Vengrijos architektūra XI-XVI a.

Turinys

1. Įvadas.................1psl.
2. Romanika................2- 3psl.
3.Gotika..................4psl.
4.Renesansas................5psl.
5.Išvados..................6psl.
6.Informacijos šaltiniai...........7psl.

Įvadas

XI a. Vengrijoje pradėjo formuotis romaninis stilius. Jis į Vengrijos architektūrą įnešė masyvumo, paprastumo, proporcingumo, rūstaus geometrizmo, tūrių skaidymo aiškumo. XII a. antroje pusėje romaninį stilių pakeitė gotika. Pastatyta gotikinių bažnyčių, daug įvairaus plano su daugeliu bokštų pilių, taip pat susidarė didelės, vienanavės bažnyčios tipas. XV a. Vengrijoje suklestėjo renesanso menas. Augo miestai, pastatyta daug puošnių karalių rezidencijų,koplyčių.

ROMANINIS STILIUS

Romanika( lot. romanum- romėniškas), viduramžių architektūros ir dailės stilius, plitęs XI- XIII a. po Karolingų renesanso. Nepaisant regioninių skirtumų, laikoma piirmuoju universaliu, beveik visoje Europoje pasireiškusiu stiliumi. Plitimą skatino vienuolynų (benediktinų, cistersų) kultūra. Pastatai statyti iš akmens luitų, ryškūs gynybinės architektūros bruožai. Kūriniams būdingas formų masyvumas, paprastumas, proporcingumas, rūstus geometrizmas, tūrių skaidymo aiškumas, aukštos vidaus patalpos. Sakralinėje architektūroje vyravo lotyniškojo kryžiaus plano bazilikos, dengtos cilindrais arba kryžminiais skliautais, paremtais kontraforsais sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais. Bažnyčių fasaduose komponuoti 1arba 3 portalai, 1 arba 2 bokštai; dar 2 bokštai kartais statyti transepto** galuose. Centrinis bokštas(rečiau kupolas) mūrytas transepto ir navų* sankirtoje. Presbiteriją juosė 3, 5 arba 7 apsidžių vainikas; apsidės statytos prie transepte įrengtų koplyčių. Vidaus erdvė išilgai dalinta navomis ir skaidyta į travėjas; statyti apėjimai. Nuo XII a. šventoves pradėta puošti akmens reljefais. XIII a. I pusėje kulto pastatų denginių sistemos pasidarė sudėtingesnės, pradėta daryti nerviūras; puošyboje at

tsirado apvaliųjų skulptūrų. Vengrijoje, Lenkijos architektūroje vyravo Saksonijos ir Hirzau tipo pastatai. Su šių šalių tradicijomis turi sąsajų Galičo- Volynės architektūra.
Vengrijoje iš X-XI a. Išliko vadinamųjų žemutinių bažnyčių (Feldebrės). XI a.- XII a. Pr. Architektūroje vyravo romaninis stilius. XI a. Pėče, XII a. Estergome susikūrė architektūros mokyklos, susidarė vengrų romaninio stiliaus mūrinės bažnyčios tipas ; jam būdinga bazilikinė kompozicija, 3 navos* be transepto**, 3 pusapvalės apsidos, 2 bokštai vakariniame fasade (Šamodvaro bažnyčia). Buvo pastatyta monumentalių iškilmingų formų su puošniu portalu kulto pastatų (Jako kaimo, Vašo medėje, bažnyčia, 1256; Estergomo karaliaus rūmų koplyčia; pastaroji turėjo Burgundijos ankstyvosios gotikos bruožų). Pastatus gausiai puošta skulptūromis, reljefais (Pėčo žemutinės bažnyčios reljefai, XI a.), freskomis. XI a. bažnytinė dailė turėjo Bizantijos meno elementų. XII a. suklestėjo Pėčo skulptūros mokykla XII- XIII a. sukurta juvelyriniu emalio dirbinių, audinių. XIII a. netaisyklingo plano miestai buvo apjuosti gynybinėmis sienomis; juose (Višegrade) pastatyta pilių. XIII a. pab.- XV a. romaninį stilių pakeitė gotika.

