Smulkaus ir vidutinio verslo vystymasis Lietuvoje
Kursinis darbas
TURINYS
1.Įvadas 32.Smulkaus ir vidutinio verslo samprata 33.Lietuvos įmonių sandara pagal darbuotojų skaičių 44.Mažųjų ir vidutinių įmonių reikšmė 55.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros problemos 56.Kliūtys, trukdančios verslo plėtrai 77.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijos ir galimybės 128.Veikiančiųjų smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kaitos tendencijos 139.Smulkių ir vidutinių įmonių finansiniai rodikliai 1710.Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekyba 1811.Patentus įsigijusių fizinių asmenų veikla 1812.Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui 1913.Išvados 2114.Literatūra 22
ĮVADAS
Žvelgiant į Europos šalių ir viso pasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalima nepastebėti, kad jų rinkos ekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimą skatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugeba greičiausiai pajusti paklausos–pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti prie jų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Pasaulinė patirtis taip pat rodo, jog be smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) rinkos ekonomikos sistema negali nei normaliai funkcionuoti, nei tobulėti. Anksčiau SVĮ steigimasis buvo tik atskirų žmonių pastangų išsigelbėti nuo bedarbystės, įgyvendinti savo „hobby“, būti nepriklausomu, pateikti klientams netikėčiausią ir labiausiai paklausų produktą (paslaugą) rezultatas. Dabar SVĮ steigimosi svarbą suprato tiek valstybės institucijos, tiek ir didelės privačios įmonės. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra neįmanoma be valstybės paramos. Tuo smulkių įmonių veiklos ir plėtros problemos bei jų sprendimo būdai labai skiriasi nuo didelėms įmonėms būdingų.
SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SAMPRATA
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 straipsnyje (“Įmonių rūšys”) yra nurodyta 10 įmonių rūšių: individuali įmonė, tikroji ūkinė bendrija, komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, investicinė bendrovė, kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), žemės ūkio bendrovė, valstybės įmonė, vietos savivaldybės įmonė.Visų rūšių įmonių, išskyrus individualias (personalines) įmones, veiklą reglamentuoja atskirų rūšių įmonių įstatymai, kurie nustato jų steigimo, valdymo tvarką, kompensaciją ir kt. Individualių (personalinių) įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Civilinis Kodeksas, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas ir kiti teisės aktai. Lietuvos įmonės yra nevienodo dydžio. Neretai mažesnėms įmonėms taikomos įvairios paramos formos: mokestinės paskolos ir mokesčių lengvatos, teikiama finansinė parama iš skatinimo fondų ir t.t. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme yra nurodyti šie Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo subjektai: 1.Fiziniai asmenys, įsigiję patentą, šio patento galiojimo laikotarpiu;2.Mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai);3.Smulki įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9 ir bendrosios pajamos (įplaukos) per metus neviršija 1 milijono litų.4.Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje vidutinis sąrsšinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49 ir bendrosios pajamos per metus neviršija 5 milijonų litų. Tačiau šių įmonių klasifikavimas pagal darbuotojų skaičių ne visiškai priimtinas visose ūkio šakose, įvertinant gamybos pobūdį, mechanizavimo lygį, įmonės buvimo vietą ir kt. Smulkiam ir vidutiniam verslui greta įmonių, numatytų Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme, priskiriami ir patentininkai.Bet neremiamos ir valstybės parama neteikiama tiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, jei jie yra: valstybės ir savivaldybių įmonės; įmonės, kuriose valstybei, savivaldybėms priklauso daugiau kaip pusė balsavimo teisę suteikiančių akcijų; įmonės, kurių daugiau kaip pusė balsavimo teisę suteikiančių akcijų priklauso kitoms įmonėms, neatitinkančioms minėtų smulkaus ir vidutinio verslo subjektų dydžio parametrų; įmonės, kurios verčiasi neskatintinomis veiklomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
LIETUVOS ĮMONIŲ SANDARA PAGL DARBUOTOJŲ SKAIČIŲ
Iki 1999 metų pabaigos užsitęsęs smulkių įmonių (iki 9 darbuotojų) steigimosi bumas baigėsi. Tokių įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje stabilizavosi ties maždaug 75,5-80,0 procentų riba. Augo įmonių, kurių darbuotojų skaičius buvo nuo 10 iki 49, lyginamasis svoris bendrojoje šalies įmonių sandaroje – nuo 10,5 proc. 1999 m. pradžioje,iki 16,2 proc. 2000 m. pabaigoje. 2001 m. pabaigoje šios įmonių grupės dalis bendrame šalies įmonių skaičiuje šiek tiek sumažėjo ( iki 15,9 proc.), tačiau bendra tendencija liko nepakitusi. Analizuojant dirbančiųjų skaičiaus dinamikos tendencijas skirtingose įmonių grupėse, galima išskirti tokius bruožus:1.Dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas visose įmonėse buvo ypač ženklus 1999 m. 2000 m. dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo tendencija nors ir tebesitęsė, bet sulėtėjo. 1 paveiksle pateikti duomenys demonstruoja šį teiginį.
1 paveikslas. Dirbančiųjų skaičiaus pokyčiai Lietuvos ūkyje 1998 m. pabaigoje – 2001 m. pradžioje, mln. Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”
2.Svarbiausia dirbančiųjų skaičiaus dinamikos ypatybė yra ta, kad tiek įmonių grupėje, kurioje dirbo nuo 50 iki 249, tiek ir įmonių grupėje, kurioje dirbo 250 ir daugiau darbuotojų, dirbančiųjų skaičius nuosekliai mažėjo. Tuo tarpu SVĮ grupėje po bendro dirbančiųjų skaičiaus nuosmukio visų įmonių grupėse 1999 m., kurį neabejotinai įtakojo Rusijos ekonominės finansinės krizės padariniai, išryškėjo labai akivaizdus dirbančiųjų skaičiaus didėjimas. SVĮ grupėje dirbančiųjų skaičius 2000 m. pabaigoje jau buvo didesnis nei krizinės situacijos pradžioje; tuo tarpu kitose įmonių grupėse pagal dirbančiųjų skaičių situacija demonstravo priešingą tendenciją – jose dirbančiųjų skaičius nuosekliai mažėjo. Šiuos teiginius patvirtina 2 paveiksle pateikti duomenys.
