Akmenys-gamtos paminklai
Dažnai girdite pasakojimus apie galingus, stebuklingus ar šiaip kuo nors įdomius akmenis ir ne kartą esate susimastę, kodėl tokių akmenų nerandama Rokiškio rajone. Tačiau jūs klystate, Rokiškio rajone yra gausybė kuo nors įspūdingų akmenų. Daugiausiai jų būna su įvairiomis pėdomis. Tokie akmenys labai vertinami, ypač tada, kai juos žmonės apipina įvairiomis legendomis. Pėduoti akmenys dažniausiai randami toliau nuo gyvenamųjų vietų: laukuose, miškuose,pelkėse,prie vandenų. Jų pasitaiko prie akmens amžiaus stovyklų, piliakalnių, senovinių kapinynų Pėdomis vadinami 10-40 cm ilgio, 4-15 cm pločio 2-7 cm gylio įdubimai akmenyse. Kartais jie yra didesni ir labai panašūs į basos ar apautos žmogaus kojos pėdą Be žmogaus randama žvėrių ir naminių gyvulių, dažniausiai karvių bei veršių pėdų. Jų aptinkama po vieną, kartais aptinkama po dvi tris ir ner daugiau pėdų. Randama ne tik suaugusių bet ir vaikų pėdų. Žymiausi rajone akmenys(žr.žemėlapyje): su Dievo pėda(Tumasonyse), su Dievo, angelo ir velnio pėdomis(Pakriaunyje) ir t.t. Akmuo su”Dievo, angelo ir velnio pėdomis” Pakriaunyje yra įspūdingas tuo, kad jame yra įspaustos net trys duobės panašios į pėdas. Žmonės mano, kad tai Dievo, angelo ir velnio pėdos, kurias šie paliko , kai buvo užlipę ant akmens ir mėtė akmenis į vandenį. Nenuostabu, kad žmonės šį akmenį apipynė legendomis, mat tos duobės panašios į pėdas ištiesų daro įspūdį. Ožakmenis yra Rokiškio miškų urėdijos, Vyžūnų girininkijos, Gylių miško 71 kvartale. Jo matmenys 5,1x3x3,3 m. 1964 m. buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Daugelis taurų ir briedžių į jo šonus yra smailinę savo ragus, lokiai, vilkai ir lūšys aštrinę nagus.
Medžiai- gamtos paminklai
Rokiškio rajono medžiai nė kiek nenusileidžia Lietuvos galingiems miško medžiams. Štai keletas medžių palyginimui, kiek nedaug skiriasi mūsų galingiaus medžiai nuo visos Lietuvos:
Rajono medžiai Lietuvos medžiaiAukščiausi Girios liepa-34,5m.Bradesių ąžuolas-28m.Salų tuopa-34m. Degsnės maumedis-46m.Prienų šilo eglė-45m.Punios šilo pušis-42m.Storiausi Bradesių ąžuolas-2,1m.Girios liepa-1,95m.Salų tuopa-1,9m. Stemužės ąžuolas-3,15m.Mingėlos ąžuolas-2,5Braziūkių liepa-2,3
Bradesių ąžuolas (skersmuo-2,1 m, aukštis-28m)- auga Kriaunų apylinkėse(žr.žemėlapyje) Bradesių kaime. Ąžuolas gyvibingas, žydi ir dera, vainikas sveikas. Medis puikuojasi prie kelio iš Rokiškio į Zarasus, gražioje vietoje, iš kurių matyti Zalvės, Sartų ir kiti ežerai. Aptvertas tvorele. Ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie rajoninės reikšmės pamiklų. Girios liepa( skersmuo-1,95m, aukštis-34,5m) auga Rokiškio miškų urėdijos Girios girininkijos 1 kvartale. Mažalapės liepos gali išaugti iki 30m. aukščio, o ši yra aukštesnė. Liepų amžius-500-600m. Kiek metų ošia Girios liepa, niekas nežino. Ji gyvybinga, žydi. Girios miškas-senosios Dusetų girios likučiai. Pasak žmonių, ši liepa išaugusi iš šimto liepų metūglių. Girios liepa paskelbta gamtos paminklu. Salų tuopa (skersmuo-1,9m, aukštis-34m) auga Salų parke. Tai gyvibingas, tačiau džiūstančia viršūne medis. Trys pilkosios tuopos sudžiūvusios. Tuopos paskelbtos gamtos paminklu, 1987m. priskirtos prie rajoninės reikšmės paminklų
Piliakalniai, kalnai ir kalneliai
Rajone yra nemaža kalnų ir kalnelių, vadinamų piliakalniais: Alksnių, Baušiškių, Bradesių, Dauliūnų, Junkūnų, Juodonilų, Kalnočių ir t.t.( žr. žemėlapį). Yra ir mažiau žinomų kalnelių, tokių kaip Alsetos( Šetekšnos upės slėnyje, dešniajame krante`, Panemunėlio apylinkėje), 2-3 m aukščio Čižų kalvelė, nuo seno vadinama piliakalniu, netoli Čedaso ežero Gudiškių ir t.t.
