Buda

Ávadas

Budos gyvavimo laikotarpiu Indijoje buvo vertinamas individualus tiesos ieðkojimas. Tai skatino sunkiai suvokiamø dalykø suvokimo trokðtanèius indus neuþdaryti savæs tarp esamø minèiø, idëjø, tvirtinimø.

Buda, stengdamasis atsakyti á visuotinæ kentëjimo ir mirties máslæ, sukûrë mokymà, kuris ilgainiui tapo religija ir filosofija, suvaidinusia svarbia rolæ dvasiniame, kultûriniame ir socialiniame Rytø pasaulio gyvenime ir

20a. iðplitusia á Vakarus.

Ðiame darbe trumpai aptariamos Budizmo atsiradimo aplinkybës, istorinis vystymasis, mokymas, Budizmo vienuoliø draugijos (sanghos)

susiformavimas ir ryðys su visuomene ir valstybe, bei pagrindinës Budizmo sistemos.

Budizmo atsiradimas

Budizmas atsirado ðiaurës rytø Indijoje tarp 6a.pr.Kr. pabaigos ir

4a.pr.Kr pradþios. Tai buvo dideliø socialiniø permainø ir intensyvios religinës veiklos periodas Indijoje. Mokslininkai nesutaria dël Budos gimimo ir mirties datø. Daug mokslininkø Europoje, Jungtinëse Valstijose ir

Indijoje tiki, kad istorinis Buda gyveno nuo 563m.pr.Kr iki 483m.pr.Kr.

Daug kitø, ypatingai Japonijoje, tiki, jog jis gyveno ðimtu metø vëliau (nuo 448m.pr.Kr iki 368m.pr.Kr).

Tuo metu Indija nebebuvo patenkinta Brahmanø aukojimo ir apeigø iðoriniais formalumais. Ðiaurës rytø Indijoje buvo vienuoliø, kurie bandë kitaip aiðkinti Vedas. Ið to literatûroje atsirado Upaniðados, kuriose galima rasti naujà poþiûrá á atsiþadëjimà ir transcendentiná þinojimà.

Ðiaurës rytø Indija, kuri buvo maþiau átakojama arijø, iðvysèiusiø pagrindines Vedø Indø tikëjimo dogmas ir praktikas, tapo lopðiu daugeliui heterodoksiniø sektø. Visuomenë tuo metu buvo sunerimus dël genèiø vienybës suirimo ir keleto menkø karalysèiø ekspansijos. Religine prasme, tai buvo abejonës, sumiðimo ir eksperimentavimo metas.

Budizmo atsiradimo metu artimiausios ir tuo paèiu svarbiausios sektos buvo Adþivakas, kuris pabrëþë likimo dësná ir Dþainizmas, asketiðkas judëjimas, pabrëþiantis bûtinybæ iðlaisvinti sielà ið materijos. Nepaisant to, kad Dþainizmas, kaip ir Budizmas buvo laikomas ateistine religija, ið tikrøjø jø ásitikinimai yra þymiai sudëtingesni. Skirtingai negu ankstyvieji budistai, adþivakai ir dþainistai tikëjo elementø, kurie sudaro visatà, pastovumu bei sielos egzistavimu.

Budizmas, kaip ir daugelis tikëjimø ir sektø, kurios vystësi tuo metu ðiaurës rytø Indijoje buvo sukurtas bûnant charizmatiniam mokytojui, pagal jo skelbiamus mokymus. Budizmo atveju pavyzdþiu tapo Trys Brangenybës

(Triratna), kurias sudarë Buda, mokymas (dharma) ir bendruomenë (sangha).

Èia budistai tradiciðkai ieðkojo prieglobsèio.

Amþiø eigoje po Budizmo ákûrëjo mirties, Budizmas pradëjo vystytis dviem kryptimis. Pirmoji, paprastai ðiuolaikiniø ðalininkø vadinama

Teravada, iðtikimai iðlaiko tikràsias Budos mokymo tradicijas. Kità kryptis vadinama Mahajana, “iðganymo bûdai daugeliui þmoniø”. Mahajanos sekëjai pirmàjà kryptá paniekinamai vadina Hinajana, “iðganymo bûdai nedaugeliui þmoniø” (paprasèiau vadinama didþiuoju ir maþuoju veþimu).

Plintant Budizmui jis átakojo màstymo budà bei religijas kitose ðalyse. Kaip atsakas á ávairiø Budistiniø bendruomeniø skirtingus religinius siekimus, grieþtas karmos ástatymas buvo koreguojamas. Galø gale

Indijoje iðsivystë judëjimas, pavadintas Vadþrajana arba Ezoterinis

Budizmas (arba deimantinis veþimas), kurio tikslas buvo greièiau pasiekti iðsivadavimà. Galima bûtø teigti, jog tai Mahajanos Budizmo kryptis, susipynusi su okultizmo, magijos bei mistikos elementais. Ðio tikëjimo pagrindas – labai sena Indijos filosofija tantrizmas, kuris yra átakojæs ir

Budizmà, ir Induizmà.

Nepaisant visø diskusijø apie du iðganymo siekimo bûdus – laipsniðkà ir greità, bei ávairius “tuðtumos” sàvokos interpretavimo bûdus – tikëjimo pagrindai iðlieka tokie patys. Vienuoliø organizacijos iðkentë ávairiø istoriniø situacijø átakà, bet jø pagrindinë struktûra taip pat liko nepakitus. Buda, pirmasis mokytojas, visada yra pripaþástamas kaip

Budistinës tiesos skleidëjas.

