Baleto kelias

Klasikinio baleto puslapiai

Klasika – tai tokie mokslo, literatūros arba meno kūriniai, kurie yra visų pripažinti ir išgyvenę šimtmečius laikomi tobulais.Klasikiniu baletu dažnai vadinamas choreografinis scenos veikalas, kuriame šokama ant pirštų galų.Šokimas ant pirštų galų yra amžius trukusios klasikinio šokio raidos rezultatas.Klasikinio šokio atsiradimas glaudžiai susijęs su istoriniu profesinio šokio formavimusi.Beveik visi pirmieji choreografai profesionaliai buvo religinių apeigų bei švenčių organizatoriai – šventikai,vaidilos.Šiandieninio klasikinio šokio pradus jų veiksmuose sunku įžvelgti.

Viduramžiais tam tikrų profesionaliojo šokio elementų išliko juokdarių pasirodymuose.Juokdarių menas susipynęs su minezingerių, žonglierių meenu, paįvarindavo foedalų puotas,riterių turnyrus, religinių švenčių procesijas,ministerijas.Juokdariai, kaip šokantieji personažai, randami beveik visuose klasikiniuose viduramžius vaizduojančiuose bei romantinio laikotarpio baletuose: “Gulbių ežeras”, “Raimonda”, “Romeo ir Džiulijeta”.

Baletu ilgai buvo vadinami iškilmingi paradai didikų šventėse.Juose kaip personažai pasirodydavo net Olimpo dievai, deivės, garsūs antikos herojai, karvedžiai, filosofai.Apsupti mitologinių personažų – faunų ir nimfų, jie rodydavo ištisą virtinę choreografinių vaizdų.Pamažu viskas plito ir pasiekė Prancūzija.Didelę šventę su baletais 1573 metais surengė Kotryna Mediči lenkų pasiuntinių atvykimo garbei.Prancūzija – galinga valstybė, ypač sužydėjus valdant Liudvikui XIV.Baletinių paaradų efektas buvo tok didelis Prancūzijoje, kad karalius Liudvikas XIV 1661 metais įsteigė pirmąjį pasaulyje šokio akademiją, kuriai vadovauti patikėjo choreografui P.Bošanui.Šioje akademijoje susiformavo klasikinio šokio sistema, kurios pagrindais naudojamasi ir

4

šiandien.Čia buvo nustatytos penkios pagrindinės kojų pozicijos ir buvo imta at

titinkamai grupuoti kitus judesius.Klasikinės šokio sistemos pagrindas yra kojų kreiptumas.Šioje padėtyje kojų raumenys stangrėja, įgyja daugiau temptumo ir elestingumo.Todėl galima atlikti sudėtingesnius judesius.Jokios tautos šokis negali būti be pritūpimo plie,
be kojos ištiesimo developpe į priekį, į šoną, atgal, be kojų lenkimo per kelius developpe passe ir t.t. Kojų treniravimas prasideda nuo pačių paprasčiausių judesių, kurie yra kitų sudėtingesnių judesių elementai.Taip sudaromi judesių junginiai.Pavyzdžiui,battemens tendu simple, parengia grand battement jete.judesys rond de jambe par terre pereina į judesį grand rond.Battemens tendu simple , išdėstyti judėjimo pusračiu, sudaro rond de jambe par terre, kuris rengia judesį grand rond jambe jete.Taigi prancūzų šokio akademijoje susiklostė tam tikra klasikinio baleto judesių tvarka. Judesiai gavo konkrečius pavadinimus,net šiais laikais vartojamus prancūzų kalba.

5
Simfonijos baletai ir dramos baletai

Pirmasis, atlikęs tam ikkrus sukinius, buvo prancūzų šokėjas G.Vesteris ir ypač jo sūnus – O.Vesteris.Pirmoji šokėja, galėjusi atlikti pašokimą sukeičiant kojas ore vadinamąjį entrechat, buvo įžymi prancūzų šokėja M.A.Kamarago.Manoma, kad šokį ant pirštų galų XIX a. viduryje pirmoji panaudojo tuo metu Paryžiuje dirbusi italų balerina M.Taljoni.

