BIBLIOTEKOS
Bibliotekos (gr. bibliotheke – biblio (knyga) + theke (saugykla)), kultūros įstaiga komplektuojanti, propaguojanti ir teikianti skaitytojams knygas bei kitus literatūros dokumentus. Pirmosios bibliotekos atsirado III-ame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, Šumero ir Egipto valstybėse. Bibliotekų turėjo sventyklos, faraonai, mokyklos. VIIa.pr.m.e. žinoma didžiausia Asirijos valdovo Ašurbanupalo molinių lentelių biblioteka Ninevijoje. Graikijoje Va.pr.m.e. bibliotekas turėjo valdovai Polikratas ir Pesistratas. IVa.pr.m.e. filosofų Platono ir Aristotelio akademijos. Iš antikinių bibliotekų žymiausios Egipto karalių Ptolomėjų IIIa.pr.m.e. ikurta Aleksandrijos biblioteka ir IIIa.pr.m.e įsteigta Pergamo biblioteka.Senovės Romos šventyklos !a. turėjo vadinamąsias viešąsias bibliotekas. Jomis naudojosi mokyti vergvaldžiai ir laisvieji piliečiai. Ankstyvaisiais viduramžiais V. Europoje knygas kaupė vienuolynai. Ypač garsi buvo Monte Kosino (Italija) vienuolyno biblioteka. Kijevo Sofijos soboro biblioteka įsteigta 1037m. buvo pirmoji senovės Rusijoje. Viduriniais amžiais mokslinės ir grožinės literatūros turtingumu išsiskyrė arabų bibliotekos. Kalifo al Charkamo biblioteka Kordoboje XIIIa. turėjo apie 400 000 rankraščių. Renesanso idėjos ir knygų spausdinimo išradimas sudarė sąlygas bibliotekoms plėstis ir turtėti. Bibliotekas steigė universitetai (Bolonijos, Sorbonos, Heidelbergo, Prahos, Krokuvos ir kt.) ir besiplečiantys miestai bei stambūs feodalai ir aukšti dvasininkai (Vatikano apaštališkoji, Paryžiaus karališkoji bibliotekos ir kt.). Humanistai atgaivimo viešosios bibliotekos idėją. Nors viduriniais amžiais bibliotekos buvo gana paplitusios, tačiau iš esmės jos dar buvo retenybių saugyklos. Knygos buvo laikomos ir skaitomos tose pačioje patalpoje. XVII-XVIIIa. Buvo įsteigta daug nacionalinių ir pasaulinės reikšmės bibliotekų. 1602 Bodlio biblioteka Oksforde, Berlyno karališkoji 1661, Britų muziejus 1753, Paryžiaus nacionalinė įsteigta 1795m. Paryžiaus karališkosios bibliotekos pagrindu. Buvo įsteigta ir viešųjų bibliotekų. 1643m. įsteigta kardinolo Mazarinio biblioteka 2 kartus per savaitę priimdavo visus lankytojus. Po didžiosios revoliucijos (1789-1797) knygų kolekcijos tapo labiau prieinamos skaitytojams. Vienuolynų ir emigravusių aristokratų bibliotekos buvo konfiskuotos ir perduotos Paryžiaus nacionalinei bibliotekai. Provincijose buvo įsteigtos municipalinės bibliotekos. Šie demokratiniai pkyčiai Prancūzijoje tuoj paplito visoje Europoje.
Gausėjant knygų ir skaitytojų, bibliotekas imta dalyti į saugyklą, skaityklą ir administracines patalpas. Iki tol knygos buvo saugomos ir skaitomos toje pačioje patalpoje. XIXa. Antroje pusėje dėl spartaus bibliotekų fondų augimo, atsirado daugiaaukštės, bokštinės knygų saugyklos. Knygų formos katalogai pakeisti korteliniais katalogais. Šias naujoves pirmieji įgyvendino Britu biblioteka. XXa. ypač padidėjus mokslo diferencijacijai ir sparčiai vystantis technikai, labia pagausėjus knygų ir skaitytojų, atsirado daugiau specialiųjų bibliotekų. Didelės valstybinės bibliotekos koordinuoja savo veiklą, kooperuoja leidinių komplektavimą ir saugojimą. Viso pasaulio bibliotekų bendradarbiavimu rūpinasi Tarptautinė bibliotekų asociacijų federacija, įsteigta 1929m. Susiorientuoti pasaulio leidinių gausybėje padeda valstybinės ir tarptautinės specialiosios bibliotekos ir informacijos tarnybos. Lietuvoje XVIa. Pirmąją didesnę biblioteką turėjo Žygimantas Augustas. Jo pavyskupio G. Albinijaus ir didikų Leono ir Kazimiero Sapiegų knygų rinkiniai sudarė Vilniaus universiteto bibliotekos pagrindą. 1859-61m. Lietuvos miestuose (Šiauliuose, Švenčionyse, Kėdainiuose), pradėta steigti visuomenines bibliotekas, kurios po 1863m. sukilimo buvo uždarytos. 1919m. nepriklausomoje Lietuvoje, Kaune, buvo įsteigtas Centrinis valstybinis knygynas su 13 skyrių kituose miestuose. Kaune (V. Kudirkos viešoji biblioteka) ir Klaipėdoje veikė savivaldybių bibliotekos. XXa. pabaigos elektroninių technologijų staigus tobulėjimas, skaitmeninės technologijos ir interneto paplitimas leidžia prognozuoti ribotą naujų bibliotekų atsiradimą. Matomai, reikalui ęsant, bus plečiamos esamos bibliotekos. Išsivysčius vertingesnių leidinių mikrofilmavimui iš esmės pasikeis skaityklų ir saugyklų įranga. Bibliotekų pagrindinis uždavinys liks knygų ir leidinių kaupimas ir saugojimas. Kompiuterių ir interneto pagalba bibliotekos skaitykla persikels į namus.