2 paveikslas. Dirbančiųjų skaičiaus kaita pagal įmonių grupes 1998-2000 m., tūkst. Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”
Kaip matyti iš 2 paveiksle pateiktų duomenų, SVĮ dirbančiųjų dalis bendrame šalies dirbančiųjų skaičiuje augo. Būtent šioje įmonių grupėje buvo pastebimas dirbančiųjų skaičiaus augimas, priešingai tendencijoms didelėse įmonėse. Šis augimas atsispindi dirbančiųjų SVĮ dalies didėjime: 1999 m. SVĮ dirbo 29,4 proc., 2000 m. – 31,6 proc. viso šalies dirbančiųjų skaičiausMAŽŲJŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ REIKŠMĖ
Šios įmonės stiprina atskirų rajonų ekonomiką, padeda pertvarkyti jos struktūrą, skatina gamybinių jėgų plėtojimąsi ir padeda spręsti naujų darbo vietų sukūrimą. Jose dirba per pusę proc. visų šalies dirbančiųjų. Ekonominės veiklos požiūriu vyrauja įmonės, užsiimančios apdirbamąja pramone, prekybos, transporto bei ryšių veikla. Mažosios ir vidutinės įmonės sugeba išlaikyti arba padidinti gamybos ar paslaugų apimtis. Didžiausią įtaką gamybos pokyčiams turi rinkos sąlygos. Mažųjų ir vidutinių įmonių reikšmė šalies ūkyje yra svarbi, nes didina respublikos ekonomikos potencialą, išplečia gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų asortimentą ir prekybą užsienio šalyse.
SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS PROBLEMOS
Pirmoji smulkaus verslo plėtros Lietuvoje programa buvo priimta 1995 metais. Tačiau po programos patvirtinimo sparčiai keitėsi Lietuvos Respublikos ekonominė būklė, smulkaus ir vidutinio verslo struktūra ir ūkininkavimo sąlygos. Be to,programa nebuvo pagrįsta materialiniais resursais, nenumatyti atsakingi vykdytojai. Todėl programos nuostatos pradėjo nebeatitikti realios ūkio ir rinkos situacijos. Bandymai iš dalies atsižvelgti į šiuos pokyčius, priimant Vyriausybės sprendimus, problemos nesprendė, nes nebeliko kompleksinio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros modelio. Pati opiausia problema, su kuria susidūrė smulkus ir vidutinis verslas yra visų vyriausybių netesėti pažadai vis labiau remti ir rūpintis smulkaus ir vidutinio verslo plėtros reikalais, padėti mažoms įmonėms išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, suteikti lengvatas, priimti atitinkamus įstatymus bei užtikrinti jų vykdymą. Sunkai buvo vykdoma Tėvynės Sąjungos 1996 m. rinkiminės programos dalis, kurią privalėjo įgyvendinti daugumos Vyriausybė. Ypatingas dėmesys turėjo būti skiriamas smulkaus verslo plėtrai, įgyvendinant šias priemones:
1) neapmokestinamas pajamas padidinti iki realaus minimalaus pragyvenimo lygio;2) nustatyti mokesčių lengvatas smulkiam verslui, taip pat įmonėms, kurios teikia paramą kultūros, sporto ir kitoms nepelno įmonėms;3) pakeisti mokesčių administravimą, mokesčių mokėjimo tvarką nustatyti įstatymais; dėl norminių aktų prieštaravimo kilus asmens ir mokesčių institucijos ginčams, juos spręsti asmens naudai;4) vengti dvigubo ir išankstinio apmokestinimo;5) mažinti baudas už mokesčių nemokėjimą dėl klaidos ar kitais netyčiniais atvejais;6) kuo ilgiau nekeisti mokesčių įstatymų, o prireikus juos keisti tik iš anksto apie tai paskelbus; šie pakeitimai turėjo įsigalioti jau 2000 metais.Vienas svarbiausių Vyriausybės darbų, kurio taip ilgai laukė Lietuvos verslininkai buvo Smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo programa. Prie šios programos priėmimo nemažai prisidėjo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (LSVVP), kuri buvo įregistruota 1996 m. buvusioje Ekonomikos ministerijoje. LSVVP tikslai: analizuoti ir dalyvauti formuojant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros Lietuvoje politiką, tobulinti verslo aplinką, skatinti smulkių ir vidutinių įmonių kūrimąsi ir raidą, įgyvendinti Europos Sąjungos PHARE programos teikiamą pagalbą Lietuvoje plėtoti smulkų ir vidutinį verslą. Agentūra dalyvavo rengiant smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo programą bei skatino Vyriausybę ją patvirtinti. Nors smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo Lietuvos Respublikoje programos įgyvendinimo priemonės buvo patvirtintos dar 1995 metais, tačiau daugelis iš nutarime patvirtintų priemonių per nustatytą laiką nebuvo įvykdytos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-2000 m. veiklos programa numatė skatintiverslą ir investicijas. Didžiausias dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo bei darbo vietų kūrimo skatinimui. Vyriausybė suformavo Valstybės paramos smulkaus ir vidutinio verslo bei naujų darbo vietų kūrimo skatinimo fondą, kurio lėšomis remiamos verslo bei investicijų programos. Pagal šias programas visiems ūkio subjektams suteikiama teisė gauti valstybės garantiją paskolai, banko paskolos palūkanų nuolaidą, o ypač svarbiose ūkio šakose – mokesčių lengvatas efektyviam verslo projektui įgyvendinti ar naujoms darbo vietoms sukurti. Tai padėtų daugeliui smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, kurios neseniai pradėjo savo veiklą ar dar tik rengiasi tai padaryti, įveikti dabar egzistuojančius sunkumus ir barjerus, nuolatinę įstatymų ir kitų norminių aktų kaitą. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa sudaryta taip, kad pateiktų pagrindinę informaciją versui plėtoti. Šios programos tikslas – išanalizuoti dabartiniu metu egzistuojančią smulkaus ir vidutinio verslo situaciją, esamus verslo plėtros barjerus ir numatyti galimus kelius, kaip pačiu efektyviausiu būdu pagerinti padėtį. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa – Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatoma smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija yra viena pagrindinių prioritetinių Lietuvos ekonominės politikos krypčių, kuri pačiu efektyviausiu būdu pagerintų ūkio padėtį. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginės rėmimo, aplinkos gerinimo ir verslo plėtojimo kryptys yra:· verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas;· smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimas; · informacijos apie verslą, mokymo bei konsultavimo paslaugų teikimo užtikrinimas;· smulkių ir vidutinių įmonių inovacinio potencialo stiprinimas; · bendradarbiavimo tarp didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių skatinimas;· institucinės verslo infrastruktūros tobulinimas;· verslo savivaldos plėtojimas;· smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kryptys buvo rengiamos remiantis esamos SVV būklės analize, Europos Sąjungos patirtimi remiant ir plėtojant smulkų ir vidutinį verslą, bei vadovaujantis LR Vyriausybės programos nuostatomis. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir konkurencinio pajėgumo stiprinimo problemos yra gana sudėtingos ir lėtai bei sunkiai sprendžiamos. Rinka pozityvi bet kokio dydžio įmonei. Racionalus prekių ir paslaugų pasirinkimas, veiksminga kainų ir pardavimo rėmimo politika nulemia visą smulkaus verslo sėkmę. Ribotos smulkaus verslo finansinės, darbo ir techninės galimybės turėtų lemti veiklos koncentraciją, tačiau kol kas einama universalizacijos, išteklių išskaidymo keliu. Taip smulkus verslas lyg apsidrausdamas nuo netikėtumo vienoje srityje dar labiau blogina savo padėtį užsiimdamas įvairesne veikla. Valstybės parama smulkaus ir vidutinio verslo nepasiekia, todėl reikia orientuotis tik į savo išteklius. Sprendimai, atitinkantys konkurencijos sąlygas, leidžia įmonės ilgalaikius tikslus susieti su turimais ištekliais. Svarbu, kad mažiau keistųsi aplinka, ypač ekonominė ir teisinė, kuri nuolatos verčia peržiūrėti ilgalaikius savo tikslus. Čia smulkios įmonės turi tam tikrų pranašumų, nes yra lankstesnės, įdėjusios mažiau lėšų į ankstesnius projektus ir operatyviau gali priimti sprendimus. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės turi tam tikrų pranašumų diegiant ir panaudojant naujoves, naują techniką ir technologijas, kuriant orginalius novacinius projektus. Tai tapo įmanoma dėl išaugusio personalo kvalifikacijos, veiklos lankstumo ir operatyvumo, dėl valstybės požiūrio į smulkų ir vidutinį verslą kaip į pagrindinį mokesčių mokėtoją. Todėl smulkaus ir vidutinio verslo įmonės gali būti grupuojamos ir pagal jų tyrimų bei plėtros poreikius ir galimybes. Pagal poreikius, kuriuos tenkina smulkus ir vidutinis verslas, įmones galima skirstyti į tokias kategorijas: pirma kategorija – gamybinės įmonės; antra kategorija – technologija paremtos įmonės, nuo pirmosios grupės besiskiriančios aukštesne darbuotojų kvalifikacija; trečia kategorija – verslo finansinių ir profesinių paslaugų įmonės; ketvirta kategorija – turizmo, mažmeninės prekybos, sveikatos, švietimo ir pramogų paslaugų įmonės, dažniausiai aptarnaujančios vietos klientus; penkta kategorija – vietos paslaugų įmonės, besiverčiančios namų apdaila, remontu – tai žemos kvalifikacijos ir mažo kapitalo įmonės.KLIŪTYS, TRUKDANČIOS VERSLO PLĖTRAI Menka vartotojų perkamoji galiaPagrindinė kliūtimis plėtojant verslą yra menka vartotojų perkamąjoji galia. Labiausiai šį neigiamą poveikį jautė įmonės, kuriose dirba1-4darbuotojai Analizuojant menkos vartotojų perkamosios galios, kaip pagrindinės verslo kliūties, tendencijas pagal apskritis, galima pastebėti šį bruožą: Šią verslo kliūtį daugiausia jaučia įmonės, vykdančios veiklą apskrityse, kuriose labai didelis nedarbo lygis. 2001 m. labai didelis nedarbo lygis užfiksuotas Alytaus (15,8 proc.) ir Tauragės (16,2 proc.) apskrityse.
(Duomenų šaltinis: LSVVPA)
3 paveikslas. Verslo kliūtys pagal svarbą 2001 m., procentais Dideli mokesčiaiDideli mokesčiai labiausiai trukdo AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (67,5 proc.), užsiimančioms prekyba (66,7 proc.), turinčioms 10-49 darbuotojus (68 proc.), veikiančioms 3-5 metus (66,1 proc.). Labiausiai trukdantys verslui yra socialinio draudimo įmokų, pelno ir fizinių asmenų pajamų mokesčių dydžiai.
