Buda

Ávadas

Budos gyvavimo laikotarpiu Indijoje buvo vertinamas individualus
tiesos ieðkojimas. Tai skatino sunkiai suvokiamø dalykø suvokimo
trokðtanèius indus neuþdaryti savæs tarp esamø minèiø, idëjø, tvirtinimø.
Buda, stengdamasis atsakyti á visuotinæ kentëjimo ir mirties máslæ, sukûrë
mokymà, kuris ilgainiui tapo religija ir filosofija, suvaidinusia svarbia
rolæ dvasiniame, kultûriniame ir socialiniame Rytø pasaulio gyvenime ir
20a. iðplitusia á Vakarus.

Ðiame darbe trumpai aptariamos Budizmo atsiradimo aplinkybës,
istorinis vystymasis, mokymas, Budizmo vienuoliø draugijos (sanghos)
susiformavimas ir ryðys su visuomene ir valstybe, bei pagrindinës Budizmo
sistemos.

Budizmo atsiradimas

Budizmas atsirado ðiaurës rytø Indijoje tarp 6a.pr.Kr. pabaigos ir
4a.pr.Kr pradþios. Tai bbuvo dideliø socialiniø permainø ir intensyvios
religinës veiklos periodas Indijoje. Mokslininkai nesutaria dël Budos
gimimo ir mirties datø. Daug mokslininkø Europoje, Jungtinëse Valstijose ir
Indijoje tiki, kad istorinis Buda gyveno nuo 563m.pr.Kr iki 483m.pr.Kr.
Daug kitø, ypatingai Japonijoje, tiki, jog jis gyveno ðimtu metø vëliau
(nuo 448m.pr.Kr iki 368m.pr.Kr).

Tuo metu Indija nebebuvo patenkinta Brahmanø aukojimo ir apeigø
iðoriniais formalumais. Ðiaurës rytø Indijoje buvo vienuoliø, kurie bandë
kitaip aiðkinti Vedas. Ið to literatûroje atsirado Upaniðados, kuriose
galima rasti naujà poþiûrá á atsiþadëjimà ir transcendentiná þinojimà.
Ðiaurës rytø Indija, kuri buvo maþiau áátakojama arijø, iðvysèiusiø
pagrindines Vedø Indø tikëjimo dogmas ir praktikas, tapo lopðiu daugeliui
heterodoksiniø sektø. Visuomenë tuo metu buvo sunerimus dël genèiø vienybës
suirimo ir keleto menkø karalysèiø ekspansijos. Religine prasme, tai buvo
abejonës, sumiðimo ir eksperimentavimo metas.

Budizmo atsiradimo metu artimiausios ir tuo paèiu sv

varbiausios sektos
buvo Adþivakas, kuris pabrëþë likimo dësná ir Dþainizmas, asketiðkas
judëjimas, pabrëþiantis bûtinybæ iðlaisvinti sielà ið materijos. Nepaisant
to, kad Dþainizmas, kaip ir Budizmas buvo laikomas ateistine religija, ið
tikrøjø jø ásitikinimai yra þymiai sudëtingesni. Skirtingai negu
ankstyvieji budistai, adþivakai ir dþainistai tikëjo elementø, kurie sudaro
visatà, pastovumu bei sielos egzistavimu.

Budizmas, kaip ir daugelis tikëjimø ir sektø, kurios vystësi tuo metu
ðiaurës rytø Indijoje buvo sukurtas bûnant charizmatiniam mokytojui, pagal
jo skelbiamus mokymus. Budizmo atveju pavyzdþiu tapo Trys Brangenybës
(Triratna), kurias sudarë Buda, mokymas (dharma) ir bendruomenë (sangha).
Èia budistai tradiciðkai ieðkojo prieglobsèio.

Amþiø eigoje po Budizmo ákûrëjo mirties, Budizmas pradëjo vystytis
dviem kryptimis. Pirmoji, paprastai ðiuolaikiniø ðalininkø vadinama
Teravada, iðtikimai iðlaiko tikràsias Budos mokymo tradicijas. Kità kryptis
vadinama Mahajana, “iðganymo bûdai daugeliui þmoniø”. Mahajanos sekëjai
pirmàjà kryptá paniekinamai vadina Hinajana, “iðganymo bûdai nedaugeliui
þmoniø” (ppaprasèiau vadinama didþiuoju ir maþuoju veþimu).

Plintant Budizmui jis átakojo màstymo budà bei religijas kitose
ðalyse. Kaip atsakas á ávairiø Budistiniø bendruomeniø skirtingus
religinius siekimus, grieþtas karmos ástatymas buvo koreguojamas. Galø gale
Indijoje iðsivystë judëjimas, pavadintas Vadþrajana arba Ezoterinis
Budizmas (arba deimantinis veþimas), kurio tikslas buvo greièiau pasiekti
iðsivadavimà. Galima bûtø teigti, jog tai Mahajanos Budizmo kryptis,
susipynusi su okultizmo, magijos bei mistikos elementais. Ðio tikëjimo
pagrindas – labai sena Indijos filosofija tantrizmas, kuris yra átakojæs ir
Budizmà, ir Induizmà.

Nepaisant visø diskusijø apie du iðganymo siekimo bûdus – laipsniðkà
ir greità, bei ávairius “t

tuðtumos” sàvokos interpretavimo bûdus – tikëjimo
pagrindai iðlieka tokie patys. Vienuoliø organizacijos iðkentë ávairiø
istoriniø situacijø átakà, bet jø pagrindinë struktûra taip pat liko
nepakitus. Buda, pirmasis mokytojas, visada yra pripaþástamas kaip
Budistinës tiesos skleidëjas.

