Turinys
Įvadas…………………………………………………………………21. Literatūros apžvalga…………………………………………………..31. Povandeninio sporto charakteristika………………………………….32. Atrankos problema sporte…………………………………………….43. Povandeninio plaukimo sportininkų fizinės ypatybės įtakojančiosrezultatą……………………………………………………………….74. Daugiametis sportininkų rengimas……………………………………112. Darbo tikslas, uždaviniai, metodika ir organizacija………………….131. Tikslas ir uždaviniai………………………………………………….132. Metodika ir organizavimas…………………………………………..133. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas……………………………………..15 ĮvadasVaržybiniam rezultatui įtakos turi ne tik gera technika,psichologinis, taktinis sportininko ruošimas, bet ir fizinis pasirengimas.Todėl treniruočių procese didelį dėmesį reikia skirti fiziniampasiruošimui. Darbo aktualumas Jauname amžiuje yra sudaromas aukštų ir stabilių sportinių rezultatųpagrindas, todėl aukštos kvalifikacijos sportininkus reikia pradėti ruoštijau vaikystėje. Jaunųjų sportininkų fizinis ruošimas turi svarbią reikšmęsportinės treniruotės sistemoje. Reikia vystyti fizines ypatybes, kurios yra būtinos sėkmingaisportinei treniruotei. Mokslinis naujumas Atlikome atskirų fizinių savybių trumpalaikius tyrimus su 11 – 12 m.jaunaisiais povandenininkais. Išanalizavome ir palyginome gautus rezultatus su nesportuojančiaistokio pat amžiaus moksleiviais ir plaukikais. Darbo praktinė reikšmė Vykdydama tyrimus susipažinau su antropometrijos metodais, testavimu,išnagrinėjau literatūros šaltinius. Darbo rezultatai leidžia susidaryti vaizdą apie jaunųjų povandenininkųfizinę būklę 11 – 12 metų amžiuje. Be to, treneris pasinaudodamas išanalizuota fizinio išsivystymo irfizinio parengtumo medžiaga, išvadomis galės išanalizuoti savo sportininkųfizinio pasirengimo trūkumus. O tai padės toliau gerinti bendrą ir specialųfizinį jaunųjų povandenininkų rengimą. Darbo struktūra Kursinį darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūros sąrašas.Darbo apimtis 24 puslapiai. Jame 3 lentelės ir 14 piešinių. Literatūrossąrašą sudaro 12 šaltinių. 1. Literatūros apžvalga 1. Povandeninio sporto charakteristikaPovandeninis sportas priklauso techninių sporto šakų grupei. Nuo 1967metų kas dveji metai rengiami Europos čempionatai, o 1976 metaisorganizuotas pirmasis povandeninio sporto greičio pratimų pasauliočempionatas. Jis rengiamas kas ketveri metai. Lietuvoje povandeninis
sportas pradėtas kultivuoti apie 1950 metus. Povandeninis sportas – techninė sporto šaka, kurios sėkmė priklauso netik nuo fizinių žmogaus gabumų, bet ir naudojamo inventoriaus (I.Zuozienė,1996 m.). Povandeninio plaukimo greičio pratimų varžybos vyksta 25 arba 50 mbaseine. Fiksuojami šių nuotolių rekordai (vyrų ir moterų): 1) 100, 400, 800 m plaukimas su akvalangu, 2) 50, 100, 200, 400, 800, 1500 m plaukimas su pelekais, 3) 50 m nėrimas, 4) 4×50, 4×100, 4×200 estafetinis plaukimas su pelekais.Vaikų: 1) 50, 100, 200, 400 m plaukimas su pelekais, 2) 15 – 25 m nėrimas, 3) 4×50, 4×100 m estafetinis plaukimas. (I.Zuozienė, 1996 m.)
Varžybos povandeniniame sporte niekuo nesiskiria nuo plakimo varžybų.Jos taip pat skirstomos pagal tikslą ir uždavinius į: 1) Čempionatus 2) Pirmenybes 3) Taurės 4) Atrankinės 5) Parodomąsias
Pagal mastą į: 1) Tarptautines 2) Šalies 3) Vietines
Pagal nugalėtojų nustatymą į: 1) Asmenines – rezultatai, taškai ir vietos nustatomi atskirai kiekvienam sportininkui. 2) Komandinis – atskirų sportininkų rezultatai įskaitomi komandai, po to nustatoma jos vieta. 3) Asmeninės – komandinės – rezultatai įskaitomi kiekvienam sportininkui atskirai ir bendrai visai komandai. (V.Skyrienė, I.Zuozienė, N.Lagūnavičienė, S.Tarūtienė, 1995 m.) 2. Atrankos problema sportePasiekti aukštų rezultatų sporte gali sportininkai turintys reikiamųįgimtų ir įgytų savybių kompleksą. Todėl būtina rasti racionalią atrankosir sportinių rezultatų prognozavimo sistemą (A.A.Špokas, V.P.Filinas,J.M.Jankauskas, 1977 m.).
Atranka – daugiaplanė problema: socialinė, ekonominė, etinė,pedagoginė. Atrankoje yra grynai “techninis” klausimas: kokiu rodikliniupagrindu ir kaip pravesti atranką, kad efektyvumas būtų maksimalus(N.Ž.Bulgakova, 1978 m.).