Budos mokymas

Galima teigti, jog visas Budos mokymas yra pagrástas tuo, jog þmogus kenèia. Visa egzistencija yra skausminga: gimimas, troðkimai, ribotos galimybës, mirtis, nepastovumas sukelia kanèià. Sekant Budos “keliu”

kiekvienas gali atsikratyti neþinojimo, kuris sukelia jo kentëjimà. Budos doktrina nepalieka þmogaus beviltiðkoje padëtyje. Gyvenant tarp visà ko nepastovumo ir buvimo nepastoviu, þmogus ieðko iðsivadavimo, kuris ðvieèia uþ þmogaus gyvenimo praeinamumo – trumpiau tariant, nuðvitimo.

Tikëjimas pergimimais, arba samsara, kaip nesibaigianèia þemiðkøjø gyvenimø serija á kurià yra átraukti visi þmonës jau anksèiau buvo asocijuojama su karmos doktrina iki-Budistinëje Indijoje. Ði doktrina buvo priimtina ir Mahajanos, ir Teravados tradicijoms. Remiantis karmos doktrina, geras elgesys atneða malonius rezultatus ir tendencija tolesniam geram elgesiui, kai tuo tarpu blogi darbai susilaukia nemalonaus atsako ir veda link naujø blogø darbø.

Budos mokyme svarbiausia yra “keturios kilniosios tiesos”, kurios ir sudaro Budizmo pagrindà: kanèia egzistuoja; kanèia turi prieþastá; kanèià galima áveikti. Ketvirtoji tiesa nurodo, kad egzistuoja bûdai, kaip áveikti kanèià. Tai galima padaryti einant “tauriuoju aðtuongubu keliu”. Taip pasiekiamas svarbiausias Budizmo tikslas – amþinai iðsivaduoti ið kentëjimø, iðsilaisvinti ið nesibaigianèio atgimimø ciklo ir áþengti á nirvanà.

“Aðtuongubas kelias” reikalauja ið þmogaus trejopø pastangø: moralumo, dvasinës drausmës, áþvalgos. Tai nuosaikus kelias, kuriuo einant atsisakoma kraðtutinio savæs marinimo ar asketizmo. Aðtuoni Gautamos priesaikai, kurie yra budisto gyvensenos esmë ir sudaro “aðtuongubà kelià” yra:

teisingas þinojimas, teisingas nusiteikimas, teisingas kalbëjimas, teisingi poelgiai, teisinga veikla, teisingos pastangos, teisingas suvokimas, teisinga meditacija.

Budizmo istorinis vystymasis Indijoje

Buda buvo charizmatinis mokytojas, kuris atskleidë ir skelbë religiná mokymà ir ákûrë savitus bruoþus turinèià religinæ bendruomenæ. Kai kurie bendruomenës nariai, kaip ir pats Buda, buvo keliaujantys asketai. Kiti tik jautë pagarbà Budai, sekë jiems priimtinais Budos mokymo aspektais ir aprûpino klajojanèius asketus bûtiniausiais daiktais.

Pirmaisiais amþiais po Budos mirties, jo gyvenimo istorija buvo prisimenama ir pagraþinama, mokymas saugomas ir tobulinamas, o jo ákurta bendruomenë tapo svarbia religine jëga. Daugybë Budos pasekëjø, kurie buvo klajojantys asketai, pradëjo apsigyventi pastoviuose vienuolynuose ir vystyti tvarkà, kuri padëtø palaikyti didþiules vienuoliðkas organizacijas.

Tuo pat metu, pasaulietiðki Budos ðalininkai pateko á ekonominá ir politiná elità.

Pirmaisiais Budizmo gyvavimo amþiais jis plito ið savo atsiradimo vietos á ðiaurinæ Indijà ir kai kurias vietoves vakaruose. 3a.pr.Kr.

viduryje Budizmas buvo palankiai sutiktas Maurijø karalystëje, kuri vëliau ákûrë imperijà, iðsiplëtusià nuo Himalajø ðiaurëje iki Ðri Lankos pietuose.

Naujai besikurianèiø karalysèiø Indijos ðiaurës rytuose valdovai stengësi globoti sektas, kurios galëjo bûti kaip atsvara didþiulæ politinæ galià turintiems brahmanams. Pirmasis Maurijø imperatorius, Kandra Gupta

(321 – 297m.pr.Kr) globojo Dþainizmà ir galø gale tapo vienuoliu. Jo anûkas

Aðoka, kuris valdë didþiàjà subkontinento dalá nuo 270 iki 230m.pr.Kr stengësi savo karalystëje populiarinti mokymà, pagrástà savikontrolës, linksmumo, teisingumo, gerumo dorybëmis. Bandë formuoti religinæ-politinæ kultûrà kurá turëtø Induizmo, Dþainizmo, Adþivako ir Budizmo panaðumus. Jo tikslas buvo sukurti religinæ ir socialinæ aplinkà, kuri leistø jo ðalies gyventojams gyventi laimingai ir pasiekti iðganymà sekanèiame gyvenime.

