant sienų ir du šulinius, skirtus dvasininkų apsiplovimo ritualui. Antrasis, panašaus dydžio pilonas stovėjo priešais portiką, kurio nišose buvo Ramzio II, pavaizduoto Ozyrio pavidalu, statulos. Seti I laikais buvo 7 durys, vedančios į 7 šventoves, dedikuotas Seti I, Ptah, Ra – Harakti, Amonui –Ra, Ozyriui, Izidei ir Horui. Ramzis II paliko tik vieną pagrindinį ir vieną, mažesnį, šalutinį įėjimus.
Iš karto už Seti I šventyklos yra užslaptintas įdomus statinys, vadinamas Ozyrionu, kuris buvo atrastas 1903 m.. Ozyrionas, manoma, buvo sukonstruotas Seti I, o dekoruotas vėliau jo vaikaičio Merenptah. Šis monumentas turėjo originalų stogą, vienintelis įėjimas į jį buvo per ilgą skliautuotą koridorių, dekoruotą scenomis iš “Vartų knygos” ir prasidedantį nuo šiaurinės Seti šventyklos sienos. 4(73 psl.)Koridoriaus gale staigus posūkis nuveda į dvi sales, dekoruotas scenomis iš “Mirusiųjų knygos”, mitologijos ir astronomijos. Centrinė salė pastatyta iš smiltainio, bet joje dar yra 10 milžiniškų raudono granito kolonų (kiekviena 2.6 m. skersmens), remiančių masyvius stogo blokus. Centrinė salės dalis yra sala, kuri galėjo būti atskirta nuo likusios pastato dalies grioviu, pilnu vandens. Salos gale buvo sarkofagas ir pridengta skrynia, leidžiantys daryti prielaidą, jog šis pastatas buvo pseudo laidojimo rūsys. Ozyrionas buvo interpretuojamas kaip dievo Ozyrio kenotafas (simbolinis antkapinis paminklas be kapo). Kadangi šis statinys buvo “palaidotas” po kalva, įmanoma, kad centrinė salė buvo sukonstruota, kad simbolizuotų didįjį Ozyrio mitą, kuris pasakoja, kad dievas Ozyris buvo palaidotas saloje, esančioje pirmapradžiuose vandenyse.

 Faro švyturys

Faro istorija prasidėjo III a. Pr.Kr., kai Ptolomėjus II pastatė švyturį. Apie 117 m. aukščio, baltu marmuru dengtas švyturys buvo trijų pakopų – kvadratinis pagrindas, ant jo – aštuonkampis aukštas ir trečiasis –apvalus lygmuo, o pačiame viršuje – švyturio žibintas, karūnuotas vandens dievo Poseidono statula. Naktį šviesai skleisti buvo naudojama ugnis – kurui į viršų užkelti švyturio viduryje buvo sukonstruota cilindro formos šerdis, o dieną saulės spindulius atspindėdavo švyturio viršūnėje įtaisytas didelis veidrodis. Legenda pasakoja, kad šis veidrodis taip pat buvo naudojamas priešų laivams susekti ir sudegint, kol jie dar nepasiekė kranto. 3(114 psl.)Nuo IV iki XV a. Švyturys buvo daug kartų sugriautas žemės drebėjimų metu. 1349 m. arabų keliautojas Ibn Battuta aplankė švyturį ir konstatavo, kad šis visiškai sugriuvęs, o dar po 100 metų sultonas Ašrafas Quaitbay toje vietoje pastatė fortą, kurio statybai buvo panaudotos ir kai kurios švyturio dalys. Keliasdešimt senojo švyturio dalių jau yra rastos archeologų ir pastatytos į vietą. Aleksandrijos švyturys – vienintelis iš 7 – ių “pasaulio stebuklų”, ne tik ypatingai architektūriškai elegantiškas, bet ir turėjęs praktinę reikšmę – jis padėdavo jūreiviams saugiai grįžti į uostą, taipogi buvo svarbus architektams, nes tuo metu jis buvo aukščiausias statinys žemėje, o mokslininkus stebino tai, jog sklindanti šviesa buvo matoma net 50 km nuo kranto. Vieno iš 7 – ių pasaulio stebuklų buvimo vieta – senoji Faro sala, dabar iškyšulys, Aleksandrijos miestas, Egiptas. Iš šešių išnykusių pasaulio stebuklų Aleksandrijos švyturys buvo paskutinis, dėl to mes turime tikslių žinių apie jo buvimo vietą ir išvaizdą. Ir, nors švyturys neišliko iki mūsų dienų, jo įtaka vis dar jaučiama įvairiais aspektais – architektūriniu požiūriu, monumentas buvo naudojamas kaip modelis daugeliui prototipų, pastatytų Viduržemio jūros pakrantėse. Lingvistiniu požiūriu, šis švyturys atidavė savo pavadinimą “Pharos” visiems pasaulio švyturiams – tiesiog paieškokite žodžio “švyturys” prancūzų, italų ar ispanų kalbų žodynuose.