Jaunasis sportininkas turi turėti visas savybes, kurios yra būtinos jopasirinktoje sporto šakoje. Tik tuo atveju galima tikėtis sėkmingo jųvystymosi siekiant aukšto sportinio meistriškumo (V.P.Riminas, N.A.Fominas,1980 m.). yra nustatytos asmeninės savybės lemiančios veiklos atlikimosėkmę:
Įgymiai – tai įgimtos (nors ne būtinai paveldėtos), anatominės –fiziologinės žmogaus asmenybės savybių tolesnio vystymosi prielaidos. Šiossavybės vystymasis priklauso nuo aplinkos ir auklėjimo.
Gabumai – tai tokios asmenybės savybės, kurios pasireikšdamoskonkrečioje veikloje (sporto šakoje) sąlygoja jos kokybę. K.K.Platonovas(1972 m.) pažymi, kad sportinėje veikloje gabumai pasireiškia konkrečiojesporto šakoje, kuri pradiniuose sportinės treniruotės etapuose gali būtiskirta ne tik atskiroms fizinėms savybėms ugdyti ir fiziniams pratimamsmokyti, bet ir esminiams gabumams diagnozuoti bei tolesnio ugdymogalimybėms nustatyti.
Talentas – aukštas gabumų pasireiškimo laipsnis. Be suminėtų sąvokų,sportinėje praktikoje dažnai vartojamas “tinkamumas” – tai kuomet žmogusatitinka konkrečios sporto šakos reikalavimus.
Per atranką turi būti analizuojami keturi pagrindiniai klausimai: 1. Aukštos klasės sportininko modelio nustatymas. 2. Prognozavimas. 3. Atrankos efektyvumas. 4. Atrankos organizavimas (V.M.Zaciorskis ir kt., 1973 m.).
Aukštos klasės sportininko modelio nustatymas – tai apibūdinimas,kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti aukštos klasės konkrečios šakossportininkas. Šį uždavinį išspręsti galima tik visapusiškai ištyrus aukštosklasės sportininkus. Prognozavimas – tai pats svarbiausias atrankos klausimas. A.Maurinismano, kad prognozė – tai mokslinis numatymas, kaip ateityje vystysis koksnors subjektas ar sistema. Kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis kisvystymasis. Prognozavimas yra specifinis mokslinis taikomosios analizėsbūdas. Pagrindinė jo ypatybė – ateities numatymas. Jis visada turitikimybių pobūdį, t.y. visada reikia atsiminti, kad 100 procentinisdiagnozavimo tikslumas yra neįmanomas (A.Zutkis, 1983 m.). Sportinio prognozavimo tikslumą labai sumažina šie faktoriai: 1. Atskirų individų sportiniai gabumai pasireiškia įvairiame amžiuje. 2. Nemažą, kartais net lemiamą reikšmę turi vaiko susidomėjimastam tikra sporto šaka. Ši aplinkybė priklauso nuo tam tikrų subjektyvių irobjektyvių veiksnių. A.Cirikas išskyrė tik šias pagrindines ankstyvo gabiųjaunųjų sportininkų nubyrėjimo priežastis: 1.Priežastys, kurios priklauso nuo pačių sportininkų, atkaklumoir kryptingumo stoka, rezultatų smukimas: nesugebėjimas įveikti reikiamo
treniruočių krūvio; susidomėjimas kitomis veiklos sritimis, konfliktas sutreneriu ir kt.. 2.Priežastys, kurios priklauso nuo trenerio: individualauspriėjimo stoka, rezultatų forsavimas, treniruočių proceso monotonija,atsistatymo priemonių stoka ir kt.. 3.Objektyvios priežastys: amžius, treniruočių nesuderinamumas sumokslu, materialinės ir buitinės sąlygos, artimųjų reikalavimai ir kt.(A.Zutkis, 1983 m.). Sportinė atranka yra ilgametis procesas, kuriame tikslinamos žiniosapie sportininkų gabumus, per kryptingas treniruotes kompensuojant atskirusmotorikos trūkumus. Ji apima tris pagrindinius etapus: 1…. Preliminarinė atranka. 2. Patikslinanti atranka. 3. Sportinė “selekcija”.Atrankai taikomi šie metodai: 1. Pedagoginiai – sportinių rezultatų gerėjimas, fiziniųypatybių išsivystymo lygis ir jų prieaugio tempai: sportinės technikosmokėjimas, atlikto krūvio dydis ir intensyvumas. 2. Medicininiai – biologiniai – antropometrija, anamneze irkitais būdais įvertinamos žmogaus organizmo morfologinės ir funkcinėsypatybės (ūgis, svoris, proporcijos, konstrukcija ir t.t.) bei sveikatosbūklė. 3. Fiziologiniai – pasitelkiant į pagalbą tiksliąsiasinstrumentines metodikas nagrinėjamos analizatorių, širdies, kraujagyslių,kvėpavimo, nervų ir raumenų sistemų pajėgumas bei jų kitimas dėl sportinėstreniruotės. 4. Psichologiniai – specialiais testais išaiškinamos svarbiossportininko veikloje ypatybės: gebėjimas kovoti motyvacijos būsenos,temperamento bei charakterio ypatumai ir pan.. 5. Sociologiniai – rodo sportininko gebėjimą prisitaikyti priekolektyvo; padeda parinkti sportininko veiklos pobūdį ir pan.. Sportiniams gabumams prognozuoti taikomi du pagrindiniai būdai:įvairių rodiklių stabilumas ir paveldėjimo lygio tyrimai.
