Muravjovo asmenybe

MICHAILAS MURAVJOVAS (kaip išskirtinė asmenybė)

Michailas Muravjovas gimė 1796 Rusijoje, nors pats buvo nepilnakraujis rusas. Jau nuo vaikystės šis žmogus garsėjo savo ryžtu bei nįtikėtinu žiaurumu (žinoma kai kuriais atvejais). Kaip ne karininkas M.Muravjovas buvo labai draugiškas bei patikimas asmuo.

Būtent dėl šių kelių savo charakerio savybių, manau, ir pasiekė tokių aukštumų karjeroje.

Jau būdamas 27 išgarsėjo savo gudrumu karyboje. Pats

M. Muravjovas buvo labai protingas žmogus ir geras strategas. Ankstivojoje jaunystėje tapo karininku. Jam šis „darbas“ labai patiko. Jis karybą tiesiog dievino. Tačiau buvo prastas diiplomatas ir viską stengėsi pasiekti ginklu.

Kaip teigiama kituose istoriniuose šaltiniuose, jam galima buvo patikėti tokias užduotis, kurių niekas kitas negalėjo įvykdyti.

Norėčiau išskirti dar vieną, manau, labai svarbią šio karininko charakterio bruožą. Tai būtų puikus loginis mąstymas ir greiti, tačiau ypatingai apgalvoti sprendimai karo tikslais.

Dėl tokio savo būdo jau būdamas 35-erių tapo (1831 m.) Gardino gubernatoriumi ir išsilaikė šitame poste penkerius metus iki 1835.

Kelis kartus buvo paaukštintas kariniu postu ir turėjo karinį generolo laipsnį.

O 1863 metais buvo atsiųstas malšinti sukilimą Lietuvoje irr tais pačiais metai tapo Vilniaus generalgubernatoriumi. Kadangi buvo labai griežtas vadovas, iškart ėmė daryti tvarką visoje Lietuvoje (jo politinius veiksmus aptarsiu vėliau).

Už nuopelnus 1863 08 23 Michailui Muravjovui buvo suteiktas garfo titulas.

Vilnaius generalgubernatoriuas poste Michailas Muravjovas išsilaikė iki 1865 – jų metų. Ir netekęs po

osto nettrukus (1866 mirė)

Manau, Michailas Muravjovas buvo tikrai išskirtinis kariškis bei valdininkas tiek politiniais tiek kariniais veiksmais.

Michailo Muravjovo politiniai veiksmai Lietuvoje
(1863-1864)

Įsiliepsnojus 1963-1964 sukilimui Lietuvoje ir rusų valdžiai jau pasidarė neramu. Traigi buvo nuspręsta sukilimo mališinti nusiųsti tuometinį generolą Michailą Muravjovą su nemaža kariauna.

Visą kraštą apėmė siaubas. Michailas Muravjovas jau būdamas gubernatoriumi Gudijoje buvo pagarsėjęs žiaurumu.

Tad Michailas Muravjovas teroro taktika pradėjo taikyti ir Lietuvoje malšindamas sukilimą. Savo darbą pradėjo kardamas nusikaltėlius ir dėl ti iškart įgavo „Koriko“ pravardę visuomenėje. Pagrindinė strategija buvo paremta principu „skaldyk ir valdyk“. Taigi šalia ginklo ( jau nebepirmą kartą) jis panaudojo taktinę gudrybę ir ėmę žadėti valstiečiams daugiau žemės, kad jie pasitrauktų iš sukilimo kovų. Kai sukilėliai tiklsą buvo jau beveik pasiekę dalis jų ėmė abejoti ar veerta toliau kovoti.

Prasidėjo nesantaika tarpusavyje, ir dėl to netrukus taip pat ir pralėjimaii. Sukilėlių jėgos mažėjo, jiems kovoti darėsi vis sunkiau. O tuo tarpu rusai sintė vis didesnius kariuomenės dalinius į Lietuvą. Atėjus rudeniui ir žimai sukilėlių būriai buvo visiškai, išblaškyti.