Bobakalnis. Maždaug už kilometro nuo Panemunėlio bažnytkaimio, pagal senąjį vieškelį, vedantį į geležinkelio stotį, yra nežymus kalnelis, turintis neįprastą Bobakalnio vardą. Vyresnio amžiaus žmonės dar prisimena ten stovėjusį gražų pjaustytinį kryžių, kuris sutrūnijo ir nuvirto (o gal buvo nuverstas) jau pokario metais. Vietos gyventojai apie tą vietovardį pasakojo į vairius nutikimus. Dabužės kalnas. Į šiauręs rytus nuo Užukriaunio, 500 m į šiauręs vakarus nuo tilto per Kriauną, kelyje Pakriauniai-Samaniai yra vadinamas Dabužės kalnas. Seni žmonės pasakoja, kad seniau čia stovėjusi bažnyčia. Junkūnų piliakalnis. Ant šio piliakalnio seniau buvusi nuostabus dvaras, kuriame gyveno Junkūnų šeima, dar ir dabar senesti žmonės prisimena sodybą ant kalno su įspūdinga į pakalnę nusitęsusia eglių alėja ir pasakiško grožio eglynėliais Kartuvių kalnas. Klanas yra Onuškio apylinkėje, netoli Latvijos sienos. Šio kalno pavadinimas kilo labai žiauriomis aplikybėmis, nes caro laikais čia būdavo kariami žmonės. Mielonių piliakalnis. Kadaise ant Mielonių piliakalnio gyvenęs ponas. Jam priklausė visi apylinkės valstiečiai. Kasinėjant piliakalnįbuvo rasta daug namų apyvokos daiktų: kėdė-bet ji nepaprasta:akmeninė ir be kojų. Dar rastas geležinis kaltas, daug kaulų, žmogaus kaukolė. Žmonės pasakoja, jog čia gyveno milžinas, mat buvo rastas1,1 m ilgio blauzdikaulis. Kiek čia tiesos, nežinau.Saugomos teritorijos
Rajone yra 5 valstybinai draustiniai. Kadangi dauguma vertingų kraštovaizdžio formų buvo sunaikinta plėtrojant ūemės ūkį, esamos saugomos teritorijos labai vertingos. Junkūnų geomorfologinis draustinis įsteigtas dubakloniųsuskaidytam raiškiam masyvui, esančiam Sėlių aukštumoje, saugoti. Draustinis yra į pietryčius nuo Obelių. Kampoulio hidrografinis draustinis. Jo dalis esanti Rokiškio rajone, ypač vaizdinga. Šis draustinis skirtas raiškios konfiguracijos Kampuolio bei Ilgio ežerų grupei saugoti
Notigalės telmologinis (pelkių) draustinis išsidėstęs Rokiškio ir Kupiškio rajonų teritorijose. Jis įsteigtas stambiam pelkėtų masyvų kompleksui išsaugoti. Ežerinės kilmės plynraistėje aukštapelkėje tyvuliuoja 7 ežerai. Didžiausias jų-Notigalės ežeras. Draustinyje gausu spanguolių, daug vaivorų, viržių, auga tekšės. Čia galima sutikti tetervinų, dirvinių sėjikų, plėšriųjų medšarkių, briedžių, šernų, stirnų. Petriošiškio telmologinis (pelkių) drastinis buvo įrengtas nepažeistai pelkei su Petriošiškio ežeru saugoti. Ežeras apaugęs šiurkščiaja augmenija (nendrėmis, švendrais), jame gausu ir dugno augalų. Ežere gyvena lydekos, ešeriai, lynai ir. kt. Suvainiškio telmologinis (pelkių) draustinis skirtas Nemunėlio moreninėmis lygumomis būdingai aukštapelkei su miškingu apypelkiu saugoti. Čia gyvena ir peri daug retų rūšių paukščių-kurtinių, tetervinų, juodųjų gandrų, vapsvaėdžių, baltnugarių genių. Sartų regioninio parko teritorija išsidėsčiusi Rokiškio ir Zarasų regionuose. Regioninis parkas 1992 m. įsteigtas vietoj buvusio kraštovaizdžio draustinio. Jo paskirtis-išsaugoti dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, gamtos ir kultūros paveldo požiūriu vertingus Vosynos, Ilgašilio kraštovaizdžio. Mielėnų, Kalviškių geomorfologinius, Sartų, Salinio, Rašų hidrografinius kompleksus, Dusetų girios botaninį-zoologinį kompleksą, esamus piliakalnius bei parkus.