Atrankos organizavimas
Praktinės atrankos organizacinės formos yra šios: 1. Epizodinis vaikų agitavimas bendrojo lavinimo mokykloje, kurį atlieka pats treneris; 2. Trenerio ir kūno kultūros mokytojo tarpusavio kontaktais; 3. Preliminarinis jaunųjų sportininkų rengimas atskirose bendrojo lavinimo mokyklų klasėse (A.Zutkis, 1983).
3. Povandeninio plaukimo sportininkų fizinės ypatybės įtakojančios rezultatą
Daug laiko sportinės treniruotės metu skiriama fizinėms ypatybėmsugdyti. Plaukimas įvairiapusiškai veikia žmogaus organizmą, harmoningai
ugdo visas fizines ypatybes. Tai ištvermės sporto šaka, todėl ši fizinėypatybė yra svarbiausia treniruotėje. Be ištvermės svarbios ir kitosypatybės: jėga, greitumas, lankstumas, vikrumas. Šių fizinių ypatybiųsvarba povandeniniam sportui nevienoda ir priklauso nuo sportuojančiųspecializacijos, lyties ir amžiaus: ilgesnio nuotolio plaukiko rezultatuimažesnę įtaką turi jėga, greitumas, o aerobinės ištvermės, lankstumo įtakadidesnė.Ištvermė Ištvermė apibūdinama kaip sportininko sugebėjimas efektyviai atliktiilgalaikį darbą nugalint organizmo nuovargį. Sporto praktikoje ištvermėskirstoma į bendrąją ir specialiąją. Bendroji ištvermė – tai sugebėjimasatlikti ilgalaikį aerobinį darbą, į kurį įtraukta daug raumenų grupių.Plaukikams (povandenininkams) tai dažniausiai nespecifinis darbas: ėjimas,bėgimas, darbas su įvairiais treniruokliais ir t.t. Rengiant jaunuspovandeninio plaukimo sportininkus, svarbu ugdyti bendrąją ištvermę,didinti aerobines galimybes. Tik geras jaunųjų sportininkų bazinispasirengimas gali užtikrinti aukštus sportinius rezultatus jų tolesnėjesportinėje karjeroje. Plaukikų specialioji ištvermė suprantama taip: sugebėjimas įveiktinuovargį specifinėmis sąlygomis (plaukiant). Specialioji ištvermė gali būtiskirstoma pagal energijos aprūpinimo šaltinius: anaerobinę – alaktatinę(trumpų nuotolių iki 30 sek. trukmės), į anaerobinę – glikolitinę(vidutinių nuotolių nuo 3 – 12 min.); ir aerobinę (ilgų nuotolių – nuo 12min. trukmės). Anaerobinė ištvermė rodo plaukikų ištvermę trumpamenuotolyje (50, 100, 200 m), mišri ištvermė – 400, 800 m nuotolyje. Plaukikųištvermę ir jos lygį rodo absoliutūs (ilgo nuotolio plaukimo greitis, MDS,deguonies įsiskolinimas ir kt.) ir santykiniai rodikliai (įvairių nuotoliųrezultatų santykis, fiziologiniai rodikliai, išreikšti vienam kūno masėsvienetui ir kt.). Fiziniai pratimai, ugdantys i…štvermę, teigiamai veikia gyvybiniusorganizmo procesus: stiprina raumenų, kraujotakos ir kvėpavimo sistemospajėgumą, CNS funkciją, aktyvina energijos apykaitos procesus raumenyse.Ugdant bendrąją ištvermę, pirmiausia reikia ugdyti greičio ir jėgos
ištvermę. Tai yra specialios ištvermės pagrindas, kuri ugdoma kartojantvaržybinio charakterio judesius.Lankstumas Lankstumas – tai sugebėjimas atlikti didelės amplitudės judesius. Jispriklauso nuo sąnarių, raiščių, sausgyslių ir raumenų elastingumo.Lankstumas padeda pasiekti aukštą rezultatą. Yra dvi lakstumo rūšys: 1. Aktyvus lankstumas – tai sugebėjimas atlikti judesius didele amplitude raumenų aktyvumo dėka. 2. Pasyvus lankstumas – tai sugebėjimas pasiekti didelį sąnarių paslankumą išorinių jėgų dėka.
10 – 14 metų amžiaus vaikams pastebimas labai didelis sąnariųpaslankumas. Jis priklauso nuo lyties ir amžiaus, nuo judėjimo aktyvumo irsportinio meistriškumo. Moterų sąnarių paslankumas yra geresnis nei vyrų,ir vaikų geresnis nei nesportuojančių. Didžiausią reikšmę turi dubens,kelio ir čiurnos sąnarių paslankumas. Sąnarių paslankumas priklauso nuoindividualios sportininko sąnarių struktūros, sugebėjimo įtempti iratpalaiduoti ontagonistinius raumenis, bei kitų faktorių. Didelę reikšmęsąnarių paslankumui turi raiščiai, supantys atskirus sąnarius. Geras sąnarių paslankumas – svarbus plaukimo technikos faktorius.kaisąnariai nepaslankūs, sunku išmokti povandeninio plaukimo technikos,formuojami netinkami technikos įgūdžiai. Tuo atveju plaukikai negalivisiškai panaudoti savo ištvermės, jėgos, greitumo galimybės. Sėkmingai ugdant lankstumą būtina, kad pratimai skirti sąnariųpaslankumui vystyti, būtų įtraukiami į treniruočių planus kiekvienątreniruočių dieną. Lankstumui palaikyti reikia 2 – 4 treniruočių persavaitę, o jam ugdyti reikia 30- 60 min. per dieną. Jėgos treniruotės galisumažinti sąnarių paslankumą. Tik racionalus jėgos ir lankstumo pratimųpanaudojimas gali išvystyti abi ypatybes.