Nors dauguma sukilėlių iš kovos jau pasitraukė, tačiau likusieji atkakiai priešinosi ir rusų armijai teko kovoti net pusantrų metų. Galima teigti, kad sukilimas buvo numalšintas tik 1964 metų spalio 12d. Kautynėse Panevežio apylikėse.

Michailo Muravjovo sukilimo malsinimo
pasekmes visai Lietuvos visuomenei

Michailas Mu

uravjovas perėmęs Vilniaus generalgubernatoriaus postą 1863 05 15 tuoj pat valdžioje įvedė terorą, nes, jo manymu, tai buvo efejktyviausia ir jau patikrinta. Buvo sudaryta ypatinga tardymo komisija bei lauko teismai. Miestuose buvo sudaryti gyventojų sąrašai. Gyventojai buvo nuolatos įdėmiai stebimi ir tikrinami.
Netrukus buvo uždėti dideli mokesčiai bei smarkiai apribota spaudos laisvė. Vienuoliai turėjo mokėti ypač didelius mokesčius. Tuo tarpu visi bajorai apkaltiniti dalyvavimu sukilime ir įpareigoti įdavinėti sukilėlius. Dvarams skirtos įvairios konstribucijos. Daug kaimų buvo sudeginti, dėl kaimiečių dalyvavimo sukilime. Visoje Lietuvoje buvo sugriežtinta žmonių laisvė, daugelis visuomenės veikmų buvo kontroliuojami kareivių bei policijos. Svarbiausiai uždavinys – suimti visus ar bent daugelį 1863-1864 metų sukilimo dalyvių( nežiūrint jau į vadus).
Žmonės buvo baudžiami:
1. Mirties bausme be teismo
2. Mierties bausm su tardymu
3. Kalėjimu
4. Tremimu
5. Turto konfiskavimu
6. Policijos priežiūra

Tuomet mirties bausmė buvo įvykdyta 129 asmenimis, iš jų 6 kunigai. Darbams išsiųsta 972, į Sibirą ištremta 1437, į Rusiją 1529, į Rusijos kariuomenę 364, suimta 864, ištremta į Rusiją duodant žemės 4096, kitom bausmės nubausta 9361 asmuo.

Buvo uždaryta daug bažnyčių, nemažai dvarų atiduoti rusams, visiškai pakeista Lietuvos valdžia.

Tuo laikotarpiu atsirado nemažai ir rusiškos valdžios padlaižių, „Lietuvos išdavikų“

Michailas Muravjovas uždarudėl ietuvių ir lenkų kalbas viešosiose vietose. Taip pat buvo įvestas draudimas stayti ir remontuoti katalikiškas bažnyčias. Uždarytos lietuiškosios mokyklos ir imta mokyti jaunuomenę tik rusų kalbos. Michailas Muravjovas įvedė kirilicą. Uždarytas Vilniaus universitetas. Panaikintas rekrūtų ėmimas ir

r įsteigta karo prievolė (1875 metai). Labai smarkiai nusmuko lietuvių kultūrinis gyvenimas.

Vilniaus generlgubernatorius panaikino kaimų savivaldybes ir įsteigė visoje šalyje tokią valdymo forma, kokia tuomet vyravo Rusijos.

Michailo Muravjovo valdyme galėčiau įžvelgti ir keletą naudingų dalykų tuometinei lietuvių visuomenei. Manau, svarbiausiai būtų visiškas ir oficialus baudžiavos panaikinimas, suteikta galibybė įsigyti žemę ne tik bauvusiems baudžiauninkams, bet ir kitiems bežemiams. Nesvarbu, kad tuo norima būtų dar padidinti atsumą tarp tuomet egzistavusių luomų, bet tai buvo puikios sąlygos Lietuvos ūkio atgymimui. Be to reiktų pabrėžti, kad nebuvo apriboti lotyniški rašmenys ir įvesti slaviški ( kaip buvo padaryta daugumoje tuometinės Rusijos pavergtų tautų).