Budos mokymas

Galima teigti, jog visas Budos mokymas yra pagrástas tuo, jog þmogus
kenèia. Visa egzistencija yra skausminga: gimimas, troðkimai, ribotos
galimybës, mirtis, nepastovumas sukelia kanèià. Sekant Budos “keliu”
kiekvienas gali atsikratyti neþinojimo, kuris sukelia jo kentëjimà. Budos
doktrina nepalieka þmogaus beviltiðkoje padëtyje. Gyvenant tarp visà ko
nepastovumo ir buvimo nepastoviu, þmogus ieðko iðsivadavimo, kuris ðvieèia
uþ þmogaus gyvenimo praeinamumo – trumpiau tariant, nuðvitimo.

Tikëjimas pergimimais, arba samsara, kaip nesibaigianèia þemiðkøjø
gyvenimø serija á kurià yra átraukti visi þmonës jau anksèiau buvo
asocijuojama su karmos doktrina iki-Budistinëje Indijoje. Ði doktrina buvo
priimtina ir Mahajanos, ir Teravados tradicijoms. Remiantis karmos
doktrina, geras elgesys atneða malonius rezultatus ir tendencija tolesniam
geram elgesiui, kai tuo tarpu blogi darbai susilaukia nemalonaus atsako ir
veda link naujø blogø darbø.

Budos mokyme svarbiausia yra “keturios kilniosios tiesos”, kurios ir
sudaro Budizmo pagrindà: kanèia egzistuoja; kanèia turi prieþastá; kanèià
galima áveikti. Ketvirtoji tiesa nurodo, kad egzistuoja bûdai, kaip áveikti
kanèià. Tai galima padaryti einant “tauriuoju aðtuongubu keliu”. Taip
pasiekiamas svarbiausias Budizmo tikslas – amþinai iðsivaduoti ið
kentëjimø, iðsilaisvinti ið nesibaigianèio atgimimø ciklo ir áþengti á
nirvanà.

“Aðtuongubas kelias” reikalauja ið þmogaus trejopø pastangø: moralumo,
dvasinës drausmës, áþvalgos. Tai nuosaikus kelias, kuriuo einant atsisakoma
kraðtutinio savæs m

marinimo ar asketizmo. Aðtuoni Gautamos priesaikai,
kurie yra budisto gyvensenos esmë ir sudaro “aðtuongubà kelià” yra:
teisingas þinojimas, teisingas nusiteikimas, teisingas kalbëjimas, teisingi
poelgiai, teisinga veikla, teisingos pastangos, teisingas suvokimas,
teisinga meditacija.

Budizmo istorinis vystymasis Indijoje

Buda buvo charizmatinis mokytojas, kuris atskleidë ir skelbë religiná
mokymà ir ákûrë savitus bruoþus turinèià religinæ bendruomenæ. Kai kurie
bendruomenës nariai, kaip ir pats Buda, buvo keliaujantys asketai. Kiti tik
jautë pagarbà Budai, sekë jiems priimtinais Budos mokymo aspektais ir
aprûpino klajojanèius asketus bûtiniausiais daiktais.

Pirmaisiais amþiais po Budos mirties, jo gyvenimo istorija buvo
prisimenama ir pagraþinama, mokymas saugomas ir tobulinamas, o jo ákurta
bendruomenë tapo svarbia religine jëga. Daugybë Budos pasekëjø, kurie buvo
klajojantys asketai, pradëjo apsigyventi pastoviuose vienuolynuose ir
vystyti tvarkà, kuri padëtø palaikyti didþiules vienuoliðkas organizacijas.
Tuo pat metu, pasaulietiðki Budos ðalininkai pateko á ekonominá ir politiná
elità.

Pirmaisiais Budizmo gyvavimo amþiais jis plito ið savo atsiradimo
vietos á ðiaurinæ Indijà ir kai kurias vietoves vakaruose. 3a.pr.Kr.
viduryje Budizmas buvo palankiai sutiktas Maurijø karalystëje, kuri vëliau
ákûrë imperijà, iðsiplëtusià nuo Himalajø ðiaurëje iki Ðri Lankos pietuose.

Naujai besikurianèiø karalysèiø Indijos ðiaurës rytuose valdovai
stengësi globoti sektas, kurios galëjo bûti kaip atsvara didþiulæ politinæ
galià turintiems brahmanams. Pirmasis Maurijø imperatorius, Kandra Gupta
(321 – 297m.pr.Kr) globojo Dþainizmà ir galø gale tapo vienuoliu. Jo anûkas
Aðoka, kuris valdë didþiàjà subkontinento dalá nuo 270 iki 230m.pr.Kr
stengësi savo karalystëje populiarinti mokymà, pagrástà savikontrolës,
linksmumo, teisingumo, gerumo dorybëmis. B

Bandë formuoti religinæ-politinæ
kultûrà kurá turëtø Induizmo, Dþainizmo, Adþivako ir Budizmo panaðumus. Jo
tikslas buvo sukurti religinæ ir socialinæ aplinkà, kuri leistø jo ðalies
gyventojams gyventi laimingai ir pasiekti iðganymà sekanèiame gyvenime.
Tokiu bûdu jis sukûræ gerovæ ðalyje ákurdamas medicininæ pagalbà þmonëms ir
gyvuliams, vystydamas prekybà. Bet nepaisant to, jog Aðoka sukûrë naujà
idealios karalystës modelá, kuris turëjo didelës átakos tolimesniam
Budistiniam pasauliui, ávairios neiðsprendþiamos problemos slëgë karalystæ
ir po Aðokos mirties Maurijø imperija ëmë griûti.