Baleto centras persikelia į Rusiją.Žymiausi prancūzų ir italų choreografai dirbo Peterburgo scenose.Rusų baletas susiformavo daug vėliau negi italų ir prancūzų klasikinio šokio mokyklos.Iš pradžių baletus čia statė gastroliuojantys austrų, italų, prancūzų, baletmesteriai ir choreografai.Klasikinis rusų baletas iš italų perė,ė šokio vi

irtuoziškumą, o iš prancuzų – gracingumą bei gero stiliaus manieras.

Galima būtų aptarti dar daug baleto istorijos momentų, kaip, pavyzdžiui, antreprenerio S. Diagilevo organizuotas rusų baleto gastroles Paryžiuje, kurių metu rusų baletas, galima sakyti, atgaivino Europos baleto meną.Rusų baleto meninkai, po Spalio perversmo emigravę į Europą bei Ameriką, atkakliai ekperimentuodami įvairiose naujai susikūrusiose trupėse taip pat pasiekė naujų choreografinės išraiškos formų.

Šokio istorijos raidoje pasireiškė dvejopa jo prigimtis – judesiais parodyti vikrumą, gracingumą ir noras šokiu ką nors išreikšti, pavaizduoti.Jau graikai skirstė šokius į rimtus, atspindinčius gyvenimo prasmę, ir į lengvabūdiškus, skirtus linksmintis.

Renesanso epochoje, formuojantis operai ir baletui, kurį laiką poezija, deklamacija, muzika, dainavimas ir šokis buvo sujungti į vieną spektaklį. deklamacija, dainavimas žodžiais pasakojo siužetą.Šokis,, pantomima papildomai išreiškė dalyvių jausmus bei nuotaikas.Šokių paskirtis daugiausia buvo divertismentė.Jais buvo galima pavaizduoti

6

geras ir blogas dvasias,nimfų,faunų, bei kitokių operos siužetui reikalingų fantastinių personažų nežemiškumą.

Pasaulinės choreografijos tradicijų pagrindu egzistuoja operos ir baleto teatras. Jo paskirtis – statyti didelius choreografinius spektaklius.Žinoma, ne išimtis koncertai, choreografinės miniatiūros, bet jos tegu būna gastrolių, koncertų repertuaro dalis, o ne baleto spektaklių pakaitalais.Baletui, kaip sintetiniam žanrui susiformuoti reikėjo net kelių šimtmečių.Kam šiandien atmesti tai, kas sudaro didžiausias galimybes poezijos,muzikos ir choreografijos priemonėmis išreikšti giliausius žmonių išgyvenimus.

7
Šokio ir baleto muzika

Šokis ir muzika yra vienas nuo kito neatskiriami.Nuo tų

ų neatmenamų laikų, kai pradėta šokti, šokiui akompanuojama įvairias mušamaisias instrumentais.Ritmą šokyje dažnai suprantame kaip metrą.Tuo tarpu metras dar nenusako šokio ritmo.Pavyzžiui, 2/4 metras nenurodo, kad per vieną taktą reikia padaryti du žingsnuis, o 3/4 – tris.Yra šuolių, kaip assemble, sissonne,grand jete,cabriole, kurie akcentuojami stiprioje takto dalyje šokant į viršų, o echappe akcentuojamas krentant žemyn.Taigi šokio judesiai su muzika derinami ne visuomet vienodai.Visais atvejais reikia gerai suvokti ne tik patį judesį, bet ir jo muzikinę prigimtį.

Vaidyba yra scenos menas, o baletas – viena iš scenos meno šakų. Literatūros kūrybos priemonė yra kalba, muzikos – garsai, tapybos – spalvos, skulptūros – kieta, patvari medžiaga.Visos meno šakos gali egzistuoti savarankiškai arba jungtis su kitais menais.Tačiau choreografija be muzikos – neįmanoma.

Senoji baleto pantonima, kurią reikia skirti nuo nūdienės pantonimos, naudojosi gana ribotais gestais.Tobulėjant baletui tai tapo vaidybos štampu, kuriomis artistas stengėsi paslėpti vidinį tuštumą.

8
Vilniaus operos ir baleto teatras

1974- ųjų rudenį sutviskėjo naujųjų Vilniaus operos ir baleto teatro rūmų rampos šviesos.Pirmą kartą baleto šokėjų skrydžio nevaržė maža scena, visu grožiu ir poezija padvelkė gulbių šokiai, mėnulio šviesoje ryškėjo trapūs vilisų siluetai.

