Bogdanas Oginskis

Bogdanas Oginskis

Bogdanas Oginskis gimė 1848 m. , o mirė būdamas 61-vienerių. Tai įvairiausiais posakojimais apipinta asmenybė. Jo motina Olga buvo caro rūmų freilina. Kalbėta, kad ji turėjusi artimų ryšių su caru ir nuo jo ėmusi laukti kūdikio. Todėl spėjama, kad Bogdanas – ne Irinėjaus Oginskio, o paties caro Aleksandro II sūnus. Kai Olga ėmusi laukti savo pirmagimio, buvo pradėta ieškoti jai kilmingo jaunikio. Irinėjus Oginskis carui buvo prasikaltęs, nes dalyvavo 1831 m. sukilime. Sutikdamas vesti Olgą Kalinovską, jis gavęs ne tik turtingą žmoną, bet irr caro užtarimą.
Paveldėjęs iš tėvo rūmus, Bogdanas Rietave labai gražiai tvarkėsi. Rūmai buvo labai dideli ir juose jautėsi viduramžių architektūros stilius. Rietavo dvaro rūmuose buvo daugiau kaip 20 salių ir kambarių. Jie garsėjo didžiuliu vestibiuliu, Riterių sale, kurioje buvo eksponuojami ginklai. Buvo čia ir reprezentacinis valgomasis, puotų salė, daug kitų specialios paskirties patalpų.Visuose reprezentaciniuose kambariuose buvo ąžuolinis parketas, šių patalpų sienos buvo išmuštos audiniais arba tapetais, lubos pagražintos lipdiniais. Rietavo rūmai garsėjo archeologinių iškasenų kolekcija, kuri buvo suformuota iš Žemaitijoje irr Lietuvoje surastų vertingų archeologinių radinių. Išlikusiuose dvaro pastatuose šiandien įsikūrusi Rietavo ligoninė, katalikiška mokykla, o buvusioje muzikos mokykloje – Oginskių kultūros istorijos muziejus. Bogdano rūpesčiu buvo įsteigti 7 malūnai, 6 lentpjūvės, baldų fabrikas, geležies liejykla. 1871 m. rekonstruota dvaro oranžerija. 1872 m. Įsteigta Rietavo or

rkestro mokykla. 1873 m. įsteigtas Rusijos gyvulių globos draugijos Rietavo skyrius. Šios draugijos veikloje aktyviausias buvo pats B. Oginskis ir L. Ivinskis. 1874 m. pastatyta Rietavo bažnyčia. 1881 m. B. Oginskio iniciatyva, siekiant pratęsti jo tėvo I. Oginskio pradėtą darbą propaguojant žemaitukų veislės žirgus, įsteigta Raseinių žemaičių veislės arklių veisimo skatinimo draugija. 1890 m. atitinkamai tokia pati draugija įsteigta Rietave. Šios B. Oginskio pastangos išgelbėjo žemaitukų žirgų veislę nuo išnykimo. 1882 m. B. Oginskio rūpesčiu rietavą, Plungę ir Kretingą sujungė pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. Rietave pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrinė. 1892 m. šventų Velykų rytą kunigaikščio B. Oginskio rūpesčiu rietavo bažnyčioje sužibo pirmoji elektros lemputė Lietuvoje. 1886 m. rūmus apgadino gaisras, per kurį sudegė rūmų biblioteka ir daug meno vertybių.
Bogdanas rėmė lietuvių tautinį judėjimą. Jis palaikė krražiskius, kurie gynė savo bažnyčią. Sužinojęs apie Kražių įvykius, pasirūpino, kad žinios apie tai pasklistų po visą pasaulį, kad būtų pasmerkta caro politika, nukreipta prieš lietuvių tautą .
Dvaro reikalai pašlijo po to, kai apie 1906 m. B. Oginskis sunkiai susirgo psichine liga. Mirė jis 1909 m. nepalikęs įpėdinių. Jo palaikai ilsisi kunigaikščių Oginskių koplyčioje-mauzoliejuje Rietave.

Leave a Comment