Tokiu bûdu jis sukûræ gerovæ ðalyje ákurdamas medicininæ pagalbà þmonëms ir gyvuliams, vystydamas prekybà. Bet nepaisant to, jog Aðoka sukûrë naujà idealios karalystës modelá, kuris turëjo didelës átakos tolimesniam

Budistiniam pasauliui, ávairios neiðsprendþiamos problemos slëgë karalystæ ir po Aðokos mirties Maurijø imperija ëmë griûti.

Nepaisant to, kad Budizmui teko iðkæsti keletà persekiojimø per sekantá Ðunga-Kanja periodà (185-28m.pr.Kr), jis sëkmingai iðsilaikë ir netgi toliau didino savo átakà. Budistø vienuoliø centrai ir didingi paminklai buvo kuriami visame subkontinente. Ðios organizacijos daþnai gaudavo karaliðkà globà. Pirmaisiais mûsø eros metais, Budizmas buvo ypatingai ásivyravæs ðiaurës vakarø Indijoje ir ið tenai greitai plito á

Centrinæ Azijà ir Kinijà.

Guptos dinastijos metu (320-600m.m.e), Budizmà Indijoje paveikë atsigaunantis Brahmanizmo tikëjimas ir iðkylanti Bhatø srovë (tai buvo judëjimas, kuris pabrëþë stiprià tikinèiojo meilæ dievui). Tuo periodu kai kurie induistai pradëjo garbinti Budà, kurá jie laikë Dievo Viðnos avataru.

Þlungant Palos dinastijai 12a., Budizmas iðkentë dar vienà pralaimëjimà ir ðá kartà neatsigavo. Kai kurie Budizmo veiksniai iðliko

Indijoje, bet jie buvo tokie nereikðmingi, kad juos buvo sunku pastebëti.

Mokslininkai neþino visø prieþasèiø, pastûmëjusiø Budizmà á þlugimà savo gimtojoje þemëje. Kai kurie mano, kad Budizmas bûdamas labai tolerantiðkas kitiems tikëjimams buvo paprasèiausiai uþgniauþtas ið naujo pasirodþiusiø Induizmo tradicijø. Tai atsitiko neþiûrint á tai, kad Indijos

Mahajanos sekëjai kartais parodydavo savo nepalankumà Bhatø srovei ar

Induizmui. Kita prieþastis gali bûti taip pat svarbi, kaip ir pirmoji:

Budizmas Indijoje tapo vienuoliðku judëjimu ir tikriausiai maþai dëmesio skyrë pasaulieèiams. Kai kurie vienuolynai tapo pakankamai turtingi, kad galëtø turëti vergø ir samdyti darbininkus, kurie rûpintøsi vienuoliais ir priþiûrëtø jø turimas þemes. Tuo bûdu, po to, kai Muslimø okupantai apiplëðë Indijos vienuolynus 12a., Budizmas nebeturëjo jëgø atsigauti. Po vienuolynø sunaikinimo pasaulieèiai nerodë didelës iniciatyvos atstatant

Budizmo mokymà.

Sangha, visuomenë ir valstybë

Budistai visais laikais þinojo bendruomenës gyvenimo svarbà ir per amþius vystë Budizmui bûdingà modelá, bendrais ryðiais siejantá vienuolius (kai kurias atvejais ir vienuoles) bei pasaulietinæ bendruomenæ. Ðie ryðiai tarp vienuoliø ir pasaulieèiø kito ávairiose vietose, bet per visà Budizmo istorijà abi grupës vaidino svarbø vaidmená kuriant ir pertvarkant

Budistiná pasaulá. Taip pat, ir vienuoliai ir pasaulieèiai, atlikinëjo ávairias bendras ir papildomas religines praktikas, iðreiðkë Budistines orientacijas ir vertybes, formavo bendruomenes.

Sangha yra Budizmo vienuoliø draugija, kuri nuo pat Budizmo atsiradimo laikø studijavo, aiðkino ir saugojo Budos mokymà. Bendruomenëse vienuoliai buvo pavyzdþiais pasaulieèiams, bei mokino juos teisingo elgesio. Uþ tai vienuoliai gaudavo paramà ið pasaulieèiø, kurie tuo bûdu uþsitarnaudavo palankumà. Vienuolynai ne tik veikë kaip Budizmo propagavimo bei mokymo centrai, bet ir siûlë galimybæ gyventi atskirai nuo pasaulietiðkø rûpesèiø.

Buvo tikima, kad gyvenimas atsiribojus nuo pasaulio yra bûtinas, arba bent jau pageidaujamas, norint teisingai sekti keliu, kuris greièiausiai veda á iðsivadavimà.

Sanghos kilmë ir vystymasis

Pasak mokslininkø, tyrinëjanèiø ankstyvàjá Budizmà, Budos gyvenimo metu ðiaurës rytø Indijoje klajodavo religiniai atsiskyrëliai, kurie elgetaudavo po vienà arba grupëmis. Ðie þmonës atsisakydavo savo áprastinio gyvenimo ir sàsajos su pasauliu, kad sekti doktrinos mokymu, kuris iðaiðkintø gyvenimà ir pasiûlytø iðeitá. Kai tokie klajokliai sutikdavo kà nors, kas galëjo pasiûlyti mokymà ir padëtø rasti iðeitá, jie pripaþindavo já mokytoju (guru) ir klajodavo toliau su juo.