(Duomenų šaltinis: LSVVPA) 4 paveikslas. Ekonominių ir teisinių veiksnių įtaka verslo klimato formavimui 2001 m., procentais
(Duomenų šaltinis: LSVVPA)5 paveikslas. Įvairių mokesčių poveikio verslui vertinimas 2001 m., procentais
Socialinio draudimo įmokų dydį, lyginant su kitais mokesčiais, labai neigiamai vertina daugiausia įmonių – net 33 proc. Neigiamai ir labai neigiamai šias įmokas vertina 81,2 proc. AB, UAB, ŪB ir kt. įmonių bei 71,8 proc. IĮ. Pelno mokesčio dydis trukdo didesnei daliai AB, UAB, ŪB ir kt. įmonių (79 proc.) ir šiek tiek mažesniam skaičiui (66,6 proc.) IĮ. Didėjant įmonių darbuotojų skaičiui, didėja įmonių dalis, neigiamai vertinanti fizinių asmenų pajamų mokesčio dydį. Šis mokestis trukdo 50,3 proc. mikroįmonių, 71,2 proc. įmonių, turinčių 1-4 darbuotojus, 74,8 proc. įmonių, kuriose dirba 5-9 darbuotojai ir 79,8 proc. įmonių, turinčių 10-49 darbuotojus. Blogiau šį mokestį vertina AB, UAB, ŪB ir kt. įmonės – 76,9 proc., negu IĮ – 62,5 proc. Pridėtinės vertės mokestis per didelis AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (63,9 proc.). Tik 39,9 proc. IĮ jį vertina neigiamai, 46,4 proc. IĮ šio mokesčio mokėti nereikia. Gana prieštaringi įmokų į garantinį fondą dydžio vertinimai, nes jį įmonės pradėjo mokėti tik 2001 metų balandžio mėn. 18,9 proc. įmonių šį mokestį įvertino neigiamai ir labai neigiamai. Kaip didžiausi mokesčių administravimo trūkumai įvardyta paini mokesčių sistema (68,6 proc.), skirtingas įstatymų interpretavimas (47,3 proc.), išankstinis neigiamas valdininkų požiūris į verslininkus (23,5 proc.), dideli administravimo kaštai (20 proc.).LSVVPA ir NMS 2001 m. atliktame tyrime respondentų buvo paklausta, kokią įtaką jų verslui galėtų turėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyti mokesčių pakeitimai. Didžiausią teigiamą įtaką, verslininkų nuomone, turėtų fizinių asmenų pajamų mokesčio sumažinimas iki 24 proc. ir fizinių asmenų pajamų neapmokestinamo minimumo (neapmokestinamo pajamų dydžio) padidinimas iki 320 Lt. Kiti mokesčių pakeitimai turėtų žymiai mažesnę įtaką verslui.
(Duomenų šaltinis: LSVVPA)6 paveikslas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų mokesčių pakeitimų teigiama įtaka verslui, procentaisFizinių asmenų pajamų mokesčio sumažinimas didesnę įtaką turėtų AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (95,4 proc.) negu IĮ (84,9 proc.). Fizinių asmenų pajamų neapmokestinamo minimumo (neapmokestinamo pajamų dydžio) padidinimas turėtų panašią teigiamą įtaką tiek AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (83,2 proc.), tiek ir IĮ (80,2 proc.).Produkcijos gamybos (teikiamų paslaugų) apimčių didinimo sunkumaiNagrinėjant tyrimo “Smulkaus ir vidutinio verslo sąlygos” duomenis, visose įmonių grupėse pastebimas šuoliškas mažėjimas SVĮ, turinčių produkcijos gamybos arba teikiamų paslaugų apimties didinimo sunkumų. Šuoliškumas itin ryškus įmonėse, kuriose dirba nuo 10 iki 19 darbuotojų. Kitos kliūtys, trukdančios verslo plėtraiVienas iš pagrindinių SVV subjektų veiklos stabdžių – finansinių išteklių stoka. Apyvartinių lėšų 2001 m. labiausiai trūksta neseniai pradėjusioms veiklą (63,8 proc.) AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (62,9 proc.), dirbančioms gamybos (64,9 proc.) ir prekybos (64,8 proc.) srityse, kurių metinė apyvarta iki 0,5 mln. Lt. (62,4 proc.), vykdančioms veiklą Alytaus (66,7 proc.) ir Šiaulių (65,1 proc.) apskrityse.Sudėtingos kredito gavimo sąlygos labiausiai trukdo AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (60,5 proc.), veikiančioms iki 2 metų (57,1 proc.), turinčioms 10-49 darbuotojus (61,1 proc.), vykdančioms veiklą gamybos (64,9 proc.) ir paslaugų (58,1 proc.) sektoriuje, kurių metinė apyvarta virš 0,5 mln. Lt (59,2 proc.), įsikūrusioms Alytaus (66,7 proc.) ir Tauragės (62,5 proc.) apskrityse.Pradinio kapitalo labiausiai trūksta naujai įsteigtoms (59 proc.) IĮ (56,4 proc.), užsiimančioms gamyba (64,9 proc.), neturinčioms samdomų darbuotojų (57,2 proc.), vykdančioms veiklą Tauragės apskrityje (75 proc.), kurių metinė apyvarta yra iki 0,5 mln. Lt (56,7 proc.).Institucijų, teikiančių paramą SVV, stoką labiausiai jaučia įmonės, veikiančios ne ilgiau negu 2 metus (59 proc.), užsiimančios statyba (59,2 proc.) ir gamyba (57,7 proc.), įsikūrusios Marijampolės ( 74,3 proc.) ir Alytaus (66,7 proc.) apskrityse.Valstybės valdymo institucijų/savivaldybių darbuotojų biurokratizmas labiausiai trukdo transporto paslaugas teikiančioms įmonėms (70,6 proc.), įmonėms, turinčioms 5-9 darbuotojus (54,8 proc.), veikiančioms 3-5 metus (51,7 proc.), įsikūrusioms Marijampolės apskrityje (57,1 proc.). Ši kliūtis aktualesnė eksportuotojams (56,1 proc.) negu importuotojams (52 proc.).Kvalifikuotų specialistų trūkumas, kaip kliūtis verslo plėtrai, įvardijama paskutinėje vietoje, nors būtų galima tikėtis, kad smulkiose įmonėse dėl ribotų finansinių ir žmogiškųjų išteklių tai turėtų būti viena svarbiausių problemų. Daugelis respondentų galvoja, kad jie išmano savo verslą, verslo vadybos subtilybes, o su problemomis, kurių sprendimui reikalinga pagalba iš šalies, susiduria tik kartais arba niekada. Skirtingai nei Lietuvoje, Europos Sąjungos šalyse kvalifikuotų specialistų trūkumas nurodomas kaip pagrindinė kliūtis verslo plėtrai: beveik 30 proc. apklaustų verslininkų mano, kad jiems tai yra viena svarbiausių problemų.SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS LIETUVOJE TENDENCIJOS IR GALIMYBĖS