* nava- bažnyčios vidaus erdvė tarp presbiterijos(dvasininkui skirta bažnyčios dalis) ir prienavio( erdvė prieš navos įėjimą).
**transeptas- skersinė bažnyčios nava, stačiu kampu kertanti išilgines navas pieš pat presbiteriją.

Estergomo katedra

Budapešte esantis romaninio stiliaus kūrinys

GOTIKA

Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą), architektūros ir dailės stilius. Pakeitė romaninį stilių. Susiformavo XII a. II pusėje Prancūzijoje ir pl

lito iki XVI a., daugelyje Europos šalių. Kūriniai reiškė feodalinės visuomenės ir katalikų bažnyčios ideologiją, tarnavo kulto, feodalų ir turtingųjų miestiečių reikalams.

Mene labiausiai kultivuota architektūra. Pastatyta radialinio ir stačiakampio plano miestų su siauromis, vingiuotomis arba tiesiomis gatvėmis ir centrinėmis keturkampėmis ar trikampėmis aikštėmis, jungiančiomis į ansamblį svarbiausius pastatus: katedrą, rotušę, cechų, pirklių namus, prekybos hales. Gotikiniai gyvenamieji namai stovėjo galu (Š.Europoje) arba šonu (P.Europoje) į gatvę, buvo dažniausiai 2-3 aukštų, turėjo siaurus fasadus, aukštus, grakščius frontonus. Miestus juosė mūro sienos su gynybiniais bokštais ir vartais. Kompozicinis miesto centras buvo bažnyčia (dažnai katedra), buvusi ir miesto visuomenės gyvenimo centru. Dominuojantis gotikinis bažnyčios tipas – aukšta, erdvi bazilikinė, vėliau halinė 3-5 navų katedra su transeptu ir plačiu choru, sudarytu iš presbiterijos, ją juosiančio šoninių navų sujungimo ir apsidolių vainiko. Vengrijoje pastatyta gotikinių bažnyčių Šoprono mieste, daug įvairaus plano su daugeliu bokštų pilių Diošdėre. Taip pat susidarė didelės, vienanavės bažnyčios tipas, tokia bažnyčia pastatyta Segedo mieste.

Segedo mieste kūrėsi didelės, Žemutinio Višegrado

vienanarės bažnyčios tipas vengrų karalių rezidencija

(XV a.-XVI a.)

Išvados

Romanika

Romanika( lot. romanum- romėniškas), viduramžių architektūros ir dailės stilius, plitęs XI- XIII a. po Karolingų renesanso. Nepaisant regioninių skirtumų, laikoma pirmuoju universaliu, beveik visoje Europoje pasireiškusiu stiliumi. Plitimą skatino vienuolynų (benediktinų, cistersų) kultūra. Pastatai statyti iš akmens luitų, ryškūs gynybinės architektūros bruožai. Ve

engrijoje susiformuoja romaninio stiliaus mūrinės bažnyčios tipas; 3 navos be transepto, 3 pusapvalės apsidos, 2 bokštai vakariniame fasade(Šamodvaro bažnyčia).

Gotika

Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą) – XII-XVI a. Europos dailės ir architektūros stilius. Pastatai grakštūs, aukšti, daro lengvumo įspūdį, gausiai išpuošti. Bokštai ir arkos smailios. Vengrijoje pastatyta gotikinių bažnyčių Šoprono mieste, daug įvairaus plano su daugeliu bokštų pilių Diošdėro mieste. Taip pat susidarė didelės, vienanavės bažnyčios tipas, tokia bažnyčia pastatyta Segedo mieste.

Renesansas

Renesansas( pranc. Renaissance- atgimimas) XIV- XVI a. – atsigręžimas į Antikos kultūros ir meno tradicijas( kupolus, kolonas, fontanus). Renesanso menas, turintis gotikos elementų suklestėjo XV a. antroje pusėje, valdant karaliui Matiasui I . Realistiniai renesanso bruožai būdingi skulptūrai, poetiškiems retabulams, knygų miniatiūroms. Šiuo laikotarpiu išplėtota perspektyvos teorija.

Informacijos šaltiniai:

• lt.wikipedia.org

• www.miestai.lt

• Lietuvos Tarybinė Enciklopedija (12- tas tomas)

• Dailės terminų žodynas

• 25 Europos Sąjungos šalys(Gediminas Vitkus)

Leave a Comment