Nepaisant to, kad Budizmui teko iðkæsti keletà persekiojimø per
sekantá Ðunga-Kanja periodà (185-28m.pr.Kr), jis sëkmingai iðsilaikë ir
netgi toliau didino savo átakà. Budistø vienuoliø centrai ir didingi
paminklai buvo kuriami visame subkontinente. Ðios organizacijos daþnai
gaudavo karaliðkà globà. Pirmaisiais mûsø eros metais, Budizmas buvo
ypatingai ásivyravæs ðiaurës vakarø Indijoje ir ið tenai greitai plito á
Centrinæ Azijà ir Kinijà.

Guptos dinastijos metu (320-600m.m.e), Budizmà Indijoje paveikë
atsigaunantis Brahmanizmo tikëjimas ir iðkylanti Bhatø srovë (tai buvo
judëjimas, kuris pabrëþë stiprià tikinèiojo meilæ dievui). Tuo periodu kai
kurie induistai pradëjo garbinti Budà, kurá jie laikë Dievo Viðnos avataru.

Þlungant Palos dinastijai 12a., Budizmas iðkentë dar vienà
pralaimëjimà ir ðá kartà neatsigavo. Kai kurie Budizmo veiksniai iðliko
Indijoje, bet jie buvo tokie nereikðmingi, kad juos buvo sunku pastebëti.

Mokslininkai neþino visø prieþasèiø, pastûmëjusiø Budizmà á þlugimà
savo gimtojoje þemëje. Kai kurie mano, kad Budizmas bûdamas labai
tolerantiðkas kitiems tikëjimams buvo paprasèiausiai uþgniauþtas ið naujo
pasirodþiusiø Induizmo tradicijø. Tai atsitiko neþiûrint á tai, kad Indijos
Mahajanos sekëjai kartais parodydavo savo nepalankumà Bhatø srovei ar
Induizmui. Kita prieþastis gali bûti taip pat svarbi, kaip ir pirmoji:
Budizmas Indijoje tapo vienuoliðku judëjimu ir tikriausiai maþai dëmesio
skyrë pasaulieèiams. Kai kurie vienuolynai tapo pakankamai turtingi, kad
galëtø turëti vergø ir samdyti darbininkus, kurie rûpintøsi vienuoliais ir
priþiûrëtø jø turimas þemes. Tuo bûdu, po to, kai Muslimø okupantai
apiplëðë Indijos vienuolynus 12a., Budizmas nebeturëjo jëgø atsigauti. Po
vienuolynø sunaikinimo pasaulieèiai nerodë didelës iniciatyvos atstatant
Budizmo mokymà.

Sangha, visuomenë ir valstybë

Budistai visais laikais þinojo bendruomenës gyvenimo svarbà ir per
amþius vystë Budizmui bûdingà modelá, bendrais ryðiais siejantá vienuolius
(kai kurias atvejais ir vienuoles) bei pasaulietinæ bendruomenæ. Ðie ryðiai
tarp vienuoliø ir pasaulieèiø kito ávairiose vietose, bet per visà Budizmo
istorijà abi grupës vaidino svarbø vaidmená kuriant ir pertvarkant
Budistiná pasaulá. Taip pat, ir vienuoliai ir pasaulieèiai, atlikinëjo
ávairias bendras ir papildomas religines praktikas, iðreiðkë Budistines
orientacijas ir vertybes, formavo bendruomenes.

Sangha yra Budizmo vienuoliø draugija, kuri nuo pat Budizmo atsiradimo
laikø studijavo, aiðkino ir saugojo Budos mokymà. Bendruomenëse vienuoliai
buvo pavyzdþiais pasaulieèiams, bei mokino juos teisingo elgesio. Uþ tai
vienuoliai gaudavo paramà ið pasaulieèiø, kurie tuo bûdu uþsitarnaudavo
palankumà. Vienuolynai ne tik veikë kaip Budizmo propagavimo bei mokymo
centrai, bet ir siûlë galimybæ gyventi atskirai nuo pasaulietiðkø rûpesèiø.
Buvo tikima, kad gyvenimas atsiribojus nuo pasaulio yra bûtinas, arba bent
jau pageidaujamas, norint teisingai sekti keliu, kuris greièiausiai veda á
iðsivadavimà.

Sanghos kilmë ir vystymasis

Pasak mokslininkø, tyrinëjanèiø ankstyvàjá Budizmà, Budos gyvenimo
metu ðiaurës rytø Indijoje klajodavo religiniai atsiskyrëliai, kurie
elgetaudavo po vienà arba grupëmis. Ðie þmonës atsisakydavo savo áprastinio
gyvenimo ir sàsajos su pasauliu, kad sekti doktrinos mokymu, kuris
iðaiðkintø gyvenimà ir pasiûlytø iðeitá. Kai tokie klajokliai sutikdavo kà
nors, kas galëjo pasiûlyti mokymà ir padëtø rasti iðeitá, jie pripaþindavo
já mokytoju (guru) ir klajodavo toliau su juo.