O lietuvių baleto pradžia nebuvo lengva.1921 m. Kaune baleto pedagogė ir šokių operose kūrėja O. Dubeneckienė-Kalpokienė įsteigė baleto studija, kurioje mokėsi pirmioeji mūsų šokėjai – J.Jovaišaitė, O Malėjinaitė, E.Žalinkevičaitė,B. Kelbauskas ir kiti.

1925 m. Kauno teatre pr

radeda dirbti rusų baletmeisteris P.Petrovas.Nepabūgęs mažos nepatarysusios trupės, jis pastato pirmą profesonalų lietuvių baleto spektaklį – “KOPELIJA”seka P.Čaikovskio “ GULBIŲ EŽERAS’’, “SPRAGTUKAS”. Juose atsiskleidžia lyrinis trapios solistės O.Malėjinaitės, pirmosios lietuvių Svanildos, talentas, nuo tada 40 m temperamentu ir ekspersija baleto mėgėjus žavi.

Ir pradžia, ir tolimesnis lietuvių baleto kelias buvo neatskiriamai susijes su rusų baleto mokykla ir jo tradicijomis.Po P. Petrovo kurį laiką teatre dirbo baletmeisteris T. Vasiljevas ir lietuvių kilmės J.Kiakštas ,buvęs Peterburgo Marijos teatro solistas.1935 . lietuvių baleto trupė su pasisekimu gastroliuoja Monte Karle ir Londone.1935 – 1937 metai susiję su energingos ir patyrusios pedagogės ir baletmeisterės A. Fiodoros darbu mūsų tetare.

Ir tik 1936 metais pagaliau sulaukėme pirmo lietuvių baletmeisterio ;kaip choreografas, bando jėgas B.Kelbauskas.

9

Baletmeisterio Vytauto Grivicko veikla 1951 – 1971 metais

Po Lietuvos Literatūros ir meno dekados Maskvoje, kur buvo sustatytas V.Grivicko baletas “Ant marių kranto” susilaukė sėkmės, ir po šio baleto pastatymo Rygos scenoje 1954 metais jis buvo paskirtas Lietuvos operos ir baleto teatro trupės vyriausiuoju baletmeisteriu.apie to meto mūsų baletą rašė A.Ruzgaitė knygoje “Lietuviško baleto kelias”.Teatrui persikėlus iš Kauno į Vilnių,susidarė tam tikra krizinė situacija.Kaip minėta, vyriausiasis baletmeisteris B.Kelbauskas iš pareigų buvo atleistas..Jaunam naujam choreografui, Grivickui, vadovybė nesiryžo patikėti vadovavimo trupei.Besikeičiantys vyriausieji baletmeisterei M.Sutanovskis, M.Mosejevas šiek tiek pagerino repertuaro reikalus.Pradėjus vadovauti trupei, Vytauto svarbiausias uždavinys buvo išsaugoti ir naujai suformuoti klasikinį repertuarą.

1954 metais V.Grivickas pastatė baletą “Dan Kihotas”, 1956 metais-“Žizel” ,1961metais “Silvija” , 1971 metais “Arlekino Milijonai”.

10

1966 – 1975 metai baleto istorijoje

Šiuo laikotarpiu kilo diskusija apie baleto modernizavimą.Gyvenimas pateikė naujų temų.Tolimų egzotiškų Lotynų Amerikos,Afrikos tautų šokiai nejučiom atėjo į profesionalią sceną.Choreografai atrado atviresnių šokio išraiškos priemonių.Jų koncepcijose suskambėjo naujas požiūris į supančius reiškinius.Istorinę medžiagą pradėta interpretuoti taip, kad ji jaudintų žiūrovą, kuriam kova už išsilaisvinimą iš vergijos skambėtų kaip kova prieš smurtą, už jausmų laisvę, už žmpgaus teises,kad neigiami personažai asocijuotųsi su nūdienos abejingumu, miesčioniškumu, karjerizmu.Suprantama , kad šių temų neįmanoma išreikšti santūriomis klasikinio bei romantinio baleto priemonėmis, kurios pernelyg varžo atviro jausmo ekspersiją ir nūdienę poteksę.Nemažai baletmeisterių jau šeštojo ir septintojo dešimtmečio baletuose dabarties choreografijos elementus pradėjo naudoti ir istoriniu siužetu pagrįstuose baletuose, kaip “SPARTAKAS”, “LEGENDA APIE MEILĘ”.