Tokios klajojanèios grupës sustodavo per lietaus sezonà (vassa), kuris trukdavo nuo liepos iki rugpjûèio. Tuo metu jie pasirinkdavo koká nors prieglobstá netoli kaimo, kur jie kasdien elgetaudavo, kad patenkintø bûtiniausius poreikius, bei tæsdavo savo dvasinius ieðkojimus. Buda ir jo sekëjai galëjo bûti pirma grupë radusi kasmetiná prieglobstá nuo lietaus.

Po Budos mirties jo pasekëjai neiðsiskyrë, bet toliau tæsë klajojimus, bei atsiskyrimus lietaus sezono metu. Tuo metu jie, ko gero, pasistatydavo trobeles ir gyvendavo atskirai, kartu susirinkdami tik kas dvi savaitës per mënulio jaunatá ir pilnatá.

Per keletà sekanèiø amþiø po Budos mirties, sagha iðsiskyrë á dvi vienuoliø grupes. Pirmoji iðliko klajojanti grupë; ði grupë buvo didþiulë kurianti jëga Budizmo istorijoje ir vaidina didelá vaidmená dabartiniame

Budizme, ypatingai Ðri Lankoje ir pietryèiø Azijoje. Kita, þymiai didesnë grupë, nustojo klajoti ir ásikûrë pastoviose vienuoliðkose kolonijose. Tam buvo dvi pagrindinës prieþastys. Pirma, Budos sekëjai, remdamiesi iðpaþástamu tikëjimu galëjo sukurti darnià vienuoliðkà organizacijà. Antra, pasaulieèiai dovanojo Budos sekëjams þemes ir statë tenai pastatus, kad vienuoliai galëtø gyventi pastoviai, gaudami reikalingiausius iðgyvenimui maisto produktus, bei vykdydami Budos nurodymà mokyti þmones. Tuo bûdu nedidelës vienuoliø kolonijos atsirado ðiaurës rytø Indijoje ðalia teritorijø, á kurias plito Budizmas, ribø. Valdant Aðokai Budizmas supasaulëjo, nes Aðoka globojo Budizmà, bei skleidë mokymà, skirtà visiems þmonëms.

Vëlesniu laikotarpiu Budistiniai vienuolynai didëjo ir ágijo daug turtø. Apie 5a.m.e. iðsivystë mahaviharos, arba vienuoliðki centrai, veikiantys kaip universitetai (pvz. Nalanda). Ðie universitetai buvo

Budizmo propagavimo ir mokymo centrai, ðvietë vienuolius ið Kinijos ir

Tibeto, bei siuntë juos tolyn á tuos kraðtus. Ðios organizacijos buvo atviros aplinkos átakai, ir jas veikë atgimstantis Induizmas. Tai ir buvo viena ið Budizmo susilpnëjimo ir iðnykimo Indijoje 13a. prieþasèiø.

Visose Budistinëse ðalyse vienuolynai ir toliau veikë kaip mokymo centrai, bei prieglobsèio vieta. Ávairiose vietovëse iðsivystë skirtingø tipø vienuolynai. Daþniausiai bûdavo keletas dideliø vienuolynø, kurie veikë daugiau maþiau vieningai su klasikinio Budizmo normomis, bei daug maþø vienuolynø, daþniausiai esanèiø kaimø teritorijose, kur buvo tvarkomasi daug laisviau. Daþniausiai ðios organizacijos buvo paveldimos ir vyriausio vienuolio teisës bûdavo perduodamos pasirinktam mokiniui.

Vietovëse, kur buvo praktikuojamos dvasininkø vedybos (pvz. viduramþiø Ðri

Lankoje) iðsivystë giminës paveldimumo tradicija.

Vidinë sanghos organizacija

Grupës klajojanèiø elgetø, kuriuos laisvai jungia jø tikëjimas Buda ir jo mokymu iðsivystymas á vienuolius, kartu gyvenanèius vienuolynuose ápareigojo juos kurti taisykles ir hierarchines organizacijas. Ankstyvøjø

Indijos vienuolynø organizacijos buvo demokratiðko bûdo ir tam turëjo átakos dvi istorinës prieþastys. Pirmiausia, Buda nepaskyrë savo ápëdinio, kas buvo bûdinga tø laikø mokytojams. Vietoj to, Buda aiðkino, jog kiekvienas vienuolis turi stengtis sekti jo mokymu. Ðis Budos paliepimas sulygino visus vienuolius, todël negalëjo bûti nei vieno autoriteto, o autoritetas buvo Budos mokoma dharma. Antra, regionas, kuriame atsirado

Budizmas, buvo garsus savo gentinës demokratijos sistema. Kada regione iðkildavo rimtesni klausimai, visi vyriðkos lyties gyventojai susirinkdavo ir svarstydavo veiksmø eigà daþniausiai iðrinkdami laikinà vadovà. Ðià tradicijà ir perëmë ankstyvoji sangha.