Tokios klajojanèios grupës sustodavo per lietaus sezonà (vassa), kuris
trukdavo nuo liepos iki rugpjûèio. Tuo metu jie pasirinkdavo koká nors
prieglobstá netoli kaimo, kur jie kasdien elgetaudavo, kad patenkintø
bûtiniausius poreikius, bei tæsdavo savo dvasinius ieðkojimus. Buda ir jo
sekëjai galëjo bûti pirma grupë radusi kasmetiná prieglobstá nuo lietaus.

Po Budos mirties jo pasekëjai neiðsiskyrë, bet toliau tæsë klajojimus,
bei atsiskyrimus lietaus sezono metu. Tuo metu jie, ko gero, pasistatydavo
trobeles ir gyvendavo atskirai, kartu susirinkdami tik kas dvi savaitës per
mënulio jaunatá ir pilnatá.

Per keletà sekanèiø amþiø po Budos mirties, sagha iðsiskyrë á dvi
vienuoliø grupes. Pirmoji iðliko klajojanti grupë; ði grupë buvo didþiulë
kurianti jëga Budizmo istorijoje ir vaidina didelá vaidmená dabartiniame
Budizme, ypatingai Ðri Lankoje ir pietryèiø Azijoje. Kita, þymiai didesnë
grupë, nustojo klajoti ir ásikûrë pastoviose vienuoliðkose kolonijose. Tam
buvo dvi pagrindinës prieþastys. Pirma, Budos sekëjai, remdamiesi
iðpaþástamu tikëjimu galëjo sukurti darnià vienuoliðkà organizacijà. Antra,
pasaulieèiai dovanojo Budos sekëjams þemes ir statë tenai pastatus, kad
vienuoliai galëtø gyventi pastoviai, gaudami reikalingiausius iðgyvenimui
maisto produktus, bei vykdydami Budos nurodymà mokyti þmones. Tuo bûdu
nedidelës vienuoliø kolonijos atsirado ðiaurës rytø Indijoje ðalia
teritorijø, á kurias plito Budizmas, ribø. Valdant Aðokai Budizmas
supasaulëjo, nes Aðoka globojo Budizmà, bei skleidë mokymà, skirtà visiems
þmonëms.

Vëlesniu laikotarpiu Budistiniai vienuolynai didëjo ir ágijo daug
turtø. Apie 5a.m.e. iðsivystë mahaviharos, arba vienuoliðki centrai,
veikiantys kaip universitetai (pvz. Nalanda). Ðie universitetai buvo
Budizmo propagavimo ir mokymo centrai, ðvietë vienuolius ið Kinijos ir
Tibeto, bei siuntë juos tolyn á tuos kraðtus. Ðios organizacijos buvo
atviros aplinkos átakai, ir jas veikë atgimstantis Induizmas. Tai ir buvo
viena ið Budizmo susilpnëjimo ir iðnykimo Indijoje 13a. prieþasèiø.

Visose Budistinëse ðalyse vienuolynai ir toliau veikë kaip mokymo
centrai, bei prieglobsèio vieta. Ávairiose vietovëse iðsivystë skirtingø
tipø vienuolynai. Daþniausiai bûdavo keletas dideliø vienuolynø, kurie
veikë daugiau maþiau vieningai su klasikinio Budizmo normomis, bei daug
maþø vienuolynø, daþniausiai esanèiø kaimø teritorijose, kur buvo
tvarkomasi daug laisviau. Daþniausiai ðios organizacijos buvo paveldimos ir
vyriausio vienuolio teisës bûdavo perduodamos pasirinktam mokiniui.
Vietovëse, kur buvo praktikuojamos dvasininkø vedybos (pvz. viduramþiø Ðri
Lankoje) iðsivystë giminës paveldimumo tradicija.

Vidinë sanghos organizacija

Grupës klajojanèiø elgetø, kuriuos laisvai jungia jø tikëjimas Buda ir
jo mokymu iðsivystymas á vienuolius, kartu gyvenanèius vienuolynuose
ápareigojo juos kurti taisykles ir hierarchines organizacijas. Ankstyvøjø
Indijos vienuolynø organizacijos buvo demokratiðko bûdo ir tam turëjo
átakos dvi istorinës prieþastys. Pirmiausia, Buda nepaskyrë savo ápëdinio,
kas buvo bûdinga tø laikø mokytojams. Vietoj to, Buda aiðkino, jog
kiekvienas vienuolis turi stengtis sekti jo mokymu. Ðis Budos paliepimas
sulygino visus vienuolius, todël negalëjo bûti nei vieno autoriteto, o
autoritetas buvo Budos mokoma dharma. Antra, regionas, kuriame atsirado
Budizmas, buvo garsus savo gentinës demokratijos sistema. Kada regione
iðkildavo rimtesni klausimai, visi vyriðkos lyties gyventojai susirinkdavo
ir svarstydavo veiksmø eigà daþniausiai iðrinkdami laikinà vadovà. Ðià
tradicijà ir perëmë ankstyvoji sangha.

