Ávadas
Budos gyvavimo laikotarpiu Indijoje buvo vertinamas individualustiesos ieðkojimas. Tai skatino sunkiai suvokiamø dalykø suvokimotrokðtanèius indus neuþdaryti savæs tarp esamø minèiø, idëjø, tvirtinimø.Buda, stengdamasis atsakyti á visuotinæ kentëjimo ir mirties máslæ, sukûrëmokymà, kuris ilgainiui tapo religija ir filosofija, suvaidinusia svarbiarolæ dvasiniame, kultûriniame ir socialiniame Rytø pasaulio gyvenime ir20a. iðplitusia á Vakarus.
Ðiame darbe trumpai aptariamos Budizmo atsiradimo aplinkybës,istorinis vystymasis, mokymas, Budizmo vienuoliø draugijos (sanghos)susiformavimas ir ryðys su visuomene ir valstybe, bei pagrindinës Budizmosistemos.
Budizmo atsiradimas
Budizmas atsirado ðiaurës rytø Indijoje tarp 6a.pr.Kr. pabaigos ir4a.pr.Kr pradþios. Tai buvo dideliø socialiniø permainø ir intensyviosreliginës veiklos periodas Indijoje. Mokslininkai nesutaria dël Budosgimimo ir mirties datø. Daug mokslininkø Europoje, Jungtinëse Valstijose irIndijoje tiki, kad istorinis Buda gyveno nuo 563m.pr.Kr iki 483m.pr.Kr.Daug kitø, ypatingai Japonijoje, tiki, jog jis gyveno ðimtu metø vëliau(nuo 448m.pr.Kr iki 368m.pr.Kr).
Tuo metu Indija nebebuvo patenkinta Brahmanø aukojimo ir apeigøiðoriniais formalumais. Ðiaurës rytø Indijoje buvo vienuoliø, kurie bandëkitaip aiðkinti Vedas. Ið to literatûroje atsirado Upaniðados, kuriosegalima rasti naujà poþiûrá á atsiþadëjimà ir transcendentiná þinojimà.Ðiaurës rytø Indija, kuri buvo maþiau átakojama arijø, iðvysèiusiøpagrindines Vedø Indø tikëjimo dogmas ir praktikas, tapo lopðiu daugeliuiheterodoksiniø sektø. Visuomenë tuo metu buvo sunerimus dël genèiø vienybëssuirimo ir keleto menkø karalysèiø ekspansijos. Religine prasme, tai buvoabejonës, sumiðimo ir eksperimentavimo metas.
Budizmo atsiradimo metu artimiausios ir tuo paèiu svarbiausios sektosbuvo Adþivakas, kuris pabrëþë likimo dësná ir Dþainizmas, asketiðkasjudëjimas, pabrëþiantis bûtinybæ iðlaisvinti sielà ið materijos. Nepaisant
to, kad Dþainizmas, kaip ir Budizmas buvo laikomas ateistine religija, iðtikrøjø jø ásitikinimai yra þymiai sudëtingesni. Skirtingai neguankstyvieji budistai, adþivakai ir dþainistai tikëjo elementø, kurie sudarovisatà, pastovumu bei sielos egzistavimu.Budizmas, kaip ir daugelis tikëjimø ir sektø, kurios vystësi tuo metuðiaurës rytø Indijoje buvo sukurtas bûnant charizmatiniam mokytojui, pagaljo skelbiamus mokymus. Budizmo atveju pavyzdþiu tapo Trys Brangenybës(Triratna), kurias sudarë Buda, mokymas (dharma) ir bendruomenë (sangha).Èia budistai tradiciðkai ieðkojo prieglobsèio.
Amþiø eigoje po Budizmo ákûrëjo mirties, Budizmas pradëjo vystytisdviem kryptimis. Pirmoji, paprastai ðiuolaikiniø ðalininkø vadinamaTeravada, iðtikimai iðlaiko tikràsias Budos mokymo tradicijas. Kità kryptisvadinama Mahajana, “iðganymo bûdai daugeliui þmoniø”. Mahajanos sekëjaipirmàjà kryptá paniekinamai vadina Hinajana, “iðganymo bûdai nedaugeliuiþmoniø” (paprasèiau vadinama didþiuoju ir maþuoju veþimu).
Plintant Budizmui jis átakojo màstymo budà bei religijas kitoseðalyse. Kaip atsakas á ávairiø Budistiniø bendruomeniø skirtingusreliginius siekimus, grieþtas karmos ástatymas buvo koreguojamas. Galø galeIndijoje iðsivystë judëjimas, pavadintas Vadþrajana arba EzoterinisBudizmas (arba deimantinis veþimas), kurio tikslas buvo greièiau pasiektiiðsivadavimà. Galima bûtø teigti, jog tai Mahajanos Budizmo kryptis,susipynusi su okultizmo, magijos bei mistikos elementais. Ðio tikëjimopagrindas – labai sena Indijos filosofija tantrizmas, kuris yra átakojæs irBudizmà, ir Induizmà.
Nepaisant visø diskusijø apie du iðganymo siekimo bûdus – laipsniðkàir greità, bei ávairius “tuðtumos” sàvokos interpretavimo bûdus – tikëjimopagrindai iðlieka tokie patys. Vienuoliø organizacijos iðkentë ávairiøistoriniø situacijø átakà, bet jø pagrindinë struktûra taip pat likonepakitus. Buda, pirmasis mokytojas, visada yra pripaþástamas kaipBudistinës tiesos skleidëjas.