Darba apibendrinancios isvados

Nors pats Michailas Muravjovas nebuvo oficialiai uždaraudęs lietuviškos spaudos, tačiau jo įpėdinis 1865 09 6 uždarudė lietuvišką raštą lotyniškais skaitmenimis ir tai, galima sakyti, buvo neoficialus spaudos uždarudimas, o jau kova prieš spaudos uždarudimą, manau, žinoma visoje Europoje ir yra neprilygstama.

Michailo Muravjovo valdymą bei veiksmus prieš sukilėlius Lietuvoje galėčiau vertinit dvejomis pozicjomis. Žinoma, galėčiau teigti, jog jo veikmai Lietuvoje buvo labai žiaurūs, visiškai nereikaingi ir neapmąstyti,tačiau taip vertinčiau kaip lietuvis neatsižvelgdamas į jokius kitus pašalinius veiksnius.

Taipog galėčiau ir visiškai pateisinti jo valdymą asižvelgdamas į visus lietuvių pasipriešinimus, tačiau taip galėčiau teigti, jei neturėčiau jokio patrijotizmo, tiksliau, jei nebūčiau gimęs Lietuvoje, nes gimtinė man reiškia pa

akankamai daug, o tikrojo patriojotizmo širdyje arba iš vis neturiu arba jo ten šimtosios dalelės, nes dar ir pats nesu grynakraujis lietuvis, tačiau vis dėlto Lietuva man kai ką vis dar reiškia, bent šiandien.

Kadangi aš nežinau pilnavertiškai tuometinės mūsų valstybinės padeties, tai dabar padaryčiau kompromisiškas išvadas.

Ir visgi, manau jog galiu pateisnti Michaio Muravjovo veiksmus kaip nurodymus iš aukštesnės valdžios ir nurodymų įvykdymą įvertinti 10 balų dešimtainėje sistemoje, nes jie buvo atlikti nepriekaištingai ir visi veikmai buvo gerai apgalvoti. Bet taipogi, manau, jog su sukilėliais buvo pasielgta per žiauriai baudžiant vadus mirties bausme. Labai vertinu visiškos baudžiavos panaikinimą ir sudarytas sąlygas Lietuvos ūkiui plėtotis bei nevisiška lietuvių kalbos uždraudimą, nors ir buvo siekiama surusinti tautą, jog būtų lengviau ją valdyti. Tačiau negalime pasakyti, kad Michailas Muravjovas nebuvo supratingas tautos atžvilgiu.

Apskritai Michailo Muravjovo valdymą aš labai veritnu, kaip gerai apmąstytą ir galingą, taipogi ryžtingą ir supratingą.

Gal ši nuomonė daugumaui bus nesuprantamą, tačiau Michailą Muravjovą, kaip politiką ir karininką aš gerbiu, natsižvelgiant į kitus jo trūkumus astkirose srityse. Žinoma tai yra tik mano nuomonė.

Naudota literatūra:

1. M. Jučas, I. Lukšaitė, V. Merkys – „LIETUVOS ISTORIJA nuo seniaussiu laikų iki 1917 metų“
2. J.Brazauskas, S.Jarkevičius, K. Patrauskis – „Naujųjų amžių istorija“
3. Vanda Daugirdaitė – Sruogienė – „LIETUVOS ISTORIJA“
4. A.Šapoka – „LIETUVOS ISTORIJA“
5. Z. Kiaupa, A. Maesalu, G.Straube – „BALTIJOS ŠALIŲ ISTORIJA“

Turinys

1. TITULINIS
2. MICHAILAS MURAVJOVAS (kaip išskirtinė asmenybė)
3. MICHAILO MURAVJOVO POLITINIAI VEIKMAI LIETUVOJE
4. MICHAILO MURAVJOVO SUKILIMO MALSINIMO PASEKMĖS VISAI LIETUVOS VISUOMENEI
5. DARBĄ APIBENDRINANČIOS IŠVADOS
6. NAUDOTA LITERATŪRA

Leave a Comment