Kai iðkildavo klausimas ar problema, susirinkdavo visi vienuolyno
vienuoliai ir klausimà aptardavo. Jeigu buvo priimamas koks nors
sprendimas, jis bûdavo perskaitomas tris kartus su tyliu reikðmingu
pritarimu. Jeigu atsirasdavo nesutarimø, bûdavo rengiamas balsavimas arba
klausimas perduodamas spræsti gretimo vienuolyno vyresnybei. Vystantis
sanghai buvo sukurta hierarchinë administracija. Vyriausias vienuolis
bûdavo svarbiausias valdytojas, kuriam bûdavo patikima neribota galia
sprendþiant vienuolyno reikalus. Kituose kraðtuose hierarchinis valdymas
nebuvo vertinamas. Kinijoje vyriausias vienuolis visus iðkilusius klausimus
svarstydavo su vienuoliø taryba, kuri ir iðrinkdavo já vadovu. Labai
panaðiai, pietryèiø Azijos ðalyse tradiciðkai buvo bjaurimasi hierarchiniu
valdymu.

Vystantis Budistinei sanghai buvo ávestos ávairios taisyklës ir
apeigos, kurios dar ir dabar labai maþai skiriasi tarpusavyje visuose
Budistiniuose vienuolynuose. Taisyklës, pagal kurias vienuoliai yra
teisiami ir baudþiami yra suraðytos vinajos tekstuose.

Teravados ðalyse (Ðri Lankoje, Tailande, Kampuèijoje, Laose)
Budistinës vienuoliðkos bendruomenës bûdavo sudarytos ið vyrø vienuoliø ir
naujokø, baltai apsirengusiø asketø (jiems priklausë ir praktikuojantys
vyrai ir moterys, kurie nors nepriklausë sanghai, bet praktikavo
atsiskyrëliðkà gyvenimà), bei pasaulieèiø. Kai kuriose Teravados ðalyse,
daþniausiai pietryèiø Azijos þemyne, berniukai ir jauni vyrai tradiciðkai
buvo apgyvendinami vienuolynuose kaþkuriam laiko tarpui, kur jie
medituodavo, bei bûdavo apmokinami. Taip didþioji dauguma vyrø ðiose
vietovëse buvo (ir ið dalies yra) tiesiogiai susijæ su vienuoliðkais
paproèiais. Ði praktika skatino þmoniø dalyvavimà vienuolynø gyvenime.

Mahajanos ir Vadþrajanos ðalyse tradiciðkai buvo priimtas vienø metø
laiko tarpas, per kurá kandidatai tapdavo naujokais sanghoje. Ðis laiko
tarpas buvo skirtas iðbandymams, per kurá kandidatas iðlikdavo pasaulietis,
bet tuo paèiu ir bûdavo mokinamas, bei tarnaudavo vienuolyne. Metø gale
kandidatas turëdavo laikyti egzaminà, kuris susidëdavo ið gerai þinomos
sutros dalies deklamavimo, kurios ilgis priklausydavo nuo to ar kandidatas
vyras, ar moteris, bei diskusijos apie ávairius doktrinos klausimus.

Remiantis vinajos taisyklëmis, stojimas á sanghà buvo kiekvieno
asmeninis reikalas ir priklausë tik nuo jo, bei jo ðeimos norø. Kai kuriose
Budistinëse ðalyse áðventinimas buvo kontroliuojamas valstybës, bei
valstybë vadovavo stojimo á sanghà egzaminams. Kai kuriose situacijose
áðventinimas á sangha buvo pasiekiamas ne tik per egzaminus, bet ir per
aukðtus pareigûnus, ar perkant áðventinimo paþymëjimà ið valdþios. Ðiuo
pardavinëjimu kartais valdþia imdavo piktnaudþiauti bandydama papildyti
savo iþdà.

Visuomenë ir valstybë

Ilgos Budizmo istorijos eigoje sàryðis tarp Budistinës bendruomenës ir
valstybës valdþios buvo ágavæs ávairiausias formas. Ankstyvojo Budizmo
sangha Indijoje jos valdovø buvo traktuojama kaip savo valdþià turintis
junginys, nereikalaujantis karaliaus valdþios kol jame nejauèiama skilimo
grësmës ar vidiniø bei iðoriniø griuvimo poþymiø. Aðoka, savo tikëjimu ir
ávaizdþiu padëjæs iðsiplëtoti Budizmui ið regioninës á visuomeninæ
religijà, laikësi bûtent tokios politikos. Saugodamas nuo griuvimo jis
ásikiðo á Budistiniø vienuolynø veiklà iðmesdamas atskalûnus.

Budizmas Teravados ðalyse buvo stipriai priveligijuotas arba
oficialiai valdþios pripaþintas, taigi kûrybinë sàveika tarp valdþios ir
vienuoliø buvo pasiekiamas tikslas. Sanghos vaidmuo ðioje sàveikoje buvo
skleisti ir saugoti mokymà ir veikti kaip dvasiniam vedliui. Nepaisant to,
jog sangha ir valdþia buvo dvi atskiros struktûros, yra þinomi ðiø
struktûrø susiliejimai; vienuoliai daþnai veikë kaip laikini patarëjai; ir
karaliai, bent jau Tailande, kartais praleisdavo ðiek tiek laiko
vienuolynuose. Taip pat vienuoliðkos organizacijos veikë kaip ryðys tarp
kaimo ir miesto þmoniø.

