Didysis Vilniaus seimas

1905 m. gruodžio 4-6d. Vilniuje buvo sušauktas visuotinis lietuvių seimas. Seimui pirmininkavo ir daugiausiai jame pasidarbavo,25-erius metus užsienyje išgyvenęs, daktaras Basanavičius.

Suvažiavime dalyvavo apie 2000 žmonių iš visų visuomenės sluoksnių ir visų politinių partijų, kurios kaip tik tuo metu jau buvo susiformavusios ir pradėjusios veikti. Jame dalyvavo net Mažosios Lietuvos atstovai. Seime buvo aptarta lietuvių tautos padėtis Rusijos caro priespaudoje ir numatytos priemonės kaip kovoti dėl Lietuvos išsivadavimo.

Susirinkime dalyvavę lietuviai nutarė stoti į kovą drauge su sukilusia Rusijos tautų liaudimi, be to nutarė reikalauti Liietuvai autonomijos su seimu Vilniuje.Toji autonomiškoji Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografiškosios Lietuvos, kaip branduolio, ir tų pakraščių, kurių gyventojai norės priklausyti. Tačiau lyg niekur nieko Rusija autonomijos tikrai neduos, tad seimas nutarė, kad norint įgyti autonomiją, reikia vienyti visas partijas ir prisijungti prie kitų Rusijai besipriešinančių tautų, o kol kas reikia: nemokėti jokių mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas pradedamąsias mokyklas,nebesikreipti į jokias buvusias valdžios įstaigas, neleisti savo brolių į kariuomenę.

Tiesą sakant Didysis Vilniaus seimas nei Rusijos imperijos , nei juo laabiau Europos politiniame kontekste nebuvo labai reikšmingas įvykis,nes tautinė revoliucija Lietuvoje buvo dalis demokratinio ir revoliucinio judėjimo, apėmusio Rusijos imperiją bei daugelį Azijos šalių, iš dalies ir Vidurio bei Vakarų Europą.

Taigi , be jokios abejonės, didžiausia Seimo reikšmė buvo pačiai li

ietuvių visuomenei. Seimas buvo svarbiausias politinis įvykis Lietuvoje po 1863 metų revoliucijos. Jis vainikavo modernios lietuvių tautos susiformavimą, kurio pradžia formaliai galėtume laikyti XIXa. 8 dešimtmečio pradžią, kai pasirodė laikraštis “Aušra”.

Gali iškilti klausimas, ar kitos Rusijos imperijos tautos nebandė organizuoti savo suvažiavimų. Juk tarpukario periodu buvo susiklosčiusi nuomonė, kad lietuviai vieninteliai visoje Rusijos imperijoje”sušaukė savo tautos parlamentą”. Toks tvirtinimas teisingas tik iš dalies. Panašius į lietuvių suvažiavimą tautos susirinkimus pavyko sušaukti latviams, estams, lenkams, gruzinams, moldavams ir t.t. Tačiau savo organizuotumu lietuviams prilygo nebent armėnai, nors jų suvažiavimas irgi buvo mažesnio masto.

Kalbant apie Seimo reikšmę lietuvių visuomenei, galima išskirti du šios problemos lygius: 1) tai tiesioginis Seimo poveikis kultūrinei ir politinei situacijai Lietuvoje, t.y. Seimo ir tautinės revoliucijos iškovojimai. 2) Seimo įtaka lietuvių tautos politinėms – pilietinėms ir kartu valstybinėms tendencijoms.

Leave a Comment