Greitumas Greitumas tai žmogaus sugebėjimas vykdyti judesius per trumpiausiąminimalų laiką. Greitumo fizinė ypatybė yra lemiamas faktorius daugelyjesporto šakų. Paprastai skiriamos 3 greitumo pasireiškimo formos: 1. Judėjimo reakcijos vykdymo laikas. 2. Vienkartinio judesio atlikimo greitis.
3. Judesio dažnumas.Povandeniniame plaukime pagrindinis vaidmuo tenka judesių greičiui irdažnumui. Todėl plaukimo greitis nusakomas greičio ir jėgos savybėmis. Maksimalus greitis priklauso ne tik nuo greitumo, bet ir nuo eilėskitų faktorių: dinaminės jėgos, technikos įvaldymo, lankstumo ir kt. Greitumas priklauso nuo raumenų struktūros: greitųjų ir lėtųjų raumenųskaidulų santykio, raumenų elastingumo, tarpraumeninės koorsinacijos irkitų faktorių. Greitumo ypatybė glaudžiai susijusi su plaukikų jėgos,lankstumo koordinacijos ypatybėmis, plaukimo technikos tobulumu ir kitaisrodikliais. Literatūros šaltinių analizė parodė, kad vaikų ir paauglių amžiuje yrapalankios sąlygos greitumui vystytis. Daugelis autorių (A.A.Gužalovskis,V.P.Filinas) nurodo, kad nuo 7 iki 12 metų pastebimas intensyvus judesiųtempo augimas. Be to, 7 – 9 m. berniukų judesių tempas žymiai padidėja,skirtingai negu mergaičių. Tačiau 10 – 12 m. periode mergaičių ir berniukųjudesių tempas pasiekia vienodą lygį. Tinkamiausias amžius greitumui ugdyti9 – 13 metai. Ypač tai svarbu trumpų nuotolių bėgikams, šuolininkams irplaukikams.
Jėga Jėga – tai žmogaus sugebėjimas raumenų jėgos pastangomis nugalėtiišorinius pasipriešinimus, arba jiems prieštarauti. Aukštų rezultatų siekimui didelę reikšmę turi galimybė vystytimaksimalią ir sprogstamąją jėgą, jėgos ištvermę. Maksimalioji… jėga,staigioji jėga ir jėgos greitumas turi didelę įtaką trumpesnio nuotolioplaukimo greičiui, o jėgos ištvermė – ilgesniems nuotoliams. Maksimalią jėgą suprantame, kaip didžiausią galimybę, kuriąsportininkas gali parodyti maksimaliai susitraukiant raumenims. Gali būtinustatoma rankų, kojų, liemens ir kitų raumenų grupių maksimali jėga. Plaukiant ji praktiškai nepasireiškia, tačiau susijusi su trumpųnuotolių plaukimo greičiu. Tarp ilgų nuotolių plaukimo greičio irmaksimalios jėgos nėra jokio ryšio, o kartais jis net atvirkštinis,
(neigiamas). Tai susiję su dideliu kūno judėjimo vandenyje pasipriešinimu. Staigioji jėga – sugebėjimas įveikti pasipriešinimą su dideliu raumenųsusitraukimo greičiu. Kaip ir maksimalioji ši jėgos rūšis gali būtinustatoma įvairioms raumenų grupėms. Plaukimo metu staigioji jėgapasireiškia startuose ir posūkiuose. Ji tiesiogiai susijusi su trumpųnuotolių plaukimo greičiu: kuo trumpesnis nuotolis, tuo šios jėgos įtakadidesnė. Jėgos greitumo ypatybės pasireiškia plaukiant trumpus nuotolius. Šiųnuotolių plaukimo metu turi būti suderintas judesių greitumas ir jėga.Sportininkai plaukia didžiausiu pajėgumu, t.y. atlieka didžiausią darbą pertrumpiausią laiką. Bendrojo lavinimo pratimai dažniausiai taikomi jaunesnio amžiausplaukikų treniruotėse. Ypatingas dėmesys skiriamas pratimams, lavinantiemsraumenis, dalyvaujančius plaukimo judesyje. Bendrojo lavinimo pratimaidažniausiai taikomi naudojant treniruotės ratu metodą, kai sporto salėjeplaukikai pereina nuo vieno pratimo prie kito. Kiekvienas pratimas trunka,priklausomai nuo sportininko treniruotumo, iškeltų uždavinių ir pasirengimolaikotarpio nuo 30 s. iki 2 min. Jėgos pratimų nuoseklumas turi būti toks:iš pradžių turi būti ugdoma staigioji, o po to maksimalioji jėga irgaliausiai – jėgos ištvermė. Tokio pratimų nuoseklumo turi būti laikomasiir sausumoje ir vandenyje. Plaukiant raumenų jėga įveikia vandens pasipriešinimą. Siekiant aukštųrezultatų, didelę reikšmę turi tiek plaukimo jėga, tiek ir raumenų,atliekančių varomuosius judesius plaukiant jėga. Traumų rizikos faktorius jėgos treniruotėse yra labai mažas.Treniruočių programos vaikams turi būti pagal tuos pačius principus, kaipir suaugusių. Skirtingai negu suaugusių, vaikų raumenų apimtys po jėgostreniruočių nepadidėja. Treniruotes rekomenduojama atlikti 2 – 3 krt. per savaitę po 20 – 30min.Vikrumas Vikrumas – tai fizinė ypatybė, kuri pasireiškia gebėjimu greitai irtiksliai atlikti standartinius arba kintamus judesius, veiksmus ir jų
