Atlantida

Atlantida

Atlantida – tai legendinė sala Atlanto vandenyne į vakarus nuo Gibraltaro, nuskendusi stipraus žemės drebėjimo metu maždaug 9000 tūkstančiais metų anksčiau, nei 359m. pr. m.e. savo veikaluose “Timaeus” ir “Critias” ją aprašė Platonas. Didelės ir galingos šalies, pačioje žmonijos istorijos aušroje viešpatavusios senovės pasaulyje ir tiesiog staiga pražuvusios dėl neįsivaizduojamo kataklizmo, paslaptis daugiau kaip du tūkstantmečius žadina žmonių vaizduotę. Nors pasakojama, kad Atlantida pasiekė savo klestėjimo viršūnę apie 9000m. pr. m.e. – literatūroje Atlantida pirmąkart minima tik apie 359m. pr. m.e. Apie dingusią Atlantidos valstybę pasakoja filosofas Platonas dialoguose: „Timajas“ ir „Kritijas“. Šiuose dialoguose pasakojama apie vieno Sokrato mokinio Kritijo papasakota legendąapie pražuvusia Atlantidą. Pagal Kritijo pasakojimą yra sukurtas toks Atlantidos aprašymas: daugiau kaip prieš 11 tūkst. metų egzistavo sala. Ji buvo labai derlinga ir turtinga savo gamtiniais ištekliais, joje derėjo visokiausios augalinės kultūros ir veisėsi daugybė įvairiausių žvėrių. Ta sala buvo tuometinės prekybos centras, o jos valdytojai buvo didžiai gerbiami ir įtakingi Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Tai buvo Atlantidos sala.Atlantida buvo jūrų dievo Poseidono kūrinys. Kada Poseidonas įsimylėjo mirtingąją moterį, vardu Kleito, sukūrė jai būstą ant aukšto kalno viršūnės, o tą kalną iš visų pusių apsupo vandenimis. Kleito pagimdė Poseidonui dešimt sūnų, kurie ir tapo pirmaisiais Atlantidos valdytojais. Ant didžiausio salos kalno viršūnės jie pastatė didingą auksinę Poseidono statulą, prie kurios susirinkdavo atnašauti aukų ir aptarti salos valdymo reikalus. Atlantidos miestas driekėsi apie 17 km. Už jo tęsėsi daugiau kaip 500 km. ilgio ir 190 km. pločio vaisingos lygumos, šiaurėje apsuptos dangų remiančiais kalnais.Dėl palankių klimatinių sąlygų derlius buvo nuimamas porą kartų per metus. Vienas žiemą buvo maitinamas lietaus vandenimis, o kitas, vasarinis, buvo drėkinamas gerai išvystytos irigacinės sistemos dėka. Derlius buvo ten gausus ir viskas ten derėjo – įvairiausi grūdai, žolės bei riešutai. Visokiausi gyvūnai, įskaitant ir dramblius, gyveno saloje. Atlantidos gyventojai gyveno paprastą gyvenimą, tačiau pamažu jie ėmė keistis. Godumas ir valdžios troškimas užvaldė jų širdis. Sužinojęs apie tai Dzeusas sukvietė visų dievų tarybą ir nulėmė salos likimą. Kilo baisi audra ir Atlantida amžiams dingo po vandeniu…