Kinijoje sàveika tarp sanghos ir valdþios laikui bëgant keitësi.
Pradþioje Budizmas buvo laikomas svetima religija, potencialiu valdþios
konkurentu. Ðis suvokimas átakojo grieþtà Budizmo engimà ir ástatymus,
apribojanèius Budizmo átakà. Kai kurios taisyklës apribojo vienuoliø kieká
ir garantavo valdþios átakà áðventinimo egzaminams, bei áðventinimo
paþymëjimo suteikimui. Po kiek laiko, ankstyvaisiais Tangø dinastijos (614-
845m.) amþiais Budizmas buvo beveik laikomas valstybine religija. Valdþia
paskyrë ypatingàjá ágaliotiná religijai, kad uþsitarnauti palankumà
valdþiai statant ðventyklas, vienuolynus, Budà garbinanèius atvaizdus.

Japonijoje Budizmas patyrë panaðius pasikeitimus. Nuo 10 iki 13
amþiaus, vienuolynai ágijo turtingas þemes ir pasaulietinæ galià. Buvo
suformuotos didþiulës armijos, sudarytos ið vienuoliø, samdytø kareiviø,
kurios kariavo su konkuruojanèiomis religinëmis grupëmis. 14a. galia ëmë
nykti ir 17a. Tokugavos santvarkos laikotarpiu, Budistinës institucijos
uþëmë svarbià padëtá valdant valstybæ. Tik Tibete Budistai sukûrë
teokratinæ valstybinæ santvarkà ilgam laiko tarpui.

Pagrindinës Budizmo sistemos: Teravada

Po Budos mirties Sangha suskilo á atskiras grupes, tikëjimus, sektas,
kurios ávairiai stengësi pritaikyti mokymà prie naujø aplinkybiø.
“Remiantis senuoju budizmu viena po kitos susiformavo apie dvideðimt
grupiø, kurios buvo iðtikimos doktrinos principams. Ið ðiø grupiø iki mûsø
dienø iðliko tik Teravada, dar tebeklestinti Ðri Lankoje ir Azijos
pietryèiuose.” (1;158)

Teravados pasekëjai laikë senosios Indijos Budizmo Palio kanonà
autoritetingu ir sekë pirmosios Budistinës vienuoliø bendruomenës vyriausiø
vienuoliø tradicijomis. Teravada buvo kodifikuota maþdaug 5a.m.e. didþiojo
sihalø mokytojo Budagoðos. Vieðpataujant imperatoriui Aðokai Teravados
mokymas persikëlë á Ðri Lankà, kur jis suskilo á tris pogrupius. Vienas ið
jø (Mahavihara) tapo dominuojantis II tûkst.m.e. pradþioje ir ëmë
palaipsniui plisti á rytus. Tailande jis ásivyravo 11a.m.e., Kampuèijoje ir
Laose – 14a.m.e.

Teravada paþymi kokios svarbios yra þmogaus pastangos, nepripaþásta
dieviðkosios paramos, atmeta ritualus. Teigiama, jog tapti Buda, ar bent
arhatu yra labai sunku, todël ðis tikëjimas yra nelabai pritaikytas
paprastø mirtingøjø reikmëms.

Teravados poþiûriu egzistuoja daugybë visatø, apsuptø vandens ir kalnø
grandiniø. Kiekviena visata yra trijø lygiø: (1) troðkimø pasaulis; (2)
formø pasaulis, kuris susijæs su meditacinëmis bûsenomis, kuriose
jutiminiai troðkimai yra sumaþinami iki minimumo. Ðis pasaulis dalinama á
keturis aukðtus, kurie atitinka keturis budistinës meditacijos etapus. Ir
(3) beformiðkumo arba nematerialumo pasaulis, kuris yra susijæs su
meditacinëmis bûsenomis, kurios yra dar labiau iðaukðtinanèios. Èia yra
keturi aukðtai, kurie atitinka keturis nematerialius susikaupimus. Laikoma,
kad pasaulis yra sudarytas ið keturiø elementø: þemës, vandens, ugnies,
oro, kurie sudaro ávairias kombinacijas.

Laikas suvokiamas cikliðkai. Ciklas apima pastovumo, atsinaujinimo,
trukmës ir þûties periodus, po kuriø ciklas vël kartojasi. Þmogaus
egzistencija yra priveligijuota bûsena, nes tik þmogus bûnantis bodisatva
(bûsimuoju buda) gali tapti buda. Taip pat jis turi galimybæ daryti gerus
arba blogus darbus, kas átakoja jo tolimesnius gimimus.

Teravados mokytojai teigia, jog idealus budistas yra arhatas. Tai
“nusipelnæs ir gerbtinas ðventasis, kuris pasiekë ketvirtàjá Iðsivadavimo
kelio etapà, nirvanà ðiame gyvenime ir niekur nebeatgims, nes iðeikvojo
visas jam tekusias aistras ir klaidas.” (1;182)

Teravados tradicijose þinomi du meditavimo bûdai, kurie yra atliekami
ávairiomis formomis ir kombinacijomis.

Pirmasis yra artimai susietas su Indø jogos tradicijomis, bei su
keturiais meditavimo (dhyana) pasiekimø lygiais. Á meditavimà átraukiamas
moralinis ir intelektualinis apsivalymas. Pirmajame lygyje medituojantysis
atsiskiria nuo jausminiø troðkimø analizuodamas ir svarstydamas; taip jis
pasiekia emocinæ pasitenkinimo ir dþiaugsmo bûsenà. Antrame lygyje
intelektualinë veikla sumaþinama iki pilnos vidinës ramybës, mintys bûna
kryptingos ir koncentruotos. Treèiame lygyje visos emocijos, áskaitant
dþiaugsmà, dingsta. Tokiu bûdu medituojantysis lieka abejingas viskam, bet
sàmoningas. Ketvirtame lygyje visi pojûèiai (pasitenkinimas, skausmas,
ramybë) dingsta, nes iðnyksta tendencija á geras ir blogas mintis.
Medituojantysis pasineria á aukðèiausio tyrumo bûsenà, abejingas viskam,
bet pilnos sàmonës.