 Kom-al-Šugafa katakombos

3(104 psl.)Kom-al-Šugafa katakombos (I ir II a.), yra 3 aukštų (2 apatiniai aukštai užpilti vandeniu) buvo pastatytos vienai pasiturinčiai šeimai, kuri dar praktikavo senąją religiją. Kadangi tai buvo privačiai finansuojamas projektas, jo inžinerijai būdingas tam tikras didingumas. Šie rūsiai – paskutinioji didelė konstrukcija senosios Egipto religijos garbei. Nors laidojimo motyvai grynai egiptietiško stiliaus, jų architektai ir dalininkai buvo mokęsi graikų – romėnų stiliumi, to rezultatas – nepaprastas integruotas, pasaulyje analogų neturintis meno kūrinys. Vingiuojantys laiptai veda gilyn į žemę, pakeliui atverdami mažų koplytėlių su pristatytais suoliukais lankytojams bei aukotojams vaizdą.3(106 psl.) Čia taip pat iškaltos nišos sarkofagams laikyti. Fasado centre virš gyvačių frizo iškirstas gerai žinomas saulės diskas. Dešinėje ir kairėje pusėse yra dvi gyvatės, dėvinčios Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karūnas. Laidojimo kambaryje liūto formos karstuose guli mirusieji, prižiūrimi Horo, Toto, Anubio ir kitų laidotuvių dievybių. Be tradicinių scenų – šventiko, jaguaro drabužiais ir karaliaus, aukojančio aukas Ozyriui, čia dar pavaizduotos vynuogių puokštės, medūzų galvos ir graikų bei romėnų dekoratyvinių elementų įvairovė.

 Abu Simbelis

Abu Simbelis – tai dvi. Ramzio II (1279 – 1213 m. pr. Kr.) šventyklos, iškaltos iš uolų, pastatytos Pietų Asuane, senojoje Nubijoje, vakariniame Nilo krante. Pirmoji šventykla, parodanti Ramzio II – ojo galią ir dievišką prigimtį, dedikuota saulės dievams Amonui Ra ir Ra – Harakti. Prie šventyklos įėjimo stovi keturios didžiulės (apie 20 m. aukščio) Ramzio II statulos. Visas šventyklos vidus yra uoloje, o jį sudaro daugybė salių bei kambarių. 3(160 Psl.)Pirmojoje salėje dviem eilėmis išrikiuotos didžiulės Ozirio ir Ramzio statulos; esančios šiaurinėje pusėje dėvi baltas Aukštutinio Egipto karūnas, esančios pietinėje – dvigubas Žemutinio Egipto karūnas. Pagrindinės salės vakariniame gale yra trejos durys. Viduriniosios veda į kambarį su keturiomis kolonomis, iš šio kambario patenkama į vestibiulį, o dar toliau pačioje gilumoje slypi šventykla, kurioje aptinkamos sėdinčių dievų Ptah, Amono – Ra, Ra – Harakti ir sudievinto Ramzio II skulptūros. Nuostabiausias statybos bruožas yra tai, kad du kartus per metus – vasario 22d. ir spalio 22d. Pirmieji rytmečio saulės spinduliai pasiekia tolimiausią šventyklą ir apšviečia ten esančias statulas.

Leave a Comment