Kai iðkildavo klausimas ar problema, susirinkdavo visi vienuolyno vienuoliai ir klausimà aptardavo. Jeigu buvo priimamas koks nors sprendimas, jis bûdavo perskaitomas tris kartus su tyliu reikðmingu pritarimu. Jeigu atsirasdavo nesutarimø, bûdavo rengiamas balsavimas arba klausimas perduodamas spræsti gretimo vienuolyno vyresnybei. Vystantis sanghai buvo sukurta hierarchinë administracija. Vyriausias vienuolis bûdavo svarbiausias valdytojas, kuriam bûdavo patikima neribota galia sprendþiant vienuolyno reikalus. Kituose kraðtuose hierarchinis valdymas nebuvo vertinamas. Kinijoje vyriausias vienuolis visus iðkilusius klausimus svarstydavo su vienuoliø taryba, kuri ir iðrinkdavo já vadovu. Labai panaðiai, pietryèiø Azijos ðalyse tradiciðkai buvo bjaurimasi hierarchiniu valdymu.

Vystantis Budistinei sanghai buvo ávestos ávairios taisyklës ir apeigos, kurios dar ir dabar labai maþai skiriasi tarpusavyje visuose

Budistiniuose vienuolynuose. Taisyklës, pagal kurias vienuoliai yra teisiami ir baudþiami yra suraðytos vinajos tekstuose.

Teravados ðalyse (Ðri Lankoje, Tailande, Kampuèijoje, Laose)

Budistinës vienuoliðkos bendruomenës bûdavo sudarytos ið vyrø vienuoliø ir naujokø, baltai apsirengusiø asketø (jiems priklausë ir praktikuojantys vyrai ir moterys, kurie nors nepriklausë sanghai, bet praktikavo atsiskyrëliðkà gyvenimà), bei pasaulieèiø. Kai kuriose Teravados ðalyse, daþniausiai pietryèiø Azijos þemyne, berniukai ir jauni vyrai tradiciðkai buvo apgyvendinami vienuolynuose kaþkuriam laiko tarpui, kur jie medituodavo, bei bûdavo apmokinami. Taip didþioji dauguma vyrø ðiose vietovëse buvo (ir ið dalies yra) tiesiogiai susijæ su vienuoliðkais paproèiais. Ði praktika skatino þmoniø dalyvavimà vienuolynø gyvenime.

Mahajanos ir Vadþrajanos ðalyse tradiciðkai buvo priimtas vienø metø laiko tarpas, per kurá kandidatai tapdavo naujokais sanghoje. Ðis laiko tarpas buvo skirtas iðbandymams, per kurá kandidatas iðlikdavo pasaulietis, bet tuo paèiu ir bûdavo mokinamas, bei tarnaudavo vienuolyne. Metø gale kandidatas turëdavo laikyti egzaminà, kuris susidëdavo ið gerai þinomos sutros dalies deklamavimo, kurios ilgis priklausydavo nuo to ar kandidatas vyras, ar moteris, bei diskusijos apie ávairius doktrinos klausimus.

Remiantis vinajos taisyklëmis, stojimas á sanghà buvo kiekvieno asmeninis reikalas ir priklausë tik nuo jo, bei jo ðeimos norø. Kai kuriose

Budistinëse ðalyse áðventinimas buvo kontroliuojamas valstybës, bei valstybë vadovavo stojimo á sanghà egzaminams. Kai kuriose situacijose áðventinimas á sangha buvo pasiekiamas ne tik per egzaminus, bet ir per aukðtus pareigûnus, ar perkant áðventinimo paþymëjimà ið valdþios. Ðiuo pardavinëjimu kartais valdþia imdavo piktnaudþiauti bandydama papildyti savo iþdà.

Visuomenë ir valstybë

Ilgos Budizmo istorijos eigoje sàryðis tarp Budistinës bendruomenës ir valstybës valdþios buvo ágavæs ávairiausias formas. Ankstyvojo Budizmo sangha Indijoje jos valdovø buvo traktuojama kaip savo valdþià turintis junginys, nereikalaujantis karaliaus valdþios kol jame nejauèiama skilimo grësmës ar vidiniø bei iðoriniø griuvimo poþymiø. Aðoka, savo tikëjimu ir ávaizdþiu padëjæs iðsiplëtoti Budizmui ið regioninës á visuomeninæ religijà, laikësi bûtent tokios politikos. Saugodamas nuo griuvimo jis ásikiðo á Budistiniø vienuolynø veiklà iðmesdamas atskalûnus.

Budizmas Teravados ðalyse buvo stipriai priveligijuotas arba oficialiai valdþios pripaþintas, taigi kûrybinë sàveika tarp valdþios ir vienuoliø buvo pasiekiamas tikslas. Sanghos vaidmuo ðioje sàveikoje buvo skleisti ir saugoti mokymà ir veikti kaip dvasiniam vedliui. Nepaisant to, jog sangha ir valdþia buvo dvi atskiros struktûros, yra þinomi ðiø struktûrø susiliejimai; vienuoliai daþnai veikë kaip laikini patarëjai; ir karaliai, bent jau Tailande, kartais praleisdavo ðiek tiek laiko vienuolynuose. Taip pat vienuoliðkos organizacijos veikë kaip ryðys tarp kaimo ir miesto þmoniø.

Kinijoje sàveika tarp sanghos ir valdþios laikui bëgant keitësi.