Kitas Teravados meditacijos bûdas vadinamas suvokimo meditacija. Ðios
rûðies meditacijai reikalinga koncentracijà, kurià galima apsiekti
atliekant kvëpavimo koncentracijos pratimus. Ði meditacija padeda
suformuoti vienkryptes mintis ir pasiekti nirvanà.

Pagrindinës Budizmo sistemos: Mahajana

Paèioje krikðèioniðkosios eros pradþioje susiformavo nauja Budizmo
kryptis – Mahajana. Ði nauja doktrina atsirado ðiaurës Indijoje ir
prieðpastatë save Palio kanonui. Mahajanos Budizmas – labai humaniðka ir
didþiadvasë religija, joje daugybë nuolaidø masiø pamaldumui. Ðis judëjimas
paskatino atsirasti gausià literatûrà Mahajanasutras (“ilgø iðsirutuliojimø
tekstai”). Susilaukæs didelio pasisekimo Indijoje vëliau jis iðplito
visuose Tolimuosiuose Rytuose, Centrinëje Azijoje, Kinijoje, Korëjoje,
Japonijoje, Indokinijoje.

Iðskirtinis Mahajanos bruoþas yra tas, kad ðis tikëjimas paneigia, kad
tik vienuolis gali pasiekti iðsivadavimà. Mahajanos pasekëjø manymu teisæ á
iðsivadavimà turi visa þmonija, o ne tik keli dvasiðkiai. Tai buvo vienas
ið faktoriø, kuris iðkëlë religijà þmoniø akyse ir padarë jà populiaria ir
paplitusia.

Mahajana niekina arhato idealà kaip egoistiðkà. Ji ápareigoja savo
ðalininkus sekti Budos pavyzdþiu ir jau ðiame gyvenime tapti bodisatvomis –
bûsimaisiais budomis.

Dar vienas ypatingas Mahajanos mokymo bruoþas yra bodisatvos doktrina.
Pagal ðià doktrinà bodisatva atideda savo áþengimà á nirvanà, kad iðgelbëtø
kuo daugiau þmoniø nuo amþino pergimimø rato. Bodisatvos prisiekia padëti
kiekvienam, kuriam reikës pagalbos ne tik ðiame, bet ir kituose
gyvenimuose. Su ðia priesaika kandidatas tapti Buda pradeda savo veiklà,
kur áveikia deðimt dvasiniø lygiø ir pasiekia apsivalymà praktikuodamas
deðimt dorybiø. Ðeði lygiai, kurie pamaþu kyla, iðkelia bodisatvà iki
Budos. Pirmieji ðeði lygiai yra paruoðiamieji, vaizduojantys ðeðiø
tobulybiø (kilnumo, moralës, kantrybës, energijos, koncentracijos,
iðminties) praktikà. Negráþtamumas pasiekiamas septintajame lygyje. Nuo ðio
momento bodisatva laikomas Budos pradþia, nepaisant to, kad tolimesni
apsivalymai ir átvirtinimai bus pasiekti tolimesnëse stadijose. Ðiuo
momentu jis vykdo savo, kaip bodisatvos ásipareigojimus. Skirtumas tarp
ankstesniø ðeðiø stadijø ir dabar yra toks, kad dabar jo veikla aiðkinama
kaip ágimta ir savaime veikianti, bei savanoriðka ir juo labiau nelinkusi á
abejones.

Bodisatvos meilë þmonëms yra beribë, todël jis þymiai daugiau negu
mokytojas ir jo misija svarbesnë – gelbëtojo ar atpirkëjo. Jis padeda
þmonëms eiti teisingu keliu, pagelbsti sunkumuose, kasdieniniame gyvenime.

Visiðkai prieðingi yra Teravados ir Mahajanos poþiûriai á Budas. Pagal
Teravados ankstyvuosius tekstus Budø buvo ðeði, o vëliau priskaièiuojama ir
daugiau. Mahajana byloja, jog “Budø yra tiek daug, kiek smilteliø, o visi
Budos susilieja vienoje bûtybëje – absoliute.” (2;236) Taip pat Mahajana
pateikia þymiai konkretesnià nirvanos sampratà.

Mahajanos Budizmas pripaþásta þymiai daugiau kultø ir ritualø, negu
Teravados Budizmas. Nepaisant to, kad kurio nors Budos garbinimas ir nëra
taip vertinamas, kaip sekimas Budos mokymu, bet ði ritualø gausa buvo
didelis paskatinimas tiems, kurie tikëjime buvo silpnesni.

Dabartinis Budizmo statusas ðiuolaikinëse bendruomenëse

Dabartinio Budizmo statusas labai skiriasi ávairiose pasaulio
vietovëse. Galima iðskirti penkiø rûðiø situacijas.