derinius, greitai ir gerai juos išmokti. Svarbiausi veiksniai sąlygojantys vikrumą, yra judesių dažnis, raumenųsusitraukimo greitis, raumenų jėga, lankstumas. Tinkamiausias amžius vikrumui ugdyti 6 – 14 metai (P.Karoblis).1.4.Daugiametis sportininkų rengimas
Sporto teorija ir praktika leidžia teigti, kad aukštos klasėssportininkų rengimas apima laikotarpį nuo vaiko sudominimo sportu ikiolimpinio nugalėtojo parengimo. Tai vieningas daugiametis procesas suskirtingais sportininkų rengimo dėsniais atskiruose amžiaus etapuose. Visoje šioje sportininkų rengimo grandyje pradžių pradžia – jaunųjųsportininkų atranka į sportą, jų pradinis rengimas ir ypač šio rengimovaldymas. Sportininkų atranka yra ilgas laipsniškas sportinių gabumųpatikslinimo procesas daugiametiniame rengime. Todėl įgimti gabumai galibūti realizuojami tik prie sistemingų treniruočių, didinant įsisavinamųkrūvių procesą. Be treniruočių ir tie žmonės, kurie turi išskirtiniusgabumus, negali pasiekti tokio išsivystymo lygio, kad galėtų demonstruotiaukštus sportinius rezultatus. Tuo metu klaidos padarytos, planuojantdaugiametį rengimą, parenka…nt treniruočių krūvius, forsuotas rengimas galiprivesti prie sportinių rezultatų augimo pabaigos, taip pat prie jaunųjųsportininkų sveikatos pablogėjimo.
Pradinio rengimo etapas.
Pradedančiojo plaukiko rengimas apima įvairias priemones ir metodus,naudojami įvairių sporto šakų elementai ir judrieji žaidimai, o taip pattaikomas žaidybinis metodas. Vandenyje vaikai atlieka daug pratimų,supažindinančių su vandens savybėmis, mokosi slysti vandens paviršiumi,pradinių plaukimo elementų su lastais ir vamzdeliu. Pradinio paruošimoetapo uždaviniai yra vaikų sveikatos stiprinimas, grūdinimas, visapusiškasfizinis pasirengimas, plaukimo technikos su lastais, startų ir posūkiųmokymas. Šio etapo trukmė apie 2 metus, tai priklauso nuo vaiko amžiaus.Jei treniruotis pradedama nuo 6 – 7 m., tai pradinis rengimas trunka apie 3metus. Jei nuo 9 – 10 metų, tai 1,5 – 2 metus. Užsiėmimai vyksta 2 – 3kartus per savaitę, po ~ 45 min.
Bazinio rengimo etapas.
Šio etapo pagrindiniai uždaviniai – visapusiškai ugdyti vaiko fizines
ypatybes, stiprinti sveikatą, mokytis plaukimo su monolastu technikos ir jątobulinti, formuoti įvairiapusius judėjimo įgūdžius. Šio etapo trukmė 2 – 3metai. Treniruočių krūvis šiame etape tolygiai didėja iki 5 – 6 savaitiniųužsiėmimų, t.y. plaukikai pradeda treniruotis kiekvieną dieną.Pagilintos specializacijos etapas.
Pradedama psichologiškai ruoštis varžybom, tobulinama technika.
Aukščiausių pasiekimų etapas.
Šio etapo turinys – maksimalus treniruočių metodų panaudojimas,galintis iššaukti didžiausią plaukikų organizavimo funkcinių galimybiųmobilizaciją. Treniruočių darbo apimtis ir intensyvumo dydžiai pasiekiamaksimalumą, planuojami užsiėmimai dideliais krūviais, didėja varžybinėpatirtis, nes ypač didelis dėmesys skiriamas plaukikų pasiruošimui irdalyvavimui varžybose. Treniruočių krūvis priklauso nuo to, ar sportininkassprinteris, ar stajeris. Svarbią vietą treniruotėse užima kartotinis,intervalinis ir varžybinis metodai.
Aukštų pasiekimų išlaikymo etapas.
Šio etapo pagrindiniai uždaviniai yra plaukikų specialios ištvermėsišlaikymo, jėgos ir jėgos greitumo ypatybių išlaikymas, technikostobulinimas, psichologinis pasirengimas varžyboms. Etapo trukmė individualiir priklauso nuo plaukiko sugebėjimo išlaikyti savo pasiektus rezultatus.Paprastai sprinteriai ilgiau išlaiko savo gerus rezultatus, negu stajeriai.Sportininkų treniruotės tampa visiškai individualios, nes jie jau turėdamipatirties sugeba pasirinkti tinkamą treniruočių metodą ir individualiuskrūvius. Krūvis būna mažesnis nei praeitame etape, tačiau jų intensyvumasdidesnis (P.Karoblis, 1999).