Budos mokymas
Galima teigti, jog visas Budos mokymas yra pagrástas tuo, jog þmoguskenèia. Visa egzistencija yra skausminga: gimimas, troðkimai, ribotosgalimybës, mirtis, nepastovumas sukelia kanèià. Sekant Budos “keliu”kiekvienas gali atsikratyti neþinojimo, kuris sukelia jo kentëjimà. Budosdoktrina nepalieka þmogaus beviltiðkoje padëtyje. Gyvenant tarp visà konepastovumo ir buvimo nepastoviu, þmogus ieðko iðsivadavimo, kuris ðvieèiauþ þmogaus gyvenimo praeinamumo – trumpiau tariant, nuðvitimo.
Tikëjimas pergimimais, arba samsara, kaip nesibaigianèia þemiðkøjøgyvenimø serija á kurià yra átraukti visi þmonës jau anksèiau buvoasocijuojama su karmos doktrina iki-Budistinëje Indijoje. Ði doktrina buvopriimtina ir Mahajanos, ir Teravados tradicijoms. Remiantis karmosdoktrina, geras elgesys atneða malonius rezultatus ir tendencija tolesniamgeram elgesiui, kai tuo tarpu blogi darbai susilaukia nemalonaus atsako irveda link naujø blogø darbø.
Budos mokyme svarbiausia yra “keturios kilniosios tiesos”, kurios irsudaro Budizmo pagrindà: kanèia egzistuoja; kanèia turi prieþastá; kanèiàgalima áveikti. Ketvirtoji tiesa nurodo, kad egzistuoja bûdai, kaip áveiktikanèià. Tai galima padaryti einant “tauriuoju aðtuongubu keliu”. Taippasiekiamas svarbiausias Budizmo tikslas – amþinai iðsivaduoti iðkentëjimø, iðsilaisvinti ið nesibaigianèio atgimimø ciklo ir áþengti ánirvanà.
“Aðtuongubas kelias” reikalauja ið þmogaus trejopø pastangø: moralumo,dvasinës drausmës, áþvalgos. Tai nuosaikus kelias, kuriuo einant atsisakomakraðtutinio savæs marinimo ar asketizmo. Aðtuoni Gautamos priesaikai,kurie yra budisto gyvensenos esmë ir sudaro “aðtuongubà kelià” yra:teisingas þinojimas, teisingas nusiteikimas, teisingas kalbëjimas, teisingipoelgiai, teisinga veikla, teisingos pastangos, teisingas suvokimas,teisinga meditacija.
Budizmo istorinis vystymasis Indijoje
Buda buvo charizmatinis mokytojas, kuris atskleidë ir skelbë religinámokymà ir ákûrë savitus bruoþus turinèià religinæ bendruomenæ. Kai kuriebendruomenës nariai, kaip ir pats Buda, buvo keliaujantys asketai. Kiti tik
jautë pagarbà Budai, sekë jiems priimtinais Budos mokymo aspektais iraprûpino klajojanèius asketus bûtiniausiais daiktais.Pirmaisiais amþiais po Budos mirties, jo gyvenimo istorija buvoprisimenama ir pagraþinama, mokymas saugomas ir tobulinamas, o jo ákurtabendruomenë tapo svarbia religine jëga. Daugybë Budos pasekëjø, kurie buvoklajojantys asketai, pradëjo apsigyventi pastoviuose vienuolynuose irvystyti tvarkà, kuri padëtø palaikyti didþiules vienuoliðkas organizacijas.Tuo pat metu, pasaulietiðki Budos ðalininkai pateko á ekonominá ir politináelità.
Pirmaisiais Budizmo gyvavimo amþiais jis plito ið savo atsiradimovietos á ðiaurinæ Indijà ir kai kurias vietoves vakaruose. 3a.pr.Kr.viduryje Budizmas buvo palankiai sutiktas Maurijø karalystëje, kuri vëliauákûrë imperijà, iðsiplëtusià nuo Himalajø ðiaurëje iki Ðri Lankos pietuose.
Naujai besikurianèiø karalysèiø Indijos ðiaurës rytuose valdovaistengësi globoti sektas, kurios galëjo bûti kaip atsvara didþiulæ politinægalià turintiems brahmanams. Pirmasis Maurijø imperatorius, Kandra Gupta(321 – 297m.pr.Kr) globojo Dþainizmà ir galø gale tapo vienuoliu. Jo anûkasAðoka, kuris valdë didþiàjà subkontinento dalá nuo 270 iki 230m.pr.Krstengësi savo karalystëje populiarinti mokymà, pagrástà savikontrolës,linksmumo, teisingumo, gerumo dorybëmis. Bandë formuoti religinæ-politinækultûrà kurá turëtø Induizmo, Dþainizmo, Adþivako ir Budizmo panaðumus. Jotikslas buvo sukurti religinæ ir socialinæ aplinkà, kuri leistø jo ðaliesgyventojams gyventi laimingai ir pasiekti iðganymà sekanèiame gyvenime.Tokiu bûdu jis sukûræ gerovæ ðalyje ákurdamas medicininæ pagalbà þmonëms irgyvuliams, vystydamas prekybà. Bet nepaisant to, jog Aðoka sukûrë naujàidealios karalystës modelá, kuris turëjo didelës átakos tolimesniamBudistiniam pasauliui, ávairios neiðsprendþiamos problemos slëgë karalystæir po Aðokos mirties Maurijø imperija ëmë griûti.