Pirmiausia kai kuriose ðalyse stipriai ásiðaknijusi Budistinë
tradicija iðkentë sunkiais kliûtis, kurios sumaþino Budizmo átakà ir
stipriai iðsekino gyvybingumà. Tokia situacija visø pirma vyrauja ðalyse,
kuriose gyvavo komunistinis valdymas. Èia Budizmas deðimtmeèius buvo
intensyviai spaudþiamas ir tai sumaþino jo galià ir átakà dideliems þmoniø
kiekiams. Taip atsitiko Mongolijos teritorijose Centrinëje Azijoje,
Kinijoje (uþ Tibeto ribø), Ðiaurës Korëjoje ir ið dalies Vietname.

Yra ðaliø, kuriose stipriai ásiðaknijusi Budistinë bendruomenë
iðgyveno ávairias kliûtis, bet didþioji dalis þmoniø iðlaikë iðtikimybæ
Budizmui. Ko gero ryðkiausias to pavyzdys yra Tibetas, kur Kinijos
komunistai, vykdæ anti-Budistinæ politikà nesugebëjo nutraukti Budizmo ir
Tibeto ryðio. Lygiai taip pat Kampuèijoje ir Laose valdæ komunistai
nepajëgë sunaikinti þmoniø iðtikimybës Budizmui.

Kai kur galima aptikti situacijà, kur Budistinë visuomenë iðlaikë
daugiau ar maþiau priimtinà pozicijà kaip vadovaujanti religinë jëga ir
toliau stipriai átakojo politiná, ekonominá ir socialiná gyvenimà. Taip yra
Ðri Lankoje, kur Budizmas yra dominuojanti religija tarp Ðri Lankos ir
Birmos gyventojø daugumos ir Tailande, kur daugiau negu 90% þmoniø yra
budistai. Ðri Lankoje etniniai konfliktai ir autoritarinis valdymas bei
ekonominë stagnacija átakojo politiná nepastovumà ir tai vykdë griaunamà
efektà vietinëms Budistinëms bendruomenëms. Taèiau Tailande Budizmas turi
tvirtà pozicijà stabilioje ir greitai modernëjanèioje visuomenëje.

Ketvirtame situacijos tipe gerai iðvystytas Budizmas veikia laisvëje
ir modernioje visuomenëje, kur jis vaidina labiau apibrëþta rolæ. Tokia
situacija egzistuoja kai kuriose Ramiojo vandenyno pakrantës ðalyse
áskaitant ir Pietø Korëjà, Taivaná ir Singapûrà, bei ið dalies pietryèiø
Azijos ðalis, tokias kaip Malaizija ir Indonezija, kur Budizmas yra
praktikuojamas nemaþo kiekio uþsienio kinø. Pagrindinis ðios situacijos
pavyzdys yra Japonija, kur Budizmas uþima svarbià dalá. Modernioje
visuomenëje, kuri iðsivystë Japonijoje, daug giliai ásiðaknijusiø tradicijø
(Tendai, Zen) atsilaikë ir prisitaikë prie besikeièianèiø sàlygø. Tuo pat
metu naujos Budistinës sektos (Soka-gakkai) pritraukë milijonus tikinèiøjø
Japonijoje ir visame pasaulyje.

Galø gale Budistinës bendruomenës susiformavo tenai, kur jos seniai
buvo iðnykusios arba niekada neegzistavo. Tuo bûdu Indijoje, kur Budizmas
faktiðkai iðnyko 15a., Indijos inteligentija formavo naujas Budistines
bendruomenes, Tibeto pabëgëliai ákûrë Budizmo kolonijas. Vakaruose (ið
dalies ir Jungtinëse Valstijose) Budizmas plito per emigrantus ið rytø ir
pietryèiø Azijos. Budizmo átaka prasiskverbë á daugybæ Vakarø kultûros
srièiø.

Iðvados

Daugiau negu du tûkstantmeèius Budizmas buvo galinga religinë,
politinë ir socialinë jëga pirmiausia savo gimtinëje Indijoje, o vëliau ir
daugybëje kitø ðaliø. Religijos tolerancija, teisingumas padarë jà
patrauklià milijonams þmoniø. Buda sulygino visus þmones, bei suteikë
vilties kovojant uþ savo dvasiná skaidrumà bei iðganymà.

Religija prisitaikë prie ávairiø tautø, kultûrø, vietoviø, laiko
etapø. Jau minëta religijos tolerancija leido ávairiai interpretuoti
mokymà, ko pasekoje susiformavo daugybë Budizmo sistemø, savaip
prisitaikiusiø prie atitinkamos ðalies ar visuomenës, bet skleidþianèiø tas
paèias pagrindines tiesas turintá mokymà.

Budizmas ir ðiandien iðlieka galinga religinë, politinë ir kultûrinë
jëga daugybëje vietø visame pasaulyje.

Naudota literatûra

1. Jean Boiseler “Budos iðmintis”; Vilnius, 1992.

2. “Pasaulio religijos” [populiarus þinynas]; Vilnius, 1997.

3. “Encyclopedia Britannica” 1994-1999; multimedia edition.

Turinys

Ávadas 1

Budizmo atsiradimas 1

Budos mokymas 2

Budizmo istorinis vystymasis Indijoje 3

Sangha, visuomenë ir valstybë 4

Sanghos kilmë ir vystymasis 4

Vidinë sanghos organizacija 5

Visuomenë ir valstybë 6

Pagrindinës Budizmo sistemos: Teravada 7

Pagrindinës Budizmo sistemos: Mahajana 8

Dabartinis Budizmo statusas ðiuolaikinëse bendruomenëse 9

Iðvados 10

Naudota literatûra 11

Leave a Comment