2. Tyrimo tikslas, uždaviniai, metodika ir organizacija 2.1. Tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas – išanalizuoti jaunųjų povandenininkų (11 – 12 metų)fizinę būklę. Siekdami tikslo sprendėme šiuos uždavinius: 1. Išanalizuoti ir aptarti jaunųjų povandeninio plaukimo sportininkų rengimo esminius aspektus. 2. Palyginti povandenininkų ir jų bendraamžių nesportuojančių berniukų fizinio išsivystymo ir fizinio parengtumo rezultatus. 3. Palyginti jaunųjų povandenininkų bendro fizinio parengtumo rezultatus su plaukikų rezultatais, bei įvertinti remiantis EUROFIT
– o testų vertinimo skalėmis.2.2. Metodika ir organizacija
Tiriamieji ir tyrimo organizavimas
Tyrimuose dalyvavo jaunieji Klaipėdos povandeninio plaukimo mokyklossportininkai. Tiriamųjų amžius 11 – 12 metų. Tyrimai buvo atlikti 2002 m.balandžio mėn. Buvo ištirta 15 jaunųjų sportininkų. Gauti rezultatai buvolyginami su nesportuojančių berniukų ir Lietuvos plaukikų duomenimis, beiįvertinti pagal EUROFIT – o testų… vertinimo skales.
Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas 2. Antropometrija 3. Testavimas 4. Lyginamoji analizė 5. Matematinė statistika
Literatūros šaltinių analizės ir apibendrinimo metodu buvo atliekamaliteratūros šaltinių nagrinėjamos temos klausimais analizė bei aptariamityrimų duomenys. Ūgis matuojamas medine ūgio matuokle. Tiriamasis matuoklę turi liestitrimis taškais: kulnimis, sėdmenimis ir mentėmis. Galva laikoma tiesiai. Kūno masė nustatoma medicininėmis svarstyklėmis, kurių tikslumas nemažesnis kaip 100 gr. Prieš sveriant patikrinkite ar svarstyklėssureguliuotos. Sveriamasis buvo be batų. Testavimo metodu nustatėme šiuos fizinio pajėgumo komponentus:sprogstamoji jėga (šuolis iš vietos), liemens jėga (sėstis ir gultis),rankų raumenų funkcinė jėga (prisitraukimai).
Šuolis į tolį iš vietos buvo atliekamas salėje. Matuoklė pritvirtinamaant paviršiaus, kur vykdomas testas. Nulinio taško zonoje brėžiama linija.Testo metu tikrinamojo kojų pirštai liečia liniją. Tiriamasis priešatsispirdamas negali spyruokliuoti kojomis ir daryti rankomis daugkartiniųmostų. Rankomis daromas vienas mostas atgal ir šuolis. Negalima pakeltipėdų nuo žemės iki šuolio. Bandymas neįskaitomas, jei tiriamasis nušokęsprarado pusiausvyrą ir žengė žingsnį atgal ir panašiai. Šiuo atvejutiriamajam siūlome atlikti dar vieną bandymą. Iš dviejų bandymų fiksuojamasgeresnis rezultatas. Rezultatas matuojamas centimetrais (cm). “Sėstis ir gultis”. Testas vykdomas ant čiužinio. Būtinas partneris.Tiriamasis atsigula ant nugaros. Kojos stačiu kampu sulenktos per kelius.Padai, tarp kurių 30 cm atstumas, prispausti prie čiužinio, juos laikopartneris. Rankos sunertais pirštais laikomos už galvos. Po komandos
“pradėti” įjungiamas chronometras, tiriamasis sėda, alkūnėmis paliečiakelius ir vėl atgula į pradinę padėtį, liesdamas čiužinį nugara, rankomisir galva. 30 s tiriamasis max dažnumu kartoja pratimą. Draudžiama alkūnėmisatsispirti nuo čiužinio. Testas vykdomas vieną kartą ir be sustojimų.Rezultatas – pratimo atlikimo skaičius (1 kartas – atsisėdo – atsigulė) per30 s. Prisitraukimai. Pratimas atliekamas kybant ant skersinio. Skersinisapimamas pirštais iš viršaus. Kybama ištiestomis rankomis. Pratimasatliekamas kiek galima daugiau kartų. Kybant ištiestomis rankomisprisitraukiama prie skersinio taip, kad smakras pakiltų virš skersinio, orankų alkūnės sudarytų 90( kampą. Tyrimo duomenimis apdoroti taikėme matematinės statistikos metodus.Buvo nustatyti šie statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis (x),aritmetinė paklaida (Sx), vidutinis kvadratinis nuokrypis ((). Nesportuojančių berniukų fizinio išsivystymo duomenys paimti iš(J.Tutkuvienė “Vaikų augimo ir brendimo vertinimas” Vilnius, 1995).3. Tyrimų rezultatai ir jų analizė
1. Fizinio išsivystymo palyginimas tarp jaunųjų povandenininkų ir nesportuojančių to paties amžiaus vaikų
Išmatavę 11 – 12 metų Klaipėdos jaunuosius povandenininkus, nustatėme,kad jų ūgio vidurkis grupėje yra 147,1 cm, t.y. jų ūgis svyruoja nuo 139,5cm iki 159 cm. Tuo tarpu J.Tutkuvienės (1995 m.) knygoje pateiktų to patiesamžiaus berniukų morfofunkcinių ir funkcinių rodiklių lentelėje nurodomasvidutinis nesportuojančių berniukų ūgis 146,2 cm.