Nepaisant to, kad Budizmui teko iðkæsti keletà persekiojimø persekantá Ðunga-Kanja periodà (185-28m.pr.Kr), jis sëkmingai iðsilaikë irnetgi toliau didino savo átakà. Budistø vienuoliø centrai ir didingipaminklai buvo kuriami visame subkontinente. Ðios organizacijos daþnaigaudavo karaliðkà globà. Pirmaisiais mûsø eros metais, Budizmas buvoypatingai ásivyravæs ðiaurës vakarø Indijoje ir ið tenai greitai plito áCentrinæ Azijà ir Kinijà.
Guptos dinastijos metu (320-600m.m.e), Budizmà Indijoje paveikëatsigaunantis Brahmanizmo tikëjimas ir iðkylanti Bhatø srovë (tai buvojudëjimas, kuris pabrëþë stiprià tikinèiojo meilæ dievui). Tuo periodu kaikurie induistai pradëjo garbinti Budà, kurá jie laikë Dievo Viðnos avataru.
Þlungant Palos dinastijai 12a., Budizmas iðkentë dar vienàpralaimëjimà ir ðá kartà neatsigavo. Kai kurie Budizmo veiksniai iðlikoIndijoje, bet jie buvo tokie nereikðmingi, kad juos buvo sunku pastebëti.
Mokslininkai neþino visø prieþasèiø, pastûmëjusiø Budizmà á þlugimàsavo gimtojoje þemëje. Kai kurie mano, kad Budizmas bûdamas labaitolerantiðkas kitiems tikëjimams buvo paprasèiausiai uþgniauþtas ið naujopasirodþiusiø Induizmo tradicijø. Tai atsitiko neþiûrint á tai, kad IndijosMahajanos sekëjai kartais parodydavo savo nepalankumà Bhatø srovei arInduizmui. Kita prieþastis gali bûti taip pat svarbi, kaip ir pirmoji:Budizmas Indijoje tapo vienuoliðku judëjimu ir tikriausiai maþai dëmesioskyrë pasaulieèiams. Kai kurie vienuolynai tapo pakankamai turtingi, kadgalëtø turëti vergø ir samdyti darbininkus, kurie rûpintøsi vienuoliais irpriþiûrëtø jø turimas þemes. Tuo bûdu, po to, kai Muslimø okupantaiapiplëðë Indijos vienuolynus 12a., Budizmas nebeturëjo jëgø atsigauti. Povienuolynø sunaikinimo pasaulieèiai nerodë didelës iniciatyvos atstatantBudizmo mokymà.
Sangha, visuomenë ir valstybë
Budistai visais laikais þinojo bendruomenës gyvenimo svarbà ir per
amþius vystë Budizmui bûdingà modelá, bendrais ryðiais siejantá vienuolius(kai kurias atvejais ir vienuoles) bei pasaulietinæ bendruomenæ. Ðie ryðiaitarp vienuoliø ir pasaulieèiø kito ávairiose vietose, bet per visà Budizmoistorijà abi grupës vaidino svarbø vaidmená kuriant ir pertvarkantBudistiná pasaulá. Taip pat, ir vienuoliai ir pasaulieèiai, atlikinëjoávairias bendras ir papildomas religines praktikas, iðreiðkë Budistinesorientacijas ir vertybes, formavo bendruomenes.Sangha yra Budizmo vienuoliø draugija, kuri nuo pat Budizmo atsiradimolaikø studijavo, aiðkino ir saugojo Budos mokymà. Bendruomenëse vienuoliaibuvo pavyzdþiais pasaulieèiams, bei mokino juos teisingo elgesio. Uþ taivienuoliai gaudavo paramà ið pasaulieèiø, kurie tuo bûdu uþsitarnaudavopalankumà. Vienuolynai ne tik veikë kaip Budizmo propagavimo bei mokymocentrai, bet ir siûlë galimybæ gyventi atskirai nuo pasaulietiðkø rûpesèiø.Buvo tikima, kad gyvenimas atsiribojus nuo pasaulio yra bûtinas, arba bentjau pageidaujamas, norint teisingai sekti keliu, kuris greièiausiai veda áiðsivadavimà.
Sanghos kilmë ir vystymasis
Pasak mokslininkø, tyrinëjanèiø ankstyvàjá Budizmà, Budos gyvenimometu ðiaurës rytø Indijoje klajodavo religiniai atsiskyrëliai, kurieelgetaudavo po vienà arba grupëmis. Ðie þmonës atsisakydavo savo áprastiniogyvenimo ir sàsajos su pasauliu, kad sekti doktrinos mokymu, kurisiðaiðkintø gyvenimà ir pasiûlytø iðeitá. Kai tokie klajokliai sutikdavo kànors, kas galëjo pasiûlyti mokymà ir padëtø rasti iðeitá, jie pripaþindavojá mokytoju (guru) ir klajodavo toliau su juo.