Lietuvos smulkaus verslo erą ir plėtimosi galimybes atvėrė naujo tipo kooperatyvai, kurie vėliau buvo performuoti į UAB ar turėjo tapti individualiomis įmonėmis. Smulkaus verslo įmonių gausėjimą lėmė ir privatizacija, stambių įmonių savininkų pasikeitimas, įmonių skaldymas į mažesnes, bankroto ir konkurencijos, o tuo pačiu ir efektingo išteklių naudojimo mechanizmas, net kapitalo “ išplovimas”. Po 1990 metų Lietuvoje vyko ūkio restruktūrizacija. Vietoj valstybinių įmonių kūrėsi mažos ir vidutinės įmonės. Vėliau smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje smarkiai išsiplėtė. Mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimasis bei jų veiklos skatinimas yra šalies ekonomikos stiprinimo ir stabilizavimo pagrindas. Iš pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų atskirų dokumentų, o ypač iš Valstybės ilgalaikės raidos strategijos matyti kad, viena iš svarbiausių sudėtinių jos veiklos krypčių yra SVV plėtros politika. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės iki 2004 m. strateginiuose uždaviniuose SVV plėtros srityje numatyti tokie tikslai:
· Užtikrinti prioritetinę SVV sektoriaus plėtrą;· Skatinti SVV sektoriaus integraciją į Europos Sąjungos ekonominę erdvę;· Didinti SVĮ konkurencingumą, sudarant sąlygas diegti inovacijas ir panaudoti naujas technologijas;· Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, SVĮ produkcijos ir paslaugų eksporto didinimą;· Baigti kurti SVV sektoriaus plėtros sistemos svarbiausias grandis — institucinę, informacinę ir finansinės paramos infrastruktūrą, įgyvendinant SVV plėtros strategiją.Įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategiją primti svarbūs įstatymai ir kiti teisės aktai. · Patobulintas verslo teisinis reglamentavimas: Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo naują redakciją, kuri atitinka Europos Komisijos rekomendacijas dėl SVĮ sampratos.· Atnaujintos ir papildytos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 m. strateginės kryptys bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 m. priemonės.· Patvirtinta naujos sudėties Verslo plėtojimo taryba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos bei sudaryti trys nauji jos komitetai, vienas iš kurių yra — Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komitetas. Pastarasis skatina viešą verslininkų, valstybės institucijų ir įstaigų dialogą įvairiais programiniais bei SVV subjektams aktualiais Vyriausybės politikos klausimais (fiskalinės, eksporto-importo, mokesčių administravimo ir kt.).Iš svarbesnių priemonių, skirtų SVV plėtrai, galima nurodyti:· UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įsteigimą. Ši bendrovė teikia paramą SVĮ: teikia SVV paskolų garantijas bankams, iš dalies dengia paskolų palūkanas. Šios bendrovės įsteigimas daugeliui SVĮ padeda išspręsti užstato skolinantis iš banko, apyvartinių lėšų trūkumo problemas.· Valstybės teikiamą paramą verslininkų konsultavimui ir mokymui. Jau ketveri metai 70-80 proc. subsidijuojamos konsultavimo ir mokymo paslaugos yra prieinamos ne tik didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir mažų miestelių ar kaimo vietovių pradedantiesiems verslininkams ir SVĮ darbuotojams.· Institucijų (verslo inkubatorių, verslo informacinių centrų), teikiančių paramą SVV subjektams, tinklo kūrimas. Koordinuota tinklo veikla užtikrins verslininkams įvairiuose Lietuvos regionuose galimybę gauti būtinas kokybiškas informacijos, konsultavimo ir mokymo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis.· Pradėtą eksperimentinį projektą Panevėžio mieste „Inkubatorius be sienų“.· Įgyvendinamą projektą „Verslumo ugdymas kaimo bendruomenėse“, skirtą smulkiems kaimo verslininkams ir amatininkams.SVV plėtra neatsiejama nuo bendrųjų šalies ūkio vystymosi tendencijų. Šios tendencijos atspindi Vyriausybės ekonominės politikos efektyvumą bendrąja prasme, o taip pat SVV plėtros skatinimo efektyvumo rezultatus. VEIKIANČIŲ SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ SKAIČIAUS KAITOS TENDENCIJOSVeikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 m. pabaigoje pasiekusi 96,5 proc., 2000 m. pradžioje ėmė mažėti ir gegužės mėn. sudarė 94,2 proc. Vėliau jų dalis vėl ėmė augti. 2000 m. pabaigoje ji pasiekė 95,6 proc., o 2001 m. pabaigoje 95,8 proc. lygį, t.y. prilygo 1999 m. pradžios rodikliui.SVĮ “svorį” bendrojoje įmonių skaičiaus dinamikoje lėmė įmonės, kuriose dirbo 1-9 darbuotojai. Tokių veikiančių įmonių skaičius išaugo nuo 43,0 tūkst. 2000 m. iki 44,3 tūkst. 2001 m. (visų veikiančių šalies įmonių skaičius buvo atitinkamai 54,4 tūkst. ir 56,5 tūkst.). Tačiau dirbančiųjų dalis šiame įmonių sektoriuje sudarė, lyginant su dirbančiaisiais visame šalies ūkyje, taip pat nežymią dalį.Tačiau, žvelgiant ne į bendruosius šalies įmonių skaičiaus pokyčius, o vien tik į SVĮ skaičiaus pokyčius, galima pastebėti vieną esminį bruožą – šios įmonių grupės skaičiaus šuolišką mažėjimą 1999-2000 m. Šį SVĮ kaitos bruožą demonstruoja duomenys, pateikti 7 paveiksle.7 paveikslas. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius 1999-2001 m. Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”