Pradþioje Budizmas buvo laikomas svetima religija, potencialiu valdþios konkurentu. Ðis suvokimas átakojo grieþtà Budizmo engimà ir ástatymus, apribojanèius Budizmo átakà. Kai kurios taisyklës apribojo vienuoliø kieká ir garantavo valdþios átakà áðventinimo egzaminams, bei áðventinimo paþymëjimo suteikimui. Po kiek laiko, ankstyvaisiais Tangø dinastijos (614-

845m.) amþiais Budizmas buvo beveik laikomas valstybine religija. Valdþia paskyrë ypatingàjá ágaliotiná religijai, kad uþsitarnauti palankumà valdþiai statant ðventyklas, vienuolynus, Budà garbinanèius atvaizdus.

Japonijoje Budizmas patyrë panaðius pasikeitimus. Nuo 10 iki 13

amþiaus, vienuolynai ágijo turtingas þemes ir pasaulietinæ galià. Buvo suformuotos didþiulës armijos, sudarytos ið vienuoliø, samdytø kareiviø, kurios kariavo su konkuruojanèiomis religinëmis grupëmis. 14a. galia ëmë nykti ir 17a. Tokugavos santvarkos laikotarpiu, Budistinës institucijos uþëmë svarbià padëtá valdant valstybæ. Tik Tibete Budistai sukûrë teokratinæ valstybinæ santvarkà ilgam laiko tarpui.

Pagrindinës Budizmo sistemos: Teravada

Po Budos mirties Sangha suskilo á atskiras grupes, tikëjimus, sektas, kurios ávairiai stengësi pritaikyti mokymà prie naujø aplinkybiø.

“Remiantis senuoju budizmu viena po kitos susiformavo apie dvideðimt grupiø, kurios buvo iðtikimos doktrinos principams. Ið ðiø grupiø iki mûsø dienø iðliko tik Teravada, dar tebeklestinti Ðri Lankoje ir Azijos pietryèiuose.” (1;158)

Teravados pasekëjai laikë senosios Indijos Budizmo Palio kanonà autoritetingu ir sekë pirmosios Budistinës vienuoliø bendruomenës vyriausiø vienuoliø tradicijomis. Teravada buvo kodifikuota maþdaug 5a.m.e. didþiojo sihalø mokytojo Budagoðos. Vieðpataujant imperatoriui Aðokai Teravados mokymas persikëlë á Ðri Lankà, kur jis suskilo á tris pogrupius. Vienas ið jø (Mahavihara) tapo dominuojantis II tûkst.m.e. pradþioje ir ëmë palaipsniui plisti á rytus. Tailande jis ásivyravo 11a.m.e., Kampuèijoje ir

Laose – 14a.m.e.

Teravada paþymi kokios svarbios yra þmogaus pastangos, nepripaþásta dieviðkosios paramos, atmeta ritualus. Teigiama, jog tapti Buda, ar bent arhatu yra labai sunku, todël ðis tikëjimas yra nelabai pritaikytas paprastø mirtingøjø reikmëms.

Teravados poþiûriu egzistuoja daugybë visatø, apsuptø vandens ir kalnø grandiniø. Kiekviena visata yra trijø lygiø: (1) troðkimø pasaulis; (2)

formø pasaulis, kuris susijæs su meditacinëmis bûsenomis, kuriose jutiminiai troðkimai yra sumaþinami iki minimumo. Ðis pasaulis dalinama á keturis aukðtus, kurie atitinka keturis budistinës meditacijos etapus. Ir

(3) beformiðkumo arba nematerialumo pasaulis, kuris yra susijæs su meditacinëmis bûsenomis, kurios yra dar labiau iðaukðtinanèios. Èia yra keturi aukðtai, kurie atitinka keturis nematerialius susikaupimus. Laikoma, kad pasaulis yra sudarytas ið keturiø elementø: þemës, vandens, ugnies, oro, kurie sudaro ávairias kombinacijas.

Laikas suvokiamas cikliðkai. Ciklas apima pastovumo, atsinaujinimo, trukmës ir þûties periodus, po kuriø ciklas vël kartojasi. Þmogaus egzistencija yra priveligijuota bûsena, nes tik þmogus bûnantis bodisatva (bûsimuoju buda) gali tapti buda. Taip pat jis turi galimybæ daryti gerus arba blogus darbus, kas átakoja jo tolimesnius gimimus.

Teravados mokytojai teigia, jog idealus budistas yra arhatas. Tai “nusipelnæs ir gerbtinas ðventasis, kuris pasiekë ketvirtàjá Iðsivadavimo kelio etapà, nirvanà ðiame gyvenime ir niekur nebeatgims, nes iðeikvojo visas jam tekusias aistras ir klaidas.” (1;182)

Teravados tradicijose þinomi du meditavimo bûdai, kurie yra atliekami ávairiomis formomis ir kombinacijomis.

Pirmasis yra artimai susietas su Indø jogos tradicijomis, bei su keturiais meditavimo (dhyana) pasiekimø lygiais. Á meditavimà átraukiamas moralinis ir intelektualinis apsivalymas. Pirmajame lygyje medituojantysis atsiskiria nuo jausminiø troðkimø analizuodamas ir svarstydamas; taip jis pasiekia emocinæ pasitenkinimo ir dþiaugsmo bûsenà. Antrame lygyje intelektualinë veikla sumaþinama iki pilnos vidinës ramybës, mintys bûna kryptingos ir koncentruotos. Treèiame lygyje visos emocijos, áskaitant dþiaugsmà, dingsta. Tokiu bûdu medituojantysis lieka abejingas viskam, bet sàmoningas. Ketvirtame lygyje visi pojûèiai (pasitenkinimas, skausmas, ramybë) dingsta, nes iðnyksta tendencija á geras ir blogas mintis.