Tokios klajojanèios grupës sustodavo per lietaus sezonà (vassa), kuristrukdavo nuo liepos iki rugpjûèio. Tuo metu jie pasirinkdavo koká norsprieglobstá netoli kaimo, kur jie kasdien elgetaudavo, kad patenkintøbûtiniausius poreikius, bei tæsdavo savo dvasinius ieðkojimus. Buda ir josekëjai galëjo bûti pirma grupë radusi kasmetiná prieglobstá nuo lietaus.
Po Budos mirties jo pasekëjai neiðsiskyrë, bet toliau tæsë klajojimus,bei atsiskyrimus lietaus sezono metu. Tuo metu jie, ko gero, pasistatydavotrobeles ir gyvendavo atskirai, kartu susirinkdami tik kas dvi savaitës permënulio jaunatá ir pilnatá.
Per keletà sekanèiø amþiø po Budos mirties, sagha iðsiskyrë á dvivienuoliø grupes. Pirmoji iðliko klajojanti grupë; ði grupë buvo didþiulëkurianti jëga Budizmo istorijoje ir vaidina didelá vaidmená dabartiniameBudizme, ypatingai Ðri Lankoje ir pietryèiø Azijoje. Kita, þymiai didesnëgrupë, nustojo klajoti ir ásikûrë pastoviose vienuoliðkose kolonijose. Tambuvo dvi pagrindinës prieþastys. Pirma, Budos sekëjai, remdamiesiiðpaþástamu tikëjimu galëjo sukurti darnià vienuoliðkà organizacijà. Antra,pasaulieèiai dovanojo Budos sekëjams þemes ir statë tenai pastatus, kadvienuoliai galëtø gyventi pastoviai, gaudami reikalingiausius iðgyvenimuimaisto produktus, bei vykdydami Budos nurodymà mokyti þmones. Tuo bûdunedidelës vienuoliø kolonijos atsirado ðiaurës rytø Indijoje ðaliateritorijø, á kurias plito Budizmas, ribø. Valdant Aðokai Budizmassupasaulëjo, nes Aðoka globojo Budizmà, bei skleidë mokymà, skirtà visiemsþmonëms.
Vëlesniu laikotarpiu Budistiniai vienuolynai didëjo ir ágijo daugturtø. Apie 5a.m.e. iðsivystë mahaviharos, arba vienuoliðki centrai,veikiantys kaip universitetai (pvz. Nalanda). Ðie universitetai buvoBudizmo propagavimo ir mokymo centrai, ðvietë vienuolius ið Kinijos irTibeto, bei siuntë juos tolyn á tuos kraðtus. Ðios organizacijos buvoatviros aplinkos átakai, ir jas veikë atgimstantis Induizmas. Tai ir buvoviena ið Budizmo susilpnëjimo ir iðnykimo Indijoje 13a. prieþasèiø.
Visose Budistinëse ðalyse vienuolynai ir toliau veikë kaip mokymocentrai, bei prieglobsèio vieta. Ávairiose vietovëse iðsivystë skirtingøtipø vienuolynai. Daþniausiai bûdavo keletas dideliø vienuolynø, kurieveikë daugiau maþiau vieningai su klasikinio Budizmo normomis, bei daug
maþø vienuolynø, daþniausiai esanèiø kaimø teritorijose, kur buvotvarkomasi daug laisviau. Daþniausiai ðios organizacijos buvo paveldimos irvyriausio vienuolio teisës bûdavo perduodamos pasirinktam mokiniui.Vietovëse, kur buvo praktikuojamos dvasininkø vedybos (pvz. viduramþiø ÐriLankoje) iðsivystë giminës paveldimumo tradicija.Vidinë sanghos organizacija
Grupës klajojanèiø elgetø, kuriuos laisvai jungia jø tikëjimas Buda irjo mokymu iðsivystymas á vienuolius, kartu gyvenanèius vienuolynuoseápareigojo juos kurti taisykles ir hierarchines organizacijas. AnkstyvøjøIndijos vienuolynø organizacijos buvo demokratiðko bûdo ir tam turëjoátakos dvi istorinës prieþastys. Pirmiausia, Buda nepaskyrë savo ápëdinio,kas buvo bûdinga tø laikø mokytojams. Vietoj to, Buda aiðkino, jogkiekvienas vienuolis turi stengtis sekti jo mokymu. Ðis Budos paliepimassulygino visus vienuolius, todël negalëjo bûti nei vieno autoriteto, oautoritetas buvo Budos mokoma dharma. Antra, regionas, kuriame atsiradoBudizmas, buvo garsus savo gentinës demokratijos sistema. Kada regioneiðkildavo rimtesni klausimai, visi vyriðkos lyties gyventojai susirinkdavoir svarstydavo veiksmø eigà daþniausiai iðrinkdami laikinà vadovà. Ðiàtradicijà ir perëmë ankstyvoji sangha.