SVĮ skaičiaus mažėjimą labiausiai įtakojo smulkių ir mikroįmonių skaičiaus mažėjimas. Lyginant 2000 m. ir 1999 m. pabaigos duomenis, veikiančių mikroįmonių skaičius sumažėjo net aštuonis kartus.Galima teigti, kad SVĮ skaičiaus mažėjimą nagrinėjamu laikotarpiu įtakojo šie pagrindiniai veiksniai:· Patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą Nr.1491 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 “Dėl patentų išdavimo tvarkos” dalinio pakeitimo”, kuriuo nustatė, kad patentus gali įsigyti tik fiziniai asmenys);
· Įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas (Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 13 d. priėmė “Juridinio asmens teisių neturinčių įmonių supaprastinto išregistravimo, atleidžiant jas nuo nesumokėtų mokesčių bei kitų įmokų ir veiklos nevykdančių įmonių išregistravimo už daromus mokesčių deklaravimo tvarkos pažeidimus iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro laikinąjį įstatymą”);· Darbo jėgos kainos augimas (Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gruodžio 29 d. priėmė “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 m. rodiklių patvirtinimo įstatymą”, kuriuo nustatė draudėjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 31 proc. ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą – 3 proc. Šie įmokų tarifai padidino mokesčių naštą ir pabrangino darbo jėgos kainą);· Papildomų mokesčių įvedimas ((Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 12 d. priėmė “Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymą”, pagal kurį įregistruotos įmonės buvo priverstos mokėti įmokas į Garantinį fondą);· Mokesčių naštos didėjimas (Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. liepos 4 d. priimto “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo” bei 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio “Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo”) Lietuvos individualių (personalinių) įmonių (IĮ) savininkus paskatino arba likviduoti smulkų verslą, arba IĮ pertvarkyti į uždarąsias akcines bendroves;· Papildomų biurokratinių barjerų sukūrimas darbo santykių srityje (darbo pažymėjimai, pranešimai apie nemokamų atostogų suteikimą (nutraukimą), pranešimai apie pensininkams per kalendorinį mėnesį priskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir kt.);· Stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje (stambūs prekybos tinklai, naudodamiesi masto ekonomija, minimizavo veiklos sąnaudas bei produkcijos kainas. Prekybinės SVĮ nesugebėjo konkuruoti su tokiomis kainomis ir buvo priverstos nutraukti veiklą).Kaip matyti iš 7 paveiksle pateiktų duomenų, 2001 m. veikiančių SVĮ skaičius stabilizavosi. Nuo 2000 m. pabaigos iki 2001 m. pabaigos veikiančių SVĮ skaičius padidėjo beveik 4 proc.SVV yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Jo įtaką rodo tai, kad apskrityse, kuriose mažas nedarbo lygis, 1000 gyventojų tenka didesnis SVĮ skaičius negu apskrityse, kur nedarbo lygis yra didelis. 2001 m. pabaigoje pagal veikiančių SVĮ skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmauja Klaipėdos – 19,0 (nedarbo lygis – 11,0 proc.), Vilniaus – 18,6 ( nedarbo lygis – 10,0 proc.), Kauno – 16,5 (nedarbo lygis – 9,7 proc.) apskritys, mažiausias šis rodiklis Utenos – 10,9 (nedarbo lygis – 12,0 proc.), Marijampolės – 11,7 (nedarbo lygis – 16,9 proc.) ir Tauragės – 11,8 (nedarbo lygis – 16,2 proc.) apskrityse.2000-2001 m. labiausiai išaugo veikiančių mikroįmonių skaičius – net tris kartus, tačiau 1999 m. rodiklio dar nepasiekė. Mikroįmonių skaičiaus augimas gali būti siejamas su tuo, jog verslininkai pranašumą ėmė teikti šeimyninio verslo formai nenorėdami darbo santykiais susisieti su samdomais darbuotojais dėl anksčiau įvardytos teisinės verslo aplinkos pasikeitimo.2001 m. pagyvėjo mikroįmonių veiklumas kai kuriose apskrityse, o ypatingai Klaipėdos, Kauno, Telšių ir Utenos. Todėl Vilniaus apskrityje veikiančių įmonių dalis bendrame šalies rodiklyje per metus sumažėjo nuo 50 proc. iki maždaug 39 proc., o Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje atitinkamai nuo 39,5 proc. iki 33,7 proc. Tačiau mikroįmonių dalis bendrame šalies įmonių skaičiaus fone sudarė vos 0,4 proc. 2000 m., o 2001 m. – 1,5 proc. Šioje įmonių grupėje 2000 m. samdoma buvo 6,8 tūkst. darbuotojų, o 2001 m. jų sumažėjo iki 0,8 tūkst., t.y. 8,5 karto.2001 m. toliau vyko labai reikšmingi pokyčiai ūkio restruktūrizavime. SVĮ grupėje vykstantys pokyčiai atspindėjo bendrąsias šalies ūkio restruktūrizacijos tendencijas. SVV sektoriuje tradicinėse verslo rūšyse buvo įregistruota įmonių žymiai mažiau, negu jų buvo likviduota. Pokyčių dinamiką tarp įregistruotų ir likviduotų įmonių pagal atskiras veiklas parodo 1 lentelėje pateikti duomenys.1 lentelė. Įregistruotos ir likviduotos smulkios ir vidutinės įmonės pagal ekonominės veiklos rūšis 2001 m.