Didžiausias choreografijos kūrinio privalumas – jo nūdieniškas skambėjimas ir nauji baleto komponavimo principai.Neapsiribota vien nacionaline tematika, bandyta spręsti pasaulinės kovos prieš kolonializmą problemas.

11
Eligijaus Bukaičio veikla 1962 – 1977 metais

1962 metais E.Bukaitis baigė Sankt peterburgo choreografijos mokyklą ir pora metų šoko trupėje.1964 metais jis perėjo dirbti į Snakt Peterburgo Mažojo teatro baleto trupę.

1967 metais Vilniuje E.Bukaitis kaip baletmeisteris debiutavo A.Rekaišiaus balete “AISTROS”.Netrukus eksperimentiniame operos “FAUSTAS” pastatyme sukūrė savitą “VALPURGIJOS NAKTIES” paveikslą.1972 metais jis kartu su cgoreografu G.Aleksidze mųsų teatre sukūrė vienaveiksmių baletų spektaklį “APMĄSTYMAI ŠOKYJE”.

E.Bukaitį 1952 metais Grivickas atrado tarp vaikų namų auklėtinių, su savo padėjėjais rinkdmas vaikus jo steigiamai choreografijos mokyklai.Didelių pastangų dėka jį su grupe moksleivių Grivickas nuvežė
Į Sankt Peterburgo choreografijos mokyklą tęsti mokslų pas geriausius to meto mokytojus.Mokyti Bukaitį reikėjo turėti daug kantrybės.Teko padėti ir jam pradėjus baletmeisterio darbą, kai , keliantis į naujuosius Operos ir baleto teatro rūmus, atsivėrė piukios galimybės sukurti naujus savitus baletus.Tačiau E.Bukaitis ėmėsi taisyti V.Grivicko sustatytus baletus ir, nežymei pakeitęs kai kurias detales, kaip balete “ŽIZEL” valstiečių šokį
arba II- ame veiksme perkeldamas kryžių į scenos gilumą, pasisavinti pastatymo autorystę , nepaisant to, kad ir baleto scenografija , ir solistai bei kordebaletas buvo tie patys.Tai profesinės etikos nesilaikymas.

1988 metais E.Bukaitis pastatė A.Rekašiaus baletą “AURA”.Tai buvo to paties kompozitoriaus ankstesnio baleto “AISTROS” tam tikras pakartojimas.

12
Išvados

Lietuvos baleto kelias buvo labai ilgas ir su daug sankryžų.Daug reikėjo kovoti ,daug dirbti, kad galėtų žmogus pasiekti tai ko jis nori gyvenime.tad galime teigti , jog visko siandien Lietuvos baletui užtektų.Yra didelis ir puikiu profesionalumu išgarsėjęs kolektyvas ir jo repetitoriai pedagogai, yra savita neblogai aprūpinta Vilniaus baleto mokykla, bet reikia gelbėtis ne tik kviestinių choreografų darbu, bet ir sutelkti choreografų jėgas svarbiausiam tikslui, kad būtų kuriamas ir tobulinamas savas tautinis baletas.

2

Įvadas

Lietuvos baleto kelias.koks jis buvo?Tai ir bandysime siužinoti, atskleisti sudėtingą baleto spektaklio ir visų jo komponentų kūrimo procesų technologiją – nuo literatūrinio pagrindo iki muzikos, choreografijos , scenografijos atlikimo.

Turinys

Įvadas..............................2 psl
Klasikinio baleto puslapiai..................3 psl
Simfonijos baletai ir dramos baletai.............5 psl
Šokio ir baleto muzika....................7 psl
Vilniaus operos ir baleto teatras................8 psl
Baletmeisterio V.Grivicko veikla 1951-1971 metais....9 psl
1966 – 1975 metais baleto istorijoje..............10 psl
Eligijaus Bukaičio veikla 1962 – 1977 metais........11 psl
Išvados.............................12 psl
Literatūros sąrašas.......................13 psl

Naudota literatūra : Vytauto Grivicko “Baleto menas”

www.google.lt

Leave a Comment