Kai iðkildavo klausimas ar problema, susirinkdavo visi vienuolynovienuoliai ir klausimà aptardavo. Jeigu buvo priimamas koks norssprendimas, jis bûdavo perskaitomas tris kartus su tyliu reikðmingupritarimu. Jeigu atsirasdavo nesutarimø, bûdavo rengiamas balsavimas arbaklausimas perduodamas spræsti gretimo vienuolyno vyresnybei. Vystantissanghai buvo sukurta hierarchinë administracija. Vyriausias vienuolisbûdavo svarbiausias valdytojas, kuriam bûdavo patikima neribota galiasprendþiant vienuolyno reikalus. Kituose kraðtuose hierarchinis valdymasnebuvo vertinamas. Kinijoje vyriausias vienuolis visus iðkilusius klausimussvarstydavo su vienuoliø taryba, kuri ir iðrinkdavo já vadovu. Labaipanaðiai, pietryèiø Azijos ðalyse tradiciðkai buvo bjaurimasi hierarchiniuvaldymu.
Vystantis Budistinei sanghai buvo ávestos ávairios taisyklës irapeigos, kurios dar ir dabar labai maþai skiriasi tarpusavyje visuose
Budistiniuose vienuolynuose. Taisyklës, pagal kurias vienuoliai yrateisiami ir baudþiami yra suraðytos vinajos tekstuose.Teravados ðalyse (Ðri Lankoje, Tailande, Kampuèijoje, Laose)Budistinës vienuoliðkos bendruomenës bûdavo sudarytos ið vyrø vienuoliø irnaujokø, baltai apsirengusiø asketø (jiems priklausë ir praktikuojantysvyrai ir moterys, kurie nors nepriklausë sanghai, bet praktikavoatsiskyrëliðkà gyvenimà), bei pasaulieèiø. Kai kuriose Teravados ðalyse,daþniausiai pietryèiø Azijos þemyne, berniukai ir jauni vyrai tradiciðkaibuvo apgyvendinami vienuolynuose kaþkuriam laiko tarpui, kur jiemedituodavo, bei bûdavo apmokinami. Taip didþioji dauguma vyrø ðiosevietovëse buvo (ir ið dalies yra) tiesiogiai susijæ su vienuoliðkaispaproèiais. Ði praktika skatino þmoniø dalyvavimà vienuolynø gyvenime.
Mahajanos ir Vadþrajanos ðalyse tradiciðkai buvo priimtas vienø metølaiko tarpas, per kurá kandidatai tapdavo naujokais sanghoje. Ðis laikotarpas buvo skirtas iðbandymams, per kurá kandidatas iðlikdavo pasaulietis,bet tuo paèiu ir bûdavo mokinamas, bei tarnaudavo vienuolyne. Metø galekandidatas turëdavo laikyti egzaminà, kuris susidëdavo ið gerai þinomossutros dalies deklamavimo, kurios ilgis priklausydavo nuo to ar kandidatasvyras, ar moteris, bei diskusijos apie ávairius doktrinos klausimus.
Remiantis vinajos taisyklëmis, stojimas á sanghà buvo kiekvienoasmeninis reikalas ir priklausë tik nuo jo, bei jo ðeimos norø. Kai kurioseBudistinëse ðalyse áðventinimas buvo kontroliuojamas valstybës, beivalstybë vadovavo stojimo á sanghà egzaminams. Kai kuriose situacijoseáðventinimas á sangha buvo pasiekiamas ne tik per egzaminus, bet ir peraukðtus pareigûnus, ar perkant áðventinimo paþymëjimà ið valdþios. Ðiuopardavinëjimu kartais valdþia imdavo piktnaudþiauti bandydama papildytisavo iþdà.
Visuomenë ir valstybë
Ilgos Budizmo istorijos eigoje sàryðis tarp Budistinës bendruomenës irvalstybës valdþios buvo ágavæs ávairiausias formas. Ankstyvojo Budizmosangha Indijoje jos valdovø buvo traktuojama kaip savo valdþià turintis
junginys, nereikalaujantis karaliaus valdþios kol jame nejauèiama skilimogrësmës ar vidiniø bei iðoriniø griuvimo poþymiø. Aðoka, savo tikëjimu irávaizdþiu padëjæs iðsiplëtoti Budizmui ið regioninës á visuomeninæreligijà, laikësi bûtent tokios politikos. Saugodamas nuo griuvimo jisásikiðo á Budistiniø vienuolynø veiklà iðmesdamas atskalûnus.Budizmas Teravados ðalyse buvo stipriai priveligijuotas arbaoficialiai valdþios pripaþintas, taigi kûrybinë sàveika tarp valdþios irvienuoliø buvo pasiekiamas tikslas. Sanghos vaidmuo ðioje sàveikoje buvoskleisti ir saugoti mokymà ir veikti kaip dvasiniam vedliui. Nepaisant to,jog sangha ir valdþia buvo dvi atskiros struktûros, yra þinomi ðiøstruktûrø susiliejimai; vienuoliai daþnai veikë kaip laikini patarëjai; irkaraliai, bent jau Tailande, kartais praleisdavo ðiek tiek laikovienuolynuose. Taip pat vienuoliðkos organizacijos veikë kaip ryðys tarpkaimo ir miesto þmoniø.