Ekonominės veiklos rūšis Įregistruotų SVĮ skaičius Likviduotų SVĮ skaičius Santykis +/- (karto)
Žemės ūkis, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla 84 289 -3,44Miškininkystė, medienos ruoša ir susijusių paslaugų veikla 90 109 -1,21Maisto produktų ir gėrimų gamyba 83 196 -2,36Tekstilės gaminių gamyba 37 332 -8,97Drabužių siuvimas (gamyba); kailių išdirbimas ir dažymas 71 271 -3,81Statyba 266 233 +1,14Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba 237 295 -1,24Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą 483 588 -1,21Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 1334 3888 -2,91Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla 104 44 +2,36Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 161 147 +1,09Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”
Iš pateiktų 1 lentelėje duomenų matyti, kad iš atsitiktinai atrinktų, bet tradiciškai paplitusių SVĮ veiklos rūšių, tiktai statybos, kompiuterių ir su jais susijusios veiklos, sveikatos ir socialinio darbo veiklos įmonių 2001 m. buvo daugiau įregistruojama negu likviduojama. Ypač ženklus santykio padidėjimas tarp įregistruotų ir likviduotų įmonių skaičiaus pastebimas kompiuteriais ir su jais susijusios veiklos įmonių grupėje. Tai įrodė, kad naujausia kompiuterine technika prekiaujančios bei jas aptarnaujančios įmonės sėkmingai skverbėsi į rinką, konkuruodamos su pasenusių informacinių technologijų tiekėjais.Pateikti 1 lentelėje duomenys taip pat parodo, kad ypatingai katastrofiškoje situacijoje atsidūrė mažmeninės prekybos, tekstilės, drabužių siuvimo, žemės ūkio įmonės. Šiose veiklose likviduojamų įmonių dalis labai ženkliai lenkė vangiai atsikuriančių išvardytų veiklų įmonių skaičių.SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ FINANSINIAI RODIKLIAISVĮ pajamos už parduotas prekes ir paslaugas 1999-2000 m. sumažėjo nuo 40,8 proc. iki 39,0 proc. visų šalies įmonių bendrosiose pajamose. Tačiau, žvelgiant į pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas rodiklius atskirose ekonominėse veiklose, galima pastebėti, jog bendrame pajamų mažėjimo fone išsiskiria apdirbamosios pramonės ir paslaugų veikla užsiimančios įmonės: jose gautų pajamų dalis padidėjo atitinkamai nuo 11,5 proc. iki 12,7 proc. ir nuo 11,3 proc.iki 13,8 proc. Kitose pagrindinėse veiklose pastebimas SVĮ pajamų sumažėjimas, kuris buvo ypač reikšmingas prekybos įmonėms. Pajamų, gautų SVĮ, dalies pokyčiai matyti iš 8 paveiksle pateiktų duomenų.
8 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas struktūra pagal veiklos rūšis 1999-2000 m., proc. Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”
SVĮ, kaip ir visų šalies ūkio įmonių, gautas pelnas 1999-2000 m. sumažėjo. Tačiau iš 9 paveiksle pateiktų duomenų galima pastebėti esminius pokyčius.
9 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių grynasis pelnas pagal veiklos rūšis 1999-2000 m., proc. Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”
SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ UŽSIENIO PREKYBAEksporto skatinimas yra vienas iš svarbiausių SVV plėtros skatinimo politikos instrumentų. Didžiausią 2001 m. šalies prekių eksporto struktūros dalį sudarė mineraliniai produktai (naftos pramonės produktai) – 23,4 proc. bendros šalies prekių eksporto apimties. Didžiąją prekių importo struktūros dalį taip pat sudarė mineraliniai produktai (daugiausiai žalia nafta) – 21,1 proc. bendros šalies importo apimties. Šia veikla daugiausiai užsiėmė didelės įmonės. Tačiau SVĮ šioje veikloje taip pat surado “nišas” ir sėkmingai vystė savo verslą. Žvelgiant į bendruosius SVĮ užsienio prekybos rodiklius, lyginant juos su visų šalies įmonių rodikliais, galima išskirti tokią jų specifiką:· SVĮ eksporto dalis sudaro maždaug ketvirtadalį bendrosios šalies eksporto apimties;· SVĮ importo dalis sudaro daugiau negu trečdalį viso Lietuvos importo;· SVĮ užsienio prekyba labai skiriasi nuo bendrųjų šalies įmonių rodiklių pagal veiklų rūšis, o taip pat pagal įmonių užsienio prekybos intensyvumą atskirose apskrityse.PATENTUS ĮSIGIJUSIŲ FIZINIŲ ASMENŲ VEIKLAFizinių asmenų, dirbančių pagal patentus, skaičius didėja: 1999 m. pagal patentus dirbo 91 796, 2000 m. – 95 718 fizinių asmenų, t.y. per metus per metus jis padidėjo 4,3 proc. Kaip matyti 10 paveiksle, daugiausia fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, užsiėmė prekyba, nors per metus šia veikla užsiimančių patentininkų skaičius sumažėjo 7 proc. Tuo tarpu kitose veiklose patentininkų skaičius išaugo, ypač užsiimančių pramonine veikla. Šioje veikloje ypatingai didelis skaičius pagal patentus dirbo drabužių siuvimo bei medienos ir medienos gaminių (išskyrus baldus) gamyboje.