Medituojantysis pasineria á aukðèiausio tyrumo bûsenà, abejingas viskam, bet pilnos sàmonës.

Kitas Teravados meditacijos bûdas vadinamas suvokimo meditacija. Ðios rûðies meditacijai reikalinga koncentracijà, kurià galima apsiekti atliekant kvëpavimo koncentracijos pratimus. Ði meditacija padeda suformuoti vienkryptes mintis ir pasiekti nirvanà.

Pagrindinës Budizmo sistemos: Mahajana

Paèioje krikðèioniðkosios eros pradþioje susiformavo nauja Budizmo kryptis – Mahajana. Ði nauja doktrina atsirado ðiaurës Indijoje ir prieðpastatë save Palio kanonui. Mahajanos Budizmas – labai humaniðka ir didþiadvasë religija, joje daugybë nuolaidø masiø pamaldumui. Ðis judëjimas paskatino atsirasti gausià literatûrà Mahajanasutras (“ilgø iðsirutuliojimø tekstai”). Susilaukæs didelio pasisekimo Indijoje vëliau jis iðplito visuose Tolimuosiuose Rytuose, Centrinëje Azijoje, Kinijoje, Korëjoje,

Japonijoje, Indokinijoje.

Iðskirtinis Mahajanos bruoþas yra tas, kad ðis tikëjimas paneigia, kad tik vienuolis gali pasiekti iðsivadavimà. Mahajanos pasekëjø manymu teisæ á iðsivadavimà turi visa þmonija, o ne tik keli dvasiðkiai. Tai buvo vienas ið faktoriø, kuris iðkëlë religijà þmoniø akyse ir padarë jà populiaria ir paplitusia.

Mahajana niekina arhato idealà kaip egoistiðkà. Ji ápareigoja savo ðalininkus sekti Budos pavyzdþiu ir jau ðiame gyvenime tapti bodisatvomis –

bûsimaisiais budomis.

Dar vienas ypatingas Mahajanos mokymo bruoþas yra bodisatvos doktrina.

Pagal ðià doktrinà bodisatva atideda savo áþengimà á nirvanà, kad iðgelbëtø kuo daugiau þmoniø nuo amþino pergimimø rato. Bodisatvos prisiekia padëti kiekvienam, kuriam reikës pagalbos ne tik ðiame, bet ir kituose gyvenimuose. Su ðia priesaika kandidatas tapti Buda pradeda savo veiklà, kur áveikia deðimt dvasiniø lygiø ir pasiekia apsivalymà praktikuodamas deðimt dorybiø. Ðeði lygiai, kurie pamaþu kyla, iðkelia bodisatvà iki

Budos. Pirmieji ðeði lygiai yra paruoðiamieji, vaizduojantys ðeðiø tobulybiø (kilnumo, moralës, kantrybës, energijos, koncentracijos, iðminties) praktikà. Negráþtamumas pasiekiamas septintajame lygyje. Nuo ðio momento bodisatva laikomas Budos pradþia, nepaisant to, kad tolimesni apsivalymai ir átvirtinimai bus pasiekti tolimesnëse stadijose. Ðiuo momentu jis vykdo savo, kaip bodisatvos ásipareigojimus. Skirtumas tarp ankstesniø ðeðiø stadijø ir dabar yra toks, kad dabar jo veikla aiðkinama kaip ágimta ir savaime veikianti, bei savanoriðka ir juo labiau nelinkusi á abejones.

Bodisatvos meilë þmonëms yra beribë, todël jis þymiai daugiau negu mokytojas ir jo misija svarbesnë – gelbëtojo ar atpirkëjo. Jis padeda þmonëms eiti teisingu keliu, pagelbsti sunkumuose, kasdieniniame gyvenime.

Visiðkai prieðingi yra Teravados ir Mahajanos poþiûriai á Budas. Pagal

Teravados ankstyvuosius tekstus Budø buvo ðeði, o vëliau priskaièiuojama ir daugiau. Mahajana byloja, jog “Budø yra tiek daug, kiek smilteliø, o visi

Budos susilieja vienoje bûtybëje – absoliute.” (2;236) Taip pat Mahajana pateikia þymiai konkretesnià nirvanos sampratà.

Mahajanos Budizmas pripaþásta þymiai daugiau kultø ir ritualø, negu

Teravados Budizmas. Nepaisant to, kad kurio nors Budos garbinimas ir nëra taip vertinamas, kaip sekimas Budos mokymu, bet ði ritualø gausa buvo didelis paskatinimas tiems, kurie tikëjime buvo silpnesni.

Dabartinis Budizmo statusas ðiuolaikinëse bendruomenëse

Dabartinio Budizmo statusas labai skiriasi ávairiose pasaulio vietovëse. Galima iðskirti penkiø rûðiø situacijas.