Kinijoje sàveika tarp sanghos ir valdþios laikui bëgant keitësi.Pradþioje Budizmas buvo laikomas svetima religija, potencialiu valdþioskonkurentu. Ðis suvokimas átakojo grieþtà Budizmo engimà ir ástatymus,apribojanèius Budizmo átakà. Kai kurios taisyklës apribojo vienuoliø kiekáir garantavo valdþios átakà áðventinimo egzaminams, bei áðventinimopaþymëjimo suteikimui. Po kiek laiko, ankstyvaisiais Tangø dinastijos (614-845m.) amþiais Budizmas buvo beveik laikomas valstybine religija. Valdþiapaskyrë ypatingàjá ágaliotiná religijai, kad uþsitarnauti palankumàvaldþiai statant ðventyklas, vienuolynus, Budà garbinanèius atvaizdus.
Japonijoje Budizmas patyrë panaðius pasikeitimus. Nuo 10 iki 13amþiaus, vienuolynai ágijo turtingas þemes ir pasaulietinæ galià. Buvosuformuotos didþiulës armijos, sudarytos ið vienuoliø, samdytø kareiviø,kurios kariavo su konkuruojanèiomis religinëmis grupëmis. 14a. galia ëmënykti ir 17a. Tokugavos santvarkos laikotarpiu, Budistinës institucijosuþëmë svarbià padëtá valdant valstybæ. Tik Tibete Budistai sukûrë
teokratinæ valstybinæ santvarkà ilgam laiko tarpui.Pagrindinës Budizmo sistemos: Teravada
Po Budos mirties Sangha suskilo á atskiras grupes, tikëjimus, sektas,kurios ávairiai stengësi pritaikyti mokymà prie naujø aplinkybiø.“Remiantis senuoju budizmu viena po kitos susiformavo apie dvideðimtgrupiø, kurios buvo iðtikimos doktrinos principams. Ið ðiø grupiø iki mûsødienø iðliko tik Teravada, dar tebeklestinti Ðri Lankoje ir Azijospietryèiuose.” (1;158)
Teravados pasekëjai laikë senosios Indijos Budizmo Palio kanonàautoritetingu ir sekë pirmosios Budistinës vienuoliø bendruomenës vyriausiøvienuoliø tradicijomis. Teravada buvo kodifikuota maþdaug 5a.m.e. didþiojosihalø mokytojo Budagoðos. Vieðpataujant imperatoriui Aðokai Teravadosmokymas persikëlë á Ðri Lankà, kur jis suskilo á tris pogrupius. Vienas iðjø (Mahavihara) tapo dominuojantis II tûkst.m.e. pradþioje ir ëmëpalaipsniui plisti á rytus. Tailande jis ásivyravo 11a.m.e., Kampuèijoje irLaose – 14a.m.e.
Teravada paþymi kokios svarbios yra þmogaus pastangos, nepripaþástadieviðkosios paramos, atmeta ritualus. Teigiama, jog tapti Buda, ar bentarhatu yra labai sunku, todël ðis tikëjimas yra nelabai pritaikytaspaprastø mirtingøjø reikmëms.
Teravados poþiûriu egzistuoja daugybë visatø, apsuptø vandens ir kalnøgrandiniø. Kiekviena visata yra trijø lygiø: (1) troðkimø pasaulis; (2)formø pasaulis, kuris susijæs su meditacinëmis bûsenomis, kuriosejutiminiai troðkimai yra sumaþinami iki minimumo. Ðis pasaulis dalinama áketuris aukðtus, kurie atitinka keturis budistinës meditacijos etapus. Ir(3) beformiðkumo arba nematerialumo pasaulis, kuris yra susijæs sumeditacinëmis bûsenomis, kurios yra dar labiau iðaukðtinanèios. Èia yraketuri aukðtai, kurie atitinka keturis nematerialius susikaupimus. Laikoma,kad pasaulis yra sudarytas ið keturiø elementø: þemës, vandens, ugnies,oro, kurie sudaro ávairias kombinacijas.
Laikas suvokiamas cikliðkai. Ciklas apima pastovumo, atsinaujinimo,trukmës ir þûties periodus, po kuriø ciklas vël kartojasi. Þmogaus
egzistencija yra priveligijuota bûsena, nes tik þmogus bûnantis bodisatva(bûsimuoju buda) gali tapti buda. Taip pat jis turi galimybæ daryti gerusarba blogus darbus, kas átakoja jo tolimesnius gimimus.Teravados mokytojai teigia, jog idealus budistas yra arhatas. Tai“nusipelnæs ir gerbtinas ðventasis, kuris pasiekë ketvirtàjá Iðsivadavimokelio etapà, nirvanà ðiame gyvenime ir niekur nebeatgims, nes iðeikvojovisas jam tekusias aistras ir klaidas.” (1;182)
Teravados tradicijose þinomi du meditavimo bûdai, kurie yra atliekamiávairiomis formomis ir kombinacijomis.
Pirmasis yra artimai susietas su Indø jogos tradicijomis, bei suketuriais meditavimo (dhyana) pasiekimø lygiais. Á meditavimà átraukiamasmoralinis ir intelektualinis apsivalymas. Pirmajame lygyje medituojantysisatsiskiria nuo jausminiø troðkimø analizuodamas ir svarstydamas; taip jispasiekia emocinæ pasitenkinimo ir dþiaugsmo bûsenà. Antrame lygyjeintelektualinë veikla sumaþinama iki pilnos vidinës ramybës, mintys bûnakryptingos ir koncentruotos. Treèiame lygyje visos emocijos, áskaitantdþiaugsmà, dingsta. Tokiu bûdu medituojantysis lieka abejingas viskam, betsàmoningas. Ketvirtame lygyje visi pojûèiai (pasitenkinimas, skausmas,ramybë) dingsta, nes iðnyksta tendencija á geras ir blogas mintis.Medituojantysis pasineria á aukðèiausio tyrumo bûsenà, abejingas viskam,bet pilnos sàmonës.