10 paveikslas. Fizinių asmenų, dirbusių pagal patentus, pasiskirstymas pagal veiklos rūšis 1999 – 2000 m., proc. Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės· Lietuvoje SVV plėtra tampa vis svarbesnė Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikoje ir konkrečiuose veiksmuose, kurių numatoma imtis, įgyvendinant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją bei vidutinės trukmės SVV plėtros iki 2004 m. strategines kryptis.· Šalies makroekonominiai rodikliai rodo, kad po 1999 m. recesijos ekonomika atsigauna ir demonstruoja gana sparčius plėtros ženklus. SVV skatinanti politika gali ne tik teigiamai įtakoti makroekonominių rodiklių pokytį, bet ir gyventojų užimtumo didėjimą, vadinasi, ir gyventojų perkamąją galią, kurios menka potencija iki šiol išlieka viena iš pagrindinių kliūčių plėstis vidaus rinkai.· Rusijos ekonominė finansinė krizė nusiaubė daugelio veiklų SVĮ. Tačiau, kaip rodo statistiniai duomenys, būtent SVĮ pagal tokius požymius, kaip steigimasis, veiklumas, naujų rinkos “nišų” suradimas, pirmosios ėmė atsigauti po patirto “šoko” ir didino savo potencialą gyventojų užimtumo, užsienio prekybos srityse.· Lanksčiai prisitaikydamos prie naujų ir sudėtingų paklausos-pasiūlos sąlygų vidaus ir užsienio rinkoje, SVĮ sugebėjo atstatyti savo pozicijas bendroje šalies ūkio panoramoje, kurią geriausiai apibūdina BVP sandara. Tačiau, kaip ir iki šiol, Lietuvos verslininkai susiduria su didesnėmis negu bet kurioje kitoje Vidurio Europos šalyje kliūtimis organizuojant ir plėtojant SVV.
VALSTYBĖS PARAMA SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI
Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme yra nustatyti smulkaus ir vidutinio verslo subjektai bei jiems teikiamos paramos formos. Viena iš paramos formų yra SVVskatinimo fondų finansinė parama. Savivaldybių institucijos finansinę paramą SVV plėtrai skiria iš savivaldybių skatinimo fondų. Nuo 1998 metų savivaldybių, įsteigusių SVVskatinimo fondus skaičius auga. 1999 m. SVVskatinimui savivaldybės skyrė apie 2,9 mln. litų. SVV subjektams suteiktos paramos vertė sudarė 2,4 mln. litų. 2000 m. savivaldybės SVV iš viso skyrė apie 2,8 mln. litų. Suteiktos paramos vertė sudarė 2,5 mln. litų. 2001 m. SVV skatinimui savivaldybės skyrė apie 4 mln. litų. Suteiktos paramos vertė sudarė 3,6 mln. litų. Šiais metais SVV subjektams iš savivaldybių lėšų planuojama suteikti daugiau kaip 4,5 mln. litų. Pagrindinės tokių lėšų naudojimo kryptys išliko nepakitusios: jos naudojamos lengvatinėms paskoloms teikti, palūkanoms už bankų kreditus padengti, mokestinių paskolų teikimui, naujų darbo vietų kūrimo skatinimui, verslo plėtrą skatinančių priemonių rėmimui, konferencijų, mugių organizavimui, verslininkų išvykoms verslo misijų tikslais, informacijos apie verslo sklaidą skatinimui.
IŠVADOS
Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo plėtra tampa vis svarbesnė Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikoje ir konkrečiuose veiksmuose, kurių numatoma imtis, įgyvendinant Valstybės ilgalaikės raidos strategiją bei vidutinės trukmės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strategines kryptis. Šalies ekonominiai rodikliai rodo, kad po 1999 metų recesijos ekonomika atsigauna ir demonstruoja gana sparčius plėtros ženklus. SVV skatinanti politika gali ne tik teigiamai įtakoti ekonominių rodiklių pokytį, bet ir gyventojų užimtumo didėjimą, vadinasi, ir gyventojų perkamąją galią, kurios menka potencija iki šiol išlieka viena iš pagrindinių kliūčių plėstis vidaus rinkai.Rusijos ekonominė finansinė krizė nusiaubė daugelio veiklų SVĮ. Tačiau būtent SVĮ pirmosios prsdėjo atsigauti po patirto “šoko” ir didino savo potencialą gyventojų užimtumo, užsienio prekybos srityse. Lanksčiai prisitaikydamos prie naujų ir sudėtingų paklausos – pasiūlos sąlygų vidaus ir užsienio rinkoje, SVĮ sugebėjo atstatyti savo pozicijas bendroje šalies ūkio panoramoje. Tačiau, kaip ir iki šiol, Lietuvos verslininkai susiduria su didesnėmis negu bet kuruoje kitoje Vidurio Europos šalyje kliūtimis organizuojant ir plėtojant smulkų ir vidutinį verslą. Galima pasakyti, kad SVĮ veiklos perspektyvos daugeliu atvejų priklausys ne tik nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos, jos pagrindu suformuotų priemonių įgyvendinimo efektyvumo, gebėjimo perimti ir įsisavinti Europos Sąjungos šalių praktinę patirtį administruojant įvairius SVĮ pažangą užtikrinančius instrumentus (mokesčių sistemą, mokesčių administravimą, kovą su korupcija ir biurokratizmu, informacinę, konsultacinę, teisinę paramą SVĮ), bet ir SVĮ aktyvumo pasinaudojant SVV plėtrą skatinančiomis priemonėmis.
LITERATŪRA
1. Irena Dedelienė “Smulkusis ir vidutinis verslas”,Vilnius, 19982. K.Lukaševičius B.Martinkus “Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba” Kaunas.Technologija 20003. R.Brazauskienė S.Brazauskas “Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros Lietuvoje teisinės sąlygos” Vilnius,19994. J.Žvinklys E.Vabalas “Įmonės ekonomika”Vilnius,22015. V.Sūdžius “Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas” Kronta, 20016. “Vadovo pasaulis” 2000m. Nr 7-87. “Vadovo pasaulis” 2000m Nr 38. www.svv.lt