[pic]
1.pav. Ūgio rezultatų palyginimas tarp nesportuojančių vaikų irpovandenininkų.
Svoris tarp nesportuojančių vaikų ir povandenininkų beveiknesiskiria. Jaunųjų sportininkų vidutinis svoris 37,1 kg., onesportuojančių 37,8 kg. Šio tyrimo rezultatai statistiškai nereikšmingi (p(0,05).[pic]2.pav. Kūno masės rezultatų palyginimas tarp povandenininkų irnesportuojančių vaikų.
Plaučių tūris tarp povan…denininkų mažesnis už nesportuojančių vaikų,tačiau šis skirtumas nežymus. Povandenininkų 2100 cm3, o nesportuojančių2197 cm3. Šie tyrimo rezultatai statistiškai nereikšmingi (p (0,05).
[pic]3.pav. Plaučių tūrio (spirometrijos) rezultatų palyginimas tarppovandenininkų ir nesportuojančių vaikų.
2. Povandenininkų fizinio parengtumo rezultatų palyginimas su plaukikų rezultatais
Palyginę mūsų šitų povandenininkų ir to paties amžiaus plaukikų ūgioir kūno masės rezultatus nustatėme, kad plaukikų totaliniai matmenys (ūgisir kūno masė) yra didesni už pov. Tačiau tiek ūgio, tiek kūno masėsrezultatų skirtumai yra statistiškai nereikšmingi (p > 0,05).
[pic]4.pav. Jaunųjų povandenininkų ir plaukikų ūgio rezultatų palyginimas.
[pic]5.pav. Kūno masės palyginimas jaunųjų povandenininkų ir plaukikų.
Rankų jėga skiriasi daugiau. Povandenininkų rankų jėga yra mažesnė užnesportuojančių vaikų. Dešinės rankos dinamometrijos vidurkis 16,2 kg., o nesportuojančiųberniukų 21,5 kg. Šis rezultatų skirtumas statistiškai reikšmingas (p <0,001). Kairės rankos jėgos vidurkis 14,8 kg., o nesportuojančių to patiesamžiaus vaikų 19,5 kg. Šis rezultatų skirtumas taip pat statistiškaireikšmingas (p < 0,001).[pic]6.pav. Dešinės rankos dinamometrijos rezultatų palyginimas tarppovandenininkų ir nesportuojančių vaikų.
[pic]7.pav. Kairės rankos dinamometrijos rezultatų palyginimas tarppovandenininkų ir nesportuojančių vaikų.
Analizuojant fizinio parengtumo duomenis matome, kad šuolio iš vietosrezultatai pov. svyruoja nuo 145 iki 180 cm, o plaukikų nuo 152 iki 215 cm.Per 30 sekundžių atliekant testą “sėstis gultis” rezultatai svyruojapovandenininkams nuo 25 iki 32 kartų, o plaukikų nuo 22 iki34 kartų. Nevienodai 11 – 12 metų berniukai sugeba prisitraukti prie skersinio –mažiausias rezultatas grupėje 2 kartai, didžiausias – 9 kartai, panašūsrezultatai nustatyti ir tiriant plaukikų grupę: jie padaro nuo 2 – 15kartų. Testų “sėstis gultis”, prisitraukimų, šuolio į tolį iš vietosrezultatų skirtumai statistiškai nepatikimi (p > 0,05).[pic]
[pic]
9.pav. Testo “sėstis gultis” rezultatų palyginimas tarp jaunųjųpovandenininkų ir plaukikų.
[pic]
10.pav. Prisitraukimų rezultatų palyginimas tarp jaunųjų povandenininkų irplaukikų.
3.3. Plaukikų fizinio išsivystymo ir kai kurių
fizinio parengtumo rezultatų vertinimas pagal EUROFIT – o testų vertinimo skalesIšanalizavę ir įvertinę 11 – 12 metų povandenininkų kai kuriasfizinio išsivystymo ir parengtumo rezultatus matome, kad pagal EUROFIT – overtinimo skales daugiausiai sudarė vidutinio ir žemo ūgio sportininkai –67 proc. Plaukikų tokio ūgio buvo tik 30 proc. Vidutinio ūgiopovandenininkų buvo tik 13 proc., o plaukikų 9 proc. Labai aukšto ūgiopovandenininkų yra 27 proc., o plaukikų 67 proc.
[pic]11.pav. Plaukikų ūgio vertinimas pagal EUROFIT – o vertinimo skales.
Įvertinus ir palyginus kūno masės rodiklius pagal EUROFIT – overtinimo skales matome, kad povandeninio plaukimo plaukikų 67 proc.priklauso žemam lygiui, plaukikų 31 proc. sportuojančių vaikų.
Vidutiniam lygiui priklauso 7 proc. povandenininkų, o plaukikų 27proc. Aukštam lygiui priklauso 27 proc., o plaukikų sudaro 42 proc.