Kitas Teravados meditacijos bûdas vadinamas suvokimo meditacija. Ðiosrûðies meditacijai reikalinga koncentracijà, kurià galima apsiektiatliekant kvëpavimo koncentracijos pratimus. Ði meditacija padedasuformuoti vienkryptes mintis ir pasiekti nirvanà.
Pagrindinës Budizmo sistemos: Mahajana
Paèioje krikðèioniðkosios eros pradþioje susiformavo nauja Budizmokryptis – Mahajana. Ði nauja doktrina atsirado ðiaurës Indijoje irprieðpastatë save Palio kanonui. Mahajanos Budizmas – labai humaniðka irdidþiadvasë religija, joje daugybë nuolaidø masiø pamaldumui. Ðis judëjimaspaskatino atsirasti gausià literatûrà Mahajanasutras (“ilgø iðsirutuliojimøtekstai”). Susilaukæs didelio pasisekimo Indijoje vëliau jis iðplitovisuose Tolimuosiuose Rytuose, Centrinëje Azijoje, Kinijoje, Korëjoje,
Japonijoje, Indokinijoje.Iðskirtinis Mahajanos bruoþas yra tas, kad ðis tikëjimas paneigia, kadtik vienuolis gali pasiekti iðsivadavimà. Mahajanos pasekëjø manymu teisæ áiðsivadavimà turi visa þmonija, o ne tik keli dvasiðkiai. Tai buvo vienasið faktoriø, kuris iðkëlë religijà þmoniø akyse ir padarë jà populiaria irpaplitusia.
Mahajana niekina arhato idealà kaip egoistiðkà. Ji ápareigoja savoðalininkus sekti Budos pavyzdþiu ir jau ðiame gyvenime tapti bodisatvomis –bûsimaisiais budomis.
Dar vienas ypatingas Mahajanos mokymo bruoþas yra bodisatvos doktrina.Pagal ðià doktrinà bodisatva atideda savo áþengimà á nirvanà, kad iðgelbëtøkuo daugiau þmoniø nuo amþino pergimimø rato. Bodisatvos prisiekia padëtikiekvienam, kuriam reikës pagalbos ne tik ðiame, bet ir kituosegyvenimuose. Su ðia priesaika kandidatas tapti Buda pradeda savo veiklà,kur áveikia deðimt dvasiniø lygiø ir pasiekia apsivalymà praktikuodamasdeðimt dorybiø. Ðeði lygiai, kurie pamaþu kyla, iðkelia bodisatvà ikiBudos. Pirmieji ðeði lygiai yra paruoðiamieji, vaizduojantys ðeðiøtobulybiø (kilnumo, moralës, kantrybës, energijos, koncentracijos,iðminties) praktikà. Negráþtamumas pasiekiamas septintajame lygyje. Nuo ðiomomento bodisatva laikomas Budos pradþia, nepaisant to, kad tolimesniapsivalymai ir átvirtinimai bus pasiekti tolimesnëse stadijose. Ðiuomomentu jis vykdo savo, kaip bodisatvos ásipareigojimus. Skirtumas tarpankstesniø ðeðiø stadijø ir dabar yra toks, kad dabar jo veikla aiðkinamakaip ágimta ir savaime veikianti, bei savanoriðka ir juo labiau nelinkusi áabejones.
Bodisatvos meilë þmonëms yra beribë, todël jis þymiai daugiau negumokytojas ir jo misija svarbesnë – gelbëtojo ar atpirkëjo. Jis padedaþmonëms eiti teisingu keliu, pagelbsti sunkumuose, kasdieniniame gyvenime.
Visiðkai prieðingi yra Teravados ir Mahajanos poþiûriai á Budas. PagalTeravados ankstyvuosius tekstus Budø buvo ðeði, o vëliau priskaièiuojama ir
daugiau. Mahajana byloja, jog “Budø yra tiek daug, kiek smilteliø, o visiBudos susilieja vienoje bûtybëje – absoliute.” (2;236) Taip pat Mahajanapateikia þymiai konkretesnià nirvanos sampratà.Mahajanos Budizmas pripaþásta þymiai daugiau kultø ir ritualø, neguTeravados Budizmas. Nepaisant to, kad kurio nors Budos garbinimas ir nërataip vertinamas, kaip sekimas Budos mokymu, bet ði ritualø gausa buvodidelis paskatinimas tiems, kurie tikëjime buvo silpnesni.
Dabartinis Budizmo statusas ðiuolaikinëse bendruomenëse
Dabartinio Budizmo statusas labai skiriasi ávairiose pasauliovietovëse. Galima iðskirti penkiø rûðiø situacijas.