Pirmiausia kai kuriose ðalyse stipriai ásiðaknijusi Budistinë tradicija iðkentë sunkiais kliûtis, kurios sumaþino Budizmo átakà ir stipriai iðsekino gyvybingumà. Tokia situacija visø pirma vyrauja ðalyse, kuriose gyvavo komunistinis valdymas. Èia Budizmas deðimtmeèius buvo intensyviai spaudþiamas ir tai sumaþino jo galià ir átakà dideliems þmoniø kiekiams. Taip atsitiko Mongolijos teritorijose Centrinëje Azijoje,

Kinijoje (uþ Tibeto ribø), Ðiaurës Korëjoje ir ið dalies Vietname.

Yra ðaliø, kuriose stipriai ásiðaknijusi Budistinë bendruomenë iðgyveno ávairias kliûtis, bet didþioji dalis þmoniø iðlaikë iðtikimybæ

Budizmui. Ko gero ryðkiausias to pavyzdys yra Tibetas, kur Kinijos komunistai, vykdæ anti-Budistinæ politikà nesugebëjo nutraukti Budizmo ir

Tibeto ryðio. Lygiai taip pat Kampuèijoje ir Laose valdæ komunistai nepajëgë sunaikinti þmoniø iðtikimybës Budizmui.

Kai kur galima aptikti situacijà, kur Budistinë visuomenë iðlaikë daugiau ar maþiau priimtinà pozicijà kaip vadovaujanti religinë jëga ir toliau stipriai átakojo politiná, ekonominá ir socialiná gyvenimà. Taip yra

Ðri Lankoje, kur Budizmas yra dominuojanti religija tarp Ðri Lankos ir

Birmos gyventojø daugumos ir Tailande, kur daugiau negu 90% þmoniø yra budistai. Ðri Lankoje etniniai konfliktai ir autoritarinis valdymas bei ekonominë stagnacija átakojo politiná nepastovumà ir tai vykdë griaunamà efektà vietinëms Budistinëms bendruomenëms. Taèiau Tailande Budizmas turi tvirtà pozicijà stabilioje ir greitai modernëjanèioje visuomenëje.

Ketvirtame situacijos tipe gerai iðvystytas Budizmas veikia laisvëje ir modernioje visuomenëje, kur jis vaidina labiau apibrëþta rolæ. Tokia situacija egzistuoja kai kuriose Ramiojo vandenyno pakrantës ðalyse áskaitant ir Pietø Korëjà, Taivaná ir Singapûrà, bei ið dalies pietryèiø

Azijos ðalis, tokias kaip Malaizija ir Indonezija, kur Budizmas yra praktikuojamas nemaþo kiekio uþsienio kinø. Pagrindinis ðios situacijos pavyzdys yra Japonija, kur Budizmas uþima svarbià dalá. Modernioje visuomenëje, kuri iðsivystë Japonijoje, daug giliai ásiðaknijusiø tradicijø

(Tendai, Zen) atsilaikë ir prisitaikë prie besikeièianèiø sàlygø. Tuo pat metu naujos Budistinës sektos (Soka-gakkai) pritraukë milijonus tikinèiøjø

Japonijoje ir visame pasaulyje.

Galø gale Budistinës bendruomenës susiformavo tenai, kur jos seniai buvo iðnykusios arba niekada neegzistavo. Tuo bûdu Indijoje, kur Budizmas faktiðkai iðnyko 15a., Indijos inteligentija formavo naujas Budistines bendruomenes, Tibeto pabëgëliai ákûrë Budizmo kolonijas. Vakaruose (ið dalies ir Jungtinëse Valstijose) Budizmas plito per emigrantus ið rytø ir pietryèiø Azijos. Budizmo átaka prasiskverbë á daugybæ Vakarø kultûros srièiø.

Iðvados

Daugiau negu du tûkstantmeèius Budizmas buvo galinga religinë, politinë ir socialinë jëga pirmiausia savo gimtinëje Indijoje, o vëliau ir daugybëje kitø ðaliø. Religijos tolerancija, teisingumas padarë jà patrauklià milijonams þmoniø. Buda sulygino visus þmones, bei suteikë vilties kovojant uþ savo dvasiná skaidrumà bei iðganymà.

Religija prisitaikë prie ávairiø tautø, kultûrø, vietoviø, laiko etapø. Jau minëta religijos tolerancija leido ávairiai interpretuoti mokymà, ko pasekoje susiformavo daugybë Budizmo sistemø, savaip prisitaikiusiø prie atitinkamos ðalies ar visuomenës, bet skleidþianèiø tas paèias pagrindines tiesas turintá mokymà.

Budizmas ir ðiandien iðlieka galinga religinë, politinë ir kultûrinë jëga daugybëje vietø visame pasaulyje.

Naudota literatûra

1. Jean Boiseler “Budos iðmintis”; Vilnius, 1992.

2. “Pasaulio religijos” [populiarus þinynas]; Vilnius, 1997.

3. “Encyclopedia Britannica” 1994-1999; multimedia edition.

Turinys

Ávadas 1

Budizmo atsiradimas 1

Budos mokymas 2

Budizmo istorinis vystymasis Indijoje 3

Sangha, visuomenë ir valstybë 4

Sanghos kilmë ir vystymasis 4

Vidinë sanghos organizacija 5

Visuomenë ir valstybë 6

Pagrindinës Budizmo sistemos: Teravada 7

Pagrindinës Budizmo sistemos: Mahajana 8

Dabartinis Budizmo statusas ðiuolaikinëse bendruomenëse 9

Iðvados 10

Naudota literatûra 11