[pic]12.pav. Plaukikų kūno masės įvertinimas pagal EUROFIT – o vertinimo skales.
Vertinant povandenininkų plaukikų sprogstamąją jėgą pagal šuolio įtolį iš vietos rezultatus matome, kad daugiausiai procentų sudarovidutiniai ir aukšti rezultatai. O tuo tarpu plaukikų šuolio iš vietosrezultatai labai aukšti – 51 proc., vidutiniai – 22 proc., žemi – 27 proc. Žemų šuolio į tolį rezultatų buvo parodyta 4 (27 proc.), vidutinių…rezultatų 67 proc., o aukštų 1 (7 proc.).
[pic]13.pav. Plaukikų šuolio į tolį iš vietos įvertinimas pagal EUROFIT – overtinimo skales.
Pagal “Sėstis gultis” testą, kuris charakterizuoja liemens jėgą, žemųrezultatų buvo tik 1 (7 proc.), vidutinio – 3 (20 proc.), aukštų rezultatų10 (67 proc.). Plaukikai parodė labai aukštus rezultatus – 49 proc. Vidutiniusrezultatus parodė 27 proc., o žemą rezultatą pasiekė 24 proc. Kaip matome šiame teste, povandenininkai daugiau pasiekia aukštųrezultatų negu plaukikai.
[pic]14.pav. Plaukikų testo “Sėstis gultis” įvertinimas pagal EUROFIT – overtinimo skales.
Pagal 2002 metų tyrimų rezultatus atlikus lyginamąją analizę,nustatėme, kad ūgio rodikliai pas plaukikus kur kas didesni, nei paspovandenininkus. Kūno masės skirtumas taip pat gana didelis: pas plaukikus42,5 kg., o pas povandenininkus 37,1 kg. Fizinio parengtumo testų rezultatai skiriasi ne taip ryškiai. Šuolio
į tolį iš vietos (charakterizuoja kojų staigiąją jėgą), statistiškaididesni rodikliai pas plaukikus. Jų šuolio į tolį iš vietos vidurkis –174,4 cm, o pas povandenininkus 167,7 cm. Panaši tendencija pastebima irprisitraukimų rezultatuose. Čia truputį pranašesni plaukikai. Tačiau testo“Sėstis ir gultis”, charakterizuojančio liemens jėgos ištvermę, rezultataididesni pas povandenininkus. Šio testo rezultatų vidurkis: povan. 27,9karto, o plaukikų 26,3 karto.Išvados
1. Atlikus literatūros analizę matyti, kad jaunųjų sportininkų rengimui sporto teorijoje ir pedagogikoje skiriama reikšminga vieta. Ugdant fizines ypatybes svarbu žinoti palankiausius vystymosi periodus ir tuo metu kryptingai pasirinkti optimalius pratimus bei krūvius sausumoje ir vandenyje. Tik teisingai organizavus treniruočių procesą jauname amžiuje, galima tikėtis aukštų rezultatų ateityje. 2. Palyginus jaunųjų povandenininkų ir plaukikų antropometrinius duomenis matome, kad aukštesni ir sunkesni yra plaukikai. O palyginus povandenininkus su to paties amžiaus vaikų antropometriniais duomenimis didelio skirtumo nematyti. 3. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad šiuo metu sportuojančių 11 – 12 metų berniukų plaukikų ir povandenininkų fizinio parengtumo rezultatai skirtingi. Šuolyje į tolį pranašesni yra plaukikai, o teste “Sėstis gultis” savo pranašumą parodo povandenininkai. 4. Įvertinus gautus rezultatus pagal EUROFIT – o vertinimo skales ir palyginus juos tarp jaunųjų povandenininkų ir plaukikų matome, kad pranašesni visuose tyrimuose yra plaukikai. Geresnius rezultatus parodė jaunesnieji povandenininkai tik teste “Sėstis gultis”.
Literatūros sąrašas
1. Dainys J.K., Pavilionis, Balčiūnienė. Lietuvių antropologiniai matmenys. Vilnius, 1991. 2. Didžiūnas D. Lietuvos jaunųjų plaukikų (11 – 12 metų) fizinės būklės ir plaukimo parengtumo lyginamoji analizė: magistro baigiamasis darbas. – K., 2002. 3. Kardelis K., Bagočiūnas S. Baigiamųjų darbų (kursinių, diplominių, magistro) rašymas ir įforminimas. – Kaunas, 2000. 4. Koroblis P. Sporto treniruotės teorija ir didaktika. Vilnius, 1999. 5. Ruslanas A., Skernevičius J. Sportininkų testavimas. – Vilnius, 1998. 6. Sokolovas G. Plaukimas. – Kaunas, 1996. 7. Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. – Vilnius, 1995.
8. Volbekienė V. Eurofitas. Vilnius, 1993. 9. Zutkis A. Jaunųjų sportininkų rengimo pagrindai. – Vilnius, 1983. 10. Булгакова Н.Ж. Отбор и подготовка юнних плавцов –Масква, 1978. 11. Римин Б.П., Фомин Н.А. Основы юношевского спорта – Масква, 1980. 12. Шпокас А.А., Фомин В.П., Янкаускас И.М. Некоторые вопросы отб…ора и прогноцы рование способностей юних спорцменов. – Теория и практика физической культуры, 1977.[pic]