Pirmiausia kai kuriose ðalyse stipriai ásiðaknijusi Budistinëtradicija iðkentë sunkiais kliûtis, kurios sumaþino Budizmo átakà irstipriai iðsekino gyvybingumà. Tokia situacija visø pirma vyrauja ðalyse,kuriose gyvavo komunistinis valdymas. Èia Budizmas deðimtmeèius buvointensyviai spaudþiamas ir tai sumaþino jo galià ir átakà dideliems þmoniøkiekiams. Taip atsitiko Mongolijos teritorijose Centrinëje Azijoje,Kinijoje (uþ Tibeto ribø), Ðiaurës Korëjoje ir ið dalies Vietname.
Yra ðaliø, kuriose stipriai ásiðaknijusi Budistinë bendruomenëiðgyveno ávairias kliûtis, bet didþioji dalis þmoniø iðlaikë iðtikimybæBudizmui. Ko gero ryðkiausias to pavyzdys yra Tibetas, kur Kinijoskomunistai, vykdæ anti-Budistinæ politikà nesugebëjo nutraukti Budizmo irTibeto ryðio. Lygiai taip pat Kampuèijoje ir Laose valdæ komunistainepajëgë sunaikinti þmoniø iðtikimybës Budizmui.
Kai kur galima aptikti situacijà, kur Budistinë visuomenë iðlaikëdaugiau ar maþiau priimtinà pozicijà kaip vadovaujanti religinë jëga irtoliau stipriai átakojo politiná, ekonominá ir socialiná gyvenimà. Taip yraÐri Lankoje, kur Budizmas yra dominuojanti religija tarp Ðri Lankos irBirmos gyventojø daugumos ir Tailande, kur daugiau negu 90% þmoniø yrabudistai. Ðri Lankoje etniniai konfliktai ir autoritarinis valdymas beiekonominë stagnacija átakojo politiná nepastovumà ir tai vykdë griaunamàefektà vietinëms Budistinëms bendruomenëms. Taèiau Tailande Budizmas turi
tvirtà pozicijà stabilioje ir greitai modernëjanèioje visuomenëje.Ketvirtame situacijos tipe gerai iðvystytas Budizmas veikia laisvëjeir modernioje visuomenëje, kur jis vaidina labiau apibrëþta rolæ. Tokiasituacija egzistuoja kai kuriose Ramiojo vandenyno pakrantës ðalyseáskaitant ir Pietø Korëjà, Taivaná ir Singapûrà, bei ið dalies pietryèiøAzijos ðalis, tokias kaip Malaizija ir Indonezija, kur Budizmas yrapraktikuojamas nemaþo kiekio uþsienio kinø. Pagrindinis ðios situacijospavyzdys yra Japonija, kur Budizmas uþima svarbià dalá. Moderniojevisuomenëje, kuri iðsivystë Japonijoje, daug giliai ásiðaknijusiø tradicijø(Tendai, Zen) atsilaikë ir prisitaikë prie besikeièianèiø sàlygø. Tuo patmetu naujos Budistinës sektos (Soka-gakkai) pritraukë milijonus tikinèiøjøJaponijoje ir visame pasaulyje.
Galø gale Budistinës bendruomenës susiformavo tenai, kur jos seniaibuvo iðnykusios arba niekada neegzistavo. Tuo bûdu Indijoje, kur Budizmasfaktiðkai iðnyko 15a., Indijos inteligentija formavo naujas Budistinesbendruomenes, Tibeto pabëgëliai ákûrë Budizmo kolonijas. Vakaruose (iðdalies ir Jungtinëse Valstijose) Budizmas plito per emigrantus ið rytø irpietryèiø Azijos. Budizmo átaka prasiskverbë á daugybæ Vakarø kultûrossrièiø.
Iðvados
Daugiau negu du tûkstantmeèius Budizmas buvo galinga religinë,politinë ir socialinë jëga pirmiausia savo gimtinëje Indijoje, o vëliau irdaugybëje kitø ðaliø. Religijos tolerancija, teisingumas padarë jàpatrauklià milijonams þmoniø. Buda sulygino visus þmones, bei suteikëvilties kovojant uþ savo dvasiná skaidrumà bei iðganymà.
Religija prisitaikë prie ávairiø tautø, kultûrø, vietoviø, laikoetapø. Jau minëta religijos tolerancija leido ávairiai interpretuotimokymà, ko pasekoje susiformavo daugybë Budizmo sistemø, savaipprisitaikiusiø prie atitinkamos ðalies ar visuomenës, bet skleidþianèiø taspaèias pagrindines tiesas turintá mokymà.
Budizmas ir ðiandien iðlieka galinga religinë, politinë ir kultûrinëjëga daugybëje vietø visame pasaulyje.
Naudota literatûra
1. Jean Boiseler “Budos iðmintis”; Vilnius, 1992. 2. “Pasaulio religijos” [populiarus þinynas]; Vilnius, 1997. 3. “Encyclopedia Britannica” 1994-1999; multimedia edition.
Turinys
Ávadas 1
Budizmo atsiradimas 1
Budos mokymas 2
Budizmo istorinis vystymasis Indijoje 3
Sangha, visuomenë ir valstybë 4
Sanghos kilmë ir vystymasis 4
Vidinë sanghos organizacija 5
Visuomenë ir valstybë 6
Pagrindinës Budizmo sistemos: Teravada 7
Pagrindinës Budizmo sistemos: Mahajana 8
Dabartinis Budizmo statusas ðiuolaikinëse bendruomenëse 9
Iðvados 10
Naudota literatûra 11